Vandentiekio įrengimas
Atnaujinta: 2022-12-17

Vandentiekio įrengimas privačiame sklype susideda iš trijų stambių etapų: gręžinio projektavimo ir įrengimo, vamzdynų paklojimo bei siurblio ir jo valdymo pasirinkimo.

Laikai, kuomet vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu galėjo būti šachtinis šulinys, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta. Todėl dažniausiai kaimo vietovėje ar sodo sklype, kur nėra centralizuoto vandens tiekimo, įsirengiamas artezinis gręžinys, kuriuo pumpuojamas požeminis vanduo iš gilių vandeningų sluoksnių.

vandentiekio įrengimas

Ką daryti, norint įsirengti vandentiekį?

Jeigu tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai. Bet kuriuo atveju savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo. Teigiama savivaldybės institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų  grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste vienoje valdoje vidutiniškai gyvena 2,2 gyventojo".

Dėl šių ir panašių reikalavimų patariama pasirinkti vandens gręžinius įrengiančią įmonę ir pirmiausia kreiptis į jos specialistus, jie žinos specifinius kiekvienos savivaldybės reikalavimus, daugelis įmonių teikia nemokamas konsultacijas.

Gavus leidimą gręžiniui įsirengti, ruošiamas jo projektas. Vandens išgavimo gręžinio projektus turi teisę rengti tik įmonės ar asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmėms tirti. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti.

vandens grezinys
Principinė gręžinio schema

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą sudaro:

  • Bendrieji duomenys (projekto pavadinimas, adresas, projektą rengęs asmuo, kokio vandens gavybai įrengiamas gręžinys, planuojamas gręžinio našumas);
  • Projektuotojo išsilavinimą išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija;
  • Požeminio vandens gavybos gręžinio geologinis-techninis brėžinys ir gręžinio įrengimo techninės specifikacijos;
  • Vandens kiekio apskaitos priemonių, galimybės kontroliuoti vandens lygį ir paimti vandens pavyzdį aprašas ir įrengimo brėžiniai;
  • Vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo juostos parametrai nurodomi su gręžinio projektu pateikiamame žemės sklypo plane/schemoje;
  • Kai projektuojamas gėlo vandens gręžinys, paraiškos požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti ir įsirengti ir savivaldybės institucijos išvados dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įsirengimo kopijos.

Kaip įsirengti vandens gręžinį ir kokios daromos klaidos, plačiau skaitykite „Vandens gręžinio įrengimas".

vandens gręžinio įrengimas

 

Techniniai reikalavimai vandens gręžiniui

Gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Kiekvienas gręžinys turi atitikti šiuos techninius reikalavimus:

  • Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Molio skiedinys taikytinas tik fontanuojančiuose gręžiniuose;
  • Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Tam tikslui izoliuojamos gręžinio žiotys (tarpas tarp vamzdžio ir grunto žemės paviršiuje) ir eksploatacinės kolonos vamzdžio apačia dvikolonėje konstrukcijoje.
  • Virš filtrinio vamzdžio ar eksploatacinės kolonos skersmuo turi būti didesnis už reikiamo giluminio siurblio skersmenį;
  • Dėl gręžinio ilgaamžiškumo ir geležies eliminavimo iš vandens rekomenduojama, kad vamzdžiai ir filtras būtų plastikiniai (polivinilchlorido, vinilo).
  • Aplink filtrą reikia įrengti apie 50 mm storio žvirgždo sluoksnį, kuris didina gręžinio našumą ir ilgina jo amžių;
  • Gręžinys privalo turėti nuosėdų rezervuarą, kuriame eksploatacijos metu susikaupia per filtrą iškoštas smulkus smėlis;
  • Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. mažesnis už statybinį, kai vandeningas horizontas yra iš smėlio, ir 10 proc., kai horizontas iš žvirgždo;
  • Išgaunamame vandenyje smėlio neturi būti daugiau 0,05 proc;
  • Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais. Pase privalo būti įrašytas eksploatacinis debitas, galimas vandens pažemėjimas eksploatacijos metu bei, jei tokie yra, pažymėti cheminiai elementai, kurie gautame vandenyje viršija galiojančias sanitarines normas.

Požeminio vandens gręžiniai registruojami pateikiant Lietuvos geologijos tarnybai pateikiant užpildytą gręžinio pasą, sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, duomenimis.

 

Siurbliai vandens gręžiniui

Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui pasiūlo keletą siurblių variantų. Deja, labai dažnai tai nebūna geriausias variantas. Norėdami, kad kuo didesnė gręžinio įrengimo kainos dalis liktų jiems, gręžėjai neretai nurodo ne pačios geriausios kokybės siurblį. Kai jis nebeveiks - tai jau bus užsakovo, o ne jų rūpestis. Arba, naudojant vandenį bus juntamas gana ryškus slėgio svyravimas. Jei vandens slėgis nebus pastovus, tai reiškia didelį diskomfortą.

Techniškai išprusęs klientas galėtų išvengti tokių nepatogumų - turėti kokybiškai tiekiančią vandenį sistemą padėtų siurblių tipų išmanymas ir supratimas apie sistemos dalis, atsakingas už pastovaus slėgio palaikymą.

Siurblių tipai skiriasi pagal vandens kėlimo aukštį ir eksploatavimo sąlygas, t.y. - ar siurblys bus įrengtas ant žemės, ar bus panardintas į gręžinio vandenį. Priklausomai nuo to siurbliai grupuojami į panardinamus ir nepanardinamus (sausai statomus).

Sausai statomi siurbliai (arba nepanardinami išcentriniai siurbliai) skirti tiems atvejams, kai vanduo iš gręžinio įsiurbiamas tik iki 8-9 metrų aukštyn (techniškai tai vadinama vertikaliu įsiurbimo aukščiu, rodančių kiek yra nutolęs vandens paviršius gręžinyje nuo įvado viršuje). Iš pavadinimo galima spręsti, kad šis siurblių tipas įrengiamas sausoje vietoje, sklypo paviršiuje virš gręžinio, o ne nuleidžiamas į pačias gręžinio gelmes. Pagalvojus, tie 8-9 m įsiurbimo aukščio nebūtų ribiniai, jeigu kartu su sausai statomu siurbliu naudoti inžektorių su dviem vamzdžiais (tam į gręžinio vandenį iš pradžių keliauja inžektorius, sujungiamas su dviem vamzdžiais, o įsiurbimo angoje įtaisomi filtracija ir atbulinis vožtuvas).

sausai-statomi-vandens-siurbliai_
Sausai statomas vandens siurblys ir jo vidaus dalys

