Ruošiantis auginti pomidorus visada norime gauti precedento neturintį derlių. Nors gauti gausų ir sveiką pomidorų derlių nėra taip sunku, tačiau reikia žinoti keletą subtilybių. Pirma - tai reikia žinių, antra – skirti pakankamai laiko priežiūrai, kad neužpultų maras, miltligė ar kitos ligos. Šiuo straipsniu trūkstamo laiko nepridėsime, tačiau praktiniais patarimais galime pasidalinti.

Naminiai pomidorai dažniausiai neturi labai gražios išvaizdos, bet skonis kelis kartus geresnis su parduotuviniais. 

Dirvožemio paruošimas pomidorams

          Nepriklausomai nuo vietos, kur augs pomidorai (šiltnamis ar atviras gruntas), dirvožemis pomidorams yra pradedamas ruošti tik ką nuėmus rudeninį derlių. Pirmiausia dirva turi būti praturtinama drėgme ir oru, tai yra sumaišant su perpuvusiu mėšlu arba kompostu dirva sukasama ne mažiau kaip 20 cm gyliu. Tačiau prieš tai dirvos paviršius turi būti sutvarkytas ir švarus, o tam prieš dirvos sukasimą reikia pašalinti visas augalų liekanas ir piktžoles. Net ir tvarkingai sukasus ir nepaliekant virš dirvos paviršiaus augalų likučių, daugelis ligų ir kenkėjų peržiemos dirvoje, todėl  visas augalų liekanų turinys turi būti šalinamas iš šiltnamio ir kompostuojamas.

          Šioje vietoje skeptikai galbūt pasakytų "o koks skirtumas, kur augalai perpūva - ar dirvoje ar komposto krūvoje". Tačiau kompostavimo vietoje šie procesai vyksta daug greičiau ir efektyviau, ko negalima pasakyti apie, pvz., pomidorų ūglių suirimą ir visišką ligų bei kenkėjų žuvimą. Be to, kompostas - tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose sulaiko drėgmę, mikroelementais ir įvairiais fermentais sodrina dirbamąjį sluoksnį. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už mineralinių trąšų savybes.

Pomidorų veislės

          Pas mus tinkamiausios sąlygos pomidorams augti yra šiltnamiai, kur jie daugiausiai ir auginami. Tačiau yra žemaūgių veislių, kurios puikiai auginamos atvirame grunte, todėl prieš renkantis sėklą iš anksto turime žinoti, kur šias daržoves auginsime. Pati pirma taisyklė, kurios turėsite laikytis, tai sėti tik aukštos kokybės sėklą.

          Kai kurie pomidorų augintojai sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tas pačias veisles. Naujai renkantis veislę ir svarstant, ką pirkti, reikia rinktis iš anksto, kad neatsitiktų taip - besirenkant yra pasimetama, o artėjant kovo viduriui ar net antrajai mėnesio pusei, mostelėjama ranka ir perkama tai, kas pakelio paveikslėlyje atrodo gražiausiai. Rinkdamiesi pomidorų veislę niekada apie ją nespręskite iš paveikslėlio.

          Pardavimų rinkoje šiandien yra šimtai pomidorų veislių, besiskiriančių vaisių nokimo laiku, jų dydžiu, spalva ir paskirtimi, todėl įdėmiai skaitykite, kas parašyta informaciniame tekste. Tik susipažinę su šia informacija išsiaiškinsite, kokia tai veislė ir kokie jos ypatumai, derėjimo ankstyvumas, vaisių kokybė, kokių auginimo sąlygų reikalauja, rekomenduojamas optimalus sėjos laikas ir pan.

          Įsigyti pomidorų sėklų šiais laikais tikrai nėra taip sunku. Jų galite įsigyti net neišeidami iš namų, tai yra internetu arba prekybos centruose, turguje. Pomidorų veislių pasiūla yra didelė  – nuo mažyčių, vyšninių pomidoriukų iki didelių, vadinamų Jaučio širdimi. Net spalvas galite rinktis - geltoni, raudoni, tamsūs ir t.t. Nors spalvos skirtingos, tačiau visi jie yra senovinių pomidorų palikuonys ir skiriasi ne tik spalva, bet ir chemine sudėtimi. Pavyzdžiui, geltonuose pomidorų vaisiuose yra niacino ir folio rūgšties, jie visada saldūs ir nesukelia alergijos, o Ispanijos juodieji kumatos turi daugiau fruktozės nei raudonos ir geltonos spalvos.

