Stogo ir sienų izoliacinės plėvelės – montavimas, funkcijos, savybės bei garantijos.

Kokie yra stogo ir fasadinių plėvelių kokybės rodikliai?  Kaip susigaudyti didžiulėje įvairių statybinių plėvelių pasiūlos jūroje?

Profesionalams, ir ne tik jiems, susigaudyti statybinių plėvelių rinkoje būtina, nes teisingas plėvelės parinkimas ir naudojimas užtikrina namo konstrukcijų – stogo ir sienų termoizoliaciją, sandarumą bei ilgaamžiškumą. Konstruktorius, atsižvelgdamas į naudojamas medžiagas, pastato paskirtį, aplinką, nurodo plėvelės tipą techniniame darbo projekte. Bet tiek jiems, tiek statantiems ūkio būdu ir kitiems statybos proceso dalyviams pravartu detaliau pasigilinti į statybinių plėvelių savybes.

Tam, kad nesusipainiotume, pirmiausia turėtume nepainioti terminų. Dažniausiai painiojamos plėvelės ir terminai – tai difuzinė, garo izoliacijos, hidroizoliacinė, vėjo izoliacinė ir antikondensacinė plėvelės.  Iš esmės visi plėvelių pavadinimai teisingi, rodantys naudojimo paskirtį ir vyraujančią savybę. Hidroizoliacinių savybių turi visos plėvelės, nes visų jų pirminė ir pagrindinė funkcija yra nepraleisti drėgmės bei vandens, kitos funkcijos yra papildančios.

Pagal veikimo pobūdį iš esmės daugelis membranų arba plėvelių, išskyrus polietileno plėveles,  yra difuzinės arba kvėpuojančios, t.y., laidžios garams, tik turi skirtingą laidumą, skirtingą funkcinį sluoksnį, svorį, skirtingą paviršių ir todėl naudojamos skirtingoms konstrukcijoms.

Nekvėpuojančios plėvelės yra nelaidžios vandens garams ir užtikrina tik hidroizoliacinę funkciją.

Visos kvėpuojančios plėvelės tinka vėdinamiems stogams ir fasadų konstrukcijoms, tos pačios kvėpuojančios plėvelės, naudojamos fasaduose, pas mus dar vadinamos priešvėjinėmis.

Garo izoliacinės plėvelės – atskiras statybinių plėvelių segmentas, jų paskirtis yra užtikrinti termo izoliacinės medžiagos ir konstrukcijos apsaugą nuo pastato viduje esančios drėgmės.

Jos visada įrengiamos po vidine atitvaros apdaila arba termoizoliacinės medžiagos sluoksnyje.

Difuzinė plėvelė ir jos kokybės rodikliai

Difuzinės arba kvėpuojančios plėvelės sukuria barjerą iš išorės į konstrukciją patekti drėgmei, sulaiko oro sroves, bet tuo pačiu metu iš vidaus praleidžia vandens garus.

Renkantis difuzinę plėvelę reiktų atkreipti dėmėsį į plėvelės darbinio/ funkcinio sluoksnio storį, atsparumą UV, atsparumą temperatūrai (ypatingai aktualu  stoguose po skarda), gamintojo suteikiamą garantinio laiko trukmę. Paprastai šie parametrai būna nurodomi ant plėvelės pakuotės.

Laidumas garams priklauso nuo temperatūros ir kitų atmosferos veiksnių. Kuo didesnis garų laidumas, tuo mažesnė tikimybė susidaryti kondensatui.

Mažiau garams laidžios plėvelės pavadinamos antikondensacinėmis,  nekvėpuojančiomis.

Dar viena plėvelių grupė – vadinamos metalizuotos plėvelės. Aliuminiu dengtų plėvelių paviršiai gerokai mažiau laidesni garams, sukuria beveik visiškai nelaidų barjerą ir tuo pačiu sandarumą pastate.

Tipinė polietileno membrana sukuria apie 30-60 metrų barjerą garui, o garo membrana su aliuminiu gali sukurti net iki 2000 m garo barjerą. Garo izoliacinės membranos su aliuminio sluoksniu suteikia papildomą „termoso efektą“, kai jos atspindį šilumą atgal į pastatą ir taip padeda taupyti išlaidas šildymui. Renkantis tokio tipo membraną labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą spinduliavimo (emisijos) lygį. Kuo šis rodiklis arčiau 0, tuo daugiau produktas gali atspindėti šilumos. Jeigu šio rodiklio nėra nurodyta produkto Techninėje gaminio lentelėje, vertėtų suabejoti dėl produkto patikimumo ir kokybės. Todėl svarbiau yra ne plėvelės pavadinimas, kuris gali suklaidinti, bet plėvelės laidumas garams ir teisingas parinkimas.

Aliuminiu dengtas metalizuotas paviršius papildomai sulaiko spindulinę šilumos energiją. Atspindintis ekranas sumažina šildymo ar kondicionavimo sąnaudas apie 15 procentų.

