Jau nebe tie laikai, kuomet namas buvo statomas keletą metų: dabar nebūtina kasti gilių griovių pamatams, montuoti klojinių, laukti kol sukietės pamatų betonas, nereikia atskirai šiltinti sienų. Žinoma, galima statyti ir tradiciškai įrengiant juostinius pamatus, mūrijant sienas iš plytų ar blokelių ir juos šiltinant. Bet kam ilginti statybos laiką ir apsunkinti statybos procesą, jei tą patį ar net geresnį rezultatą galima pasiekti lengviau ir greičiau.

Namo iš blokelių projektavimas

Sklypo nuosavo namui statybai pasirinkimo kriterijų yra daug ir pirmiausia juos reikėtų susidėlioti pagal savo poreikius ir svarbą: žemės paruošimo darbai ir kaina, elektra, vanduo, susisiekimas, kaimynai, keliai, mokslo, gydymo įstaigos ir t. t. Sklypą gyvenamajam namui reiktų rinktis ne pagal aplinkos grožį, miško ar vandens artumą, bet pagal svarbiausią prioritetą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra vaikų, pirmiausia galvokite, kaip juos gabensite į mokyklą.

Po to ateina eilė projektui, kuris neturėtų pernelyg išsiskirti nuo aplinkinių namų, bet gali būti originalus. Kartu jis turi atitikti jūsų poreikius. Kaip tai suderinti? Čia jau prasideda architektūros ir projektavimo menas, kurio individualių namų projektuose galėtų ir turėtų būti daug daugiau.

Paprastai šiame etape namo statytojas savo vizijoje jau turi pasirinkęs sienų, stogo medžiagas. Sienų medžiagos pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno savininko prioritetų: vieniems patinka keraminiai blokeliai, kitiems - keramzito, tretiems - silikatiniai. Iš esmės sienų medžiaga neturi įtakos projektui, bet statybiniai blokeliai architektūriniu požiūriu yra labai dėkingi - iš jų nesudėtinga sumūryti sudėtingiausius erkerius, kampus, nebūtinai stačius ir pan. Tačiau verta žinoti, kad kuo sudėtingesnė namo konfigūracija, tuo didesnės bus šildymo sąnaudos, nes šiluma geriausiai pasiskirsto stačiakampio arba kvadrato tūryje.

Rinkdamiesi namo projektą įvertinkite perspektyvą: ar užteks nedidelio ploto, ar reikia didesnio, o galbūt verta pagalvoti apie namo statybą keliais etapais.

Šios konfigūracijos namo statyba galima keliais etapais: 79,98 ir 130 kv. metrų ploto. Užstatytas plotas 139/158/197 kv. m.

„Šiame projekte numatyta galimybė namą plėsti trimis etapais. Naudokitės tik tokiu plotu, kokio jums reikia šiandien. Išvengsite nereikalingų išlaidų būsto šildymui, taip pat finansinių įsipareigojimų. Didėjant jūsų poreikiams ir galimybėms, vėliau nesunkiai prisistatysite reikiamas patalpas. Namas kompaktiškas. Projektuodami šį namą, kėlėme sau uždavinį nedidelėje erdvėje sutalpinti viską, ko reikia komfortiškam ir patogiam gyvenimui. Taikėme sprendinius, leidžiančius taupyti gyvenamąją erdvę, tačiau tuo pat metu jaustis joje laisvai, patogiai, nevaržomai, pagal visus ergonomikos dėsnius. Pavyko išvengti koridorių, kurie iš esmės tik užima plotą. Erdvės pojūčiui užtikrinti (o tai yra būtina sąlyga komfortui pasiekti) naudojame vitrininius langus, taip erdvę vizualiai pratęsdami į visą pastatą juosiančias terasas. Jos šiltuoju sezonu tampa papildoma gyvenamąja erdve", - sako studijos „A01" architektai.

Pirmas, antras ir trečias namo statybos etapai.

Daugelis statančiųjų namus net nesusimąsto apie projekto svarbą ir mano, kad jis tik būtinas statybų proceso formalumas. O kad jis užsakovui turėtų tikti kaip antroji oda, be to, gali turėti architektūrinę meninę vertę, kuri laikui einant nenuvertės, retai kas supranta.

Pamatai namui iš blokelių

Su namo statyba neatsiejamai susiję pamatai, kurie labai priklauso nuo grunto sudėties. Daugiausia naudojami gręžtiniai poliniai pamatai su rostverku, rečiau juostiniai.