          Renkantis pomidorų sėklą reikia žinoti apie pomidorų hibridus ir veisles. Pomidorų hibridai ir veislės skiriasi pagal augalo aukštį, vaisių dydį ir spalvą. Rinkdamiesi veislę pastebėsite, kad ant kai kurių sėklų pakelių prie pavadinimo yra raidė H. Ši raidė nurodo, kad tai yra hibridinė veislė. Nors anksčiau buvo rašoma F1, dabar pagal naująsias ES taisykles – H. Dauguma pomidorų yra savidulkiai. Jie apsidulkina savaime, o kuriant hibridus pomidorų žiedadulkės dirbtinai pernešamos ant kitos pomidorų žiedadulkių. Natūraliai taip nevyksta, nes pomidorų žiedai uždari, ir bitės jų žiedadulkių nepasiekia. Į tokius žiedus gali papulti tik kamanės.

          Specialistų teigimu, hibridinė sėkla visada geresnis pasirinkimas nei standartinių veislių sėklos – gausesnis derlius, augalai atsparesni ligoms bei kenkėjams, o ir skonis bei išvaizda pranoksta įprastų veislių. Niekada nepamirškite, kad nusprendus hibrido sėklų kitų metų sėjai pasiimti iš jau užauginto hibrido nepavyks, nes išaugęs augalas gali pasižymėti tik vieno iš tėvų savybėmis. Be to, kai kurie hibridiniai augalai kartais visiškai nesubrandina sėklų.

         Renkantis pomidorų sėklą galima rasti užrašą, kad įpakavimas hermetiškas. Hermetiškai dažniausiai pakuojamos beicuotos sėklos. Tokiu atveju jos dedamos į mažą uždarą pakelį, o jau šis – į didesnį viršutinį. Hermetiškai sėklos pakuojamos siekiant išvengti pažeidimų, kad sėklos išlaikytų aukštą kokybę ir gerą daigumą, kai pvz., paprastoje pakuotėje geras daigumas išlieka iki 3 metų, hermetiškoje - 5 metus.

          Tačiau, kad ir rinksitės hibridinę, pačią brangiausią, hermetiškai įpakuotą ir beicuotą sėklą, atminkite - selekcininkai dar nėra išvedę tokios pomidorų veislės, kuri vienu metu būtų atspari visoms grybelinėms ligoms, būtų labai gero skonio, puikios išvaizdos ir t.t. Sėklų pasirinkimas iš tiesų yra gan gausus, o jums reikia nuspręsti, ar norite, kad pomidorai nesirgtų ir gausiai derėtų, ar pasižymėtų ypatingomis skonio, formos bei kitomis savybėmis.

Pomidorų daigai

          Ne visose knygose, žinynuose ar internete pateikiamoje informacijoje atsižvelgiama į pomidorų daigų auginimo ypatumus namuose, todėl nedideliuose, savo reikmėms skirtuose šiltnamiuose  pomidorus daigams sėti geriau vėliau nei profesionaliuose šiltnamiuose. Pomidorų sėjos laiką daigams nusistatote tokiais terminais: pomidorų daigai užauga per 50-60 dienų, todėl auginimui nešildomuose šiltnamiuose geriausias sėklos sėjimo laikas -  nuo kovo pradžios iki kovo 15 dienos. Jeigu ieškodami informacijos rasite ją kitokią nenustebkite, o gerai įsiskaitykite - galbūt jį skirta profesionaliems daržovių augintojams, kurių šiltnamiai yra šildomi ir juose galima daigus sodinti jau balandžio mėnesį.

