Pagrindiniai kraštovaizdžio dizaino principai. Kaip derinti dekoratyvinius augalus atsižvelgiant į turimą plotą, augalų žydėjimo laiką, grunto sąlygas. Spygliuočių sodinimas, priežiūros ypatumai.

Intuityviai siekiame, kad mus supanti aplinka būtų harmoninga, spalvinga, džiuginanti akis ir širdį. Kraštovaizdžio specialistai šiuos siekius formuluoja kaip atitinkančius vieningumo, mastelio, pusiausvyros, paprastumo, įvairovės, akcentavimo ir nuoseklumo elementus, susijusius su linijomis, formomis, tekstūra ir spalvomis. Tai ir yra pagrindiniai dekoratyvinio kraštovaizdžio principai, kuriuos reiktų žinoti ir jų laikytis. Nuo savęs pridėčiau dar saiko jausmą, jis užkoduotas kai kuriuose minėtuose principuose.  Mylintys ir mėgstantys augalus dažnai praranda saiką ir stengiasi auginti kuo daugiau, kuo įvairesnių augalų. Tad pirmas darbas yra suplanuoti želdynų ir gėlyno plotą ir turėti įdėją, kaip jis turi atrodyti.

Landšafto dizaino  planavimas

Štai kaip prieš gerą dešimtmetį savo sukurtą aplinkos apželdinimo projektą charakterizuoja „Vilnius Tech" docentė  Giedrė Ingrida Laukaitytė-Malžinskienė.

„Šis 700 kv.m sklypas yra dalis naujos nedidelės privačių namų bendruomenės. Subtilus mišku apaugusių kalvų ir slėnio augmenijos santykis čia teikia ne tik idealų privatumą ir atgaivą mažai bendruomenei visai šalia miesto, bet ir užburia savo ypatinga santūria estetika. Pagrindinė užsakovo suformuluota užduotis buvo "suvaldyti" tris skirtingų krypčių nuolydžius sklype. Šalia to, unikali kraštovaizdžio draustinio aplinka reikalavo ypatingo jautrumo autentiškiems jos elementams - ekspresyviam slėnio reljefui, suformuotam vėlyvajame ledynmetyje, ypatingai augmenijai - šimtamečiams ąžuolams ir retoms augalų rūšims. Tokioje "kilmingoje draugijoje" kartais geriausia išeitis landšafto dizaineriui - "nepraleisti progos patylėti". Todėl sprendimas turėjo būti minimalistinis ir "minkštas" - grakštus skirtingo aukščio plokštumas skiriančio šlaito posūkis, palydimas dviguba miškinės gudobelės (Crataegus ripidophylla Gand.) gyvatvore yra vieninteliai formuojantys dvi pagrindines zonas landšafto dizaino elementai sklype. Tačiau jie ne dominuoja, bet sudaro foną antrajame plane už sklypo ribų esančiam senajam ąžuolui ir kalvai - tikriesiems "veikėjams". Papildyta dviem paprastaisiais klevais (Acer platanoides) suformuota mikro erdvė tarnauja bendravimui, sekmadieniniam pietavimui, skaitymui, kraštovaizdžio kontempliavimui ar kitokiam buvimui šiek tiek atokiau nuo namo. Ją pavyko sukurti pakankamai izoliuotą - kiek tai įmanoma kaimynystėje be tvorų, bet kartu atvirą ir "neabejingą" bei sudarančią bendrą kompoziciją su vertybėmis už sklypo. Remiantis šiuo susiliejimo su aplinka principu, visa sklypo augmenija, įskaitant gyvatvorę vietoje tvoros, parinkta griežtai natūrali (ne dekoratyvinė), išskyrus keletą kilnojamų augalų vazonuose ir vijoklį ant medinės namo terasos, užsakovo pageidavimu. Lauko laipteliai taip pat suformuoti iš vejos naudojant specialią konstrukciją. Kompozicija papildyta keliais apšvietimo taškais".

Šiame projekto aprašyme praktiškai sudėti visi kriterijai, kuriais vadovaujantis reiktų kurti kraštovaizdžio projektą ar planą: visų pirma tai aplinka, vietovės analizė, mastelis, teritorijos zonavimas, koncepcijos formavimas, grunto analizė, augalų sąrašas  atrenkant juos pagal poreikius, aukštį, spalvas, žydėjimo laiką ir kt.