Tiesą sakant, sausai statomi siurbliai lauko sąlygomis skaudžiai reaguoja į šaltį ir galės veikti, tik jeigu oro temperatūra nenusileis žemiau negu +4º C. Dėl šios priežasties juos geriau įrengti patalpoje arba eksploatuoti tik šiltu sezonu (vasarnamyje). Sklypo savininkas turi nepamiršti, kad šaltuoju metu negalima palikti vandens likučių išjungtoje nepanardinamų išcentrinių siurblių sistemoje, o vasarą visada kontroliuoti, kad vandens vamzdis, nutiestas nuo siurblio į gręžinį, neištuštėtų - antraip kils gedimo rizika nuo sausos eigos.

panardinami siurbliai, skirtingai nuo nepanardinamų, gali kelti vandenį iš daug didesnių gelmių - nuo 9 m, neapsiribuojant ir 100 m. Šio tipo pavadinimas byloja, kad tokie siurbliai eksploatuojami pačiame gręžinio (arba šulinio) vandenyje. Jeigu leidžia galingumas, vienas panardinamas siurblys gali būti naudojamas kolektyviniame vandens tiekimo modelyje, aptarnaudamas ne vieną namą, o 3-5 ir daugiau. Siurblio variklio apsukų ir vandentiekio slėgio pastovumo kontrolę vykdo slėgio relė ir hidroforas (tradicinis slėginis išsiplėtimo indas) arba naujesnės kartos dažnio keitiklis (pažangesnis variantas). Priklausomai nuo modelio ir kategorijos panardinamo siurblio įrengimas gali pareikalauti didesnės investicijos, bet ateityje ji ženkliai apsimokės, juk vanduo bus tiekiamas namams visus sezonus, o ne tik vasarą.

Tarpusavyje panardinami siurbliai buriuojasi į dvi stovyklas - siurbliai šuliniams ir giluminiai siurbliai gręžiniams.

Siurbliai šuliniams, kaip aiškėja iš pavadinimo, netinka labai giliems gręžiniams, bet tiks šuliniams su vandens pakėlimo aukščiu, didesniu negu 8-9 m (yra modelių, galinčių kelti vandenį aukščiau 45 m ribos). Siurbliai šuliniams turi šiokių tokių apribojimų, susijusių su kietųjų dalelių kiekiu vandenyje. Dalelių norma vandenyje laikoma iki 50 g/m³, tad šulinių siurbliai gali būti pilnavertiškai eksploatuojami tik šios normos ribose. Šulinių siurblių tipas gali būti valdomas arba mechaniškai (per hidroforą su mechanine slėgio rele), arba patogesniu elektroniniu būdu (su programiniu valdymo moduliu).

giluminiai-siurbliai-greziniams
Panardinamų vandens siurblių įvairovė

Giluminiai siurbliai gręžiniams pumpuoja vandenį iš gilių gręžinių į aukštį, viršijantį 10-100 m, išlaikydami stabilų slėgį. Jeigu siurblio turbinos vidiniai darbiniai ratai pagaminti iš nerūdijančio plieno, jį galima eksploatuoti vandenyje su kiek didesne smėlio, kalkių ir kitų dalelių koncentracija (skirtingai nuo modelių šuliniams) bei šarminiame kalkėtame vandenyje (iki 8,5 pH). Nerūdijančio plieno ratai, keliantys vandenį, atlaiko žymiai ilgesnį darbo ciklą, nuolat kontaktuodami su kietomis abrazyvinėmis dalelėmis, tuo pačiu užtikrindami giluminio siurblio našumą.

Turbinos darbinių ratų medžiaga daug lemia. Pvz., plastikiniai darbo ratai, nors ir pagaminti iš kietų polimerinių medžiagų ir atrodo ekonomiškai patrauklesniu variantu, bet negali konkuruoti su nerūdijančiu plienu, nes plastiko dilimas nuo trinties su dalelėmis įvyksta per žymiai trumpesnį laiką. Jei susidėvėjo ratai - negalės kokybiškai veikti siurblys. O dar pasitaiko tokių gręžinių, kurių vandenyje smėlio kiekis dvigubai viršija leistiną 50 g/m³ ribą - tokiam vandeniui siurblių specialistai vienareikšmiai siūlo turbinas su specialia plūduriuojančių ratų technologija, atsparesne abrazyviniam smėlio poveikiui.

panardinami-siurbliai-suliniams
Kairėje - nerūdijančio plieno darbo ratai, dešinėje - plastikiniai.

Vandens siurblio pasirinkimo kriterijai aprėpia ne tik vandens pakėlimo aukštį arba kietųjų dalelių koncentracijos tirštumą, bet ir kitus fizinius-matematinius gręžinio parametrus, pažymėtus gręžinio pase: vandens lygį (kintantį dinaminį ir nekintantį statinį), gręžinio debetą, gylį ir skersmenį - atsižvelgdamas į juos savininkas išsirinks sau optimalų siurblio variantą, o ateityje išvengs gedimų ir vandens tiekimo sutrikimų:

● Statinis vandens lygis atspindi nepakitusį vandens kiekį, likusį gręžinyje po to, kai siurblys buvo laikinai išjungtas ir nieko nepumpavo. Statinis lygis yra teigiamas rodiklis siurbliui, reiškiantis, kad jis yra užtektinai panardintas į gręžinį ir nepakilo pavojingai arti vandens paviršiui (siurblio veikimui gali pakenkti buvimas mažesniu negu 1-2 m atstumu nuo paviršiaus).

● Nuolat kintantis dinaminis vandens lygis parodo besikeičiančią gręžinio hidrodinamiką, esant nuolatiniam vandens pumpavimui (juk vandens kiekis gali nuo to mažėti). Atsižvelgimas į dinaminį lygį leidžia apsaugoti siurblį nuo gedimo, jam netyčia patekus į kritinę viršutinę ribą netoli vandens paviršiaus, šiam nusekus.

● Gręžinio debetas reiškia jo našumą, matuojamą kubiniais metrais vandens per 1 valandą - kiek sugeba duoti konkretus gręžinys.

● Gręžinio gylis yra rodmuo, kuriame įrašomas metrų kiekis sklypo žemės paviršiaus iki gręžinio dugno, matuojant vertikalia kryptimi.

● Giluminio siurblio skersmens pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo gręžinio skersmens. Platesnio skersmens siurblį būtų sunku nuleisti į gręžinį. Gręžinių skersmenų standartai - 100 ir 150 mm (4 ir 6"), todėl siurbliai atitinkamai gaminami 75-100 mm Ø. Kitą vertus, kai siurblio skersmuo pernelyg mažas, tai gali sutrukdyti aušinančių srovių susidarymui aplink panardinto siurblio.