          Sėklos paruošimas. Ilgametė pomidorų augintojų patirtis yra įrodžiusi, kad bet kokia pomidorų veislė iš sausų sėklų neduoda tokių stiprių ūglių, kaip iš atitinkamai paruoštų. Todėl prieš pomidorų sėklos sėją daigams ją reikia paruošti. Yra keletas būdų, kaip paruošti pomidorų sėklas sėjai - tai mirkymas, dezinfekavimas ir išankstinis daiginimas.

          Mirkymas ir dezinfekavimas. Nereikia mirkyti ir dezinfekuoti pirktų sėklų - jos jau dezinfekuotos. Tikslinga mirkyti ir dezinfekuoti savo surinktą pomidorų sėklą. Šiuo atveju atrinktas ir pradžiovintas pomidorų sėklas suberkite į marlės maišelį, kurį 20 minučių pamirkykite kalio permanganato tirpale (1 litre vandens ištirpinkite 1 g kalio permanganato), o vėliau sėklas gerai praplaukite keletą kartų pakeisdami vandenį.

          Išankstinis daiginimas. Tai dar vienas sėklos paruošimo būdų, kada kartu yra patikrinamas preliminarus jų daigumas. Išankstinis daiginimas gali būti atliekamas ant sudrėkintų medvilninių servetėlių, tvarsčio ar marlės gabalėlių ir pan. Sėklai sudrėkus bei praėjus 1- 3  dienoms, iš sėklos apvalkalo turi pasirodyti pirmasis gyvybės ženklas - maža šaknis. Kad ji neprasiskverbtų į sudrėkintos pagalvėlės struktūrą, neleiskite šiam daigeliui augti per ilgai.

Sėja pinceto pagalba

          Sėja. Sudygusias pomidorų sėklas labai patogu sėti pincetu. Kas 1 cm išdėliokite ant sutankinto dirvožemio. Jeigu sėjate ne vieną veislę - pažymėkite etikete su veislės pavadinimu. Išdėliojus sudygusias pomidorų sėklas ant viršaus 0,5-1 cm sluoksniu pabarstykite daigams auginti skirtu dirvožemiu, paliekite vandeniu ir pridenkite plėvele. Daiginimo indą laikykite ne žemesnėje kaip + 20 ° C temperatūroje. Kai tik pasirodys ūgliai, padėkite jį ant palangės ir nuimkite plėvelę.

        Daigų pikavimas. Po sėjos praėjus 10 - 14 dienų ir pasirodžius 1 - 2 tikriesiems lapeliams iš bendro daiginimui skirto indo pomidorų daigus reikia persodinti į atskirus indelius arba į bendrą didesnį indą pikuojant 10x10 cm atstumu. Pomidorų daigai nebijo persodinimo, tačiau nemėgsta ankštumo, todėl nereikia bijoti, kad jų maži daigai neįsišaknys naujame inde. Svarbu, kad augdami ankštumoje nepervargtų.

 

Pomidorų daigai

          Laistymas ir tręšimas. Kaip jau buvo minėta, pomidorų daigai užauga per 50 - 60 dienų. Per šį laikotarpį juos reikia ne tik laistyti, bet ir papildomai tręšti. Drungnu vandeniu daigai laistomi retai, bet gausiai, tačiau tiek, kad žemė būtu drėgna, bet ne šlapia. Jeigu daigus auginate tam skirtame substrate, apie 3 - 4 savaites jų tręšti nereikia. Tačiau vėliau, o ypatingai jeigu matote, kad trūksta kurio nors elemento, būtina juos papildomai patręšti.

          Ypač greitai pastebimas fosforo trūkumas, kuomet lapų apatinė pusė bei stiebas įgauna rausvai melsvą atspalvį, medėja, tuo pačiu silpnėja šaknų augimas. Kad daigams pakaktų vertingų medžiagų, juos geriausia tręšti aukštos kokybės bechlorėmis, pilnai vandenyje tirpiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Kaip pavyzdį pateiksiu tokį papildomo tręšimo tvarkaraštį. Pirmasis tręšimas - kai pasirodys antras ar trečias tikrasis lapelis; antrasis - 10 dienų po pirmojo; trečiasis - 10 dienų po antrojo; ketvirtas - savaitę prieš sodinant daigus į nuolatinę auginimo vietą.