Taip pat reiktų nepamiršti suplanuoti takų ir jų dangos, apšvietimo, laistymo sistemos, kurie turėtų būti įrengti iš anksto, bet ne bėda, jei atsiranda ir vėliau.

Dekoratyvinio landšafto stiliai

Daugelis bent teoriškai žino, kad yra ir gali būti daugybė įvairių kraštovaizdžio stilių: klasikinis, modernus, natūralios gamtos, kaimiškas, angliškas, japoniškas ir t.t.

Ar verta realizuoti vienokį ar kitokį landšafto stilių savo aplinkoje? Vargu bau, nebent kuriate išskirtinai išgrynintą dizainą, koks yra, pavyzdžiui, formalus geometrinis kraštovaizdžio stilius. Beje, planuojant aplinkos erdves ir stilių, nereiktų pamiršti namo ar pastatų architektūros. Jie turėtų derėti tarpusavyje. Kaip - vėlgi daugiau intuicijos reikalas, nes jokių taisyklių šiuo klausimu nėra. Intuicija visada pasufleruos, kad prie modernios namo architektūros labiau tiks apkarpytų spygliuočių formos nei jurginų darželis. Nors, kaip minėta, tai nėra taisyklė.

Tradiciniai lietuviški augalai puikiai dera prie tradicinės architektūros.

Prie visko kas pasakyta apie sodo stilių ir augalų pasirinkimą, reiktų atsižvelgti į tai, kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai, žolės pjopvimui. Visi žavimės, pavyzdžiui, japonišku sodu, kur smėlio ar žvirgždo takeliai sugrėbstyti tiesiomis linijomis, o akmenys sudėlioti tam tikru ritmu. Tačiau retai kas pasidomi, kiek laiko reikia skirti tokio sodo priežiūrai.

Japoniškas „Ryto rasos" sodas yra jo savininko, Kęstučio Ptakausko, gyvenimo darbas.

Kaip derinti dekoratyvinius augalus

Visų pirma žinotina, kad dekoratyviniai augalai gali būti foniniai ir akcentiniai. Foniniai augalai visada sodinami toliau nuo apžiūros taško (tako, kiemo), jie turi būti aukštesni už susodintus priekyje, tam tikslui dažniausiai parenkami žalialapiai lapuočiai ar spygliuočiai krūmai.

Kai kurios spygliuočių rūšys ir veislės, kurios sėkmingai auga Lietuvoje:

• Žirniavaisis puskiparisis ir jo formos: 'Lombards', 'Snow', 'Plumosa Aurea', 'Boulevard';
• Žvynuotasis kadagys 'Blue Carpet' ir 'Meyeri';
• Tarpinis kadagys 'Mint Julep','Old Gold';
• Uolinis kadagys 'Skyrocket';
• Horizontalusis kadagys 'Glauca';
• Virgininis kadagys 'Hetz';
• Kazokinis kadagys 'Tamarisifolia';
• Kadagys mix;
• Paprastoji eglė 'Nidiformis';
• Baltoji eglė 'Conica';
• Juodoji pušis;
• Kalninė pušis;
• Tujenis;
• Geltonasis kukmedis;
• Žaliasis kukmedis;
• Vakarinė tuja 'Columna','Brabant','Danica';

Foninė spygliuočių grupė paįvairinta pavasarį žydinčiais lapuočiais.

Parenkant foninius augalus reiktų atsižvelgti į sklypo dydį - erdviame sklype galima sodinti įvairius sumedėjančius krūmus, o mažame foniniais augalais gali būti varpiniai augalai, viksvos.

Pavyzdžiui, melsvoji melvenė (Molinia caerulea) 'Moorhexe', smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x acutiflora) 'Karl foerster' ir rykštėtoji sora (Panicum virgatum) 'Squaw'.

Pagal aukštį dekoratyvinius augalus sąlyginai galima suskirstyti:

●    Aukšti (pvz., dekoratyvinės žolės, lapuočiai krūmai ar spygliuočiai)  - tinkami fonui.

●    Vidutinio aukščio (rožės, levandos, bijūnai, hortenzijos)  - viduryje.

●    Žemi (šliaužiančios gėlės, kiliminiai augalai, žemaūgiai daugiamečiai (pavyzdžiui, ilgai žydinčios astilbės)  - priekyje.

Foniniu augalu gali būti paprastasis arunkas (Aruncus dioicus), bet reiktų atkreipti dėmesį, kad jis mėgsta dalinį pavėsį.