Iš pradžių pumpuojamas vanduo kyla vertikaliu gręžinio vamzdžiu nuo siurblio viršun, o paskui nukreipiamas horizontalia kryptimi vandentiekio vamzdžiu į namą. Vertikalaus ir horizontalaus vamzdžių sujungimo vietoje įtaisoma speciali jungtis - adapteris. Adapteris užtikrina abiejų vamzdžių kontakto sandarumą ir užkerta kelią purvino vandens nuo žemės paviršiaus prasiskverbimui į gręžinį. O dar adapterio dėka galima lengviau panardinti ir iškelti siurblį, įsukus į adapterį specialų vamzdį.


Vandentiekio adapteris, sujungiantis vertikalų gręžinio vamzdį su horizontalių namams

Kas, jeigu sklypo savininkas atvažiuoja į sodybą tik kartas nuo karto, žiemą joje negyvena ir nenori palikti nepanaudoto pakelto vandens namų vandentiekio ir šildymo sistemoje (arba turint sausai statomą išcentrinį siurblį)? Tokiu atveju yra galimybė grąžinti vandenį atgal į gręžinį, pasitelkus į pagalbą automatinį išleidimo vožtuvą. Šią detalę įtaiso ant gręžinio vamzdžio 1,7 m gylyje. Veikimas paprastas - žiemai ar ilgam išvykstant reikia išjungti siurblį ir atsukti visus čiaupus. Tuomet sistemoje pradės kristi slėgis, išleidimo vožtuvas nuo to atsidarys, o vanduo pasišalins atgal į gręžinį.

vandens-isleidimo-voztuvas
Išleidimo vožtuvas

Hidroforai

Viena svarbiausių vandentiekio sistemos grandžių yra slėginis išsiplėtimo indas - hidroforas. Jo užduotys sistemoje - pastovaus slėgio palaikymas (neleidžiant jam kristi ir svyruoti), hidraulinio smūgio prevencija ir aktyviai eksploatuojamo siurblio susidėvėjimo atitolinimas. Elektros dingimo atveju hidroforas išlaiko atsarginį kiekį vandens sistemoje.

Hidroforo korpuso viduje, priklausomai nuo modelio technologijos, būna arba membrana (guminio maišo pavidalu), arba diafragma, skiriančios hidroforo vidinę ertmę į dvi puses. Viena pusė skirta vandeniui, kita - suspaustam orui su slėgiu. Čia ir prasideda veiksmas - pvz., vartotojui atsukus vonioje maišytuvo čiaupą vanduo iš hidroforo ertmės išstumiamas suspausto oro. Tuo metu slėgis gali palaipsniui kristi žemiau nustatytos normos, bet į tai sureaguoja slėgio relė, įjungdama siurblį. Vartotojui užsukus maišytuvo čiaupą viena hidroforo vidinė pusė vėl prisipildo vandens, o slėgis padidėja iki nustatytos viršutinės ribos, kurią peržengus, siurblys išsijungia ir nepumpuoja vandens be reikalo.

Hidroforo įrengimo metu svarbu sureguliuoti skirtumus tarp siurblio išjungimo/įsijungimo slėgių ir pradinio priešslėgio, kuris privalo būti 0,2 bar mažiau nei įsijungimo slėgis, bet negali būti 2 bar didesniu nei išjungimo slėgis.

Kvalifikuoti specialistai iš UAB "Vandens siurbliai" pataria klientams rinktis didesnio tūrio hidroforus, jeigu vandentiekio sistemoje neįrengti dažnio keitikliai. Mažo tūrio guminiame maiše vandens kiekis greičiau mažėja. Reiškia, trūkstamam kiekiui papildyti siurblys turi įsijungti vėl ir vėl, o tai jau sąlygoja jo priešlaikinį susidėvėjimą ir papildomas elektros sąnaudas.

vandens-hidroforai
Hidroforai

Technologiškai patobulintų hidroforų Global Water Solutions serija gali sudominti klientus novatorišku pažangumu - nerūdijančio plieno žiedas patikimai fiksuoja sustiprintą diafragmą viduje, o korpusas ir vidinės sienelės apsaugoti nuo korozijos atsparaus plastiko sluoksniu.

Dažnio keitikliai vandens siurbliams

Vis dažniau jaučiamas masinis vartotojų susidomėjimas vandentiekio dažnio keitikliais. Šie sistemos valdymo prietaisai leidžia įsirengti mažesnio tūrio hidroforus ir tuo pačiu ženkliai prisideda prie brangstančios elektros sutaupymo. Vandentiekio sistemoje dažnio keitiklių elektronika užsiima pastovaus slėgio palaikymu, sumažinant šuolius iki nulio, bei saugo siurblius nuo sausos eigos, o variklius nuo perkaitimų ir įtampos šuolių.

Kai vandens slėgis svyruoja, tai pastebi specialus slėgio jutikliai, reaguodami signalų siuntimais dažnio keitikliams. Savo ruožtu keitikliai atsako į signalus variklio apsukų sureguliavimu, o slėgio šuoliai išsilygina, energijos suvartojimas mažėja (kai kuriais atvejais iki 40 %., pvz., naudojant kompanijos "Archimede" dažnio keitiklius).

Daugiabučiams namams, kurių skirtinguose aukštuose dažnai svyruoja slėgiai, dažnio keitikliai atrodo patraukliausias variantas, siekiant slėgio stabilumo. Dažnio keitikliai yra geras sprendimas ir užmiesčio kolektyvinio vandentiekio schemoje, kurioje gręžinio vanduo tiekiamas keliems individualiems namams, sodyboms, o slėgis nepasižymi pastovumu visiems.

daznio-keitiklis-vandens-siurbliui

Dažnio keitiklio dėka mažėja išlaidos ne tik elektros energijai, bet ir hidroforo įsigijimui, kadangi keitiklis leidžia turėti mažo tūrio hidroforą, kainuojantį pigiau ir užimantį mažiau naudingo ploto.

Slėgio relė

Automatiniam siurblio valdymui patogu naudoti slėgio relę. Šis įtaisas reikiamu momentu, pagal nustatytas vertes išjungia arba įjungia siurblį. Slėgio relė dirba - savininkas ilsisi.

Slėgiui vandentiekio sistemoje mažėjant iki žemos nustatytos ribos (apie 0,5 bar) ir peržengiant ją, relė suveikia ir įjungia siurblį tam, kad jis pradėtų pumpuoti vandenį iš gręžinio. Slėgis gali mažėti dėl nepakankamo vandens kiekio sistemos vamzdyne, kuomet be vandens siurbliui iškyla sausos eigos rizika, galinti sugadinti variklį. Nuo šios bėdos siurblį sauso elektroninė slėgio relė. O kai slėgis pakyla iki viršutinės ribos (4,5-5 bar), slėgio relė išjungia siurblį. Šitaip nuolat palaikomas optimalus slėgio balansas.

