Valgomoji bulvė (lot. Solanum tuberosum, angl. potato, vok. Kartoffel) yra bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių genties augalas. Augalo stiebas užauga iki 40-80 cm, šaknys išsidėsčiusios negiliai, dažniausiai derlingame sluoksnyje 22-25 cm gylyje. Maistui naudojami požeminėje dalyje susidarantys gumbai.

Bulvės sukultūrintos prieš kelis tūkstančius metų Pietų Amerikoje. Į Europą jų atvežė Kolumbas 1565 metais. Kurį laiką buvo auginamos kaip dekoratyvinė kultūra. 19 amžiuje bulvės tapo viena svarbiausių žemės ūkio kultūrų. Vidutiniškai Lietuvoje prikasama apie 15 t bulvių iš hektaro, o taikant šiuolaikišką agrotechniką galima pasiekti 30-50 t iš hektaro derlių.

Bulvės turi daug maistingų ir naudingų medžiagų. Vitamino C 6-17 mg/100 g, vitamino B1 0,01 mg/100g šviežios masės. Krakmolo bulvėse yra apie 18 proc. Jis lengviau įsisavinamas negu duonoje esantis krakmolas. Gausu mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir kalio, yra magnio, geležies, cinko, fosforo.

 

Dirvožemis  bulvėms

Vieta bulvėms sodinti turėtų būti saulėta, nes jos šviesą mėgsta. Pavėsyje ištįsta stiebai, lapai šviesėja, gumbai vystosi silpni. Geriausia neįmirkstančios, priesmėlio ar lengvo priemolio puveningos dirvos, turėtų būti gerai aeruojamos, išlaikyti drėgmę. Sunkiose priemolio dirvose bulvės išauga mažos ir prasto skonio.

Geriam derliui svarbu aukštas humuso lygis (apie 3,5 procento). Natūraliai dauguma Lietuvos dirvų ne tokios humusingos, todėl patartina įterpti organinių trąšų arba auginti sideralinius augalus. Tręšiant vien mineralinėmis trąšomis, humuso kiekis mažėja ir bulvių gumbai būna prastesnės prekinės išvaizdos. Dirva turėtų būti silpnai rūgšti, neutrali (pH 6-6,5).

Bulvėms parenkama vieta, kur jos neaugo 3-4 metus, netinka sodinti po pomidorų. Tinka sodinti po mėšlu tręštų žieminių javų, kuriuos nuėmus verta pasodinti sideralinių augalų - baltųjų garstyčių, vasarinių rapsų, aliejinių ridikų. Jie užariami į 15-20 cm prieš sumedėjant - taigi žydėjimo pradžioje. Kalį iš sideralinių augalų bulvės įsisavina du kartus geriau negu iš mėšlo.

Rudenį galima tręšti ir perpuvusiu mėšlu ar kompostu 4-5 kg/m² derlingose dirvose, ir 7-9 kg/m²skurdesnėse. Rudenį įterpiamos ir mineralinės trąšos 20-25 g/superfosfato ir tiek pat kalio sulfato. Reikia atsisakyti trąšų su chloru, nes jis prastina bulvių skonį. Pramoniniuose laukuos eefektyvesnis rudeninis tręšimas mėšlu, galima ir šviežiu apie 20 t/ha.

Specialistai rekomenduoja naudoti kompleksines trąšas. Norint gero derliaus į 1 ha reikėtų 180 kg azoto, 80 kg fosforo, 360 kg kalio, 24 kg kalcio, 24 kg magnio.

Bulvių daiginimas

Sodinti tinka sveiki 80-100 g gumbai (didelio vištos kiaušinio dydžio). Sodinant iš mažesnių gumbų augalas silpniau vystysis, derlius bus mažesnis. Ankstyvesnį derlių bus galima gauti iš daigintų bulvių. Daiginti pradedama 30-45 dienos prieš sodinimą. Pirmiausia daiginama esant apie 20 laipsnių, o prasikalus daigams temperatūra sumažinama, nes kitaip daigai ištįs ir išnaudos per daug drėgmės. Itin ankstyvam derliui daiginant patartina skatinti ir šaknų susidarymą: likus 3-4 dienoms iki sodinimo daigintos bulvės sudedamos ant 5-6 centimetrų sluoksnio durpių, pjuvenų, komposto ar jų mišinio ir užpilamas tokiu pat sluoksniu to paties mišinio. Sluoksniuoti dėžėje 4-5 sluoksnius. Susluoksniavus palaistoma 20-22 laipsnių vandeniu, kad permirktų visi sluoksniai. Laikoma apie 15 laipsnių temperatūroje.

