Gyvatvorės įrengiamos sklypo apsaugai nuo pašalinių žvilgsnių, sklypo riboms pažymėti, apsaugai nuo šalia esančio kelio dulkių. Aukšta betoninė ar metalinė tvora atrodo solidžiai, metalinio tinklo tvora užtikrina, kad sklypo ribos pažymėtos ir svetimi čia nepateks. Tačiau tik žalia gyvatvorė džiugina akį ir suteikia aplinkai estetiškumo. Gyvatvorės dažnai naudojamos ne tik ties sklypo riba, bet ir sklypo viduje sukuriant uždaras zonas ar atskirų sklypo zonų atskyrimui. Sakoma, kad įėjimo durys rodo, kas šeimininkas, tačiau gyvatvorė dar labiau atskleidžia sklypo savininkų požiūrį į aplinką ir gamtą.

Populiariausi augalai gyvatvorei

Gyvai žaliai gyvatvorei atrenkami mūsų klimato zonai tinkami augalai, kurie gerai ištveria žiemą. Sodinukų amžius: lapuočiams 1–2 metai, spygliuočiams – 3–4 metai. Senesnio amžiaus gali būti vertingų veislių krūmai, tokie kaip alyvos, hortenzijos, rožės ir lėtai augantys spygliuočiai - kadagiai, tujos.

Augalai pritaikomi gyvatvorei pagal konkrečius poreikius. Mieste svarbu parinkti augalus, kurie atsparūs oro užterštumui, naminių gyvūnų šlapimui. Aplink gyvenamąjį namą geriau sodinti visžalius augalus. Sezoninėje sodyboje galima sodinti lapuočius ir reikėtų įvertinti, ar jie nepatiks laukiniams gyvūnams. Spyglius turintys gyvatvorės augalai sumažina tikimybę į sodybą patekti pašaliniams žmonėms ir gyvūnams. Praktiški žmonės mėgsta uogas ar vaisius gyvatvores auginančius augalus. Estetai mėgsta gyvatvores spalvotais lapais, spalvą keičiančius augalus.

Jei mėgstamos taisyklingos ir geometrinės formos, verta rinktis augalus, kurie nebijo karpymo ir itin greitai neauga. Patys augalai gali būti augūs, bet karpant jiems neleidžiama pasiekti natūralaus dydžio. Jei norima mažiau priežiūros reikalaujančios gyvatvorės, reikia rinktis sparčiai augančius, bet pasiekus tam tikrą ūgį nustojančius augti augalus.

 

Visžalės gyvatvorės

Gyvatvorė iš tujų

Natūraliai vakarinės tujos (Thuja occidentalis) auga Šiaurės Amerikoje, kur jos pasiekia kelių dešimčių metrų aukštį. Kultūrinių tujų selekcija buvo mažinamas augumas, formuojama taisyklinga kūginė forma.

Visus metus žalia vakarinė tuja itin atspari aplinkos poveikiui. Tujos nebijo miesto taršos, išmetamųjų automobilių dujų. Tujos atsparios šalčiui, sausrai, auga pavėsyje ir nederlingame dirvožemyje. Tujos itin vertinamos dėl jų atsparumo karpymui ir greito atžėlimo. Mėgsta derlingą 5,2- 7 pH dirvožemį, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet neužmirkęs. Greičiau tujos augs saulėtoje vietoje. Serga kai kuriomis ligomis, kartais jas apninka kenkėjai, nors kaimo vietovėje dažniausiai aktyviausias kenkėjas yra stirnos, pamėgusios tujų šakeles ir tokioje vietovėje tujas žiemai reikia aptverti.

Tujos dažniausiai dauginamos šakelėmis, taip padaugintos visiškai išlaiko motininio augalo savybes.

Idealu tujas sodinti rudenį, tada jos beveik visada prigyja. Sodinti galima iki pat šalnų. Sodinant atviromis šaknimis pavasarį, sodinukus reikėtų gana gausiai laistyti. Sodinant su žemių gumulu iš konteinerių, didelio skirtumo kada sodinti nėra, tačiau reikėtų patikrinti, ar konteineryje šaknys neperaugusios, nesusilanksčiusios. Susilanksčiusias šaknis reikėtų ištiesinti.