Elektroninės slėgio relės yra pažangesnės už mechanines reles, nes elektronika veikia pagal savininko įvestus programinius nustatymus, suteikdama savininkui daugiau komforto ir laisvo laiko. Mechaninių atveju savininkui teks užsiiminėti relės spyruoklių veržimais rankiniu būdu.

elektronine-slegio-rele_
Elektroninė slėgio relė iš UAB "Vandens siurbliai" asortimento

Automatinė vandentiekio sistema

Dažniausia automatinės vandens tiekimo sistemos naudojamos tuomet, kai vandens įsiurbimo aukštis nėra per didelis - 8-9 m, t.y., pumpuojant iš šulinių arba kitų mažesnio gylio šaltinių, esančių ne per toli nuo gyvenamojo pastato arba vandens vartojimo taško, ir tuomet, kai naudojami nepanardinami išcentriniai siurbliai be inžektorių. Taip pat automatika pasitarnauja silpno slėgio padidinimui, minimizuoja slėgio šuolius, saugo siurblį ir variklį nuo per greito "senėjimo", tausoja elektrą ir piniginę.

Automatinės vandentiekio sistemos skirstomos į mechaninio ir elektroninio valdymo:

● Mechaninis variantas sukomplektuotas iš išcentrinio siurblio, hidroforo, mechaninės slėgio relės ir manometro slėgio kontrolei. Automatiškai veikdama sistema palaiko slėgį pagal nustatymus. Apsauga nuo saugos eigos nenumatyta, bet ją galima įsirengti papildomai, įtaisant specialią relę.

● Į elektroninio valdymo sistemą įeiną tos pačios dalys, tik vietoj mechaninės naudojama elektroninė slėgio relė. Elektroninis variantas laikomas pranašesniu, kadangi numato apsaugą nuo sausos eigos, variklio perkaitimo ir nereikalingo siurblio įjungimų dažnumo.

automatines-vandens-tiekimo-sistemos
Iš dešinės - automatinė vandens tiekimo sistema su mechanine slėgio rele, iš kairės - su elektronine rele.

 

Vandentiekio vamzdynas

Pagal naudojamas medžiagas, vamzdžiai būna  iš plieno, ketaus, keramikos, net spalvotųjų metalų - vario. Šiuo metu išpopuliarėjo vamzdynai iš dirbtinių medžiagų - polipropileno, polivinilchlorido, polietileno, modifikuoti daugiasluoksniai iš kelių medžiagų, pavyzdžiui iš polietileno ir aliuminio.

Individualiuose namuose įrengiant išorės vandentiekio vamzdynus praktiškai naudojami polietileniniai (PE) vamzdžiai. Standartiniam namui pakaktų 25 mm skersmens vamzdžių, bet populiaresni 32 mm skersmens.

vandentiekio vamzdžiai

Palyginti su metalu, dirbtinės medžiagos turi daug pranašumų: atsparios korozijai, turi lygų vidaus paviršių, kuris užtikrina žemą, jei lyginsime su metalo vamzdžiais, hidraulinį pasipriešinimą. Be to, vamzdžiai yra lengvi, patogūs montuoti, palyginti nebrangūs, o svarbiausia - ilgas jų eksploatavimo laikas.

Jei perkate vamzdį vandentiekiui, patikrinkite, ar jis skirtas būtent vandentiekiui. Jeigu nusipirksite iš antrinio PE pagamintą kabelių apsaugai skirtą vamzdį, tai vandens savybės ir skonis netenkins jūsų visą vamzdžių eksploatavimo laiką.

Vandentiekiui skirti produktai žymimi „LST EN 12201-2 Vandentiekio ir slėginio drenažo bei nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos" standarto žyma ir mėlynomis juostelėmis ant vamzdžio paviršiaus.

Kartais gamintojai gamindami vamzdžius iš antrinių žaliavų, gerokai sumažina savikainą, bet dažnai tokio vamzdžio stipruminės savybės nusileidžia net minimaliems reikalavimams pagal paskirtį. Vizualiai tokio gaminio atskirti praktiškai neįmanoma, nors yra vienas, deja, ne šimtaprocentinis būdas identifikuoti medžiagą.

SVARBU: Iš perdirbtos žaliavos pagaminto vamzdžio sienelė iš vidaus gali būti grublėta, neretai su mažomis pūslelėmis ar įdubomis, matomi pridegę kitokios struktūros plastiko intarpai.

 

Vamzdžio vidinių sienelių paviršiaus lygumas yra labai svarbus kriterijus, kadangi lygus paviršius maksimaliai sumažina tekančio vandens trintį ir leidžia išvengti vandens srauto nuostolių, skirtingai nuo grublėto paviršiaus iš antrinių žaliavų. Lygiame paviršiuje praktiškai nelieka sąlygų kauptis nuosėdoms, o jose veistis bakterijoms.

Polimerai, iš kurių gaminami polietileniniai vandentiekio vamzdžiai (PE), priklausomai nuo savo tankio ir tvirtumo grupuojami į aukšto slėgio (HDPE) ir žemo slėgio polietileną (LDPE). Šios savybės lemia tolesnę vamzdžių panaudojimo sritį ir technines charakteristikas:

  • aukšto slėgio (HDPE) polietileno vamzdžiai yra tvirtesni ir atsparesni slėgių ir temperatūrų svyravimams, dėl to šiais laikais turi paklausą ir populiarumą, įrengiant vandentiekį. Daugiasluoksniai HDPE vamzdžiai turi daug pranašumų, lyginant su viensluoksniais; 
  • žemo slėgio (LDPE) vamzdžiai gali būti slėginiai (vandentiekiui ir kanalizacijai) arba neslėginiai (kitiems techniniams reikalams).

Polipropileno vandentiekio vamzdžiai (PP) medžiagos tvirtumo ir atsparumo dėka yra labai tinkami namų karšto vandens sistemoms, kadangi atlaiko iki +120º C. Patvarumo ir didelio tankio dėka apkrovos nepaveikia PP vamzdžių krypties ir sveikumo. Polipropileno vamzdyno dalys sujungiamos suvirinimo būdu, o atsišakojimuose naudojami trišakiai ir movos. 

