Medžių priežiūra reikalauja laiko ir žinių. Gerai prižiūrimas medis puošia sodria žaluma, auga sveikas ir traukia akį taisyklingomis formomis. Gerai prižiūrėtas medis bus ilgaamžis, džiugins ne tik jus, bet ir anūkus, proanūkius ir vėlesnes kartas. Tačiau ne vietoje pasodintas, prastai prižiūrimas medis suteiks ne džiaugsmo, bet problemų. 

Medžio priežiūrai tenka skirti pakankamai daug laiko, ypač jei medis buvo apleistas. Dažniausi medžio priežiūros darbai yra genėjimas, kartais reikia medį suveržti, gydyti žaizdas ir puvinius. Po medžio tvarkymo paprastai  lieka krūvos šakų kurias reikia utilizuoti. Taip pat medį gali reikėti patręšti, dažnai prireikia priemonių nuo ligų ir kenkėjų. 

Medžių priežiūrai reikia žinių, įgūdžių ir turėti tinkamą įrangą. Norint gauti gerą rezultatą, geriausia samdyti profesionalus. Spauskite saugią aktyvią nuorodą Medžių peržiūra ir susisiekite su specializuota medžių priežiūros įmone UAB “Arbora”.

Medžio sodinimo projektavimas

Tenka pastebėti, ka dauguma mieste ir sodybose pasodintų medžių auga gana chaotiškai. Neapgalvojus, kur teisingai pasodintį medį, ateičiai programuojamos problemos. Mažas medelis po kelių dešimtmečių gali pavirsti dideliu medžiu, kuris trukdo kitiems augalams, kenkia namo konstrukcijoms, užtemdo teritoriją.  Todėl prieš sodindami medelį apgalvokite tikslus, kuriuos medelis turi atlikti. Pavyzdžiui:

• Sukurti pavėsį teritorijoje, sumažinti vasaros saulės patekimą pro langus; 
• Apsaugoti teritoriją nuo pašalinių žvilgsnių;
• Sukurti dekoratyvų akcentą, duoti derlių;

Dažniausiai dideli medžiai  sodinami šiaurinėje sklypo pusėje. Jie neužstos saulės,  galės sklypą apsaugoti nuo šaltesnių šiaurinių vėjų. Tačiau įvertinkit, kad šiaurinė sklypo dalis yra pietinė kaimyno sklypo dalis. Jei sklypai maži, greičiausiai uždengsite kaimynui pietinę saulę.  Jei sklype nėra daržo, neauginami vaismedžiai, galima sodinti ir kitose pusėse. Tačiau įvertinkite, ar kada nors nenorėsite užveisti daržą arba sodą.

Įvertinkit medžio augumą ir skersmenį. Ąžuolas, klevas turėtų būti sodinami gana toli nuo namo, nes laikui einant jie teiks ne tik pavėsį, bet ir prietemą. 

Gana neblogai sklype atrodo pušis. Kol jauna, ji užstoja sklypą nuo pašalinių žvilgsnių. Augant ir pastoviai genint apatines šakas gaunamas gana silpnai aplinką temdantis medis.  Šalia taip suformuotų pušų galima sodinti vidutinio apšvietimo reikalaujančius augalus. 

Taip pat labai dažnai pamirštami atstumų nuo gretimų sklypų reikalavimai,  medžiais dažnai “pažymimos” sklypo ribos, bet ateityje tai gali sukelti problemų.

Medžių sodinimas

Paprastai medžiai, krūmai, vaismedžiai sodinami pavasarį arba rudenį. Geriausias sodinimo laikas priklauso nuo medžio rūšies, tačiau dažniausiai tai būna pavasaris. Itin svarbu pasirinkti tinkamą sodinuką. Dabar daug medžių parduodami vazonuose, konteineriuose. Perkant konteineryje sunku suprasti, kokios būklės yra  augalo šaknys. Todėl patyrę sodininkai labiau mėgsta pirkti sodinukus atviromis šaknimis. Ypač tuos sodinukus, kurie ką tik iškasti.

Populiarėja  didelių medžių persodinimas. Speciali technika apglėbia medelio šaknis kartu su dirvožemiu. Medis kartu su dirvožemiu persodinamas į paruoštą duobę. Didelio medžio persodinimą galima užsisakyti UAB “Arbora” specialistams. Spauskite saugią aktyvią nuorodą didelio medžio persodinimas ir susisiekite su įmonės specialistais. 