Sodinimas į dirvą 

            Auginant pomidorus nešildomame šiltnamyje net ir palankiomis meteorologinėmis sąlygomis nepatartina pomidorų sodinti anksčiau kaip gegužės 20 dieną. Jei pasodinus daigus orai atšąla, augalai nustoja augti. Daigai turi būti sodinami tik į gerai įšilusią dirvą, kai 10 cm gylyje dirva  įšilusi ne mažiau kaip iki 15°C, todėl geriau savaite vėliau negu savaite anksčiau. Nes šalnos atveju nespėję prigyti daigai labai nukenčia nuo šalčio, o kartais ir visai žūsta. Paprastai vėliau pasodinti augalai ne tik pasiveja anksčiau sodintus pomidorus, bet ir derliaus gausa juos pralenkia.

          Sodinimui į dirvą tinka tik gerai užgrūdinti pomidorų daigai, kurių aukštis ne mažesnis kaip 30-35 cm, stiebo skersmuo - 0,8-1,0cm, daigai turi turėti 7-8 lapus bei pirmąją pumpurų kekę žiedams, ir - gerai išvystytas šaknis. Persodinus silpnus daigus jie ne tik pradės derėti daug vėliau, bet ir derlius iš tokių daigų bus mažesnis. Žinokite, kad geri daigai - tai neištįsę, o storu, tankiai, sodriai žaliais lapais apaugusiu stiebu, augalai.

          Minimalus atstumas tarp pomidorų daigų priklauso nuo veislės. Mažyčių veislių, vyšniniams pomidorams užteks 30 cm, tinkamai prižiūrimiems, reguliariai genimiems augalams prireiks bent 60 cm, jei neketinate pomidorų genėti, o leisite plėstis, gali prireikti net metro tarpų.

 

Ištįsusių pomidorų daigų sodinimas

          Ištįsusius, plonais stiebais pomidorų daigus sodinkite taip, kad po žeme atsidurtų ne tik šaknys, bet ir žemutinė stiebo dalis. Tokius daigus sodinkite juos guldydami. Nors pasodintos augalo šaknys patenka į šaltesnius dirvos sluoksnius, kur daug mažiau deguonies, tačiau po kelių dienų iš paguldytos stiebo dalies pradės formuotis šaknys, kurios viršžeminis stiebas pradeda riestis į viršų ir po kurio laiko auga taip pat stačiai, kaip ir vertikaliai įkasti kaimynai. Esant reikalui galima nuskinti kelis tikruosius lapus. Tačiau jeigu pomidoras jau žydi, nuskinkite žiedus, o palikite tik pumpurus.

Kasdieninė pomidorų priežiūra 

          Temperatūra. Auginant pomidorus šiltnamiuose geriausia palaikyti ne žemesnę kaip 20°C, bet ne aukštesnę kaip 30°Ctemperatūrą.  Žemesnėje temperatūroje augalų augimas ir  vystymasis sulėtėja, o aukštesnėje - žiedadulkės darosi sterilios, ir pomidorai blogai mezga. Naktį temperatūra turėtų būti apie 17 - 20°C. Kad nebūtų per drėgna, šiltnamius reikia gerai vėdinti, todėl dienai atidarykite visas turimas ventiliacijos angas, kitaip ant šiltnamio sienų ir stogo susidarys kondensatas, o oro drėgmė pakils iki nepriimtinų ribų. Be to, pomidorai nebijo skersvėjo, tačiau neperneša perteklinės drėgmės.

          Laistymas. Pirmasis laistymas atliekamas tik ką pasodinus pomidorus į žemę. Kad būtų užtikrintas geras šaknų sąlytis su dirvožemiu, tik ką pasodinus pomidorų daigus reikia palieti gausiai, kad dirva įmirktų 15- 20 cm. Priešingu atveju, jauni daigai blogai įsišaknys ir atsilikdami nuo normalaus vystymosi ilgą laiką skurs. Tada laistoma 1-2 kartus per savaitę, tačiau gausiai. Jauniems pomidorų daigams reikia vidutiniškai 2 - 3 litrų, o suaugusiems iki 10 litrų vandens vienam augalui. Laistymui tinkamiausias ne šaltesnis kaip 20°C vanduo, tačiau nepersistenkite –vanduo neturi būti per šiltas, kad nenudegintų augalų. Laistydami šaltu vandeniu iššauksite grybelines ligas. Puiku jeigu turite papildomą talpą, kurioje prieš laistymą vanduo pašildomas saulės. Atminkite, kad pomidorų laistymas iš viršaus, vandens pylimas ant lapų, arba laistymas šaltu vandeniu sumažins pomidorų derlių perpus.

