Bonsai (japoniškai "medelis ant lėkštutės") pradėti auginti Japonijoje maždaug prieš 1000 metų, į Didžiąją Britaniją pirmą kartą pateko XX a., pradžioje, tačiau žmonės jais susidomėjo tik XX a. devintajame dešitmetyje. Mažutis suaugęs medis vazonėlyje itin žavus. Tiesiog idealus kambarinis augalas, bet žinokite, kad populiariausios rūšys - pušys, klevai, kadagiai - priklauso sodo bonsų grupei ir viduje gali būti laikomi tik 4-5 dienas iš eilės. Tuo tarpu kambarinius bonsus galima laikyti kambaryje beveik ištisus metus.

Bonsai - įprastos rūšys, auginamos ir formuojamos taip, kad susidarytų simetriški, asimetriški, dvilypio kamieno, palinkę, vėjo pučiami, svyruokliai, kaskadiniai, pusiau kaskadiniai, uolalipiai. Tam reikia laiko ir igūdžių, todėl bonsai tokie brangūs.

Bonsų priežiūra

Šviesa: Bonsai medeliams paprastai reikia daug šviesos. Dauguma rūšių mėgsta vietą, kurioje yra ryški, netiesioginė saulės šviesa. Reguliariai sukite medelį, kad būtų užtikrintas tolygus šviesos pasiskirstymas ir išvengta vienpusio augimo.

Laistymas ir drėgmė: Žemė visą laiką turi būti drėgna, bet ne šlapia, todėl laistyti gali tekti kasdien lietaus arba drungnu vandentiekio vandeniu. Visą augalą įmerkti į vandenį, bet laistymas iš viršaus smulkiu purkštuvu irgi tinka. Tinakamas drėgnas oras. Pastatykite vazoną ant akmenukų padėklo ir kartais apipurkškite lapus. 

Tręšimas: Patartina tręšti dažnai ir po nedaug, geriausia - specialiomis trąšomis bonsams, nes kitaip galima greit nudeginti šaknis druskų pertekliumi dirvožemyje. Niekuomet netręškite augalo, kai jis žydi (arba prieš pat žydėjimą), ką tik persodinę arba nupjaustę šaknis, ir kai jis atrodo nesveikas.

Persodinimas: Persodinti galima kas antrą pavasarį, kai augalas suformuotas. Nuimti dalį senos žemės ir nupjautį trečdalį šaknų. Vėl pasodinti į tą patį indą, užberti šviežios žemės.