Jeigu yra atrama, kaip fonas kitiems augalams gali būti vijokliai - gebenės, raganės, vinvyčiai. Gėlyno, dekoratyvinio apželdinimo kūrime labai svarbu gerai išstudijuoti augalų poreikius, aukštį, plotį, žydėjimo laiką. Neverta pirkti augalo, jei tuo momentu jis pasirodo jums itin gražus ir geidžiamas. Pirma reiktų pagalvoti, ar jis tinka jūsų gėlyne, kur sodinsite, koks jis bus po kelerių metų. O geriausia į medelyną ar mugę važiuoti pasidarius augalų sąrašą.

Spalvų derinimas gėlyne

Vėlgi - griežtų taisyklių nėra ir negali būti. Augalų žiedų ir lapų spalva, lapų faktūra yra skonio reikalas. Intuityviai nesinori greta sodinti melsvų vilkdalgių ir veronikų, bet, pavyzdžiui, geltoni vilkdalgiai ir melsvos veronikos tiek dėl žiedų, tiek dėl lapų faktūros, žydėjimo laiko gali būti gerais kaimynais.

Laikoma, kad kontrastingų spalvų deriniai (pavyzdžiui, violetinė ir geltona) sukuria dinamišką efektą. Toninės spalvos (pavyzdžiui, rožinė, violetinė, meksva)  - ramią harmoningą nuotaiką.  Įdomiau atrodo, jei greta augantys augalai turi kontrastingą lapų formą ir faktūrą.

Kontrastas gėlyne.

Žydėjimo laiko, lapų derinimas

Ne mažiau svarbu paderinti augalų žydėjimo laiką, kad nuo pavasario iki rudens aplinkoje būtų spalvų ir žiedų.  Anksti žydi krokai, snieguolės, tulpės. Vasarą pražysta praktiškai kone visos daugiametės gėlės - rožės, levandos, ežiuolės ir daugybė kitų, nekalbant apie vienmetes. Rudenį - astrai, rudbekijos, chrizantemos.

Skirtinga lapų faktūra ir tekstūra sukuria įdomius, kontrastingus ir dinamiškus derinius. Smulkūs, ploni lapai (pavyzdžiui, paparčiai, dekoratyvinės žolės) gražiai dera su augalais, turinčiais  stambius, plačius lapus (pavyzdžiui, melsvės, siuralapiai bijūnai, bergenijos). Derinant augalų spalvas, lapus gėlynas įdomiai atrodys net ir tada, kai augalai dar nežydi arba jau nužydėję.

Pilki notrų (Stachys) lapai sudaro kontrastą begonijai, melsvei.

Kad augalai gerai jaustųsi, reikia juos paderinti ir pagal augimo sąlygas: šviesos poreikį, dirvožemio drėgmę, rūgštingumą, derlingumą.

Daugelis žavisi pavasarį žydinčiomis magnolijomis, rododendrais. Tačiau, kad jie būtų dekoratyvūs, kad žydėtų, jiems reikalingas rūgštus dirvožemis (pH 5-6) ir atitinkama priežiūra. Pirmiausia juos reikia sodinti į parūgštintą dirvą (jei tokia nėra), o augančius palaistyti parūgštintu vandeniu. Dirvą rūgština spygliuočių medžių pjuvenos, žievė, rūgščios kiminų durpės, kavos tirščiai. Taip pat šie augalai mėgsta nuolat drėgną ir aeruojamą dirvą.

Rododendrai, ypač tik pasodinti, mėgstą rūgštų ir nuolat drėgną dirvožemį.

Laistant rododendrus ir magnolijas, verta parūgštinti vandenį sieros rūgštimi (5 ml/10 litrų vandens), sieros rūgštį lašinant į vandenį. Taip pat galima į vandenį įmesti citrinos rūgšties kristalų, augalus tręšti reiktų jiems skirtomis specialiomis trąšomis.