Bet kuriuo atveju reikės gręžti ar kasti iki stipraus grunto sluoksnio. To galima išvengti su plokštuminiais pamatais, ant kurių apkrovos pasiskirsto tolygiai visu plotu, todėl juos galima montuoti ant silpnesnių gruntų.

Įrengiant plokštuminius pamatus atkrenta keli darbų etapai, nereikia atskirai šiltinti pamatų ir grindų, juose galima integruoti grindinį šildymą. Bet visame užstatymo

plote reikia nukasti viršutinį žemės sluoksnį, užpilti žvyru, sutankinti, pasirūpinti drenažu.

Įrengiant plokštuminius pamatus pirmiausia reikia pašalinti viršutinio dirvožemio sluoksnį iki projekte nurodyto gylio, sutankinti gruntą. Po to atvedami vandentiekio ir kitų inžinerinių tinklų įvadai. Baigus šį etapą, ant atidengto laikančiojo dirvožemio turėtų būti užpiltas filtruojantis stambaus žvyro arba molio sluoksnis. Arba galima užpilti 10 cm storio vadinamojo lieso betono sluoksnį.

Plokštuminių pamatų pagrindui ir apšiltinimui patogu naudoti surenkamas IZODOM pamatų plokštes, kurios yra konstrukcinis elementas, naudojamas gyvenamųjų, komercinių pastatų pamatams.

IZODOM pamatų plokštės yra surenkami elementai, naudojami gyvenamųjų ir komercinių pastatų pamatams.

Pamatinės plokštės gaminamos iš specialios Basf koncerno medžiagos - drėgmės neįgeriančio, sutankinto Peripor putplasčio. IZODOM pamatų plokštės išpjaunamos pagal individualų projektą gamykloje. Statybos aikštelėje jos klojamos pagal gamintojo pateiktą brėžinį, plokštės jungiamos per išpjovas, todėl tarp jų nėra tarpų. Krašto bortai ir kampai sujungiami naudojant "balandžių uodegos" spynas. Tada klojami apatiniai elementai - jie su borteliais sujungiami kablinėmis spynomis. Galiausiai plotas baigiamas kloti išpjautomis dalimis. Su pamatų plokštėmis komplektuojami išoriniai borteliai, kampai, vidiniai kampai. Lietuvoje pamatų plokštes ir blokelius galima užsisakyti pas IZODOM atstovus - UAB „Ekokodas". Spauskite aktyvią nuorodą statybiniai blokeliai ir gaukite pasiūlymą.

IZODOM apšiltintų pamatinių plokščių privalumai:

• greitesnis ir paprastesnis pamatų įrengimas - su žemės darbais, armavimu, betonavimu plokštuminis pamatas įrengiamas vidutiniškai per 6 dienas;
• geresnė šilumos izoliacija: dėl pamatų plokštės izoliacinių savybių užtikrinama geresnė šilumos izoliacija ir mažesni energijos nuostoliai;
• atsparumas drėgmei: IZODOM pamatų plokštės yra atsparios drėgmei, todėl sumažėja pažeidimų ir korozijos rizika;
• IZODOM pamatų plokščių konstrukcija yra ilgaamžė ir atspari apkrovoms, o tai prisideda prie pastato stabilumo, ilgaamžiškumo;
• pamatų konstrukcija eliminuoja šilumos tiltelius;

Dabar dažnai naudojami poliniai rostverkiniai pamatai. Atsižvelgiant į grunto tipą, gręžiama suprojektuotu gyliu ir diametru. Dažniausiai tai 16 mm diametro poliai, išdėstyti maždaug 2 metrų atstumu. Prieš įrengiant polius, nuimamas viršutinis grunto sluoksnis. Dažniausiai poliai betonuojami tiesiai į išgręžtą skylę, tačiau jei gruntas yra silpnesnis, dedamos sienelės. Į polius dedama armatūra, kurios galai paliekami sujungti su rostverko armatūra. Tarp pamatų dedamas ekstruzinis polistirolis, kuris atskiria viršutinę pamato dalį nuo grunto. Rostverkas gali būti monolitinis, suklojus laikinuosius klojinius, tačiau paprasčiau rostverką padaryti iš betono blokelių.

Betoniniai tuščiaviduriai GKG3 pamatiniai blokeliai sudedami dviem eilėmis. Į blokelių vidų dedama armatūra, kuri tarpusavyje surišama ir sujungiama su polių armatūra. Spauskite saugią aktyvią nuorodą blokeliai pamatams ir susisiekite su GKG3 vadybininkais.