Tankiai gyvatvorei tujos sodinamos kas 30 - 40 cm, priklausomai nuo veislės augumo ir medelių pločio. Įprastai gyvatvorei sodinama kas 50 cm. Dažniausiai parduodamos 30-70 cm aukščio tujos. Nuo tujos augumo priklauso jos kaina. Perkant tiesiai iš medelynų 30-50 cm aukščio tujas gyvatvorei, vieno sodinuko kaina apie 3 € , aukštesnės, 50-70 cm tujos kaina apie 5 €.

Viena iš populiariausių yra vakarinės tujos forma ‘Smaragd’, kuri pasižymi siaura kūgine forma. Smaragdinė tuja užauga iki dviejų su puse metrų, plotis - iki 50 cm. Smaragdinę tują galima rečiau karpyti, nes ji lėčiau auga ir išlaiko kūginę formą. Vidutiniškai per metus smaragdinė tuja paauga apie 10 cm, gerose sąlygose - apie 20 cm.

Karpymui ir forminei gyvatvorei naudojamos vakarinės tujos ‘Brabant’. Jos labai greitai auga, yra platesnės pasiekia apie 150 cm plotį ir 4 metrų aukštį. Neprižiūrimos ‘Brabant’ tujos būna aukštesnės. Apkarpius viršutinę jų dalį, aktyviau ima želti apatinė dalis.

Geltonos tujų formos leidžia paįvairinti žalią gyvatvorę. Populiarios ‘Golden Smaragd’, ‘Golden Brabant’, ‘Golden Anne’ tujų formos.

Žemoms gyvatvorėms naudojamos žemaūgės tujų formos. Apvalią formą išlaiko nykštukinė vakarinių tujų veislė ‘Golden Tuffet’, ‘Micky’,’Hosseri’.

Gyvatvorė iš kadagių

Lietuvoje natūraliai auga paprastasis kadagys (Juniperus communis). Jį galima panaudoti gyvatvorei sodyboje, nes mieste jis greičiausiai neaugs dėl jautrumo užterštam orui. Kadangiai iškirdami fitoncidus valo orą. Gana sunkiai prigyja dideli augalai su atviromis šaknimis. Reikėtų sodinti mažus, tačiau dėl lėto augimo gyvatvorė formuosis ilgai. Tačiau dėl lėto augimo ir kūginės taisyklingos formos iš kadagių galima sukurti ilgametę ir mažai priežiūros reikalaujančią gyvatvorę. Paprastasis kadagys nepakantus karpymui. 

Dviguba gyvatvorė. Nuo kelio saugo paprastojo kadagio nekarpoma gyvatvorė. Antra eilė - derančios medlievos.

Dažniau gyvatvorėms naudojami uoliniai kadagiai ir jų kultūrinės formos. Uoliniai kadagiai (Juniperus scopulorum) turi siaurą kolonišką formą, spygliai melsvai sidabriniai. Užauga iki 1,5- 3 metrų aukščio. Uolinio kadagio kultūrinės formos skiriasi ir verta apsilankyti medelyne, kad realiai galima būtų įvertinti atspalvius ir formą. Uolinio kadagio ‘Blue Arrow’ šakelės nukreiptos į viršų, forma - taisyklinga siaura kolona. Užauga iki 2-3 metrų aukščio ir 30 cm pločio. Uolinis kadagys ‘Moonglow’ - siaurėjantis į viršų kūgis su kiek į šonus nukreiptomis šakelėmis. Uolinis kadagys ‘Skyrocket’ turi praplatėjimą per vidurį, šakelės nukreiptos aukštyn.

Uolinio kadagio gyvatvorė.

Lėtai augantys visžaliai augalai gyvatvorei

Buksmedis gyvatvorei

Buksmedis (Buxus sempervirens) itin populiarus įrengiant neaukštas gyvatvores. Labai dažnai buksmedis naudojamas zonuojant sklypą, pažymint takų ribas. Tai visžalis smulkialapis augalas, nebijantis pavėsio, nereiklus dirvožemiui. Geriausiai jausis neutraliuose ir šarminiuose (pH 7-9 ) priesmėliuose ir priemoliuose. Šaknys neilgos, tankios, lengvai persodinamas. Reikėtų saugoti nuo žemės perdžiūvimo, sausros metu reikia laistyti kartą per savaitę po 10 litrų vandens augalui. Pasodintus reikėtų laistyti dažniau.

Sodinti galima saulėtoje ir pavėsingoje vietoje. Geriau nesodinti vėjuotoje vietoje. Žiemą gali žūti dėl džiovinančio vėjo. Sunkiau peržiemoja vėjuotoje vietoje vėjo džiovinami augalai, kur greičiau išdžiūna gruntas.