Reikia įvertinti tai, kad daigintos bulvės ne tokios atsparios šalnoms. Ankstyvam derliui sodinti reikėtų šiltesnėse, nuo šiaurinių vėjų apsaugotose sklypo dalyse, pietiniuose nuolydžiuose.

Bulvių sodinimas

Bulvės sodinamos balandžio antroje pusėje. Lengvose dirvose bulvės sodinamos pražydus baltažiedei plukei, sunkesnėse - pražydus ievai. Tuo laiku dirva 10 cm gylyje jau būna įšilusi. Sodinama į 7-8 laipsnių temperatūros dirvą, o sudaigintas galima sodinti į 6 laipsnių dirvą (10 cm gylyje).

Eilės daromos kas 60 cm, tarp augalų paliekama 25-30 cm. Sodinama sunkesniuose gruntuose į 4-5 cm gylį, lengvesnėse dirvose 7-8 cm gyliu.

Sodinant galima papildomai patręšti amonio sulfatu (iki 50 g/m2) ir labai gerai pelenai. Dar geriau panaudoti kompleksines trąšas, kuriose yra ir kalio, ir magnio. Tręšiama į vageles, kur bus sodinamos bulvės, nes bulvės trąšas geriausia įsisavina ankstyvuoju vegetacijos laikotarpiu, ypač žiedų susidarymo ir žydėjimo metu. Su azoto trąšomis reikia elgtis atsargiai, nes jo perteklius skatina ligų vystymąsi, gumbai blogiau laikosi, kaupiasi nitratai. Jei bus per daug azoto ir truks kalio, tai gumbai tamsės, praras skonį.

Pjaustant didelius gumbus tai daroma prieš pat sodinimą. Tačiua geresnis derlius būna jei sodinami dideli gumbai didesniu atstumu.

Bulvių priežiūra

Pramoniniuose laukuose bulvių derliui didelę įtaką turi akėjimas. Pirmasis akėjimas daromas praėjus 6 dienoms po sodinimo, du kartus po  5 - 7 dienų ir trečią kartą bulvėms sudygus.

Iki bulvėms išdygstant, po lietaus reikėtų supurenti dirvą. Taip sunaikinamos ir gležnos piktžolės. Bulvėms sudygus purenami tarpueiliai. Pirmasis kaupimas daromas tada, kai bulvės yra apie 8-10 cm aukščio, antrą kartą - 15-20 cm. Jei kaupiamos sekliau pasodintos bulvės, turėtų būti padaromos aukštesnės vagos.

Lengvose, smėlėtose dirvose būvės gali būti nekaupiamos. Taip auginant dirva purenama tarpueiliuose, palaikant purią dirvą ir naikinant piktžoles. Sunkesnės ar labiau permirkusios dirvos kaupiamos aukščiau, nes vagos padaro lengviau prieinamą deguonį ir subalansuoja dirvos drėgnumą.

Bulvės labai reiklios drėgmei, tačiau nemėgsta perdrėkinimo. Optimalu, kai šaknų zonoje yra apie 70-80 proc. drėgmės. Išdžiūvus dirvai džiūna apatiniai lapai, stiebai nustoja augti, gumbai būna mažesni.

Bulvių nuėmimas

Pora savaičių prieš derliaus nuėmimą bulvienojai nupjaunami, išvežami iš lauko, ypač jei buvo ligų židinių. Nuėmus bulvienojus greičiau susidaro odelė, todėl sumažėja mechaninių pažeidimų grėsmė. Mažuose plotuose bulvės kasamos šakėmis. Mechanizuotai kasama bulviakasėmis.

Geriausia bulves kasti šiltu sausu oru, nes mažiau pažeidžiamos bulvės, jos geriau laikosi sandėliuose. Iškastas bulves reikėtų prieš vežant į sandėlius apdžiovinti 16-18 laipsnių temperatūroje paskleidus, kad būtų geresnis sąlytis su oru.

