Iš pažiūros toks paprastas ir tradiciškas agurkas iš tikrųjų yra labai reiklus ir kaprizingas šilumamėgis augalas, pilnai pateisinantis savo pietietišką kilmę. Todėl lietuviui daržininkui reikia labai pasistengti, sukuriant palankias sąlygas šioms lepioms daržovėms. 

Agurkų sodinimas nedaigintomis sėklomis

Šis būdas visai įmanomas, bet su sąlygomis:

• Sodinti tik gegužę arba birželį, kai orai pakankamai šilti (+20-25 C);
• Žemė įšilo iki +17-20º C;
• Daržo dirvos struktūra – lengvas priesmėlis, humusas;
• Agurkų sėklų senumas neviršija 6-8 metų. Nes laikui bėgant, laikomų sėklų daigumas ir produktyvumas mažėja. Sėklos, laikytos 6-8 metus, dar sugeba išlaikyti 80 % daigumo;
• Laistymui nenaudojant šalto vandens;
• Atstumas tarp sodinamų agurkų sėklų – 30-45 cm; 
• Dirvos rūgštingumas (pH) yra 6,2-6,8; 

Laikantis aprašytų sąlygų, derliaus galima susilaukti liepos pabaigoje-rugpjūtį-rugsėjį. 

Agurkų daiginimas

Dauguma patyrusių daržininkų Lietuvoje agituoja būtent už auginimą daigais. Šis būdas yra efektyvesnis ir saugesnis, išvengiama nušalimo rizikos, o užaugintus daigus galima persodinti į šiltnamį jau balandžio pabaigoje (į atvyrą gruntą – gegužę-birželį). Daiginimas tęsiasi apie mėnesį (3-4 savaites), todėl pradėti auginti daigus šiltnamiui galima balandžio pradžioje. 

Daigų augimo stadijos ir pasiruošimas persodinimui matuojami išdygusiais lapeliais - nuo 1 pradžioje iki 4-5 daiginimo pabaigoje, atėjus persodinimo į daržą laikui. Štai tada nepatyrę naujokai gali susidurti su agurkų kaprizingumu – jie sunkiai perneša persodinimą ir šaknų atskyrimą nuo pamėgto substrato daigams. Bet pagelbėti gali šiuolaikinės žemė ūkio technologijos – specialios daigyklos iš organinių medžiagų. Pvz., durpiniai puodeliai, kurių sienelės pagamintos iš presuotų durpių. Tad, persodinant į lysvę arba į šiltnamį, daigą galima įkasti į žemę tiesiai su durpiniu puodeliu ir jame esančiu substratu. 

Dirva agurkų daigams

Dirvožemis iš savo daržo – tai taupu ir naginga, jeigu turite daug laisvo laiko papildomai gaminti trąšas, o paskui tręšti dirvožemį ir sterilizuoti jį nuo kenksmingų mikroorganizmų ir ligų. Taupantys laiką renkasi kitą variantą – gamintojų substratą, kuriame jau yra kokybiškai suderintas maistingų medžiagų kiekis ir tinkamas agurkams rūgštingumas, jokios ligų ir parazitų rizikos. 

1) Sudrėkintą substratą arba savo dirvožemį supilkite į daigyklas arba durpinius puodelius. 2) Kiekvienos daigyklos dirvoje įspauskite 2 cm įdubą. 3) Į ją dėkite agurko sėklą (geriausia - prieš tai kelias dienas mirkytą). 4) Įsitikinkite, kad patalpos temperatūra siekia apie 25º C. 5) Po 2-3 dienų pasirodys pirmi daigeliai. 6) Laistykite dirvą aplink daigus šiltu kambario temperatūros vandeniu. 