       Idealus variantas yra lašelinė laistymo sistema. Jei turite galimybę tai susiorganizuoti, pomidorai didesniu derliumi jums tik padėkos: dirva visą laiką bus drėkinama, ir joks drėgmės trūkumas  jiems bus nebaisus.

       Papildomas tręšimas. Pomidorai nuolat turi būti palaistomi ištirpintų mineralinių trąšų mišiniu: 10 litrų vandens ištirpinama 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato, derantiems - amonio sulfato ir kalio kiekis padvigubinamas. Pomidorai laistomi vakare šiek tiek atvėsus orui.

          Purenimas ir kaupimas. Kad po laistymo viršutinis dirvožemio sluoksnis neišdžiūtų ir  deguonis lengviau patektų į šaknų sistemą, susigėrus vandeniui dirvos paviršius turi būti negiliai supurenamas. Kad purendami nepakenktumėte šaknims per pirmąsias 2-3 savaites po pasodinimo pomidorų daigai purenami iki 5 - 8 cm gyliu. Jei dirva sunki, purenkite ją giliau, bet tik vietas, kur šaknys dar neprasiskverbė. Paviršinis dirvos purenimas yra atliekamas kartu su grunto kaupimu apie šaknis. Dirvos kaupimas apie šaknis sukuria sąlygas geresniam dirvožemio įšilimui ir paskatina greitesnį papildomų šaknų susiformavimą.

         Genėjimas. Sodinant arba netrukus po sodinimo, pomidorams reikia pašalinti visus pažastinius ūglius. Šie ūgliai šalinami, kai tik įmanoma juos suimti pirštais. Paaugę šoniniai ūgliai labai sekina augalą.

        Rišimas. Augančius pomidorus būtina rišti, kad jie neišgriūtų nuo vaisių svorio. Populiariausias rišimo būdas, kai vienas virvės galas nesuveržiant pririšamas prie stiebo apačios ir vyniojamas aplink augalą aukštyn, kitas virvės galas yra pririšamas prie šiltnamio viršuje įrengtos sijos. Pomidorui augant galima jį apvynioti kiek reikia. Naudojant šį metodą reikėtų genėti kerą taip, kad jis augintų tik 1-2 pagrindinius stiebus. Antrą stiebą geriausia rišti atskira virvute.

Dažniausios  pomidorų ligos 

          Auginant pomidorus didelė problema yra jų ligos. Augant pomidorams atvirame grunte daugumos ligų pagrindinė priežastis – lietus bei šilumos ir saulės trūkumas. Auginant pomidorus šiltnamiuose – tai perteklinis perlaistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas. Be to, pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, nes dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia pomidorų atsparumą ligoms. Jų atsparumas ligoms sumažėja ir esant vėsiam orui bei dažnai lyjant, todėl šiltnamius sunku vėdinti ir sumažinti santykinę oro drėgmę, o auginant pomidorus lauke užsitęsę šalti ir lietingi orai gali visiškai sunaikinti pomidorų derlių.

         Didelę reikšmę siekiant maksimalaus pomidorų derliaus turi tinkamas jų veislės pasirinkimas. Neverta eksperimentuoti ir atviram gruntui skirtų pomidorų veisles auginti šiltnamiuose ir atvirkščiai. Tačiau net ir laikantis nurodytų patarimų išvengti ligų gali būti sunku. Toliau susipažinsime su dažniausiai pasitaikančiomis ligomis ir jų sukėlėjais bei sužinosime, kokių sprendimų reikėtų imtis kovoje su ligomis.