Buksmedžiai nebijo karpymo, iš jų formuojamos gana siauros ir žemos gyvatvorės. Po apkarpymo gana ilgai išlaiko formą. Karpyti užtenka kartą per porą metų.

Priklausomai nuo dydžio ir veislės, buksmedžio sodinuko kaina nuo 5 €.

Buksmedis paprastasis ‘Aurea’ turi gelsvus lapus, kurie ilgainiui įgauna sodrią žalią spalvą. Buksmedis paprastasis ‘Blauen Heinz’ auga lėtai, iki 6 cm per metus. Lapai žali, naujai išleisti kiek šviesesni, bet stipriai nekontrastuojantys. Natūraliai apvalios formos.

 

Gyvatvorės iš sezoninių lapuočių

Sezoniškai naudojamos poilsiavietės, sodybos gana dažnai apsodinamos šiltuoju sezonu sužaliuojančiomis gyvatvorėmis. Net ir be lapų gyvatvorės augalų kamienai ir šakos dažniausiai sudaro tankų, beveik nepermatomą tinklą. Dauguma augalų sužaliuoja gana anksti, apie balandžio pabaigą ir gyvatvorė tampa nepermatoma iki lapkričio mėnesio.

Gyvatvorė iš skroblų

Gana įdomios gyvatvorės būna iš krūmų su lanksčiomis šakomis. Iš jų galima suformuoti tankią ir ploną gyvatvorę. Dažnai taupant vietą ir tuo pačiu sukuriant uždarą erdvę, tokios gyvatvorės naudojamos kempinguose.

Skroblas itin nelepus augalas, nebijantis oro užterštumo, nereiklus dirvožemiui. Skroblai sodinami viena arba dviem eilėmis, plonai užtvarai kas 50-70 cm, dviem eilėmis - kas 80 cm šachmatine tvarka. Gražiai skroblų gyvatvorei svarbus teisingas genėjimas. Vienos eilės gyvatvorei į šalis lenkiamos storesnės horizontalios šakos, kas 30-40 cm. Geriausia genėti rudenį, trumpinant šakutes, žiemai paliekant tvarkingą gyvatvorę. Patrumpinus augalai leidžia naujas šakas, kurios sudarys nepermatomą sieną. Galima dar kartą nugenėti vasarą. Skroblai auga labai greitai, ypač jei pasodinti šviesoje vietoje, derlingame grunte.

Pintą tvorą galima suformuoti iš žilvyčių, liepų, lazdynų. Netgi iš žemaūgių obelų.

 

Spalvotos gyvatvorės

Galima augalus gyvatvorei parinkti tokius, kurie keičia lapų spalvą, pritaikyti gyvatvorę prie namo fasado, net raudono. Daug gyvatvorių žydėdamos iš žalių virsta baltomis, rausvomis. Daugiausia spalvų turi raugerškiai ir jų veislės, vadinamieji berberiai.

Gyvatvorė iš raugerškio

Raugerškiai puikiai tinka neaukštoms ir tankioms gyvatvorėms. Raugerškių yra daug spalvų ir iš jų galima pasodinti spalvotą gyvatvorę. Žali, geltoni, raudoni, tamsiai raudoni, bordiniai raugerškiai gali tapti puošnios ir spalvotos gyvatvorės pagrindu. Dažniausiai gyvatvorėms naudojami tunbergo raugerškiai (Berberis Thunbergii). Raugerškiai turi spyglius, dėl to šio augalų gyvatvorė sunkiai įveikiama.

Geriausiai raugerškis auga neutralioje (pH 6 - 7,5) dirvoje, nebūtinai derlingoje. Tankiai gyvatvorei raugerškiai sodinami kas 30 cm, mažiau tankiai - kas 50 cm.

Raudoni berberiai itin dera prie klinkerio fasado apdailos.

Raugerškio sodinukų kaina - apie 5 €. Kaina priklauso nuo augalo dydžio ir veislės.

Uogas auginančios gyvatvorės

Praktiški žmonės gyvatvorei renkasi valgomas uogas vedančius augalus. Tokia gyvatvorė itin tinka ekologiškai švarioje vietovėje. Būdama užtvara ar skiriamoji riba ji tuo pačiu subrandina uogų derlių. Tačiau daugeliu atvejų, jei gyvatvorė karpoma, abejotina, ar augalai gausiai derės. Deranti gyvatvorė dažniausiai yra labiau simbolinė, nes reikia reikia praretinti šakas, kad išvengtume sutankinimo sukeliamų ligų.