Bulvių ligos ir kenkėjai

Lietuvoje auginamas bulves pažeidžia apie 30 virusinių, grybinių ir bakterinių ligų. Bulvėms kenkia spragšiai, grambuoliai, kolorado vabalas.

Dažniausiai pasitaikanti bulvių liga - bulvių maras, kurį sukelia grybas Phytophthora infestant. Ji geriausiai vystosi esant 15-20 laipsnių šilumos, kai santykinis oro drėgnumas apie 100 proc. Ligos požymiai matyti po 4-10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. Netaikant apsaugos priemonių maras per kelias savaites gali sunaikinti bulvienojus. Pirmieji požymiai - vandeningos netaisyklingos formos dėmės ant lapų. Pradžioje jų spalva yra nuo tamsiai žalios iki blyškios, vėliau tamsėja, juoduoja, dėmių pakraščiuose gali atsirasti balti pelėsiai. Liga sparčiai plinta, lapai juoduoja ir augalas žūsta.

Maras persiduoda per sėklą ar iš laukuose likusių užsikrėtusių gumbų. Gali užsikrėsti nuo vėjo iš gretimų laukų per plintančias sporas. Lyjant sporos nuo lapų patenka ant žemės ir gumbų, užsikrėsti gali ir kasant - nuo užsikrėtusių bulvienojų. Ant užkrėstų gumbų atsiranda rusvos arba rausvai violetinės vandeningos dėmės.

Liga plinta mažiau sodinant iš neužkrėstos medžiagos, apkrėsti gumbai turi būti sunaikinami. Reikia sunaikinti ir išdygusias pernykštes bulves. Naudoti patartina marui atsparias bulvių veisles. Rudenį pašalinti iš lauko bulvienojus.

Dideliuose bulvių plotuose naudojami kontaktiniai, translaminariniai ir sisteminiai fungicidai, labai svarbu parinkti pirmojo purškimo laiką, intervalus tarp purškimų ir fungicidų derinius. Pirmuosius kartus, kai dar mažai lapų ir bulvės pakankamai lėtai auga, rekomenduojama naudoti kontaktinius, veikiančius lokaliai fungicidus kas 5-10 dienų. Prieš žydėjimą, kai bulvės sparčiausiai auga, rekomenduojami sisteminiai fungicidai, įsiskverbiantys į augalą ir pasiskirstantį augale per sultis. Juos reikėtų panaudoti ne daugiau kaip 2-3 kartus kas 10-14 dienų. Po žydėjimo, jei oras drėgnas ir sąlygos marui vystytis palankios, naudojami kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniai kas 5-10 dienų. Jei sąlygos nepalankios marui, naudojami kontaktiniai fungicidai kas 10 dienų. Paskutinį kartą purškiama fungicidais, kurie gali naikinti marą ant gumbų.

Sandėliuose daug nuostolių padaro šlapiasis puvinys. Bakterijos geriausiai vystosi rinkimo metu ar kenkėjų pažeistose bulvėse. Bulves nukasus, gumbus reikėtų apdžiovinti - tai sumažina išplitimo galimybes. Pastebėtas ligotas bulves reikia pašalinti, nes liga greitai persiduoda šalia esančioms bulvėms. Drėgnoje dirvoje šlapiasis puvinys gali prasidėti ir augantiems gumbams.

Bulvių juodoji kojelė (Erwinia phytophthora Appel) dažna ir daug žalos bulvėms padaranti liga. Ypač kenkia sunkiose, drėgnose, durpingose dirvose augančioms bulvėms. Ligos požymiai pasirodo vasaros pradžioje, geriausiai išryškėja bulvėms žydint. Augalai mažesni, statmenomis šakomis, pageltusiais ir susisukusiais lapais. Lapai vysta, apatinė stiebo dalis suplonėja, suskystėja ir pajuoduoja. Jei liga ima vystytis anksti, tai augalas žūna neišauginęs gumbų, bakterijos pereina į gumbus ir juos užkrečia. Ligota bulvė prisegimo vietoje turi tamsią dėmę, jos vidus pajuodavęs, išpuvęs. Sandėliuose tokios bulvės apkrečia aplinkines.

Būtina laikytis sėjomainos, šalinti susirgusius augalus, sodinti sveiką sėklą, beicuoti bulves.

Spragšiai vystosi keturis metus. Patelės maitinasi varpinių augalų šaknimis ir deda kiaušinėlius tuo metu, kai bulvės ima megzti gumbelius.