Apie kitų tipų pamatus detalesnę informaciją rasite straipsnyje „Pamatų įrengimas".

Statybiniai blokeliai

Statybinių medžiagų parduotuvėse galima rinktis iš įvairių rūšių blokelių: akytojo betono, silikatiniai, keraminiai, keramzitiniai, betoniniai ir kt. Vieni nuo kitų jie skiriasi pagrindine medžiaga, tankiu, šiluminėmis ir stipruminėmis savybėmis. Pagrindiniai blokelių požymiai yra:

• stiprumas, jį rodo atsparumo gniuždymui rodiklis;
• tūrio masė, kurią rodo blokelio medžiagos tankis - kiek sveria 1 kub.m blokelių;
• šilumos laidumas, kurį rodo šilumos laidumo koeficientas lambda - λ. Kuo mažesnis lambda skaičius, tuo geresnės blokelių termoizoliacinės savybės;
• atsparumas šalčiui charakterizuojamas įmirkusių blokelių sušaldymo/atšildymo ciklų skaičiumi, jis svarbus blokelių ilgaamžiškumui;
• vandens įgeriamumas, jis nurodomas procentais. Didesnio vandens įgeriamumo blokeliai turi būti apsaugoti nuo drėgmės, ypač konstrukcijose, iš kurių drėgmės pasišalinimas yra ribotas;
• nusėdimas, kurį charakterizuoja blokelių judėjimas veikiant apkrovoms, matuojamas mm/m;
• leistini blokelių matmenų nuokrypiai - kuo jie mažesni, tuo lygesnis blokelis, tuo paprastesnis mūrijimas ir plonesnės siūlės;

Keraminiai blokeliai.

Statybiniams blokeliams, naudojamiems išorės sienoms mūryti, svarbiausi yra tvirtumo, atsparumo šalčiui ir akustiniai rodikliai. Sienų ilgaamžiškumą apsprendžia blokelių atsparumo šalčiui/šilumai ciklai, kurie reiškia, kad iki nurodyto ciklų skaičiaus, fiziniai blokelių parametrai nesikeičia. Kai atsparumo šalčiui markė F50, tai konstrukcijos ilgaamžiškumo trukmė apie 100 metų, kai atsparumas šalčiui F25, tai konstrukcijos ilgaamžiškumo trukmė apie 25 metus. Atsparumo šalčiui markė yra privalomas nurodyti visų blokelių parametras

Daugelis namų statytojų pageidauja, kad namas iš blokelių žiemą būtų šiltas, o vasarą - vėsus. Šią medžiagos savybę charakterizuoja vadinamasis šilumos kaupimas arba akumuliavimas. Statybinės šiluminės fizikos vadovėliuose nurodoma, kad minimaliu pakankamu šilumos kaupimu pasižymi sienos, kurių 1kub.m tūrio masė ne mažesnė kaip 300 kg. Tokių statybinių medžiagų grupei galima priskirti keraminius blokelius, tuštymėtas plytas, didesnio tankio akytojo betono gaminius bei kitas medžiagas, kurių gamybai nenaudojami itin mažos tūrio masės užpildai.

Kitas ne visiems suprantamas statybos iš blokelių klausimas - armavimo poreikis. Armuoti reikia ne dėl sienų tvirtumo, o dėl to, kad nevyktų blokelių judėjimas sėdant pamatams. Pamatų sėdimas - natūralus reiškinys. Judant pamatams ir vykstant nusėdimui, nearmuota blokelių siena gali suskilinėti.

Ar reikia blokelius armuoti ir kokiais intervalais, nurodo blokelių gamintojai.

Specialistai rekomenduoja laikančiąsias sienas mūryti iš stipresnių nei 3 N/kv.mm (Mpa) blokelių. O kitus blokelius naudoti sienų užpildymui, tai yra kai išliejamas gelžbetoninis namo karkasas, o blokeliai naudojami tik ertmėms užpildyti. Tokiu atveju jie laiko tik vieno aukšto blokelių svorį. Taip statoma daug daugiabučių namų. Jeigu namas suprojektuotas su dideliais langais, rekomenduotina rinktis arba stiprius blokelius, arba plytas.

Vandens įgeriamumas svarbus keliais aspektais: ir namą statant, gyvenant jame. Namą statant svarbu, kad blokeliai įgertų drėgmę - nes jeigu neįgers drėgmės, nesukibs su mūrijimo skiediniu.

