Dumplūnės (Physalis) vienmetis augalas. Profesorius K. Grybauskas 1946 metais savo knygoje „Lietuvos TSR vaistingosios daržovės“ rašė: „Dumplūnė yra viena iš jauniausių daržovių pas mus. Jos sėklas Botanikos sodas išplatino Lietuvoje tik 1937 metais. Šio augalo originalūs vaisiai dėl jų saldaus skonio mūsų žmonėms patiko. Todėl kai kas iš vartotojų juos pavadino „lietuviškomis razinomis“.

Dumplūnė yra vienmetis augalas, užauga iki 50 cm aukščio, vaisius – geltonos spalvos uoga, yra bukinių šeimos augalas, panašus į pomidorus. Prieš gerus du dešimtmečius sodininkai buvo susidomėję dumplūnėmis. Deja, jos plačiau neišplito, nors į Europą atkeliavo tuo pat metu, kaip ir pomidorai.

Dumplūnės iš tiesų primena pomidorus, bet užauga gražios oranžinės plėvelės apvalkale, primenančiame labiau gėlės nei pomidoro žiedą. Šis apvalkalas nuodingas, todėl dumplūnių vaisiai vartojami be taurelių. Yra įvairių šio augalo rūšių – ir dekoratyvinių, ir valgomųjų. Rudenį galima paskanauti valgomosios ir žemuoginės dumplūnės vaisių. Valgomoji dumplūnė dažnai liaudiškai vadinama stambiavaisiu dumplainiu arba meksikietišku pomidoru. Sunokę jų vaisiai vartojami kaip pomidorai. Šios dumplūnės greitai auga, vaisius sveria 40-90 gramų, būna 5-6 cm skersmens, priklausomai nuo veislės. Vaisius plokščiai apvalus arba apvalus, geltonas, oranžinis arba rusvas. Vienas augalas išaugina vidutiniškai iki 280 vaisių. Valgomosios dumplūnės vaisių dedama į sriubas, salotas, iš jų gaminamos tyrės, konservai su morkomis, vaisiai marinuojami ir rauginami. Kuo naudinga dumplūnė? Dumplūnių vaisiai turi daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B, ir C, rauginių ir pektininių medžiagų. Valgomosios dumplūnės vaisiuose esančios karčiosios medžiagos panašios į alkoloidus, suteikia vaisiams specifinį skonį. Dėl šios savybės kai kuriems žmonėms valgomosios dumplūnės vaisiai atrodo nelabai skanūs. Dumplūnėse yra medžiagų, kurios ramina nervų sistemą bei malšina skausmą. Todėl dumplūnės tinka sergant sąnarių ligomis, norint atpalaiduoti raumenis bei numalšinti spazminius pilvo skausmus. Be to, dumplūnės padeda atsikosėti, puikiai tinka karščiavimui mažinti. Dumplūnes patartina vartoti sergantiems cukralige, podagra. Žemuoginė dumplūnė sodininkų mėgėjų dar vadinama smulkiavaisiu dumplainiu. Auga 30-70 cm aukščio, vaisius – oranžinis arba geltonas, apvalus arba pailgai apvali uoga, sveria 3-8 gramus ir yra 1-2,5 cm skersmens. Vaisiai pradeda nokti rugpjūčio viduryje, skinami du kartus per savaitę, prinokę vaisiai būna labai saldūs. Žemuoginių dumplūnių minkštimas sultingas, geltonas arba oranžinis, skonis gaivus, primenantis žemuoges arba ananasus. Saldžios ir sultingos uogos su žemuogių ar ananasų aromatu vartojamos šviežios, iš jų verdamos uogienės, džemai, drebučiai, jų dedama į pyragus, kisielius, kompotą, taip pat yra džiovinamos. Nuskintus dumplainių vaisius galima laikyti maždaug iki vasario pabaigos. Šeimininkės gali pasigaminti marinuotas stambiavaisias dumplūnes, dumplūnes su česnaku užpilu, raugintas dumplūnes, dumplinių salotas su svogūnais, dumplūnių uogienę, uogienę su svarainiais. Dumplūnei auginti reikia pakankamai derlingo, lengvo juodžemio ir geros saulės atokaitos. Dumplūnė auginama panašiai, kaip ir pomidorai.