• Kai daigams nepakanka šviesos – jie ištįsta;
• Didesnėje negu 25º C temperatūroje daigai auga pernelyg greitai. Persodinimo laikui jie bus peraugę, lėčiau adaptuosis prie naujų sąlygų, derės pavėluotai ir kukliai.  
• Lėtai jie auga tuomet, kai trūksta fosforo, azoto ir kalio. 
• Pernelyg plonas stiebelis – fosforo deficitas. Išeitis – tirpalas santykiu 2 šaukštai superfosfato : 10 l vandens. 
• Pikuoti agurkų nereikia – jų šaknys to netoleruoja. 

Kokybiškų agurkų daigų požymiai

• daigų aukštis – 20-25 cm, visur tolygiai;
• daigai turi po 4-5 gerai išsivysčiusių lapų;
• stiebai ne per ploni. 

Agurkų persodinimas į šiltnamio lysves

Sėjomainos tvarka pataria įsitikinti, kad šiltnamio dirvoje anksčiau neaugo tie priešsėliai, kurių ligų sukėlėjų, likusių dirvoje, netoleruoja agurkai. Sėjomainos dėka dirvoje išsaugomos naudingos medžiagos ir jos derlingumas, jai negrės nualinimas. Be sėjomainos vyktų netolygus dirvos resursų išnaudojimas: tam tikras augalas pasisavina iš jos vienų maistinių medžiagų (azoto, fosforo, kalio) daugiau, kitų – mažiau. Žemiau esančioje lentelėje nurodomi priešsėliai, rekomenduojami agurkams (“Neutralu” reiškia pakenčiamą priešsėlį): 

Šiais metais sėjama daržovė	Priešsėliai
	Tinka	Neutralu	Netinka
Agurkai	Ankštiniai, česnakai, svogūnai, gūžiniai kopūstai	Agurkai, bulvės ankstyvosios, burokėliai, žalumynai	Pomidorai, morkos, kopūstai vėlyvieji

1. Ruošiamą šiltnamio dirvą perkaskite ir suformuokite 20-30 cm gylio vagas.

2. Patręškite organinėmis medžiagomis, kuriose gausu azoto ir fosforo – 25 kg perpuvusio karvių mėšlo arba 10 kg komposto kiekvienam kv. metrui. Trąšas tolygiai paskirstykite grėbliais. Terminas - likus 2 savaitėm iki daigų persodinimo. Įdomu tai, kad agurkai yra vieni iš nedaugelio daržovių, kurie labai mėgsta ir šviežią mėšlą. 

3. Iš mineralinių trąšų gerai padeda superfosfatas (40 g/m²); kalio druska (25 g/m²); kalio sulfatas (40 g/m²); amonio salietra (15 g/m²). Šias trąšas palaisto vandeniu (10 l/m²). Terminas - likus 2 savaitėm iki sodinimo.

4. Lengviausia būtų apsieiti be tręšimo, lysvėse naudojant firminį substratą, kuriame subalansuotos medžiagos ir rūgštingumas. 

5. Šiltnamyje agurkams galima pasidaryti 2 ir 3 lysves. Labai produktyvu sodinti agurkų daigus šachmatine tvarka kiekvienoje lysvėje – tuomet tarp augalų geriau cirkuliuos oras ir bus daugiau šviesos.

2 lysvių sodinimo tvarka:	3 lysvių sodinimo tvarka:
Atstumas tarp lysvių – 1 m; Lysvių plotis – 0,8-1 m; Atstumas tarp sodinamų daigų – 30-50 cm. Atstumas nuo daigų iki šiltnamio sienelės – 30 cm.	Atstumas tarp lysvių – 60 cm; Lysvių plotis – 60 m; Atstumas tarp sodinamų daigų – 70-80 cm (taip bus šviesiau); Atstumas nuo daigų iki sienelės – 30 cm.

1. 6. Labai rekomenduojame ant paruoštų lysvių pakloti juodą agroplėvelę – ji užtikrins šilumos ir drėgmės balansą agurkų šaknims.

7. Ten pat iš anksto vertikaliai įkaskite atraminius kuolelius ir stulpelius, o ant jų kas 25 cm horizontaliai įtempkite vielas ar virves – konstrukciją augančių agurkų stiebų rišimui. Jos dėka paaugusių agurkų ūsai galės tiestis viršun. Apatinę viela – apie 50 cm nuo žemės paviršiaus.

8. Daigus kartu su durpiniais puodeliais-daigyklomis (neištraukiant šaknų) sodinkite stačiai į lysvių vageles nurodytais atstumais vienas nuo kito.
9. Pasodinę į vageles, užpilkite dirvožemiu taip, kad jis dengtų apie 2-3 cm stiebelio virš šaknų. 

Tolesnis agurkų auginimas šiltnamyje ir priežiūra (rišimas, tręšimas, laistymas)

Agurkų rišimas

Agurkai rišami, kai  stiebai pasiekia 35-40 cm aukščio ir turi 5-6 tikrus lapus. Dažniausiai  po persodinimo praėjus pirmai savaitei. 

Rišimo būtinybė ir funkcijos:

1. 1. • Apsaugoti jaunus agurkėlius nuo puvimo ir ligų, kurias jie gali pasigauti kartu su kenkėjais ir parazitais, gulėdami ant žemės;
      • Oro cirkuliacijos tarp agurkų pagerinimas, daugiau šviesos;
      • Sukuriamos sąlygos žiedams, užuomazgoms ir apdulkinimui;
      • Išvengiama nepageidaujamo sukibimo ūseliais su kaimynais. 

Špagato kilpelėmis kiekvieno daigo stiebas švelniai pririšamas prie pirmos apatinės horizontalios vielos, esančios 50 cm aukštyje. Stiebams ir toliau augant, rišama prie vis aukščiau esančių vielų.

Agurkų tręšimas

Duonos raugalas. Trąšos, pasigamintos iš duonos likučių – puikus maistinių medžiagų šaltinis agurkams. Raugalas gaminamas iš juodos duonos džiūvėsių:

1. 1. 1. Užpildykite 2/3 standartinio kibiro juodos duonos džiūvėsiais arba sudžiūvusiomis juodos duonos plutomis. 
      2. Įpilkite į šį kibirą vandens tiek, kad apsemtų džiūvėsius.  
      3. Į vidų padėkite apvalų dangtį arba lėkštę, kurių skersmuo būtų mažesnis už kibiro skersmenį ir prispauskite iš viršaus sunkiu daiktu. Tai reikalinga tam, kad duona nekiltų į paviršių ir nerūgtų. 
      4. Padėkite kibirą į šiltą vietą mažiausia 7 dienoms (galima ir ilgiau). Per šį laiką raugalas-trąša jau pasigamins. 
      5. Gautas raugalas yra stiprus koncentratas, todėl gryną ir neskiestą jį laistymui nenaudokite. Raugalą praskieskite 3 litrais vėsaus vandens ir laistykite juo agurkų krūmų šaknis. 
      • Patyrę daržininkai rekomenduoja laistyti duonos raugalu 1 kartą per 7-9 dienas, pradedant nuo žydėjimo momento, baigiant gausiu derėjimu. 

Mielės. Tręšimas mielių antpilu pozityviai veikia agurkus kaip ir duonos raugalas.

1. 1. 1. Standartiniame kibire, pripildytame 10 l vandens, ištirpdykite 100 g šviežių kepimo mielių. 
      2. Palykite 28-36 valandoms mieles kibire užrūgti šiltoje vietoje. 
      3. Gautą mielių antpilą naudokite agurkų lysvių ir šaknų laistymui – 1,5 l kiekvienam agurkų krūmui. 
      • Tręšti agurkus mielių antpilu rekomenduojama 1 kartą per 10-12 dienų. 

Svogūnų lukštų antpilas. Tręšti agurkus svogūnų lukštų antpilu verta tais atvejais, jeigu jų lapai masiškai pagelsta. Tai nepakankamo maitinimo ir infekcijų požymis. 

1. 1. 1. Stiklinę svogūnų lukštų įpilkite į 8 litrus vandens. 
      2. Padėkite kibirą ant ugnies ir laikykite iki užvirimo. Tuomet išjunkite ugnį ir uždenkite kibirą dangčiu. 
      3. Palikite lukštų antpilą 3-4 val. nusistovėti ir pritraukti. 
      4. Paskui perkoškite per sietą. 
      5. Perkoštu antpilu laistykite agurkų šaknis. Šia trąša galima drėkinti ir apipurkšti agurkų lapus. 

Medžių pelenai. Pelenais naudinga tręšti visais agurkų vegetacijos etapais. Pelenai padeda pastebėjus agurkų augimo sulėtėjimą, lėtą lapų augimą, stebėtinai mažą žiedų kiekį. 

1. 1. 1. Gaminamas pelenų tirpalas. Persijotus medžių pelenus (1 stiklinę) ištirpdykite standartiniame kibire vandens (10 l). 
      2. Šiuo tirpalu laistykite agurkų šaknis iki derėjimo pabaigos. Tręšimo dažnumas – 1 kartą per 7-10 d. 
      1. Agurkų lysvių dirvos dezinfekavimui ir kenkėjų naikinimui naudinga “pudruoti” dirvą aplink kiekvieno agurkų krūmo sausais persijotais augalinių atliekų pelenais – bulvienojų, šieno, šiaudų, senų lapų, pjuvenų, šakų, skiedrų, medienos pelenais.
      2. Šias trąšas palaistyti vandeniu (10 l/m²).

Agurkų laistymas

Agurkai yra labai reiklūs drėgmei, nes jų šaknys trumpos, o nuo lapų išgaruoja daug vandens. Daugiausia vandens reikalauja pradedantys formuoti užuomazgas agurkai.

Požymis - kai agurkams labai trūksta vandens jie numeta žiedus ir užuomazgas, jų vaisiai atrodo susiraitę, skonis kartus. Tuomet pats laikas juos palaistyti. 

1. 1. • Agurkų laistymo norma – 4-5 litrai/1 m² iki žydėjimo, toliau – 10-20 litrų/1 m². 
      • Laistymo dažnumas – 2-3 kartus per savaitę.
      • Laistymui skirto vandens temperatūra turi būti panaši į dirvos temperatūrą. Geriausias variantas – oro temperatūros vanduo. Agurkus šaltas vanduo gali pražudyti. Todėl šaltą vandenį iš vandentiekio reikia palaikyti rezervuare, statinėje, kad jis sušiltų.
      • Pats geriausias – minkštas lietaus vanduo. Jame daug deguonies. Labai gerų savybių turi ir tvenkinio vanduo.
   2.  

Agurkus, augančius šiltnamyje arba po plėvele, laistykite rytą, kad viršutinis dirvos sluoksnis suspėtų išdžiūti iki nakties. Kitaip ant plėvelės iš vidaus susikaups kondensatas, kuris naktį lašės ant agurkų - jiems tai labai kenkia. 

1. 1. • Jeigu karštu oru laistyti daržoves dažnai, bet po truputį - tai joms ne į naudą. Nuo tokio laistymo sparčiai vystosi ir auga tik paviršinės daržovių šaknys, o ne giluminės; pačios daržovės skursta, o piktžolės plinta greičiau. 

1. 1. • Jeigu vis tiek teko palaistyti karštą dieną – palietą dirvą mulčiuokite (durpėmis, nušienautomis žolėmis) arba užberkite sausos žemės plonu sluoksniu. Šios priemonės reikalingos tam, kad per greitai neišgaruotų vanduo. 

Agurkų derliaus skynimo taisyklės

Ar žinome kada ir kaip teisingai skinti mūsų numylėtinius traškius žalius agurkus, kad nepakenkti jiems? 

Kokius skinti. Prieš nuskindamas agurką, daržininkas visada pažiūrės į jo dydį ir nokumą. Viskas priklauso nuo to, kaip bus panaudoti agurkai:

1. 1. • Norėdami suvalgyti šviežius tą pačią dieną, skinkite agurkus nuo 10 cm ilgio.
      • Konservavimui skinami agurkai nuo 8 iki 10 cm. 
      • Marinavimui ir raugimui galima skinti ilgesnius agurkus – nuo 8 iki 18 cm. 
      • Kai kuriems patiekalams reikia visai mažų traškių agurkėlių – 3-4 cm ilgio. 

Kada skinti. Geriausias dienos laikas agurkams skinti – rytas, kol neišdžiūvo rasa. Rytinėmis valandom agurkai būna stangresni ir tampresni dėl rasos drėgmės gausos. 

1. 1. • Naktį vyksta agurkų derliaus pagausėjimas. 
      • Rytais nuskinti agurkai lėčiau ir mažiau geltonuoja. 

O dar skynimui rekomenduojamas vėlyvas vakaras po saulėlydžio, pasibaigus karštai dienai. Tačiau kai kurie daržininkai pastebi, kad vakare nuskinti agurkai neretai būna kartūs. Kartumą sukelia karštis ir šaltis, drėgmės stoka arba jos perteklius – visi neigiami faktoriai, pristabdantys augimą. 

Kai vyksta masinis ir intensyvus agurkų derėjimas, juos būtina skinti kuo dažniau – kad ir po 2 kartus per dieną. Antraip agurkai pernoks ir peraugs, geltonuos, stabdys ir trukdys naujų žalių agurkų augimui ir užsimezgimui. Peraugę agurkai būna labai stambūs ir šiurkštūs – jie tinka tik sėkloms, o ne valgymui. Naujų agurkėlių užuomazgos sudžius, jeigu krūmas nukreips visas maistines medžiagas ir drėgmę tik į didelius nenuskintus agurkus. 

1. 1. • Pertraukos tarp skynimų neturi viršyti 2 dienų. Reguliariai, kasdien tikrinkite agurkų krūmus, ieškodami naujų žalių “talentų”. 

Dažnas skynimas padeda padidinti derliaus kiekį, stimuliuoja naujų vaisų vystymą. Dažniau skinant, atsiras daugiau agurkų konservavimui. Mažiau skinant – salotoms, rauginimui ir sėkloms. 

1. 1. • Kai prasidės pirmos naktinės šalnos vasaros pabaigoje, skinkite visus agurkus iš eilės – ir kreivus, ir negražius, ir kokybiškus. Surinktus surūšiuosite ir atbrokuosite. 

Kaip skinti. Atidalinti agurką nuo krūmo reikia taip, kad vaiskotis liktų ant palaipos. Todėl tiesiogine prasme skinti pirštais agurko negalima – jiems kenkia nuplėšimas, traukimas, staigus tampymas, nukratymas, vaiskočio išsukimas. 

Rūpestingas ir patyręs daržininkas nupjauna agurkų vaiskočius žirklėmis, sekatoriumi arba peiliu. Pats agurko vaiskotis turi likti ant palaipos. 

1. 1. • Skindami neužminkite ant gulinčių palaipų ir lapų – tai sukelia agurkams stresą ir neigiamai atsiliepia derliui. Neapverskite lapų ir palaipų. 
      • Tikrinkite ir šalinkite keistus agurkus su dėmėmis, žaizdelėmis ir įbrėžimais. Dėmės gali būti ligos požymių, o žaizdelės – atviras kelias puvimo bakterijoms. 
      • Bet kuris nenuskintas agurkas (gražus ar bjaurus, sveikas ar ligotas) sulėtina likusių agurkų augimą ir trukdo užsimegzti naujiems. 
      • Nuskintus agurkus reikia slėpti nuo saulės ir vėjo. Geriau juos nuneškite į vėsią vietą ir pridenkite plonu audiniu. 
      • Geriausia savo šviežumą agurkams pavyksta išsaugoti 6-8º C temperatūroje, esant dideliam oro drėgnumui. Tokių palankių sąlygų galima surasti šaldytuve (ant apatinė lentynos) arba šaltame rūsyje. 

Agurkų auginimas statinėje

Mėgstantiems paeksperimentuoti gali patikti vienas originalus, bet išbandytas ir veiksmingas būdas – auginimas statinėje savo sklype. Šis metodas geras tuo, kad jo dėka galima sutaupyti vietos mažo sklypo lysvėse ir tiksliai reguliuoti auginimo sąlygas. 

Statinės (ar panašaus rezervuaro) agurkams paruošimas

Kokią statinė pasirinkti? Visai nebūtina pirkti naują statinę. Tinka ir senos, nurašytos, susidėvėjusios, prakiurusios statinės. Juose esančios senumo skylės ir kiaurymės atliks naudingą darbą – jos veiks kaip perforacija atliekamo vandens pašalinimui. 

Suradę seną statinę ir tikrai apsisprendę auginti joje agurkus, pastatykite ją toliau nuo namo. Tai rekomenduojama todėl, kad statinė bus užpildyta improvizuoto “substrato” ir komposto, kuriame augs agurkai, ir gali skleisti nemalonius kvapus, sukeliančius nepatogumus. 

Statinės agurkams užpildymas savadarbiu “substratu”

Pradėkite gaminti šią improvizuotą biomasę-“substratą” nuo kovo pabaigos-balandžio. 

Dėkite į statinę visus turimus augalinius bei organinius likučius, maisto atliekas. Išimtis – mėsos produktai, nes jų nerekomenduojama dėti į bendrą būsimo “substrato” masę. 

Drenažo vaidmenį statinės “substrate” gali atlikti šiurkščios augalinės kilmės medžiagos: šakos, skiedros, saulėgrąžų ir kukurūzų stiebai. 

Norint sutankinti gaminamą “substratą”, palaistykite jį karštu vandeniu ir uždenkite visą statinę polietileno plėvele. Praėjus 7-8 d., “substratas” suslūgs ir nusės, statinėje atsiras daugiau laisvos vietos ir ją galima užpildyti papildoma mase. 

Puvimo procesą ir puvenų susidarymą biomasėje galite pagreitinti, palaistę ją EM preparatais. EM – tai “Efektyvūs Mikroorganizmai”, skystos trąšos, pagamintos iš dirvai naudingų bakterijų.

Galima dėti į statinę gatavas natūralias puvenas su daržo žeme. 

Iš viršaus ant susiformavusio “substrato” užpilkite 10 cm derlingo grunto sluoksnį. Tai bus viršutinis sluoksnis, kuriame sodinsite agurkų sėklas. 

Agurkų sėklų sėjimas statinėje

Agurkų sėklas sodinti į statinės “substratą” galite jau apie gegužės 1 d. Agurkų auginimo statinėje specifika yra tokia, kad sėklų nereikia daiginti iš anksto namuose. Sėklas pakanka prieš tai tik pamirkyti ir dezinfekuoti kalio permanganato tirpale. 

Vienoje standartinėje statinėje galima užauginti 6-8 agurkų krūmelius. 

Prieš patį sėjimą “substrato” masę dar kartą palaistykite šiltu vandeniu. 

Pasodinę sėklas, visą statinę iš viršaus uždenkite polietileno plėvele arba agroplėvele. Vėliau, pamatę pirmus agurkų daigus, nuimkite tą plėvelę. Ją galite uždėti ant statinės tik tuo atveju, jeigu gegužę prasidės naktinės šalnos. 

Statinėje augančių agurkų priežiūra

1. 1. • Kai ataugs trečias tikras agurko lapas, pritvirtinkite palaikančią atramą, prie kurios špagatu pririškite stiebą. 
      • Apie birželio vidurį “substrato” biomasė statinėje pati suslūgs žemiau, todėl statinės vidinės sienelės bus agurkų stiebams kaip papildoma atrama. 
      • Agurkų auginimo statinėje nauda yra dar ir tame, kad “substrato” masė nereikalauja apkaupimo, nes agurkų lapai ją pridengia ir neleidžia veistis piktžolėms. 
      • Augančius statinėje agurkus per visą vystymosi laikotarpį tręšia karvių mėšlu, praskiestu vandeniu santykiu 1 : 10. Arba vištų mėšlu, praskiestu santykiu 1 : 20. 
      • Periodiškai agurkus reikia apipurkšti svogūnų lukštų antpilu, kuris yra gera profilaktikos priemonė nuo amarų ir naudingų mikroelementų šaltinis. 
      • Rūpestingai prižiūrint ir laiku laistant agurkus statinėje, jie atneša gerą derlių ir vasaros metu atima mažiau darbo ir laiko, nei jų broliai, augantys šiltnamyje. 

Agurkų ligos

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Dėmėtligė	Žalios drėgnos dėmelės ant lapų	Karštis ir didelis oro drėgnumas	Agurkų vaisiai deformuojasi, auga kreivi, apvalūs arba maži
Miltligė	Baltų miltų pavidalo apnašos ant stiebų, lapų, vaisių	Drėgmės stoka, agurkai auga pernelyg glaudžiai ir tankiai, pernelyg sausa žemė	Džiūvimas, mažas derlius, žūtis
Šaknų puvinys	Pagrindinės šaknies parudavimas, šaknų paviršiaus ir šaknies kaklelio puvimas	Perteklinis tręšimas ir drėgmės kiekis	Vytimas ir žūtis
Alternariozė	Gelsvos kampuotos dėmelės ant apatinių lapų	Perteklinė drėgmė ilgalaikiu šiltu lietingu oru	Džiūvimas, mažas derlius

Agurkų kenkėjai

Kenkėjai	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Voratinklinė erkutė	Gelsvos dėmelės ant apatinių lapų, graužtos skylutės lapuose, pageltonavę lapai	Drėgmės stoka, pernelyg sausas oras	Džiūvimas, mažas derlius
Baltasparnis šiltnaminis	Vidutinės gelsvos besiplečiančios dėmės ant lapų, pageltonavę lapai,	Gėlės, augančios kaimynystėje, nes baltasparniai iš pradžių veisiasi jose	Atviras kelias kitoms agurkų ligoms, džiūvimas, žūtis
Tripsai	Margos smulkios dėmelės ant lapų, parudavę lapai	Piktžolės kaimynystėje, pernelyg šilti orai	Džiūvimas, vytimas ir žūtis

Geriausios agurkų veislės

Veislės pasirinkimą gali lemti aibė subjektyvių dalykų – vienam svarbu, kad agurkų veislės lauke gerai derėtų, kitam svarbesnis yra skonis, kažkas mėgstą ankstyvąsias veisles, nenorėdamas laukti vasaros pabaigos. Bet turbūt visi nori, kad agurkai būtų mažiau kaprizingi ir lengvai augtų mūsų klimate. 

Daugiausia Lietuvoje pastebėta ankstyvųjų hibridinių savidulkių veislių, pažymimų raidėmis F1 ir H. Savo ruožtu, jos rūšiuojamos į: 

ankstyvąsias,  vidutines, vėlyvąsias

agurkų veisles šiltnamiui,  agurkų veisles laukui,  agurkų veisles šiltnamiui ir laukui

Veislė	Savybės
Rodničiok H	Vidutinio ankstyvumo, laukui ir šiltnamiui, vaisiai spygliuoti
Mirabelle H	Ankstyvoji, laukui ir šiltnamiui, karpuota
Čaikovskij F	Ankstyvoji ir vėlyvoji, šiltnamiui, tamsiai žalia
Pasalimo H	Ankstyvoji, šiltnamiui, tamsiai žalia, karpuota
Wagner F1	Ankstyvoji, auginimui lauke, tvirta

Specialistai pataria vienu metu auginti ne vieną, o 2-3 agurkų veisles. 

Piotr Šičiov