Gyvatvorė iš medlievų

Medlieva nereiklus, tankią gyvatvorę galintis suformuoti vaismedis. Lietuvoje daugiausia paplitusios laukinės medlievos formos. Tačiau ir laukinių medlievų uogos skanios, saldžios, tiesa, turi specifinio kartumo. Dabar nėra sudėtinga įsigyti kultūrinių medlievų veislių, kurių uogos neturi kartumo, yra gerokai didesnės. Nekarpoma medlieva pasiekia apie 3-5 metrų aukštį ir 1,5 metro plotį. Derantis krūmas palaikomas apie 3 metrų aukščio, genint per tankiai, stačiai augančias šakas ir formuojant lają į šonus. Vasarą krūmas tankiai žaliuoja surformuodamas nepermatomą gyvatvorę. Rudenį kai kurios veislės keičia lapų spalvą į raudonesnę. Medlievų uogos formuojasi ant pernykščių šakelių, dėl to, palaikant tankią gyvatvorę, uogų bus mažai. Laukinės medlievos leidžia daug naujų atžalų iš šaknų. Kultūrinės veislės atžalų priaugina mažiau.

Karpoma gyvatvorė iš medlievų subrandins mažiau uogų.

Žydinčios gyvatvorės įrengimas

Daugybė žydinčių augalų puikiai tinka gyvatvorei. Kai kurie augalai žydi net ir karpomoje gyvatvorėje. Dažniausiai tai būna augalai su mažesniais žiedais. Didesniais žiedais žydintys augalai turėtų būti formuojami kaip krūmai. Žydinčią karpomą gyvatvorę galima sodinti iš lanksvų. Karpomos gyvatvorės plotis bus mažesnis nei laisvai auginamos. Laisvai auginamų krūmų gyvatvorės plotis bus 2- 2,5 metro.

Gyvatvorė iš hortenzijų

Viena iš ilgiausiai žydinčių gyvatvorių gali būti iš hortenzijų. Baltos klasikinės šviesiosios hortenzijos (Hydrangea arborescens) nuo seno auginamos prie namų. Medelynuose galima rasti naujesnių šviesiosios hortenzijos veislių. Šluotelinės hortenzijos (H. paniculata) veislė ‘Grandiflora’ turi 20 cm ilgio baltus žiedynus. Didesni ‘Annabelle’ žiedynai, kurie keičia spalvą nuo žalsvos iki baltos.

Dabar medelynuose galima rasti daugybę skirtingų veislių ir spalvų šluotelinių hortenzijų. Šluotelinių hortenzijų žiedai būna balti, vėliau rausvėja. Laikosi ilgai, žydi beveik visą šiltąjį sezoną.

Hortenzijas geriausia sodinti saulėtoje vietoje. Pavėsyje hortenzijos menkiau žydi. Šluotelinės hortenzijos užauga iki 2 metrų, žemaūgės veislės - iki 1,5 metro.

Naudojant skirtingų veislių hortenzijas galima sukurti spalvotą gyvatvorę. 

Jazminų gyvatvorė gali būti karpoma arba auginama laisvai. Laisvai auginant žydės gerokai gausiau.

Alyvos gausiai žydės jas auginant kaip krūmą. Tačiau rekomenduojama genėti, nes net kultūrinės alyvų formos yra augios, išsikeroja. Alyvų yra šimtai veislių, jos skiriasi žiedų dydžiu, spalva, kvapu.

 

Vijoklinės gyvatvorės

Visus metus žaliuojančią gyvatvorę galima sudaryti iš lianinių augalų. Klasikinės lianos yra gebenės. Gebenės yra visžalis augalas, sudarantis tankią, tamsiai žalią gyvatvorę. Taip pat yra kultūrinių gebenių veislių su margais ir mažesniais lapais. Ten, kur nėra oro užterštumo galima sodinti gyvatvorę iš vynuogių.

Gyvatvorės iš gebenių

Gebenės itin tinka akmenų sienoms uždengti. Lietuvos klimatas gebenėms nėra pats tinkamiausias, dažnai gebenės apšąla, auga gerokai lėčiau nei pietų šalyse. Augdamos prie sienos jos turi atramą ir užuovėją. Taip pat gebenės geriau auga pavėsyje.