Vaismedžių genėjimas  

Taisyklingas genėjimas vaismedžiams nekenkia. Genint mes formuojame medžio lają, suteikiame formą, medžio šaknims nereikia maitinti nereikalingų šakų, o tai duoda daugiau jėgų vaisiams auginti.  Daugiausia problemų kelia senų vaismedžių genėjimas. 

Seni vaismedžių sodai specialistui yra tikras turtas. Dažniausiai senuose soduose vaismedžiai augūs, turi stiprią šaknų sistemą. Teisingai nugenėjus seną obelį, kriaušę, gaunamas visai kitokios kokybės derlius. Esant mažesniam derliui obuoliai padidėja, įgauna daugiau saldumo. Atsiveria visos veislės savybės.  Jei obels veislė nepatinka, seną obelį galima perskiepyti. Maitinami galingos šaknų sistemos skiepai per  3-4 metus gali išaugti į įspūdingų matmenų šaką. Pastebėta, kad skiepai ant senos obels subrandina kokybiškesnius vaisius nei įskiepyti į žemaūgį poskiepį. 

Senų vaismedžių genėjimą geriau patikėti profesionalams. UAB “Arbora” specialistai sako pastebintys, kad mėgėjų apgenėtos obelys gana dažnai vos vegetuoja arba ir visai žūna. Teisingas vaismedžių genėjimas yra mokslas, kuris turi daug taisyklių ir kurios gali skirtis atskirų veislių obelims, kriaušėms, kaulavaisiams. 

Pagrindinės vaismedžių genėjimo taisyklės:

1. Genėjimo įrankiai turi būti dezinfekuojami;

2. Per vienus metus galima išgenėti ne daugiau trečdalio šakų;

3. Šakos turi būti išpjaunamos taip, kad liktų stiebą maitinanti šaka;

Pramoniniuose soduose dideli vaismedžiai paprastai neauginami, nes jie nėra rentabilūs. Tačiau sodyboje senas vaismedis, subrandinantis sveikus vaisius, yra ne tik jų tiekėjas, bet ir aplinkos puošmena. Senų obelų kamienai stori, susiraitę, dažnai atrodo tarsi tikri meno kūriniai. 

Spauskite saugią aktyvią nuorodą vaismedžių genėjimas ir susisiekite su UAB “Arbora” specialistais.

Medžių genėjimas

Medžių genėjimas leidžia suformuoti taisyklingą medžio formą, atjaunina lają, pašalinamos senos,  galinčios nulūžti, pažeisti pastatus ar automobilį, šakos. Taip pat genint medžius sprendžiama teritorijos ar patalpų užtemdymo problema ir sumažinamas lapų ar spyglių patekimas į lietvamzdžius.

Dažniausiai medžių genėjimui pasitelkiami arboristai. Profesionalus arboristas įvertina medžio būklę, tarsi architektas suprojektuoja formas ir darbų seką. Dažniausiai taisyklingas medžio genėjimas vyksta per kelis kartus, kelerius metus. Didelių medžių genėjimas pakankamai pavojingas darbas ir kiekvienais metais tarp mėgėjų įvyksta nelaimingų atsitikimų. Profesionalios medžių priežiūros įmonės, taip pat ir UAB “Arbora”,  genėjimui samdo arboristus, turinčius aukštalipių kvalifikaciją. 

Aukštalipiai specialiuose ir gana brangiai kainuojančiuose kursuose mokomi, kaip laipioti į medžius, kur slypi pavojai. Laipiojantysis turi ne tik mokėti laipioti, svarbu yra jausti šakų atsparumą lūžimui. Profesionalai naudoja saugančią įrangą, kuri sumažina pavojų susižaloti. Visdėlto ir saugumo  įranga negarantuoja, kad  nesusižalosite bandydami savarankiškai genėti dideliame aukštyje ir taip sutaupyti.  Dėl to saugiau yra naudotis profesionalų paslaugomis. Spauskite saugią aktyvią nuorodą aukštų medžių genėjimas ir susisiekite su UAB “Arbora” specialistais.

Medžių pjovimas

Radikalus seno medžio problemos sprendimas yra jo nupjovimas. Storas medis urbanizuotoje teritorijoje pjaunamas, jei tampa pavojingu.  Dažniausiai pavojų sukuria į pastatų pusę pasvirę medžiai. Ypač, jei jie dvikamieniai, o kamienai auga aštriu kampu. Taip pat pjaunami išdžiūvę medžiai, medžiai, kurie nulūžus šakai praranda galimybę sugyti. 

Nedideliuose sklypuose pjauti ir versti medį trūksta vietos. Tada medis pjaunamas nuo viršaus nupjaunant šakas, jas virvėmis leidžiant žemyn. Nupjovus šakas nedideliais gabalais pjaunamas kamienas. Dažnai net ir profesionalai medžio pjovimui skiria visą dieną. Naudojama ir kėlimo technika.

Medžių pjovimui reikia įgūdžių ir net drąsos. Rekomenduojama medžio pjovimą patikėti profesionalams. Spauskite saugią aktyvią nuorodą medžio pjovimas ir susisiekite su UAB “Arbora” specialistais. 

Šakų sutvarkymas

Ne mažiau darbo nei genėjimas ar medžio nupjovimas reikalauja šakų sutvarkymas. Urbanizuotoje teritorijoje šakų sutvarkymas pavirsta didele problema. Deginti šakų gyvenvietėje negalima, išvežti kur nors į pamiškę taip pat negalima. Storesnes kaip 3 cm skersmens šakas galima panaudoti malkoms. Išdžiūvusios smulkios šakutės puikiai tiks plovui kazane išvirti ar kepant šašlykus.

Smulkesnės šakos užima didelį tūrį. Jas geriausia smulkinti. Smulkintos šakos užima mažai vietos, jas galima sėkmingai panaudoti. Smulkintos šakos tinka šilauogėms kaip šaknis maitinanti terpė ar kitiems augalams kaip mulčias. Taip pat smulkintos šakos gali būti panaudotos kompostavimui. Smulkintos šakos turi didelį kiekį anglies ir yra itin tinkamos maišymui su smulkinta vejos žole kuri turi daugiau azoto. Anglies ir azoto balansas leidžia gauti geriausios kokybės kompostą.

Kai nugenimas didelis medis, susidaro daug vietos užimanti šakų krūva. Šakų smulkintuvas sumažina šakų krūvą iki nedidelės smulkintų čipsų krūvelės. Spauskite saugią aktyvią nuorodą šakų smulkinimas ir užsisakykite paslaugą iš UAB “Arbora”.  

Kelmų naikinimas

Po medžių nupjovimo likę kelmai natūraliai supūna tik per  7-8 metus. Kai kas kelmus panaudoja naudingai, pavyzdžiui, kreivabūdžių auginimui, tačiau dauguma kelmus šalina. Kelmai šalinami keletu būdų.

Mažiausiai aplinka sujaukiama, jei medis išverčiamas su šaknimis. Tą galima padaryti su medžiu iki 15 cm skersmens. Palikus aukštą kelmą, jį galima išrauti naudojant domkratą, kirvį ir kastuvą.

Nedidelio skersmens kelmus galima išrauti naudojant domkratą ir paprastus įrankius. 

Tačiau didesnį kelmą įmanoma išrauti tik su technika. Kasant ekskavatoriumi dažniausiai smarkiai sujaukiama aplinka. Reikia iškasti aplink kelmą ir nutraukti jo šaknis. Sujaukiami ir sumaišomi viršutinis derlingas ir apatinis nederlingas dirvožemio sluoksniai. Tvarkingesnis  būdas - išfrezuoti kelmą. UAB “Arbora” specialia technika, milžiniška freza, išpjauna kelmą iš viršaus. Isskobtas kelmas žemiau žemės paviršiaus užpilamas žemėmis ir palaipsniui supūva niekam netrukdydamas.

Nupjauti krūmynai dažniausiai mulčiuojami specialiu mulčeriu. Kelmai susmulkinami iki žemės paviršiaus. Tačiau jei smulkinami lapuočiai dažniausiai jau po kelerių metų neprižiūrimas plotas vėl pasidengia medeliais.   Išpjovus tankesnį medžių plotą kelmai taipp at sudaro pakankamai daug problemų. Tokiems kelmams naikinti UAB Arbora siūlo naudoti giluminį frezavimą. Kelmai ir šaknys susmulkinamos iki 50 centimetrų gylio. Taip frezuotą lauką galima bus greitai naudoti žemės ūkio kultūroms ar kultūrinei pievai. 

Dar vienas kelmų naikinimo būdas yra suaktyvinti puvimo procesą naudojant azoto trąšas. Kelme gręžiama 10-15 cm gylio, 24-32 mm skersmens skylė. Į skylę  įpilama karbamido. Azotinės trąšos suaktyvina medienos skaidymosi procesus.

Medžių gydymas

Prastai prižiūrimas, neteisingai genimas senas medis turi įvairių problemų. Susidaro drevės, pleišėja žievė. Patyręs arboristas randa būdų, kaip atgaivinti medį, užgydyti žaizdas. Dabar arboristai medžio gydymui linkę naudoti natūralias priemones. Naudojamos priemonės skatina natūralią regeneraciją, suaktyvina kaliuso susidarymą ir natūralų žaizdų užsitraukimą. Betonavimas, cheminės priemonės naudojamos tik tokiu atveju,  jei užsakovas skuba.

Natūraliai gyjanti apie 20 centimetrų skersmens drevė. Per 4 metus liko mažiau nei  10 centimetrų. Sena obelis atjauninta, tręšiama, kasmet genima. Labai greitai susidaro kaliusas,  kuris užtraukia pažeistą medieną. 

Nuo daugelio ligų augalas gali pats apsisaugoti, jei jam padedama natūralų imunitetą skatinančiomis priemonėmis. Tačiau natūralus medžio gijimas ilgas procesas, kurio kontrolei reikalingas patyręs  arboristas. Medžio gydymas - tai viena iš UAB “Arbora” teikimų paslaugų. Atvykę į vietą specialistai įvertina situaciją, nustato kas galėjo būti medžio ligos priežastis. Sudaromas gydymo planas ir medis imamas gydyti, gaivinti. Spauskite saugią aktyvią nuorodą medžio gydymas ir susisiekite su UAB “Arbora”  specialistais.

Medžių apsauga nuo ligų

Lietuvoje dažnai atšilimus keičia atšalimai, šalnų būna beveik iki birželio. Augalai išeikvoja daug jėgų apsaugai nuo šalčio. Nusilpusius medžius dažnai puola ligos. Ypač ligos puola šilumamėgius augalus. Pavasariai Lietuvoje nėra palankūs. Taip pat augalui gali netikti dirvožemis, gruntinių vandenų lygis ar būti per mažas reikalingų mineralinių medžiagų kiekis.

Arboristas pirmiausia įvertina priežastis, dėl kurių augalas prarado imunitetą ir susirgo. Reikia pašalinti priežastis, kad augalas galėtų savarankiškai susitvarkyti su ligomis. Tai ilgalaikė augalo apsaugos nuo ligų programa, jei jau augalas serga, reikia imtis ligų naikinimo.

Dažniausiai ligas sukelia įvairūs grybeliai. Jiems naikinti naudojami fungicidai. Populiariausi yra vario sulfatas ir jo preparatai. Vario sulfatas naudojamas iki pumpurų sprogimo. Augalui sužaliavus naudojami sisteminiai fungicidai.

Vienos visiems medžiams tinkamos purškiamo mišinio sudėties nėra. Specialistas pagal augalo būklę įvertina, kokių trašų ir mikroelementų trūksta,  kokie fungicidai bus efektyviausi konkrečiam augalui. 

Augalą sustiprina tręšimas per lapus ir šaknis. Pastaruoju metu profesionalūs sodininkai dažniau naudoja tręšimą per lapus, nes  barstomos trašos įsifiltruoja į gilesnius sluoksnius ar yra išplaunamos. 

Tręšiant per lapus augalas pasiima beveik visas jam skirtas mineralines medžiagas ir mikroelementus. Imunitetui stiprinti naudojami magnis, manganas, boras ir kiti mikroelementai. Tas pats vario sulfatas ar geležies sulfatas taip pat prisideda prie augalo imuniteto stiprinimo. 

Spauskite saugią aktyvią nuorodą medžių apsauga nuo ligų ir susisiekite su profesionaliais arboristais iš “Arbora” įmonės. Kartu su specialistais rasite geriausią sprendimą  jūsų medžiams išsaugoti.