Sustiprinto kietumo polipropileno vamzdžiai žymimi santrumpa PP-R. Jų gamybos metu polimeras sustiprinamas papildomomis armuojančiomis medžiagomis (aliuminiu, stiklo pluoštu, kt.), pats polipropilenas apdorojamas aukštomis temperatūromis. Gaminiai pasižymi ilgaamžiškumu ir patvarumu, bet pareikalauja papildomų sujungimo detalių. Iš PPR vamzdžių montuojamos šiuolaikinės šildymo ir karšto vandens sistemos. PP-R sujungimas atliekamas sulydymo, litavimo arba suvirinimo būdais.  

plastikiniai vandentiekio vamzdžiai

Daugiasluoksniai plastikiniai vamzdžiai (PE-X, PE-AL, PE-RT) dar vadinami daugiasluoksniais kompozitais ir metalo-plastiko vamzdžiais. Jie yra armuoti vidiniu aliuminio sluoksniu. Gaminio kokybė priklauso nuo sluoksnių suklijavimo technologijos gamybos metu. Lyginant su paprastais PE vamzdžiais daugiasluoksnių PE-X pranašumas yra tame, kad juos galima lenkti, keičiant vamzdyno kryptį. Tuo tarpu PE vamzdžių posūkiams reikalingos alkūnės. Todėl daugiasluoksnius vamzdžius be jungčių galima įbetonuoti monolite, nes jų vientisumas išlieka nepažeistas. 

Tačiau, daugiasluoksnių PE-X vamzdžių nerekomenduojama naudoti lauko vamzdynams, nes, užšalę, šie vamzdžiai neretai sprogsta. Juos geriau naudoti vidaus karšto-šalto vandens ir šildymo sistemoms (temperatūrų diapazonas: nuo +95º C iki maksimalių +130º C). Tuo jie nusileidžia PE vamzdžiams, kurie, sušąlant, išsiplečia, o po atšildymo sugrįžta į pradinę formą, bet nesprogsta. 

Apibendrinant plastikinių vamzdžių panaudojimo sritis:

  • PE vamzdžiai – šalto ir karšto vandens sistemoms (vonia, virtuvė, WC);
  • PP-R ir PE-X vamzdžiai, armuoti aliuminiu – nuosavo namo šildymo sistemai;
  • PP-R, armuoti stiklo pluoštais – centrinio šildymo sistemoms butuose (mieste).

Tęsiant vandentiekio vamzdžių medžiagų temą negalima nepaminėti varinių vamzdžių. Varinių vandentiekio vamzdžių našumo ir patvarumo paslaptis slypi pačiame varyje kaip cheminiame elemente. Vandenyje, tekančiame vamzdynu, yra tam tikras chloro kiekis, kuris palaipsniui niokoja paprastus metalinius vamzdžius. Chloras yra oksidatorius, labai rūgšti medžiaga, bet, reaguodamas su variu, sudaro ant jo paviršiaus savotišką apsauginį sluoksnį, kuris sustiprina varinio vamzdžio sieneles ir neleidžia joms niokotis. Toks sluoksnis susidaro, praėjus savaitei nuo eksploatavimo pradžios. 

Ant varinio vamzdžio vidinių sienelių beveik nesikaupia nuosėdos ir bakterijos, todėl nėra poreikio dažnai valyti vandentiekį (varis naikina didelį kiekį mikrobų ir ligas sukeliančių bakterijų). Vario rūšis, iš kurios gamina vandentiekio vamzdžius, žymima formule Cu-DHP. Gamybos procese vamzdžio varis oksiduojamas fosforu, ko dėka vario savybės optimaliai pagerėja. 

Teisingai eksploatuojant, variniai vamzdžiai gali tarnauti ir virš 50 metų. Vis dažniau prabangiuose naujos statybos butuose įrengiami variniai “gyvatukai” vonios kambaryje. Vario vamzdžiai nereaguoja į staigius temperatūrų svyravimus ir gali ramiai atlaikyti diapazoną nuo –200° C iki +200° C (lyginant su daugiasluoksniais plastikiniais vamzdžiais, kurie atlaiko karštą vandenį nuo +95° C iki maksimalių +130º C).

Palyginus su plieniniais vamzdžiais varis pasižymi geresniu šilumos laidumu, bet šia savybe nusileidžia plastikiniams. Su variniais vamzdžiais lengva dirbti: juos nesunkiai galima lenkti jų minkštumo dėka. Savaime suprantama, kad toks nemažas teigiamų savybių sąrašas negalėtų neatsispindėti varinių vamzdžių kainoje – jie yra brangesni už plastiką ir plieną. Bet verti to. Būtent dėl aukštos kainos vario vamzdžiai priskiriami prie prabangos klasės, o vyraujančią daugumą vandentiekio vamzdžių rinkoje sudaro PE ir PP gaminiai.

Vandens gręžinių apsauginėms kolonoms ir filtrams naudojami polivinilchlorido (PVC) vamzdžiai. Kai kurie gręžėjai naudoja pigesnius PVC vamzdžius, kurių medžiagoje yra mažiau plastifikatorių. Tokie vamzdžiai yra kietesni ir trapūs, nors užsakovams rodomi tinkami sertifikatai. Individualių namų vamzdynas neilgas - 10-15 metrų, todėl tokiam kiekiui vamzdžių taupyti ir naudoti prastesnius tiesiog neapsimoka.

Ekspertai pataria nesusigundyti pigesniais plonesniais ir lengvesniais vamzdžiais su cinkuotu antikoroziniu sluoksniu gręžinio kolonos įrengimui. Cinko danga po tam tikro laiko į geriamąjį vandenį išskiria junginius, labai kenksmingus sveikatai. O jeigu požeminio vandens rūgštingumas yra didesnis, tokio cinkuoto kolonos vamzdžio koroziniai procesai vyks sparčiau. 

Patikimos gręžimo įmonės naudoja 127-324 mm skersmens gręžinių apsaugines kolonas, o į jas įmontuoja ne mažesnio negu 125 mm Ø plastikinius vamzdžius. Mažesnio skersmens vamzdžiai (pvz., kokių 116 mm Ø) turi žymiai prastesnes technines charakteristikas, jų jungimo taškuose neretai prasideda korozija. 116 mm gali pasiūlyti nebent labai abejotinos reputacijos “kontora”.

Apsauginės kolonos skersmuo priklauso nuo planuojamo gręžinio našumo – vandens kiekio tiekimo buitinėms ir ūkinėms reikmėms. Pvz., 127 mm skersmuo parupins apie 6 m³ vandens per valandą, 165 mm – 22 m³/val, o didžiausias 324 mm – iki 80 m³/val.

Rekomenduojame atkreipti dėmesį į plastikinių vandentiekio vamzdžių sienelės storį ir spalvą. Mėlynos spalvos vamzdžiai skirti geriamajam vandeniui, o sienelės storis turi įtakos vamzdžio atsparumui dėl grunto spaudimo. Rinkoje pasitaiko, kad nežinomų gamintojų pilkos spalvos gręžinių apsaugos vamzdžiai markiruojami PN10 slėgio klase, nors turi plonesnes sienelės nei analogiški žinomų gamintojų vamzdžiai.