Gyvatvorės iš vynuogių

Lietuvoje atsirado daugybė šalčiams atsparių vynuogių veislių. Jei vynuogės atsparios šalčiui, jas auginti ir prižiūrėti pakankamai paprasta. Norint, kad vynuogės derėtų, jas reikia gausiai genėti. Prieš žiemą paliekamos tik viena ar kelios šakos. Vasarą kiekvienas pumpuras išleidžia stiebą, kuris gali pasiekti kelis metrus. Kiekvienas stiebas išaugina kelias kekes. Suaugusios vynuogės sukuria nepermatomą 1- 1,5 metro pločio ir 2 metrų aukščio gyvatvorę.

Vynuogėms nebūtinas derlingas dirvožemis, nors desertinėms veislėms verta paruošti duobę su derlingu dirvožemiu. Vynuogės sodinamos 90-150 cm atstumu.

Vynuogėms įrengiamos vielinės atramos, ant tokių geriausiai kabinasi. Iš vynuogių galima formuoti arkas, pavėsines. Vynuogių sienoms dažniausiai paliekami ilgi daugiamečiai stiebai, nuo kurių kasmet atsišakoja švieži stiebai.

Spygliuotos gyvatvorės

Natūraliai teritoriją galima apsaugoti pasodinus gyvatvorę iš augalų su spygliais. Gausiai spygliuotos yra gudobelės, jos sutankėja ir jas galima karpyti.

Gyvatvorė iš gudobelių

Iš gudobelių gali būti formuojamos karpomos ir laisvai augančios gyvatvorės. Laisvai augančios gyvatvorės gausiai žydi ir rudenį pasipuošia raudonais vaisiais. Karpomą gyvatvorę galima formuoti iki 2,5 metrų aukščio. Iš gudobelių galima suformuoti ir 5 metrų aukščio sieną. Karpomai gyvatvorei gudobelės sodinukai sodinami kas 50 - 60 cm, nekarpomai - kas 80 - 100 cm.

Geriausia gudobeles sodinti pavasarį. Jei dirvožemis nederlingas, reikėtų iškasti ištisinį griovį ir užpildyti derlingos žemės sluoksniu. Griovio gylis - apie 50 cm, plotis apie 40 - 50 cm. Tankesnei gyvatvorei sodinamos dvi eilės gudobelių, išdėstant sodinukus šachmatine tvarka.

Gudobelių gyvatvorė dėl aštrių spyglių praktiškai nepraeinama.

Gudobeles geriau sodinti šviesioje vietoje. Žaliuoti gudobelės ima gana anksti ir jau po kelių savaičių sudaro nepermatomą sieną, pro kurią nepralįs joks gyvūnas.
Gyvatvorė iš eglių

Gyvatvorės, tiksliau sienos iš eglių dažniausiai sodinamos aplink didesnio ploto sodybas. Gyvatvorę iš eglių gana sunku prižiūrėti, nes tai augus medis. Kiekvienais metais eglės gali paaugti 80-150 cm. Tanki ir aukšta eglių gyvatvorė geriausiai tinka aptverti atviroje vietoje pastatytą sodybą saugantis nuo šiaurinių vėjų.

Eglių gyvatvorę reikia kasmet karpyti iš šonų ir nukirpti viršūnes. Neprižiūrimų eglių greitai nuplinka apatinės šakos. Eglių gyvatvorė pakanti karpymui, tačiau stori kamienai daro karpymą sudėtingu.

Kvepiančios gyvatvorės

Spalvota, žydinti ir dar kvepianti - tiesiog ideali gyvatvorė estetui. Kvepiančių ir nelepių, gerai augančių augalų nėra daug. Vieni gražiai žydi, bet nekvepia. Kiti augalai turi gražius žiedus, kvepia, bet reiklūs sąlygoms, arba jų negalima karpyti.

Gyvatvorės iš raganių

Raganėms reikia gana daug priežiūros. Jos mėgsta derlingą dirvožemį, šviesą, dažnai tenka saugoti nuo šalčio ir šaltų vėjų. Sodinamos raganės 60-100 cm atstumais, priklausomai nuo raganės augumo. Duobė kasama 50x50 cm dydžio ir 60 cm gylio. Arba galima iškasti ištisinį griovį. Duobė arba griovys užpildomi komposto, derlingo dirvožemio, durpių ir žievės humuso mišiniu.

Saldžiai kvepia kalninės, vadinamos Himalajų raganės. Žiedai maži, balti. Ši raganė gana atspari, atželia iš senų šakų.