   Pomidorų maras (fitoftorozė). Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthorainfestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta. Maro pažeidimai pastebimi ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų būna ant pomidorų vaisių, ypač žalių. Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus rudas. Ši liga išsilaiko ilgai, tačiau dažniausiai ant augalų ir vaisių liekanų, todėl nuėmus derlių reikalinga sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius.

        Apsauga: Auginkite atsparesnes marui veisles ir hibridus. Šiltnamiuose turi būti žema santykinė oro drėgmė, todėl juos nuolat vėdinkite. Kad nesusidarytų vandens lašų ant lapų, palaikykite kuo vienodesnę dienos ir nakties temperatūrą, kad nebūtų kondensato.

         Pomidorų sausligė (alternariozė). Tai labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti pomidorų liga. Ji pasireiškia ant pomidorų daigų (jie gali žūti), ant lapų, lapkočių, stiebų ir vaisių. Pirmiausia ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Dėmėms didėjant ir joms susiliejus, lapai džiūsta. Tokie augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai smulkesni. Vėliau apsikrečia ir aukštesnių ardų lapai, lapkočiai ir stiebai.

         Dažniausiai nuo vaisiaus priaugimo vietos į vieną pusę pradeda plisti ruda, įdubusi, sauso puvinio dėmė, kurios paviršius aptrauktas juodomis apnašomis. Šiai ligai, be pomidorų, taip pat jautrios paprikos, baklažanai, bulvės ir kt. Sausligės grybas žiemoja užkrėstoje sėkloje, dirvoje bei ligotų augalų liekanose.

       Apsauga: Surinkti ir sunaikinti ligotus vaisius. Atrinkti sveikus, nesužalotus pomidorus. Jei daug augalo pažeista – jį išrauti ir sunaikinti. Jei ligos pati pradžia – purkšti Bordo skysčiu ar kita turima priemone.

          Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys). Vegetacijos laikotarpiui einant į pabaigą šiltnamiuose pomidorai dažnai suserga kekeriniu puviniu. Šios ligos požymiai pastebimi, kada ant žalių ar pradėjusių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų apskritų, iš pradžių 0,2 - 0,5 cm skersmens, vėliau didėjančių dėmelių, kuriose matomi smulkūs rudi taškeliai – infekcijų vietos. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja bręstant vaisiams, kai jie būna užaugę nuo trečdalio iki dviejų trečdalių dydžio. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus paviršiaus ploto. Pažeisti audiniai džiūsta, pakenkta vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro kieta, tampa tamsiai rudos spalvos, vėliau pajuoduoja. Visas pažeistas plotas pasidaro plokščias arba įdumba. Pažeidimo vietoje gali išryškėti juodos linijos – vandens indai.

          Apsauga: Norint, kad šiltnamyje sezono metu pomidorai nesirgtų kekeriniu puviniu, prieš jų sodinimą būtina dezinfekuoti šiltnamio žemę ir patalpas; neauginti greta šiltnamių pilkajam kekerui jautrių augalų, pvz., sodo žemuogių, aviečių, bijūnų, kalafiorų; palaikyti normalią santykinę drėgmę; reguliariai rinkti ir išnešti iš šiltnamių ligotus vaisius.

          Fuzariozė (fuzariozinisvytulys). Ši liga labiausia paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai – tai išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant pomidorų šaknys pajuoduoja ir žūsta.

          Apsauga: Jeigu šią ligą pastebėjote sezono metu, kovos priemonių nėra. Tačiau nuėmę derlių ne tik pašalinkite, bet ir sunaikinkite stiebų ir lapų liekanas, o šiltnamio augalinį dirvos sluoksnį keiskite. Auginant pomidorus atvirame grunte, toje vietoje neauginkite jautrių šiai ligai augalų. Nesant tokios galimybės auginkite tik atsparias šiai ligai pomidorų rūšis.

          Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė). Ši liga daugiausia pažeidžia po polietilenine plėvele auginamų pomidorų lapus. Ligos pradžioje ant lapo atsiranda šviesiai žalsvos, po kiek laiko gelstančios bei paruduojančios dėmės. Apatinėje lapo dalyje matosi šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios, padengtos „aksomu" apnašos. Ligos pažeisti lapai džiūsta ir nyksta. Negydant  pomidorų derlius mažėja, o pribrendę vaisiai lėčiau noksta. Šios ligos sukėlėjas yra nepašalintos sirgusių augalų liekanos, kurios gali išsilaikyti net ant medinių šiltnamio konstrukcijų ar pernešamos su sėkla.

          Apsauga: Naudokite tik beicuotą sėklą. Auginti atsparių veislių pomidorus. Sudaryti optimalias sąlygas augalams augti. Pomidorus purkšti vienu iš fungicidų. Dezinfekuoti šiltnamių gruntą ir vidinį paviršių bei tarą.

          Baltasis puvinys. Žalinga grybinė liga, kurios simptomai – puvinys apatinėje stiebo dalyje. Šiai ligai palanki terpė yra didelė drėgmė, todėl didėjant santykinei drėgmei, didėja puvinio grybo plitimo rizika. Spartus ligos vystymasis galimas esant ne tik didelei drėgmei, bet ir žemesnei oro temperatūrai. Esant 12 - 15 °C temperatūrai šis puvinys plinta labai greitai. Pomidorų stiebams sergant baltuoju puviniu pradeda gesti ir pomidorų vaisiai.

          Apsauga: Labai svarbu sudaryti optimalias augimo sąlygas. Šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, gerai vėdinti šiltnamius, ypač su polietileno danga, vengti per didelio augalų sutankinimo. Naikinti pirminius ligos židinius. Giliai aparti augalines liekanas. Pažeistus stiebus ir po genėjimo atsiradusias žaizdas aptepti pagamintu iš kreidos, medžių pelenų, molio mišiniu. Augalus saikingai tręšti azotinėmis trąšomis, kad gausiai neaugintų žaliosios masės. Tuo tarpu, kalio bei mikroelementų trąšos suteikia augalams atsparumo.

Pomidorų kenkėjai

         Pagrindiniai pomidorų žaladariai yra žalieji persikiniai amarai, kurie kontroliuojami insekticidais ar alternatyviomis priemonėmis. Ne mažiau žalingi pomidoruose yra baltasparniai,  nors jų tiesioginė žala nėra labai reikšminga, tačiau šie kenkėjai yra virusinių ligų platintojai. Jiems naikinti taip pat naudojami insekticidai.

          Žaliasis persikinis amaras. Pažeidžia daugiau kaip 50 kultūrinių ir dekoratyvinių augalų rūšių. Šie kenkėjai pomidorams pažeidžia apatinę lapų dalį,  ūglius, žiedus net vaisių užuomazgas. Amarų apnikti lapai susiraukšlėja ir susisuka. Iš pradžių amarai būna gelsvi, o paskui – tamsiai žali, todėl sunkiau pastebimi. Pomidorams kenkia tiek atvirame grunte, tiek šiltnamiuose.

         Baltasparniai. Pomidorams ir kitiems šiltnamio augalams didelę žalą daro šiltnaminis baltasparnis. Tai beveik nepastebimas, iki 1,5 mm dydžio vabzdys, tačiau gausiai besidaugindamas pomidorams gali pridaryti labai daug bėdų. Kaip apibūdina pats pavadinimas, šių vabzdžių sparnai balti. Viena vabzdžio patelė vienu metu gali padėti daugiau negu 100 kiaušinėlių, kurių dydis iki 0,2 mm. Kiaušinėliai būna gelsvai žalsvos spalvos, todėl pastebėti juos plika akimi yra labai sunku. Be to, kiaušinėliai yra padedami apatinėje lapo pusėje, kas be abejo pasunkina kovą su šiais kenkėjais.

        Apsauga: Amarus ir baltasparnius naikinti padeda kontaktinio veikimo priemonės: žalias sodo muilas Agroclean arba Chilly, kurie tikrai yra veiksmingi, nes užblokuoja kenkėjų kvėpavimo takus, ir pastarieji greitai žūsta.

Algis Mačiukas