Nolina (Beaucarnea recurvata) yra išskirtinis ir vizualiai patrauklus augalas, populiarus soduose ir kaip kambarinis augalas. Augalas turi ilgus, išlenktus, į juostą panašius tamsiai žalius lapus, kurie išauga iš centrinio taško, todėl atrodo kaip ponio uodega. Augalas kilęs iš sausringų Meksikos regionų, kur prisitaiko išgyventi sausomis ir sudėtingomis sąlygomis, todėl yra lengvai prižiūrimas kambarinis augalas.

Nolinos priežiūra

Šviesa: Augalas mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą. Jos gali pakęsti šiek tiek tiesioginių saulės spindulių, tačiau per daug jų gali sukelti lapų nudegimą. Jos taip pat gali prisitaikyti prie prastesnio apšvietimo, bet jų augimas gali sulėtėti. Mėgsta šiltą temperatūrą ir yra jautrios šalčiui. Jos gerai tinka auginti patalpose vėsesnio klimato šalyse.

Laistymas ir drėgmė: Viena iš svarbiausių nolinos savybių - gebėjimas kaupti vandenį išbrinkusiame kamiene. Dėl to ji yra sausrai atsparus augalas. Tarp laistymų leiskite dirvai visiškai išdžiūti, kad neperlaistytumėte ir išvengtumėte šaknų puvimo. Augimo sezono metu (pavasarį ir vasarą) laistykite dažniau, o ramybės periodu (rudenį ir žiemą) laistymą sumažinkite. Naudokite gerai drenuojamą dirvožemį, kad išvengtumėte vandens pertekliaus - šis augalas jautrus per dideliam drėgmės kiekiui aplink šaknis. Gali pakęsti mažą drėgmės lygį, tačiau naudinga retkarčiais apipurkšti vandeniu.

Dauginimas: Paprastai dauginama atžalomis arba „jaunikliais“, kurie išsivysto subrendusių augalų pagrinduose. Juos galima atskirti ir persodinti į naujus konteinerius.

Ligos ir kenkėjai: Dėl perlaistymo gali prasidėti šaknų puvimas, gali būti jautrios įprastiems kambarinių augalų kenkėjams – voratinklinėms erkėms ar žvynabudėms. Lapams pradėjus geltonuoti ar ruduoti suteikite augalui daugiau drėgmės.