Vidaus vandentiekio sistemai rekomenduojama naudoti 16, 20, 25 ar 32 mm išorinio skersmens plastikinius vamzdžius. Karštam vandeniui transportuoti tinka vamzdžiai, atsparūs 60-70 laipsnių karščiui.

Renkantis plastikinius vandentiekio vamzdžius verta atsižvelgti į jų darbinį slėgį (PN), išorinį skersmenį (D), vidinį skersmenį (DN) ir sienelių storį (S). Standartinis vamzdžio matmenų santykis (SDR) rodo vamzdžio stiprį, kuris skaičiuojamas, padalinant išorinį skersmenį iš sienelių storio: D/S = SDR. Pvz., D = 50 mm, S = 4,6 mm. Tuomet vamzdžio SDR yra 11. 

Vamzdžių klasės pagal darbinį slėgį (PN) priklauso nuo sienelių storio, parinktą pagal slėgio stiprumą: žymėjimas PN10 reiškia, kad šiam vamzdžiui maksimalus leistinas slėgis yra iki 10 bar. PN16 - iki 16 bar. Atitinkamai ir PN20 arba PN25. 

Vamzdžių sujungimas

Vyksta daug ginčų, kuris vamzdžių sujungimo būdas geresnis – litavimas, suvirinimas ar presavimas? Viskas priklauso nuo vamzdžio medžiagos: PE vamzdžiams rekomenduojamas litavimas ir sulydymas, daugiasluoksniams ir metaliniams – tik presavimas ir suvirinimas.

Iš pirmo žvilgsnio litavimas gali pasirodyti patrauklesnis ir lengvesnis taupumo atžvilgiu: vamzdžių litavimo įranga kainuoja nebrangiai, procesas atrodo nesunkus ir greitas. Bet litavimas reikalauja tam tikros patirties, tikslumo, žinių ir kokybės. Antraip lituojamų vamzdžių sujungimas gali būti nesandarus, vėliau jame gali prasidėti pratekėjimas, o jeigu darbą atliko diletantas - nukenčia estetinis sujungimo vaizdas, kai vamzdžiai nepaslėpti.

vandentiekio vamzdžių litavimas

Vandentiekio vamzdžių litavimas

Litavimas ir sulydymas leidžia atsisakyti jungčių su guminėmis tarpinėmis. Tačiau, tokiam būdui taikomi griežti reikalavimai ir apribojimai: sujungiamų vamzdžių plastikas turi būti vienodos rūšies ir vienodo slėgio, o darbinė aplinkos temperatūra, vamzdžių skersmuo ir ilgis turi įtakos litavimo greičiui. Pvz., 32 mm Ø vamzdį reikia kaitinti 8 sekundes, jungti 6 sekundes, o sulituotos vietos sukietėjimui būtina skirti 4 minutes. Tuo tarpu 25 mm Ø vamzdžiai kaitinami 7 sek, sujungiamos 4 sek, o sukietėti turi per 2 min. 

Kokybiškai atlikto litavimo atveju gaunasi sandarus vamzdyno vientisumas, kuris leidžia įbetonuoti jį monolitiniame sluoksnyje. Skirtingai nuo litavimo, supresuotų vamzdžių įbetonuoti nepatariama, nes toks sujungimas nėra vientisas. 

Daugiasluoksnių vamzdžių su aliuminiu litavimas ir sulydymas būtų sudėtingesnis, nes polietilenas ir aliuminis yra skirtingos nevienodės medžiagos ir turi skirtingus išsiplėtimo koeficientus. Todėl daugiasluoksnių sujungimui taikomas presavimo būdas.

Pasak supresavimo šalininkų šis procesas yra greitesnis ir lengvesnis, bet presavimo įrankiai kainuoja brangiau. Litavimo atveju sujungiamų vamzdžių galus reikia tinkamai paruošti: nuvalyti ir pašalinti medžiagų perteklius. Presuojant vamzdžių jungtis dažniausia apsieinama be galų nuvalymo. Litavimo metu skleidžiasi lituojamo plastiko kvapai, bet presavimo metu kvapų nebūna, operacija atliekama kartais per 11 sekundžių. 

Kartais presuotus sujungimus tenka presuoti pakartotinai (broko, senėjimo, pratekėjimo atvejais), todėl jų neįmūrija ir neįbetonuoja, siekiant parūpinti lengvesnį priėjimą. 

Sandaresniam plastikinių lauko vamzdžių sujungimui primygtinai rekomenduojama naudoti sandarinimo pastą, tepant ja kontaktinius vamzdžių žiedus. Plastikiniams lauko vamzdžiams tinka ir baltas silikonas. Tačiau, dėl jo sudėtyje esančios acto rūgšties silikonas nepatariamas metaliniams vamzdžiams (ypač ketaus).

vandentiekio vamzdžių sandarinimas

vandentiekio vamzdžių sujungimas

Ypatingai gelbsti pasta sujungimo vietose, kuriose naudojamos linų pakulos, drėkstančios nuo kontakto su vandeniu. Šalčiui spaudžiant drėgnos pakulos rizikuoja suledėti, o sujungimo vieta būtų pažeista. Apdorojus pakulų sluoksnį sandarinimo pasta, jos būtų apsaugotos nuo sušlapimo.

plastikinių vamzdžių jungtys

Vamzdžių jungtys

Jungčių parinkimas priklauso nuo vamzdžių medžiagos ir konstrukcijos bei nuo sujungimo būdo. 

metalinių vamzdžių jungtys

  • Mova naudojama vamzdžių su išoriniu sriegiu sujungimui. Mova su kraneliu leidžia laikinai sustabdyti vandens tiekimą į tam tikrą mazgą ar prietaisą.
  • Nipelis – vamzdžiams su vidiniu sriegiu. 
  • Alkūnė – posūkiams, keičiant vamzdyno kryptį 90º kampu, o kartais 135º. 
  • Perėjimas – skirtingų skersmenų vamzdžių sujungimui. 
  • Trišakis prijungia vamzdį prie centrinės magistralės, būna vienodo skersmens arba skirtingų skersmenų. 
  • Aklė skirta vienos atšakos atjungimui nuo bendros sistemos. 
  • Kolektorius įrengiamas vamzdyno sujungimui su atskirais atsišakojimais, mazgais, šilumos šaltiniu vamzdžiais. Kiekvienas atsišakojimas kolektoriuje turi savo kranelį nutraukti-atidaryti vandens tiekimą. 

vandentiekio kolektorius

Kolektorių galima sukonstruoti iš kelių trišakių su kraneliais

Jungtys turi būti stipresnės už patį vamzdį, o jų montavimas - paprastas ir greitas. Šios savybės leidžia išvengti montuotojų klaidų. Pastaruoju metu gamintojai rekomenduoja jungiamąsias dalis iš specialaus plastiko. Specialios presuojamosios jungtys užtikrina kokybiškesnę sistemą - plastikas atsparus korozijai ir erozijai, todėl  vamzdynas neturi įtakos geriamojo vandens kokybei.