Tačiau reikia, kad blokeliai neįgertų drėgmės per daug - nes tada pastačius sienas, norint daryti apšiltinimą ir vidaus apdailą, reiktų laukti apie pusę metų, kol blokeliai drėgmę išgarins.

Namuose gyvenant svarbu, kad kambariuose būtų optimali 40 - 60 proc. drėgmė. Jeigu blokeliai įgeria daug drėgmės, kambariuose bus per sausas oras. Visi blokai, išskyrus akytą betoną, puikiai palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose. Statant namo sienas iš akyto betono rekomenduotina iš vidaus kloti garo izoliacinę plėvelę.

Akustiniu požiūriu, medžiagos skirstomos į garsą sugeriančias ir garsą izoliuojančias. Garso izoliacijai didelę įtaką turi blokų masė: kuo jie tankesni, sunkesni, tuo geriau izoliuoja garsą. Garso sugėrimą (absorbciją) pagerina mineralinė vata tarp laikančiojo ir apdailos sluoksnių.

Akyta medžiaga irgi gerai sugeria garsą, tačiau jos storis turi būti pakankamas, kad sugebėtų tai padaryti.

Kad blokų siena gerai izoliuotų garsą, reikia, jog tarp blokų būtų vienodi visiškai užpildyti tarpai, blokai turi būti labai tiksliai vertikaliai sujungti, nutinkuoti vienodo storio tinko sluoksniu.

Dujų silikato - akytbetonio blokeliai

Patys šilčiausi laikomi akytojo betono blokeliai, dar vadinami dujų silikato blokeliais. Tačiau jų atsparumas gniuždymui, lyginant su kitais blokeliais, yra mažesnis. Dėl mažesnio tankio jie yra lengvesni, didesnis jų vandens įgeriamumas.

Pačių populiariausių akytojo betono Bauroc Classic blokelių pardavėjas - UAB „Bauroc" nurodo šias technines blokelių charakteristikas:

Daugelis blokelių gamintojų savo internetinėse svetainėse nurodo minimus techninius duomenis, todėl renkantis blokelius juos galima palyginti, tik, deja, kartais tas pačias savybes įvardija skirtingais terminais, tad reikia kantrybės susivokimui.

Statyba iš betoninių blokelių

Betoniniai blokeliai keistai ignoruojami mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje, nors jie turi puikias savybes, tokias kaip atsparumas gniuždymui ir puiki garso izoliacija. Betoninių blokelių atsparumas gniuždymui yra 5-15 MPa, o garso izoliacija siekia apie 54 dB. Jie taip pat atsparūs šalčio ciklams (F50). Dėl šių savybių betoniniai blokeliai puikiai tinka daugiaaukštei statybai.

Vienintelis betoninių blokelių trūkumas statyboje yra jų gana sudėtingas pjaustymas. Reikės diskinio pjūklo su drėkinimu arba siurbliu.

Betoninius blokelius gamina GKG3. Mažiausia blokelių kaina gaunama dėl itin paprastų gamybos procesų. Betoninius blokelius sudaro cementas, smėlis ir vanduo. Užliejant formą, suformuojami blokeliai, kurie sustingus gali būti vežami į objektą. Mažos energijos sąnaudos gamybos procese įtakoja jų mažą kainą. Spauskite saugią aktyvią nuorodą betoniniai blokeliai ir įsigykite juos iš GKG3.

Silikatiniai blokeliai

Lietuvoje populiarūs silikatiniai blokeliai, turintys didesnį atsparumą gniuždymui nei dujų silikato (priklausomai nuo markės) blokeliai. 

Silikatiniai blokeliai yra tvirtesni, iš jų mūrijamos daugiabučių sienos.

Silroc blokelių asortimente yra mažesnio ir didesnio tankio bei atitinkamo atsparumo gniuždymui blokelių: silikato blokelių tankis - nuo 1275 kg iki 1600 kg/kub.m, atsparumas gniuždymui - 10 MPa ir 15 MPa, pagal specialų užsakymą Matuizų fabrike galima pagaminti 20 MPa atsparumo gniuždymui blokus.

Techniniai Silroc150 silikatinių blokelių duomenys:

Keraminiai blokeliai

Keraminiai statybiniai blokeliai laikomi natūralia ekologiška medžiaga, bet greičiausiai tai iš praeities pasivijęs mitas, kai plytos buvo gaminamos iš gryno molio be jokių priedų. Iš esmės beveik visi statybiniai blokeliai gaminami iš gamtinės kilmės medžiagų, pridedant įvairių priedų, klausimas tik, kiek ir kokių.