Su spragšiais kovojama taikant sėjomainą ir žemės apdirbimą. Gilus arimas iškelia spragšių lervas ir paviršių ir šaltyje dalis jų žūna. Didelė problema - neprižiūrimi laukai, iš kurių spragšiai patenka į bulvių laukus. Nuo pirmos kartos spragšių padeda bulvių beicavimas.

Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata). Iš Amerikos atkeliavęs vabalas beveik neturi natūralių priešų. Palankiomis sąlygomis padaro daug žalos viršutinėms bulvių dalims, grauždamas lapus. Dirvai įšilus iki 14-15 laipsnių pasirodo pirmoji kolorado vabalų karta, dedanti kiaušinėlius apatinėje bulvių lapų dalyje. Sudeda apie 400-2000 kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos graužia lapus. Pradeda nuo viršutinių lapų, vėliau nugraužia apatinius. Lėliukėmis virsta žemėje ir po 10-15 dienų išsirita nauja vabalų karta. Naikinama cheminėmis priemonėmis.

Bulvinė nematoda (Heterodera rostochiensis). Patelė yra apvali, pūslelės formos apie 2 mm dydžio. Maitinasi bulvių smulkiosiomis šakelėmis, todėl jos ruduoja ir džiūva. Nematodų užpultos bulvės apvysta apatiniai lapai, ima gelsti, bulvė skursta, lapai raukšlėjasi, gaunamas menkas derlius. Pamačius pirmuosius požymius būtina įsitikinti, ar tai nematodos. Reikėtų išrauti bulvės krūmą ir apžiūrėti plonąsias šaknis. Nematoda atrodys kaip smėlio kruopelė, kuri suspausta susitraiško. Kovojant svarbu išlaikyti sėjomainą, neauginti bulvių užkrėstame lauke 4-6 metus, naikinti bulvinių šeimos piktžoles.

Bulviniai amarai (Aphididae) gyvena kolonijomis lapų apatinėje dalyje. Iščiulpti lapai pagelsta susiraukšlėja arba susisuka. Pavojingi ir tuo, kad perneša virusines ligas. Naikinama cheminėmis priemonėmis, mažuose plotuose gali padėti insekticidiniai augalai, jų nuoviras.

Bulvių veislės

Skirstoma pagal vegetacijos laikotarpį į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas. Renkantis veislę, ypač didesniems ūkiams, reikėtų pasirinkti ligoms atsparias, derlingas veisles. Bulvės yra gana vėsaus klimato augalai, geriau rinktis šiauriau sukurtas bulvių veisles.