Spygliuočiai dekoratyviniame landšafte

Spygliuočiai medžiai ir krūmai - dekoratyvūs visais metų laikais, įdomūs savo išraiškingomis formomis, įvairiausiais atspalviais, visų mėgstami, nereikalaujantys didelės priežiūros. Bet, jeigu skirsime truputį laiko, jie bus žymiai gražesni, suteiks mums dar daugiau malonių akimirkų.
Spygliuočius sodinkite pavasarį arba ankstyvą rudenį. Jei nepasodinote savo sodyboje norimų spygliuočių pavasario pradžioje, dar galėsite pasodinti juos vasarą, išaugintus konteineriuose ar vazonuose (jie gerai prigyja),  tik, žinoma, ne per pačius karščius. Geriausias spygliuočiams sodinimo laikas yra rugpjūčio antroje pusėje iki rugsėjo vidurio.
Po sodinimo spygliuočius gausiai palaistykite. Kol augalai prigis, kelis kartus dar paliekite. Negalima jaunų sodinukų ar suaugusių spygliuočių perlaistyti (nereikia, kad pastoviai aplink juos telkšotų vanduo), nes dėl deguonies trūkumo  apmiršta jų šaknys ir augalai žūva. Kai augalai prigija, laistyti dažnai nepatartina.
Pastebėjau, kad pastoviai laistomi spygliuočiai, nustojus visiškai laistyti, pradeda skursti ir gelsti, sulėtėja jų augimas, nes jie išgarina didesnį kiekį drėgmės ir labai nusialina. Todėl patarimas paprastas: spygliuočius laistykite tik per didžiąsias sausras, būtinai tik vakare, o ne dieną ir gausiai, kad gerai permirktų dirvos sluoksnis. Pastoviai laistyti tikrai nereikia. Jeigu jūsų spygliuočiai dar maži ar jų atskiros rūšys yra reiklios drėgmei, tai tokius augalus palaistykite dažniau.

Jeigu ruduo sausas, visus spygliuočius būtinai palaistykite prieš žiemą, tuomet jie geriau peržiemos.

Po sodinimo ir laistymo šaknų plotą aplink spygliuočius mulčiuokite durpėmis ar medžių drožlėmis, žieve.  Mulčas mažina drėgmės garavimą iš dirvos (reikės rečiau laistyti), saugo šaknis vasarą nuo perkaitimo, o žiemą nuo šalčio, taip pat, neleidžia augti piktžolėms. Grupėje augančius kelis spygliuočius galite pamulčiuoti smulkiais akmenukais, jie išryškins augalus vejoje - tai gražu ir naudinga.
Pirmą kartą tręškite pavasario pradžioje (balandžio - gegužės mėnesį) kompleksinėmis trąšomis: apie kiekvieną didesnį augalą išbarstykite po šaukštą trąšų (ar kitą ant pakuotės nurodytą kiekį) ir įterpkite, o apie jaunesnį  ir lėčiau augantį spygliuotį -  po pusę šaukšto. Kad augalai greičiau įsisavintų trąšas, tai labai svarbu jei augalai silpnai auga, ištirpinkite ir patręškite  trąšų tirpalu (1 šaukštas trąšų - 10 litrų vandens). Tręšiant sausomis trąšomis ar tirpalu, nepilkite ant sausos dirvos - tręškite tik po lietaus ar laistymo, saugokite, kad trąšų nepatektų ant stiebų bei spyglių. Antrą kartą tręškite birželio mėnesį, trečią kartą - rugsėjo pradžioje kompleksinėmis trąšomis, su didesniu kalio kiekiu, kad spygliuočiai tinkamai pasiruoštų žiemai bei geriau žiemotų. Jokiu būdu netręškite vasaros pabaigoje  ar rudens pradžioje trąšomis su didesniu azoto kiekiu, nes tada augalai pradeda leisti naujus ūglius, nespėja sumedėti ir žiemą apšąla.

Kai kurios spygliuočių rūšys bei jų formos (kadagiai, kukmedžiai, kalninės  pušys, tujos, puskiparisiai, cūgos) genimi pavasarį iki birželio mėnesio, o rudenį jų genėti negalima, nes per žiemą gali apšalti. Ir dar - genėkite tik jaunesnius augalus, nes seni augalai po genėjimo sunkiai atželia.
Jei norite žemesnio ir tankesnio krūmelio, neišsikerojusio ar tam tikros formos -  pakarpykite, patrumpinkite jų šakeles. Kalninę pušį formuokite išskindami naujus ūglius kiekvieną pavasarį ar patrumpinkite šakas iki norimo ilgio. Po genėjimo gražiai atželia tujos, todėl dažnai iš jų formuojamos karpomos gyvatvorės.  O kai kurie spygliuočiai (eglės, kėniai, pušys, išauginantys tiesius kamienus ir nykštukiniai spygliuočiai) - negenimi.

Danutė Ramoškevičiūtė, autorės ir Giedrės Ingridos Laukaitytės-Malžinskienės nuotraukos