Sienų mūrijimui naudojami tuštuminiai perforuoti keraminiai blokeliai, jų sienelės gali būti storesnės ir plonesnės, blokeliai sunkesni ir lengvesni, blokelių tuštumos gali būti užpildytos polistireninio putplasčio granulėmis. Labai svarbi keraminių blokelių savybė yra leistini jų matmenų nuokrypiai, nes pagaminti itin tikslius keraminius blokelius dėl žaliavos savybių yra sudėtinga.

Keraminiai blokeliai pasižymi geromis šilumos akumuliacinėmis savybėmis, gera garso izoliacija, laidumu garams ir tuo pačiu mažu šilumos laidumo koeficientu.

Keraminiai blokeliai gerai išišgarina drėgmę, tačiau dėl kiaurymių sienelių storio gali būti problemų ant sienos tvirtinant spinteles ir kitas pakabinamas konstrukcijas.

Keramzitbetonio blokeliai

Keramzitbetonis pradėtas gaminti palyginti neseniai, pagrindinė keramzitbetonio blokelių žaliava yra degto molio granulės, smėlis ir cementas. Didžiausias konkurencinis keramzitbetonio blokelių pranašumas yra jų laidumas orui, tiksliau vandens garams, ir šiltumas.

Blokelių atsparumas gniuždymui nėra didelis (3 ir 5 MPa), tačiau individualaus namo statybai tiek užtenka, atsveria blokelių atsparumas drėgmei ir geros šiluminės savybės, jos savo ruožtu prisideda porie optimalaus mikroklimato viduje. Naujos kartos Fibo Proof keramzitbetonio blokelių oro laidumas yra sumažintas, tai reiškia sandarumo padidėjimą. Norint pasiekti A++ energinę klasę, atitvarų sandarumas yra svarbus rodiklis. Dėl visų minėtų savybių keramzitbetonio blokeliai yra laikomi vieni iš aukštesnės klasės statybinių blokelių.

Keramzitbetonio blokeliai.

Svarbus momentas statybinių blokelių pasirinkimui yra šiltinimo sluoksnio storis. Skirtingiems blokeliams, priklausomai nuo jų šiluminio laidumo, jis šiek tiek skiriasi, bet iš esmės svyruoja nuo 250 mm iki 350 mm ir daugiau. Be to, kad termoizoliacinės medžiagos nėra pigios, panašiai tiek pat kainuoja šiltinimo darbai. O tai reiškia ilgesnį namo statybos laiką ir nėra garantijos, kad apšiultinimas 100-u proc. bus kokybiškas. Šią problemą sprendžia apšiltinti blokeliai.

Apšiltinti blokeliai

Termoizoliaciniai blokeliai, kurie remiasi liktinių klojinių principu, gaminami jau seniai. Pastaruoju metu jų technologija tiek ištobulėjo, kad, galima sakyti, jog namo sienos sudedamos kaip lego kaladėlės ir jų nereikia šiltinti. Viena tokių technologijų naudojasi IZODOM blokelių gamintojai.

Liktinių klojinių funkciją atlieka tuščiaviduriai IZODOM blokeliai, iš kurių sudėta siena užpilama betonu.

Vietoj tradicinių klojinių iš lentų ar surenkamų klojinių, kurie suteikia sienoms formą, naudojamos formos iš labai kieto neoporo. IZODOM sieninių blokelių storis yra nuo 25 iki 45 cm, išorinė neoporo izoliacija - nuo 5 iki 25 cm storio. Skirtingo storio blokeliai skiriasi šiluminėmis savybėmis: ploniausių IZOStandard blokelių šilumos laidumo koeficiento U vertė yra 0,19 W/ kv.m K, storiausių IZOPassive - 0,10 W/ kv.m K. Blokeliai per išėmas sujungiami kaip Lego kaladėlės, taip užtikrinamas termoizoliacinio sluoksnio vientisumas. IZODOM neoporo blokeliai ne tik paspartina ir atpigina darbus, tačiau ir padeda sumažinti šilumos tiltelių tikimybę, išvengiama dažnai pasitaikančių apšiltinimo klaidų

Tarpas tarp apšiltinimo medžiagų betono užpildymui - 15 cm pločio. Tokio visiškai užtenka tvirtai monolitinei konstrukcijai sudaryti. Esant poreikiui galimas betono storis iki 40 cm.

ASA.LT ir UAB "Ekokodas" informacija