Veislės pavadinimas	Ankstyvumas	Atsparumas ligoms	Aprašymas
ADORA	Labai ankstyva	nematodams - Ro1,4, rauplėms - vidutinis, marui - vidutinis, juodajai kojelei - vidutinis, rizoktonijai - vidutinis	Kilmės šalis - Olandija. Derlinga bulvių veislė. Gumbai brandinami vienodo dydžio, užauga stambūs, apvaliai ovalūs, šviesiai gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis. Išvirus nejuoduoja. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere, todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau, kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. Ilgas žiemojimo laikas. Bulvių derlius - gausus. Vidutinis krakmolo kiekis  - ~15 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis  - ~18,5 %.
MOZART	Vidutinio vėlyvumo	nematodams - Ro1,4, rauplėms - didelis, marui - didelis, juodajai kojelei - didelis	Kilmės šalis - Olandija. Labai derlinga stambių gumbų bulvių veislė. Gumbai brandinami vienodo dydžio, ovalūs, geltonu minkštimu, sekliomis akutėmis. Puikaus skonio! Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams ir vidiniams sumušimams. Ilgas žiemojimo laikas. Prisitaiko prie skitingų dirvožemių, atspari daugumai ligų, todėl ją sodinti galima pakankamai anksti. Daiginimas paankstina gumbų brandą, todėl didžiausias derlius gaunamas sodinant Mozart'ą su nedideliais baltais daigais. Pradžioje bulvienojai vystosi gana lėtai, tačiau vėliau - sparčiai ir užauga stiprūs. Prieš kasimą užtikrinkite 100% virkščių sunaikinimą ir sulaukite, kol gumbų odelė pakankamai sukietės (trunka apie 3 savaites po virkščių sunaikinimo). Nuo nesubrendusių gumbų virkščiai sunkiau atsiskiria, o per anksti nukasus, bulvės prasčiau žiemoja. Paskirstyti tręšimą rekomenduojama: 2/3 prieš sodinimą ir 1/3 iškart po gumbų užmezgimo. Daugeliu atveju po to barstyti trąšų nereikia, nes augalai antroje augimo sezono pusėje vystosi pakankamai sparčiai. Bulvių derlius - labai gausus. Vidutinis krakmolo kiekis - ~17 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis - ~20,5 %.
OSPREY	Ankstyva	nematodams - Ro1, Y virusui - didelis, gumbų puviniams - didelis, juodajai kojelei - labai didelis, marui - vidutinis	Kilmės šalis - Didžioji Britanija. Derlinga maistinės paskirties bulvių veislė, išsiskirianti marga, šviesia su rausvom akutėmis luobele ir pieno baltumo minkštimu. Ypač atspari įvairioms rauplėms bei sunkiems sudaužymams, todėl ši veislė Skandinavijoje yra viena populiariausių dėl savo išvaizdos ir pakavimo savybių. Pakenčia sausrą, ypač atspari juodajai kojelei, puviniams, mažiau jautri nei kitos veislės marui. Augalai aukšti, krūmingi. Vidutinio dydžio blizgūs pilkšvu margumu lapai. Žydi gausiais pilkšvai rausvas žiedais. Bulvių derlius - labai gausus. Vidutinis krakmolo kiekis - ~16 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis - ~22%.
PRESTO	Labai ankstyva	nematodams - Ro1 - Ro4, Y virusui - didelis, gumbų puviniams - labai didelis, juodajai kojelei - labai didelis, rizoktonijai - labai didelis	Kilmės šalis - Vokietija. Maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai ovalūs, balkšvai gelsva, lygia luobele, nežymiomis akutėmis. Minkštimas geltonas. Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams, juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams, tačiau neatsparios marui. Tinkamos daiginti. Nebijo sausros. Skanios, išvirus nesubyra, palaikius ilgiau išvirtas - nepajuoduoja. Labai gerai išsilaiko per žiemą, ilgas ramybės periodas. Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Bulvių derlius  - labai gausus. Vidutinis krakmolo kiekis  - ~12 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis  - ~19 %.
PRINCESS	Ankstyva	nematodams - Ro1, Y virusui - vidutinis, gumbų puviniams - didelis, juodajai kojelei - didelis, rizoktonijai - didelis	Kilmės šalis - Vokietija. Derlinga, maistinės paskirties bulvių veislė, ypač atspari ligoms. Gumbai ovalūs, geltona, lygia luobele, sekliomis akutėmis; po keru susiformuoja vidutinio dydžio. Minkštimas geltonos spalvos. Skirtos tiesioginiam vartojimui, tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose. Ypač atspari rauplėms, rizoktonijai, mechaniniams sudaužymams, puviniams, gumbų marui, bulvinių nematodų Ro1 prototipui, juodajai kojelei, lapų susisukimo virusui, tačiau imli Y virusui. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms, kiek jautresnė antram augimui. Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas. Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja. Prieš sodinant patariama padaiginti. Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose.  Žydi baltais žiedais. Bulvių derlius  - gausus. Vidutinis krakmolo kiekis  - ~13 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis  - ~19 %.
VINETA	Ankstyva	nematodams - Ro1, Y virusui - labai didelis, gumbų puviniams - didelis, juodajai kojelei - didelis, rizoktonijai - didelis	Kilmės šalis - Vokietija. Maistinės paskirties bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, stambūs, šiukštesne odele, vidutinio gilumo akutėmis. Geros prekinės išvaizdos, atsparūs mechaniniams pažeidimams. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Gerai laikosi žiemą. Augalai atsparūs vėžiui, bulviniams nematodams Ro1, virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui, juodajai kojelei. Fitoftorozei - virš vidutinio atsparumo. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei, ypač atsparios sausrai, neimlios ligoms ir kenkėjams. Nepakenčia azoto pertekliaus, dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Tinkamos daiginti. Puikaus skonio. Geros sandėliavimo savybės, ilgas ramybės periodas. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių. Bulvių derlius  - gausus. Vidutinis krakmolo kieki s - ~16 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis  - ~22 - 24 %.