Tik keletas kompanijų Lietuvoje tiekia to paties gamintojo vamzdžius ir jungtis. Dažniausiai vamzdžių ir jungčių gamintojai yra skirtingi, todėl būtina, kad vamzdžių gamintojas nurodytų, kokios jungtys tinka, ir atvirkščiai - jungčių gamintojas turi nurodyti, kokiems vamzdžiams tinka jo jungtys.

vamzdžių jungimo būdai

Plastikiniams vamzdžiams jungtys dažniausia gaminamos iš polietileno arba polipropileno su vidiniu sriegiu iš nikeliuoto žalvario. 

vandentiekio vamzdžių jungtys

Vandens šildytuvo pajungimui prie vandentiekio sistemos naudojama jungtys su kraneliu. 

Renkantis jungtis daugiasluoksniams PE-X vamzdžiams reikia pasidomėti jų maksimaliu darbini slėgiu ir temperatūrų diapazonu, svoriu, sandarinimo ir supresavimo žiedo medžiaga bei vidinio skersmens dydžiu. 

Vamzdžių sujungimui naudojamų jungčių (alkūnių, trišakių) trūkumas slypi tame, kad jų vidinis skersmuo neretai būna siauresnis už jungiamų vamzdžių vidinį skersmenį. Toks susiaurėjimas atsiliepia tiekiamo vandens tekėjimo greičiui ir slėgiui – jie mažėja, o apkrova siurbliui didėja. Todėl verta rinktis tinkamo vidinio skersmens jungtį, prilygstančio vamzdžio vidiniam skersmeniui.

Kokybiškų jungčių sandarinimo žiedai gaminami iš EPDM gumos, turinčios palankias mechanines savybes ir atlaikančios temperatūras nuo –50 iki +150º C. Nekokybiškiems žiedams naudojama prastesnė NBR guma, turinti mažesnį darbinių sąlygų diapazoną: karštesnėmis sąlygomis greičiau susidėvi, tampa kieta, bet trapi. 

Geras presavimo žiedas būna iš briaunoto žalvario, kuris nepažeidžia vamzdžio presavimo metu. Prastesni žiedai – iš vytos juostos. 

Kalbant apie žalvarines ir bronzines jungtis visada reikia atkreipti dėmesį į jų išorinio sriegio vijų kiekį. Kokybiškas gaminys yra tas, kuris turi 5-7 vijas, o mažesnis jų kiekis (3-4) byloja apie nepatikimą jungtį.

 

Vandentiekio projektavimas name

Autonominės vandens tiekimo sistemos projektavimui nuosavame name, išskirus sąmatos skaičiavimus, reikalingi duomenys apie siurblių įrangos našumo galimybes aprūpinti namo gyventojus reikiamu kiekiu vandens. 

vandentiekio projektavimas name

Pradiniame projektavimo etape vykdomi vandeningų horizontų gylio matavimai, skaičiuojamas gręžinio ar šulinio paros debitas, maksimalus ir minimalus vandens suvartojimas name. Įvertinus rezultatus nustatoma vieta, kurioje bus įrengtas vandens tiekimo šaltinis, o kartu su tuo projektuojama vieta, kurioje bus įrengti nuotekų valymo sistema ir nuotekų kaupimo rezervuaras (arba septikas). Įskaitomas atstumas tarp jų ir vandens šaltinio (15 m), įvado į namą (7 m) savininko sklype bei atstumas nuo jų iki sklypo ribos (1 m) ir kaimynų namo (8 m nuo NVĮ, 10 m nuo kaupimo rezervuaro), atstumas iki vandens šaltinių gretimuose sklypuose (15 m nuo NVĮ iki gręžinių ir šulinių, 25 m nuo kaupimo rezervuaro).

Apskaičiuojamas atstumas nuo vandens paėmimo šaltinio iki kraštutinio vandentiekio krano įrengimo taško, atsižvelgiant į siurblio galią. Įvertinant siurblio tipą pasirenkamas jo įrengimo variantas. 

Sekančiame etape projektuojami:

  • vidinis vamzdžių išsidėstymas ir išsišakojimas name, 
  • vamzdžių klojimo trasa nuo siurblinės iki namo įvado, 
  • santechninės įrangos montavimo vietos ir jų pajungimo prie vandentiekio būdai, 
  • lauko vandentiekio vamzdžių ir siurblinės šiluminės izoliacijos būdai, 
  • apskaičiuojamas reikiamas mechaninio vandens valymo filtrų kiekis ir galimybė pajungti giluminę vandens valymo įrangą, 
  • sudaroma medžiagų ir darbų sąmata, 
  • sudaromas darbų eiliškumo planas. 

Detalesniuose projektuose numatoma vandens įvado į namą hidro- ir šiluminė izoliacija, vandens paruošimo (valymo, minkštinimo, filtravimo) įranga techninėje patalpoje, įvertinama vandens pašildymo įranga, jos galia ir įrengimo vieta. Detaliai įvertinama vandentiekio vamzdžių medžiaga ir jų klojimo būdai namo viduje (pvz., grindų ir sienų konstrukcijoje), aprašomas tinkamas sujungimo būdas ir jungčių tipas, galimybė įbetonuoti statvamzdį (stovą), vamzdžių izoliacinio sluoksnio storis. Projekte aptariamas ir kanalizacijos išleidimo būdas (ar į visuotinį tinklą, ar kitu būdu), sklypo lietaus kanalizacija. 

Pagal STR vandentiekio klojimui pasirenkamas toks gylis, kuriame vamzdžio apačia atsidurtų 50 cm žemiau vietinio įšalo gylio. Atsižvelgiant į mūsų žiemas ir vidutinį įšalo gylį, vamzdžius kloja apie 1,7 m po žeme. Norint kloti vandentiekį negiliai (pvz., 50-60 cm gylyje) būtina jo šiluminė izoliacija.

vandentiekio projektavimas

Projektuose galimi netikėti papildymai, priklausomai nuo montavimo specifikos arba namo architektūrinių savybių. Bet kokie būtini nukrypimai nuo pradinio projekto varianto suderinami su projektavimo organizacija su sekančiu schemų koregavimu. 

