Vaismedžių genėjimas pradedamas nuo antrųjų vaismedžio augimo metų. Genėjimas leidžia formuoti tinkamiausią sodui vainiką, gauti kokybišką ir gausų derlių bei apsaugoti vaismedžius nuo ligų. Vaismedžiai genimi visą jų augimo laikotarpį, dažniausiai kelis kartus per metus. Žinant pagrindines vaismedžių genėjimo taisykles, galima genėjimu užsiimti patiems. Tiesa, norint stipriai apgenėti brandų ir seniai genėtą vaismedį, reikėtų turėtų daugiau žinių arba kviestis profesionalius arboristus. 

Vaismedžių genėjimo laikas

Vaismedžiai gali būti genimi ištisus metus. Tačiau geriausias laikas genėti vaismedžius yra žiemos pabaiga ir pavasario pradžia, iki pumpurų brinkimo. Šiuo laikotarpiu apipjaustomos storiausios šakos.  Šalti ir sausi šio laikotarpio  orai nepalankūs ligų plitimui, vaismedis dar spėja pasiruošti vegetacijos periodui. Taip pat genint šiuo laiku  mažiau priauga vilkūglių. Ankstyvo pavasario laikotarpiu geriausia genėti senas obelis, kriaušes.

Vegetacijos laikotarpiu pjaustomos vidutinio dydžio šakos ir išlaužomi vilkūgliai. Genint šiltuoju metų laiku, reikia laikytis padidintų apsaugos nuo ligų pernešimo priemonių. Genima tik sausu oru, kai medžio žievė išdžiūvusi. Rudenį genimos vidutinės ir mažos šakos, nupjaustomi vasarą nepastebėti vilkūgliai.

 

Vaismedžių genėjimo įrankiai

Pagrindinis sodininko įrankis yra sodininko pjūklas. Sodininko pjūklas turi būti itin aštrus, taip lygiau nupjaunama šaka ir būna mažiau išdraskymų. Geriausia kasmet pirkti naują pjūklą, nes net kokybiškiausi pjūklai naudojami šimpa, pasitaiko atsitrenkti į vielą, vinį, kopėčias. Galąsti net geriausio pjūklo neapsimoka, dažniausiai bent kiek nudilinus dantukų kampus, pjovimo kokybė sumažėja kelis kartus. Kišenėje visada turėtų būti skiepijimo ar kitoks itin aštrus peiliukas. Juo nuimamos atplaišėlės, kurios beveik visada lieka pjūvio pakraštyje. Prieš darbą riekėtų peiliuką pagaląsti. Galandama metalo dildele, griežtai pagal ašmenų kampą. Sekatoriumi nupjaunamos šakutės iki 2 cm skersmens. Sekatoriai taip pat turi būti palaikomi aštrūs. Neaštrūs sekatoriai šakutes sutraiško. Gerokai darbus palengvina pailginti įrankiai. Sekatorius su kotu gali padėti apkirpti iki 2 cm storio šakutes 3,5  metrų aukštyje nenaudojant kopėčių. Taip pat naudojama aukštapjovė. Abiejų šių įrankių trūkumas, kad pjūvis gali būti nelygus, negalima apipjaustyti nuoplaišų. Dėl to geriau formuoti vaismedį pasiekiamą rankos atstumu, kad ir nuo kopėčių.

Dideliems vaismedžiams genėti reikia arboristo žinių, genėjimo įgūdžių ir gerų įrankių. Šį derinį rasite samdydami profesionalią įmonę. Teisingai vaismedžius apgenės UAB “Arbora”, specialistai. Spauskite saugią aktyvią nuorodą vaismedžių genėjimas ir susisiekite su UAB “Arbora” dėl paslaugų.

 

Pereinant prie kito medžio, įrankius, ypač drėgnesniu metu, reikėtų dezinfekuoti. Ypatingai svarbu,  jei sode paplitusios ligos. Todėl vienas iš svarbesnių genėtojų įrankių yra buteliukas su spiritu. 

  

 Vaismedžių genėjimo taisyklės

Žinant vaismedžių genėjimo taisykles galima suformuoti vainiką nenaudojant papildomų priemonių, tokių kaip kaip lankstai, svoriai. Trečio pumpuro taisyklė. Kerpant vertikalų stiebą pirmasis nuo pjūvio pumpuras auga vertikaliai, antrasis - kiek į šoną, trečiasis - kokių 45 laipsnių kampu ir 4 ar 5 iš viso gali būti  horizontalūs. Pumpurų kampai priklauso nuo vaismedžio veislės. Pavyzdžiui, ‘Auksis’ obels jau trečias pumpuras bus beveik horizontalus. Tuo tarpu ‘Konfetnoje’ - tik koks 5 pumpuras. 

Obelų ir kriaušių šakos pjaunamos kiek galima arčiau kamieno ar šakos. Dažnai prie kamieno būna sustorėjimas ir, jei pjauti per jį, bus didelio skersmens nuopjova. Pjaunama toje vietoje, kur prasideda susiaurėjimas. Kampu augančiai šakai taip pat daroma mažiausio skersmens nuopjova.

Teisingai nupjovus šaką, žaizda užgyja per kelerius metus. 

Didžiausia tokių nuopjovų problema - vilkūgliai. Nupjovus šakas medis gauna impulsą auginti naujas ir išleidžia stiprias šakas - vilkūglius.

Didžiąją dalį vilkūglių  reiktų išlaužyti vasarą, dalis gali būti panaudota vaisinėms šakutėms formuoti. 

Tai taip vadinamas pinceriavimas, kai  vilkūgliai sutrumpinami iki  2-6 pumpurų. Po kelerių metų iš daugelio jų susiformuoja vaisinės šakutės. Šios vaisinės šakutės stabdo naujų vilkūglių formavimąsi.

Centrinėje obels dalyje sufomuota ilga vaisinė šakutė. Reikia atkreipti dėmesį į konkrečios obelų veislės žiedinių pumpurų formavimąsi. Kai kurios veislės žiedinius pumpurus formuoja praėjusių metų viršūnėje. Kitos gali formuoti apatinėje dalyje. Nuo to priklauso karpymas ir formavimas. 

1. Nupjautas vilkūglis
2. Variantas formuojant trumpą vaisinę šakutę
3. Variantas formuojant ilgesnę vaisinę šakutę

Pirmais metais po nukirpimo viršutinis pumpuras išleido stiprų vertikalų stiebą ir keletą horizontalių šakučių. Horizontalios šakutės subrandino žiedinius pumpurus. Kitais metais viršutinį stiebą reikėtų kirpti iki horizontalių, jau vaisinių šakučių. 

Kaulavaisių stiebas pjaunamas paliekant strypelį.

 

Jaunų vaismedžių formavimas ir genėjimas 

Jauni vaismedžiai formuojami priklausomai nuo sodo specifikos ir vaismedžių savybių. Pagrindinės vaismedžio savybės yra  augumas ir šakojimosi kryptis. Dauguma medelynų parduoda žemaūgius vaismedžius. Jie skirti pramoniniams ir mažiems sodams. Sodybose labiau  tinka augios obelys. Tai ir yra sodo specifika.  Jei pramoniniame ir mažame sode svarbu derlius ir jo surinkimo patogumas, tai sodyboje svarbiau yra paprasta ploto  aplink obelį priežiūra ir derančių šakų nepasiekiamumas laukiniams ir naminiams gyvūnams. Pagrindinės vaismedžių formavimo formos yra verpstė ir taurė. Verpste formuojamos obelys ir kriaušės pramoniniuose soduose, kriaušės beveik visada. Taure formuojamos didelės obelys, kaulavaisiai.

Taure formuojama aukštaūgė obelis, šalinamos šoninės šakos, kol medelis pasieks 1,5 metro. Jei bus formuojama verpstė šoninės šakelės paliekamos

Nuotraukoje matomos obels stiebas pirmaisiais metais nukirptas 70 - 80 centimetrų aukštyje.  Susiformavusios 2-3 horizontalios šakutės paliekamos. Jei formuojama taurė, horizontalios šakutės nukerpamos. Kitais metais  pagrindinis stiebas bus nukirptas dar už 80  centimetrų. Verpstei paliekamos 2-3 horizontalios šakutės. 

Žemaūgėms obelims verpstės tipo forma daroma iš 3 - 4, kartais daugiau aukštų.

 

Žemaūgiams vaismedžiamas, palikus aukštesnį stiebą, dėl trumpesnių šaknų  jie išvirstų. Dažnai obelys prilaikomos atramomis. Šakos dažniausiai paliekamos trumputės, pernelyg sustorėjus nupjaunamos. Jas keičia nauji vilkūgliai, kurie verčiami derančiomis šakomis.

Formuojant aukštaūgę taurės tipo obelį, antrais metais   viršūnė nukerpama 1-1,5 metro aukštyje.

1. Viršūnės kirpimas jei yra pakankamai šoninių šakučių
2. Viršūnės kirpimas kiek aukščiau formuojant papildomą šoninę šakutę
3. Šoninių šakučių nukirpimas formuojant labiau horizontalią šaką ( galima formuoti prilenkiant, taip greičiau bus gaunamas derlius)

Mažesniame aukštyje formuojamos veislės, aukščiau - veislės, kurių derliaus krituolius galima skirti sultims spausti. Aukščiau kerpant turėsite obelį, po kuria galima pravažiuoti vejapjove, traktoriuku. Trečiųjų metų pavasarį kerpama vertikali viršūnė.

Trečiaisiais metais taurės formos obeliai formuojamos horizontalios šakos. Galima formuoti apkarpant palienat trečią pumpurą nukreiptą nuo vainiko. Galima šakas prilenkti.

Paliekamos į skirtingas puses nukrypusios šakos. Galima palenkti šakeles naudojant svarmenis, parišimą ar atlenkimo vielas. Galima formuoti genėjant. Naudojama 3 pumpuro taisyklė, kerpant 3 pumpurais aukščiau pumpuro su tinkama tolimesnio augimo kryptimi.

Formuojant taure, nuo pagrindinių šakų plonesnės šakutės auga įvairiomis kryptimis. Šalinamos nukrypusios į vainiko vidų.

 

Ketvirtų metų taurės formos obelis su kelių lygių šakomis. Po antrųjų metų genėjimo liko tik kelios pakrypusios šakelės. Jos buvo trumpintos ir leista augti keletui horizontalių šakų. Alternatyva leidžianti greičiau užauginti medelį - šakų prilenkimas link žemės.

 

Kelių lygių verpstės tipo aukštaūgė penkiametė obelis su ilgomis, į šonus nukreiptomis šakomis. 

 

Penktais - šeštais metais formuojamas taisyklingas vaismedžio skeletas, kuris toliau bus formuojamas genint smulkesnes šakutes, šalinant vilkūglius, formuojant ir keičiant vaisines šakutes.

Senų vaismedžių genėjimas

Senų apleistų vaismedžių genėjimas reikalauja įgūdžių ir technikos. Kartais atrodo, kad genėjimas vienas malonumas, o tikras darbas prasideda tik kai reikia sutvarkyti šakas. O šakų susidaro labai daug. Atsižvelgiant į tai, kad daug kur draudžiama deginti laužus, atsiranda daug problemų šakas utilizuojant. Todėl geriausias sprendimas pirmaisiais metais genėjimą patikėti specializuotos įmonės profesionalams. Be to, kaip minėjome, genint senus ar apleistus vaismedžius, reikia labai daug žinių, be jų galima nesunkiai prarasti vaismedį. Seno apleisto vaismedžio genėjimas vyksta palaipsniui, rezultatai pasiekiami per kelerius metus

Tik patyręs arboristas sename apleistame vaismedyje sugeba įžvelgti ateities vaismedžio architektūrą. Kreipkitės į UAB “Arbora” profesionalus, ten dirba puikūs genėtojai arboristai. Spauskite saugią aktyvią nuorodą apleistų vaismedžių genėjimas ir susisiekite dėl savo vaismedžių sutvarkymo.

Tenka susidurti su daug atvejų, kai nusipirkę sodybą nauji gyventojai išpjauna senas obelis. Paskui gailisi, kai pamato, ką galima iš senų obelų padaryti. Sena obelis yra tarsi meno kūrinys, tik jį reikia pamatyti ir atverti. Iš praktinės  pusės sena obelis gali per kelis metus tapti kokybiškų obuolių fabriku. Net jei tai laukinė obelis - ją galima paskiepyti ir po 3 - 4 metų  susirinkti 200- 300 kilogramų skanių šiuolaikinių veislių obuolių, kriaušių, trešnių ir vyšnių.

 

Stipraus augumo vidutinio amžiaus laukinė obelis. Pats laikas genėti tokią obelį ankstyvą pavasarį, kol nepajudėjo sultys.

Pirmaisiais metais genint seną vaismedį svarbu nepersistengti. Nupjauta viršūnė ir susikryžiavusios bei itin tankiai suaugusios šakos. Patrumpintos ilgos šakos, nupjautos mažos šakutės provokuojant vilkūglių išaugimą. ( vaismedis ruošiamas perskiepyjimui).

Genint senus apleistus vaismedžius, pirmaisiais metais nukerpama viršūnė ir besikryžiuojančios ar sutankėjusios šakos. Vertingiausios yra horizontalios šakos, kurias galima palikti dviem lygiais. Tokia genėjimo forma  yra tarp taurės ir verpstės tipo. 

Pirmiausia nukerpamos sausos šakos. Besikryžiuojančios ir besiliečiančios  šakos taip pat pašalinamos, nes nutrinta šaka - tai patogi vieta ligoms įsimesti.  Paliekame sveikesnę, jaunesnę šaką.

Storos šakos nupjaunamos ties stipria šaka. Ši šaka trauks sultis ir greičiau užgis nuopjova. 1 pjūvis dažniausiai būna su išlūžimu, žievės išlaužimu.  2 pjūvis prieš maitinančią šaką.

 

Storos ir vidutinės šakos pjaunamos dviem pjūviais. Pirmas pjūvis daromas 20 - 30 centimetrų aukščiau numatomo pjūvio. Tai apsaugos nuo žievės išrovimo, lūžimo, skilimo toje vietoje, kur reikalingas idealus pjūvis.

Tarp šakų paliekamas 80 - 100 cm tarpas. Paliekamos perspektyviausios šakos. Išpjaunama ta šaka, kuri bus per vidurį. 

1. Tankinančios šakos nupjovimas
2. Šakos trumpinimas
3. Tankinančios šakos nupjovimas
4. Besiterpiančios į apatinį lygį šakos nupjovimas

 

Senos obels genėjimas ir atjauninimas

Apgenėjus obelį ir sumažėjus šakų, gerokai pagerėja obelų derlius, sumažėja ligų. Labai dažnai mažyčius, beskonius obuolius vedančios obelys nustebina dideliais ir nuostabaus skonio oboliais. Sumažėjus obuolių kiekiui, jiems tenka didesnis mineralinių medžiagų kiekis ir jie atgauna tikrąsias veislės savybes.  Kartais senuose soduose atrandami tikri šedevrai. O jei obelis neperspektyvi, ją galima perskiepyti. Tenka pastebėti, kad į senas obelis įskiepyjus modernias veisles obuoliai būna skanesni, didesni ir mažiau ligoti nei žemaūgių tos pačios veislės obelų. Tai neturėtų stebinti, nes senos obels šaknys driekiasi dešimtis metrų. Tarsi siurbliai jos siurbia vandenį, mineralines medžiagas, viską skirdamos naujoms įskiepytoms šakutėms. Mažyčiai įskiepiai per kelerius metus tampa metriniais medžiais.

Genint seną obelį išauga daug vilkūglių. Vilkūgliai tinkamiausi perskiepijant seną obelį. Jei negalvojate perskiepyti reikėtų apipjaustyti gerokai mažiau.

Po pirmų genėjimo metų pavasarį atrenkama 15-20 vilkūglių, kurie krypsta horizontaliai, žemyn, ar su nedideliu polinkiu į viršų. Genima suduriant. Pašalinama dar keletas senų šakų.

Įskiepytos šakos formuojamos kaip nedideli medeliai, geriausia su polinkiu žemyn. Tada pagrindinė šaka būna aukštai, netrukdo darbams po medžiu ir priežiūrai. O derančios šakos būna iškeltos rankos aukštyje. Tačiau galima polinkį padaryti genint

1. Pagrindinės šakos sutrumpinimas prie jau sustiprėjusios skiepo.
2. Vertikalių šakelių pašalinias iki horizontalios šakelės.
3. Vertikalaus stiebo trumpinimas formuojant horizontalias šakeles

 

Ta pati šaka kaip nuotraukoje aukščiau  po 2 metų. Prieš 3 metus ant šios obels derėjo maži laukiniai obuoliukai. Dabar iš pietinės pusės sirpsta ‘Jonagold’, ‘Ananasinis’, kitose pusėse - ‘Auksis’, ‘Spartan’, ‘Beloruskoje sladkoje’ ir kitos veislės. Medis be pramečiavimo išaugina apie 300 kilogramų kokybiškų obuolių. 

Klaidos genint vaismedžius

Genima drėgnu oru ir nedezinfekuojami įrankiai. Tai sudaro labai palankias sąlygas ligoms pernešti - tiek medienos, tiek ir vaisių.

Per vieną kartą išgenima pernelyg daug  šakų. Sutrinka šaknų ir viršutinės dalies medžiagų balansas. Dažniausiai tokiu atveju apmiršta dalis žievės. Susibalansavus medžiagų apykaitai,   vaismedis gali užgydyti žaizdą. Tačiau atviros žaizdos vietoje dažnai medgraužiai  prideda kiaušinėlių ir įsiveisia kinivarpos. Palaipsniui kinivarpos naikina medieną ir, jei medis silpnas, jis gali žūti. Gali apmirti ir dalis šaknų. 

Dirbama atšipusiais įrankiais ir paliekamos atplaišos ant nuopjovų. Dažniausiai atplaišos pirmosios išdžiūna, ima pūti ir trukdo formuotis naujai žievei. Ilgainiui žievė supleišėja, šaka žūna, o tai gali pakenkti ir visam medžiui.

Šakos nupjaunamos nepaliekant maitinančių ir sultis traukiančių šakų.  Šaka gana greitai apmiršta, nudžiūna.

 

Šis edukacinis straipsnis parengtas remiant UAB “Arbora”.  Spauskite saugią aktyvią nuorodą vaismedžių genėjimas ir užsisakykite profesionalią vaismedžių genėjimo paslaugą,