Naujos veislės

BULVĖS MOZART

Kilmės šalis - Olandija. Savininkas - HZPC Holland B.V. Vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, maistinės paskirties, stambių gumbų bulvių veislė.

Gumbai brandinami vienodo dydžio, ovalūs, geltonu minkštimu, sekliomis akutėmis. Puikaus skonio!

Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams ir vidiniams sumušimams, rauplėms, mažiau jautri marui. Jautresnė Sencor'ui. Ilgas žiemojimo laikas. Prisitaiko prie skirtingų dirvožemių, atspari daugumai ligų, todėl ją sodinti galima pakankamai anksti.

Daiginimas paankstina gumbų brandą, todėl didžiausias derlius gaunamas sodinant Mozart'ą su nedideliais baltais daigais. Pradžioje bulvienojai vystosi gana lėtai, tačiau vėliau - sparčiai ir užauga stiprūs. Prieš kasimą užtikrinkite 100% virkščių sunaikinimą ir sulaukite, kol gumbų odelė pakankamai sukietės (trunka apie 3 savaites po virkščių sunaikinimo). Nuo nesubrendusių gumbų virkščiai sunkiau atsiskiria, o per anksti nukasus, bulvės prasčiau žiemoja.

Paskirstyti tręšimą rekomenduojama: 2/3 prieš sodinimą ir 1/3 iškart po gumbų užmezgimo. Daugeliu atveju po to barstyti trąšų nereikia, nes augalai antroje augimo sezono pusėje vystosi pakankamai sparčiai.

Bulvių derlius - labai gausus. Vidutinis krakmolo kiekis - ~17 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis - ~20,5 %. Atsparumas: nematodams - Ro1,4, rauplėms - didelis, marui - didelis, juodajai kojelei - didelis.

BULVĖS OSPREY

Kilmės šalis - Didžioji Britanija. Savininkas - Caithness Potatoes LTD. Ankstyva, derlinga maistinės paskirties bulvių veislė, išsiskirianti marga, šviesia su rausvom akutėmis luobele ir pieno baltumo minkštimu.

Ypač atspari įvairioms rauplėms bei sunkiems sudaužymams, todėl ši veislė Skandinavijoje yra viena populiariausių dėl savo išvaizdos ir pakavimo savybių. Pakenčia sausrą, ypač atspari juodajai kojelei, puviniams, mažiau jautri nei kitos veislės marui.

Augalai aukšti, krūmingi. Vidutinio dydžio blizgūs pilkšvu margumu lapai. Žydi gausiais pilkšvai rausvas žiedais.

Bulvių derlius - labai gausus. Vidutinis krakmolo kiekis - ~16 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis - ~22%. Atsparumas: nematodams - Ro1, Y virusui - didelis, gumbų puviniams - didelis, juodajai kojelei - labai didelis, marui - vidutinis.

Receptai

Siūlau pasigaminti paprasta lietuvišką patiekalą  Švilpikus. Bet kažkada  radau labai gražų jų  pavadinimą: BULBONAI . Man jis geriau patiko nei švilpikai, tad gaminsime bulbonus. Yra įvairių jų gaminimo receptų, gaminsime pagal mano išbandytą. Bulves su lupenom gerai nuplauname, sudedame į puodą ir išverdame. Geriau tai daryti iš vakaro. Nulupame ir sugrūdame, kad būtu vientisa masė. Gaminau iš 12 vidutinio dydžio bulvių. Įmušame porą kiaušinių, dedame apie stiklinę krakmolo, druskos. Maišome. Tešla turi būti minkšta. Rankas sutepame aliejumi, imame gabaliuką tešlos ir iškočiojome. Supjaustome. Forma pagal fantaziją. Sudedame  į skardą išteptą aliejumi. Kepame orkaitėje maždaug 30 min. Valgome su grybų padažu:daug svogūnų, pievagrybių, grietinės, krapų, pipirų, druskos.  Skanaus. (Receptas Galinos Jagello)

Daugiau receptų

Įdarytos bulvės Bulvės armonikėlė Bulvienė su grybais Bulviniai blynai Bulvinis pyragas (Pottkuchen) Bulvių guliašas Orkaitėje iškeptos bulvės Kepti cepelinai su virta mėsa Bulvytės kriauklytės Klumpės Bulvės įdarytos pupelėmis