Gyvatvorės sodinimas

Gyvatvorės bus sodrios spalvos, sparčiai augs, jei bus paruoštas derlingas dirvožemis. Geriausia gyvatvorei sodinti iškasti griovį ir jį užpildyti derlingos žemės mišiniu. Griovio plotis ir gylis priklauso nuo sodinamų augalų, jų poreikio dirvožemiui. Klasikinis mišinys daugumai augalų yra trečdalis juodžemio/komposto, trečdalis durpių, dažniausiai neutralizuotų, ir trečdalis viršutinio sluoksnio dirvožemio. Daugeliui augalų tinka papildomai į duobę įberti kalio ir fosforo trąšų. Dažniausiai tai būna apie 30 gramų kalio ir 30 gramų fosforo trąšų augalui.

Daugelį gyvatvorių augalų geriau sodinti pavasarį. Augalai per vasarą sustiprėja, pasiruošia žiemai. Sausros metu augalus reikėtų laistyti. Geriausiai prigyja augalai iš vazonų, konteinerių, tokius sodinti galima beveik visus metus. Tačiau sodinant augalus su atviromis šaknimis galima geriau įvertinti šaknų būklę.

Sodinant augalus svarbu, kad dirvožemis būtų drėgnas. Supylus į duobes ar griovį paruoštą dirvožemį daromos duobutės ir įpilama 10- 20 litrų vandens. Kai vanduo susigeria, sodinami augalai.

 

Gyvatvorės priežiūra

Daugiausiai įgūdžių reikalauja gyvatvorės karpymas arba genėjimas. Karpant galima turėti siauresnę, mažiau ploto užimančią gyvatvorę. Karpoma gyvatvorė tampa tankesnė, nenuplinka apatinės šakos. Apkarpius net ir apleistą gyvatvorę augalai išleidžia daug naujų šviežių šakelių, atsistato šakelės apačioje. Skirtingi augalai karpomi skirtingu laiku. Nelaiku apkarpius, augalai gali apvysti, apdžiūsta viršutinės šakelės.

Gyvatvorės karpomos specialiomis žirklėmis, kurios gali būti akumuliatorinės, laidinės, benzininės.

Akumuliatorinės ir laidinės dirba tyliau. Akumuliatorinės gyvatvorių žirklės leidžia dirbti autonomiškai, nepriklausomai nuo laido ilgumo ir nuotolio iki rozetės. Benzininės gyvatvorių žirklės galingesnės, leidžia būti mobiliam, bet skleidžia daug garso. Jei gyvatvorė aukšta, naudojamos gyvatvorių žirklės su kotu.

Svarbi teisingo karpymo sąlyga - tai karpymo peilių aštrumas. Jei peiliai neaštrūs, pjūvyje liks daug nuoplaišų, kurios trukdys užgyti pjūvio vietai. Gali įsimesti ligos, kurios džiovins šakeles.

Gyvatvorės karpymui naudojami specialūs karpymo įrankiai. Neturint laiko ir įgūdžių, geriau samdyti profesionalus. UAB “Arbora” teikia gyvatvorių priežiūros ir karpymo paslaugas. Spauskite saugią aktyvią nuorodą gyvatvorių priežiūra ir susisiekite su įmonės specialistais.

 

Natūraliai augantys augalai taip pat turi būti prižiūrimi. Natūraliai augantys augalai suformuoja daugiau žiedų, gali subrandinti uogų derlių. Tokių augalų genėjimas ir formavimas prasideda dažniausiai pirmaisiais metais po pasodinimo. Nukerpamos viršūnės, kad formuotusi stiprios šoninės šakos. Tai skatina ir miegančiųjų pumpurų formavimąsi, kurie bus svarbūs gerokai vėkiau, kai reikės atnaujinti plinkančias apatines šakas. Gyvatvorės genimos šalinant išdžiūvusias ir ligotas šakas ir šakeles. Skirtingai nuo formą suteikiančio karpymo, pjaunamos ne tik viršūnėlės, bet ir gilumoje esančios šakos. Genima formuojant tankią taisyklingą augalo formą. Genėjimui naudojami rankiniai sekatoriai ir sekatoriai su prailginta rankena.

 

Gyvatvorės atnaujinimas

Krūmo tipo gyvatvorių augalų stiebai turi ribotą amžių. Reguliariai šalinant senus stiebus, augalas aktyvuojamas naujų stiebų išleidimui. Senus stiebus reikėtų nukirpti kiek galima arčiau žemės.