Vonios kambario vandentiekio projektavimas 

Kas rekomenduojama norintiems įsirengti vonios kambarį ar tualetą “nuo nulio” arba planuojantiems kardinaliai rekonstruoti juos? Rekomendacijos skirtos santechniniam inventoriui (vonioms, unitazams, dušo kabinoms), naujai nutiestiems vandentiekio vamzdžiams ir jų teisingam išdėstymui sanitariniuose mazguose, laikantis normatyvais numatytų atstumų. 

Daug svarbos turi tai, kaip bus paskirstyti vandentiekio ir santechnikos prietaisai: vandens skaitikliai ir ventiliai, kanalizacijos stovai, statvamzdžiai. Projekte aptariamas karšto vandens cirkuliacijos būdas (tradiciškai per rankšluosčių džiovintuvo vamzdžius), cirkuliacijos galia vatais. 

Naujame bute arba name vandens įvadai vonios kambaryje kartais būna išdėstyti nepatogiu atstumu arba jų standartinis skersmuo netinka prabangaus rankšluosčių džiovintuvo vamzdžiui (kitaip tariant - išskirtinio dizaino karšto vandens cirkuliacijos vamzdžiui-gyvatukui). Išvengti tokios situacijos galima, suderinus “gyvatuko" skersmenį su įvadu dar išankstiniame etape. 

Projektas turi numatyti maišytuvo armatūros pajungimo būdą (pvz., per kampinius kranus, leidžiančius keisti santechninę įrangą be ypatingų sunkumų). 

Sanitarinių mazgų hidroizoliacijos sluoksnio tepimo metu kyšantys iš sienų vandens įvadų vamzdžių galai užsandarinami specialiais elastingais manžetais, ant kurių tepama izoliacinė medžiaga.

vonios kambario projektavimas

Pagal vonios/tualeto kambario dydžius pasirenkama vonia, kriauklė, unitazas, dušo kabina.

Vonia. Tradiciškai vonia įrengiama, dedant ją viena išilgine puse prie sienos. Būna išimčių, kai vonia įrengiama kambario centre arba nuo sienos centro. Tokiu atveju vandens ir nuotekų vamzdžių komunikacijas kloja po grindimis.

Labai svarbu išlaikyti laisvą erdvę vonios kambaryje. Pagal normas komforto būsenai palaikyti reikia ne mažiau negu 70 cm laisvos erdvės nuo vonios krašto. Jeigu vonios kambaryje yra langai (arba jie planuojami) vertikalus atstumas nuo palangės iki vonios turi būti mažiausia 130 cm. 

Atstumas nuo vonios iki rankšluosčių kabyklos, spintelės su chalatais ir rankšluosčiais arba “gyvatuko", ant kurio kabo rankšluosčiai, neturėtų viršyti 70-100 cm. Su šia sąlyga bus patogu pasiekti rankšluosčius, neišlipant iš vonios.

Optimalus vonios aukštis – 50 cm. Jeigu vonia stovi ant kojyčių arba ant podiumo – aukštis padidėja apie 10 cm. 

Dušo kabina. Kampinės dušo kabinos padeda sutaupyti daug naudingo ploto vonios kambaryje. Ypač su slenkančiom į šonus durim. Dušo kabinų aukštis gali siekti iki 2,6 m. Vaikiškų – apie 1,2 m.

Laisvos erdvės norma dušo kabinai, kaip ir voniai – nuo 70 cm. Rankšluosčiai – irgi 70-100 cm atstumu nuo kabinos. 

Tualetas. Laisvos erdvės unitazo priekyje turi būti ne mažiau negu 50 cm. Iš kiekvieno šono – po 40 cm erdvės. Jeigu unitazas pakabinamas (sieninis) ir bus montuojamas ant sienos tuomet rekomenduojamas montavimo aukštis – 30 cm.

vandentiekis vonioje projektavimas

Vertikalus kanalizacijos stovas paslepiamas už unitazo bakelio

Jeigu unitazą planuojama įrengti po nuožulnių palėpės ar mansardos stogu – atstumas nuo nuožulnios plokštumos iki įrengimo vietos ant grindų turi siekti mažiausia 1 m.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Vandentiekio įrengimas

Kaip įrengti vandentiekį, vandens gręžinys, vandentiekio siurbliai, hidroforai. Vandentiekio vamzdžių sujungimas ir jungtys. Vandentiekio projektavimas

Karkasinio namo statyba

Karkasinis namas, karkasinio namo šiltinimas, karkasinio namo surinkimas, medinio ir metalinio karkaso namai, karkasinio namo sandarinimas, deklaracija apie statybos užbaigimą

Pavėsinės statyba

Kaip pastatyti pavėsinę, pamatai pavėsinei, pavėsinės karkaso montavimas, mediena pavėsinei, pavėsinės grindų įrengimas

Pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Kaip apšiltinti pamatą, rostverko šiltinimas, cokolio šiltinimas, kokį polistireninį putplastį naudoti pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimui

Grindų šiltinimas

Grindų apšiltinimo įrengimas, grindų šiltinimo įrengimas, polistireninis putplastis grindų apšiltinimui, betonuojamų grindų šiltinimas,

Daugiabučių šiltinimas

Daugiabučio fasado apšiltinimas, kaip šiltinti daugiabutį, kuo geriausia šiltinti daugiabučio fasadą,

Mūrinio namo statyba

Mūrinis namas, mūrinio namo blokeliai, blokelių mūrijimas ir klijavimas, mūrinio namo šiltinimas

Fasado apsauga nuo žaliavimo

Geriausias tinkas fasadams, apsauga nuo lauko sienų, fasado pelėsio, kodėl žaliuoja fasadas, kaip apsaugoti fasadą nuo žaliavimo

Statyba iš polistireno blokelių

Putplasčio blokeliai, namo ir pamatų statyba iš polistireninio putplasčio blokelių, blokelių armavimas, išramstymas, betonavimas

Plytelių klijai

Klijai plytelėms, kaip klijuoti plyteles, elastingi, greitai kietėjantys klijai plytelėms ir plokštėms, pagrindo paruošimas klijavimui

Putplasčio blokelių perdanga

Lengvos polistireninio putplasčio perdangos surinkimas, įrengimas, montavimas, putplasčio perdangos montavimas

Lango montavimas šiltinimo sluoksnyje

Langų montavimas į šiltinimo sluoksnį, išnešto lango montavimas, lango šiltinimo sluoksnyje tvirtinimas, sandarinimas

Statybos video filmai

Lango montavimas

Langų montavimas instrukcija filmas, kaip teisingai montuoti, apšiltinti, sandarinti ir įtvirtinti langus

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: