Nupjauto medžio kelmo naikinimas yra gana sudėtingas darbas. Palikus kelmą supuvimui,  gali tekti laukti  7-8 metus, kartais ir ilgiau, jei nupjautas medis buvo didelis ir sveikas. Kelmų naikinimui naudojami įvairūs būdai.

Kelmo išrovimas 

Mažiausiai dirvožemis sujudinamas, jei medis išverčiamas su šaknimis. Tai gana nesudėtinga padaryti medžiams, kurių  skersmuo iki 15 centimetrų. Suveikia sverto principas, kai viršutinė medžio dalis gerokai sustiprina technikos stūmimo jėgą. Verčiama su technika, kuri gali kamieną stumti 3- 5 metrų aukštyje. Toks kelmo išrovimo būdas gali būti naudojamas neurbanizuotoje vietoje, kai virstantis medis nepažeis statinių.Kelmas gali būti iškasamas ir išraunamas. Kelmą pradžioje iš visų pusių atkasa ekskavatorius, atverdamas šaknis ir jas nukirsdamas. Kai lieka kelios šaknys, kelmas išraunamas. Šio metodo trūkumas tas, kad smarkiai sujaukiamas dirvožemis, reikia gana daug vietos ekskavatoriaus apsisukimui. Mažiems kelmams dažnai naudojami nedideli Bobcat tipo ekskavatoriai. 

Kelmo frezavimas

Populiariausias ir greičiausias būdas pašalinti didelį kelmą yra jo išfrezavimas. Speciali freza kabinama ant ekskavatoriaus, krautuvo alkūnės. Taip pat naudojama specializuota technika.  Besisukanti freza išgraužia kelmą žemiau žemės paviršiaus. Likusios šaknys užkasamos ir po kelerių metų suyra.Frezavimas gali būti iš viršaus ir šono. 

Kelmo frezavimas iš viršaus. Darbus atlieka UAB “Arbora”. Spauskite saugią aktyvią nuorodą kelmų frezavimas ir susisiekite su UAB “Arbora” specialistais. 

Kelmo frezavimas iš šono. UAB “Arbora”  naudoja specialią techniką, kuri supjausto kelmą iki pat žemės. Spauskite saugią aktyvią nuorodą kelmo frezavimas ir susisiekite su UAB “Arbora”  specialistais. 

Kelmų mulčiavimas

Kelmų mulčiavimas leidžia labai greitai apdoroti dideles teritorijas su dideliu kelmų kiekiu. Galimas paviršinis kelmų mulčiavimas ir kiek rečiau naudojamas giluminis mulčiavimas. Specialus mulčeris, panašiai kaip žolės mulčiuotuvas, susmulkina gana didelius kelmus. Kelmai susmulkinami iki pat žemės. Tokio mulčiavimo problema, ta, kad lieka kelmų, kurie labai dažnai atželia ir reikia naudoti herbicidus arba pasikartoti mulčiavimą.

Nedidelių medžių ir krūmų kelmai gali būti sumulčiuojami iki paviršiaus. Pastoviai pjaunant atžalas šaknys praranda vegetatyvinę jėga ir su laiku žūna. Spauskite saugią aktyvią nuorodą kelmų mulčiavimas ir įsigykite paslaugą iš Arbora, UAB

Giluminis kelmų frezavimas

Pastaruoju metu populiarėja giluminis kelmų frezavimas.  Gerokai galingesni mulčeriai gali susmulkinti kelmus net iki 50 centimetrų gylio. Tokia technika greitai sulygina kelmų pilną lauką. Į dirvožemį įterpiama mediena su laiku suyra ir praturtina jį humusu.

Giluminiai frezeriai būna seklesni frezuojantys iki 15 centimetrų. Prieš frezuojant reikėtų sumulčiuoti viršutines krūmų dalis. Galingesni frezeriai susmulkina kelmus su viršutine dalimi. Spauskite saugią aktyvią nuorodą giluminis kelmų frezavimas ir susisiekte dėl Arbora, UAB teikiamos paslaugos.

Nedidelių kelmų rovimas

Nedidelius kelmus galima išrauti naudojant domkratą. Kai kas bando išrauti kelmą trosu, prikabintu  prie traktoriaus ar visureigio. Dažniausiai tai vyksta iki išdaužto užpakalinio lango. Virvei nuslydus nuo kelmo,  karabinai virvės gale lekia labai didele galia. Trosas tokios galios neturi. Trosą reikėtų naudoti dirbant su domkratu. Vieną troso galą pritvirtiname prie kelmo galo. Kelmo reikėtų palikti bent 50 centimetrų. Kelmą įpjauname, kad trosas nenuslystų. Domkratu traukiame trosą ir tuo pačiu kertame šaknis apie 30-40 cm atstumu nuo kelmo. Atstumas priklauso nuo medžio tipo ir dydžio. Šaknų kirtimui naudojamas kirvis arba aštrus kastuvas. 

Domkratu galima išrauti iki 15 centimetrų skersmens kelmus.  

Cheminis kelmų naikinimas

Daug kas išbandė  kelmų naikinimą salietra ir lieka patenkinti rezultatu. Salietra yra azoto trąša, greitinanti medienos struktūros irimą. Kelme kas 6-8 cm išgręžiamos apie 20 - 26 mm skersmens skylės. Jų gylis - apie 50-150 mm. Dažniausiai tokio skersmens skylės gręžiamos su plunksniniais grąžteliais, bet su jais gręžti gana sudėtinga. Todėl galima padaryti 50 mm platesnę skylę ir ją pagilinti siauresnio skersmens medienos grąžteliu.

Į skylę pilamos karbamido granulės, suspaudžiamos, galima lengvai sudrėkinti. Karbamido koncentratas skverbiasi į medieną ardydamas ją. Karbamido kiekį galima kelis kartus papildyti,  veikiamas vandens jis greitai ištirpsta palikdamas tuščią skylę. 

Rankinis suktukas neefektyvus. Jei kelmai didesni ir jų daugiau, reikėtų galingesnio perforatoriaus. Galima kelmą įpjauti  kryžmai, naudojant grandininį pjūklą.

Per metus sutrūnijęs  kelmas suminkštėja ir nesunkiai išlaužiamas kastuvu. 

Kelmų naikinimas herbicidais

Kelmų irimą galima pagreitinti naudojant herbicidus. Daugelio medžių kelmai išleidžia atžalas, kurios palaiko kelmo gyvybę ir pailgina kelmo suirimo laiką. Kelmo ataugos dažniausiai apipurškiamos herbicidais, kurie jas sunaikina. Dar efektyviau į kelmą įterpti  herbicido glifosato kapsulių. Kad nebeaugtų ataugos, glifosato reikia gerokai mažiau. Taip pat jis pagreitina kelmo suirimą. Specialios kapsulės dedamos į 30 mm gylio ir apie 13 mm pločio skyles. Vienos kapsulės pakanka 6 cm skersmens kelmui. Didesniems kaip 20 cm kelmams kapsulės įgrežiamos kas 60 mm. 

Biologinis kelmų naikinimas

Įvairūs grybai pagreitina medienos irimą. Grybų ar  kempinių  šaknys išsiraizgo po medieną, siurbia likusias naudingas medžiagas, skaido celiuliozę. Po metų ar kelių mediena tampa biria, kurią nesudėtinga išlaužyti. Kontroliuojamas procesas įmanomas su trichoderma  tipo grybais. Lietuvoje būna skystų trichoderma preparatų, kurie gali būti pilami į skyles kelme. 

Laukiniai grybai gana greitai  apauga kelmą, tačiau taip pat jie tampa ir sporų platintojais, kurios nusėda ant aplinkinių medžių.  

Gana įdomus yra valgomųjų grybų auginimas ant kelmų. Ant uosių, šermukšnių, alksnių ir kitų medžių kelmų gali augti kreivabūdės. Tai bene lengviausiai auginamas grybas.  Šitake grybai  jau reikalauja daugiau priežiūros. Efektyviausias būdas valgomiems grybams įveisti -  įkišti į kelmą grybų sporomis užkrėstus kaištukus. Tačiau toks kelmų naikinimas labiau tinka dėl įdomumo, nes reikalauja gana daug priežiūros ir laiko. Kelmui negalima leisti išdžiūti, sausomis dienomis jis turėtų būti laistomas. 

Kreivabūdės ant didelio uosio kelmo. Kreivabūdžių kolonija įveista ant kelmo uždėjus grybų, kurie paskleidė sporas. Kiekvienais metais verta nuimti sluoksnį suirusios medienos, grybai vėl atauga ant atidengtos medienos. Grybai pasirodo lapkričio mėnesį, greta daugiau drėgmės turinčių šaknų.

Kelmo deginimas

Kelmo deginimas gana sudėtingas procesas, retai pasibaigiantis teigiamu rezultatu. Šviežias kelmas yra drėgnas ir atsparus degimui. Jei kelmas tik apsvilinamas, jo irimas tik pailgėja, nes pasidengęs anglies sluoksniu, tarsi antiseptiku, kelmo vidus iš išorės apsaugomas nuo aplinkos poveikio. Galima paruošti kelmą kaip švedišką žvakę, išpjaunant  išilginius pjūvius. Tada degimas vyksta iš vidaus ir sudeginti kelmą yra daugiau galimybių. Tačiau toks deginimas efektyvesnis sausam kelmui. Šlapiam kelmui reikėtų kurti aplink laužą.

Blindės kelmas tik apdegė po dideliu laužu. Visiškai  sutrunyjo tik po 5 metų, kai grybai prasiveržė pro anglies sluoksnį.

Didelius kelmus galima išdeginti iš vidaus. Tam galima naudoti medienos liekanas. Tačiau tai ilgas procesas, jį šiek tiek pagreitina išilginis kelmo įpjovimas. Geresnis rezultatas būna, jei kelmas pakankamai sausas. 

Kelmo išpjovimas grandininiu pjūklu

Nedidelius kelmus galima išpjauti grandininiu pjūklu. Kelmo šaknys atkasamos apie 20 cm nuo paviršiaus, jas reikėtų nuplauti aukšto slėgio srove, kad neliktų akmenukų. Pjaunama įstrižai visu perimetru, sujungiant pjūvius kelmo centrinėje dalyje. Šaknys lieka, tačiau jas galima užkasti ir jos netrukdo auginti veją. Šio būdo trūkumas tas, kad greitai atšimpa ne tik grandinės, bet gali kilti problemų ir grandininio pjūklo juostai.