Plėvelių vandens garų pralaidumas

Dėl slėgio skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės vyksta garų difuzija  - žiemą iš vidaus į išorę, vasarą – atvirkščiai. Koks garų kiekis gali patekti į konstrukciją, lemia plėvelės garų laidumo Sd koeficientas. Tai santykinis dydis, apibūdinantis medžiagos laidumą garams lyginant su  1 m oro sluoksniu.  Kuo mažesnis šis skaičius, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai. Vidutinės difuzinių plėvelių Sd koeficiento ribos yra 0,02 – 0,05 metrų. Naujos kartos „protingos" garo plėvelės turi kintamą Sd koeficientą, priklausantį nuo aplinkos temperatūros ir drėgnumo, pavyzdžiui, pagal aplinkybes viena ir ta pati plėvelė gali būti nuo 5 cm iki 23 metrų laidumo. Garo izoliacinės plėvelės, turinčios kintamą Sd koeficientą, sudaro geras sąlygas garų pasišalinimui ir tuo pačiu užtikrina konstrukcijų ilgaamžiškumą.

Išmaniojo tipo garo izoliacinės membranos idealiai tinka plokščių stogų konstrukcijose, renovuojant senus šlaitinius stogus, naujų pastatų perdangose. Ši plėvelė labai gerai apsaugo konstrukcijas žiemos metu ir leidžia išgarinti drėgmę vasaros metu. Šios technologijos plėvelių efektyvumas tūkstančius kartų pranoksta polietileno plėveles efektyvumą ir gerokai  lenkia vidutinio lygio garo izoliacinių plėvelių efektyvumą.

Garo izoliacinė plėvelė naudojama perdangose, sienose, sukuria patikimą garo izoliacinį sluoksnį, prisitaikantį prie drėgmės lygio patalpoje.

Kuo didesnis garo izoliacijos Sd koeficientas,  tuo mažiau drėgmės pateks į konstrukcijas, tačiau aukšta Sd koeficiento reikšmė neleidžia išgarinti drėgmės iš konstrukcijų vasaros metu, tad projektuojant visada atsižvelgiama į pastatų naudojimo paskirtį.

Polietileno plėvelės pasižymi gana aukštu ir stabiliu Sd koeficientu, bet neužtikrina drėgmės pasišalinimo iš konstrukcijų. 200 mikronų polietileno plėvelė turi apie 60 metrų Sd koeficientą.

Funkcinis plėvelės sluoksnio storis

Darbinis arba funkcinis statybinės plėvelės sluoksnio storis (FSS)  yra pagrindinis plėvelės efektyvumo  (ne stiprumo!) rodiklis: kiek plėvelė laidi vandens garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui.  Tai tarsi automobilio variklio arklio jėgų skaičius arba veikliosios medžiagos kiekis tabletėje. Nepaisant to, iš kelių sluoksnių sudaryta plėvelė, jos savybių komplekso efektyvumą lemia funkcinio sluoksnio storis. Funkcinio sluoksnio storis nurodomas mikronais – kuo šis skaičius didesnis, tuo ilgaamžiškesnė bus plėvelė. Kas atsitinka, kai plėvelė turinti ploną funkcinį sluoksnį?  Tokiu atveju ji greičiau pažeidžiama eksploatacijos metu,  neatspari UV, trumpaamžė.

Statybinių plėvelių svoris

Plėvelės svoris arba gramatūra (g/kv.m) nėra svarbus parametras, kadangi jis galutinai nenulemia mechaninių ar kokybinių produktų savybių. Paklojus plėvelę  svarbiausią darbą atlieka funkcinis medžiagos sluoksnio storis.

Kartais painiojami plėvelės funkcinio sluoksnio storis ir plėvelės gramatūra – t.y. plėvelės svoris. Tai skirtingi parametrai.

Statybinių plėvelių laidumas vandeniui ir atsparumas UV

Difuzinės membranos atsparumas vandens patekimui į konstrukciją matuojamas W1 testu, kuomet 2 valandoms paliekamas 20 cm vandens stulpas virš membranos ir stebima, ar produktas nėra laidus vandeniui. Jeigu po 2 valandų nei lašas vandens nesugebėjo persismelkti pro produktą, šis gaminys gauną aukščiausią W1 klasę.

Be minėtų garų laidumo, storio, svorio parametrų  gamintojai nurodo plėvelės atsparumo UV spinduliams laiką arba UV stabilizaciją. Dažniausiai tai būna trys arba keturi mėnesiai. Ilgiau saulėje paliktos plėvelės ima dūlėti.

Svarbus rodiklis yra plėvelės tempimo jėgos koeficientas, kartais jis įvardijamas kaip nutraukimo jėga tempiant. Jis ypač reikšmingas plėvelę montuojant.  Turinčios didesnį koeficientą plėvelės ne taip greitai plyšta, jas sunkiau pažeisti montuojant.

Kaip apsispręsti dėl plėvelės kokybės, juolab, kad skirtingų gamintojų kainos ne taip jau menkai skiriasi?

1. Peržiūrėkite techninius duomenis, kuriuos pateikia gamintojas. Jei nėra vieno ar kito šiame straipsnyje minėtų svarbiausių parametrų, signalas, kad kažkas ne taip.
2. Tokiu atveju verta pasidomėti eksploatacinių savybių deklaracija, kurioje gamintojams privaloma nurodyti plėvelių parametrus ir pagal kokį standartą jie buvo bandomi. Labai greitai galima pastebėti  standartų neatitikimus arba jų nutylėjimą. Visa tai verčia abejoti gaminio kokybe.
3. Kokius likutinius parametrus gamintojas deklaruoja po priverstinio sendinimo UV spinduliais. Tai svarbus parametras, kuris pateikiamas gaminio deklaracijoje. Kuo mažesnė likutinė vertė – tuo, tikėtina, produktas yra žemesnės kokybės. Jeigu šių duomenų nėra pateikiama – patartina vengti tokio produkto.

Vienos populiariausių dviejų sluoksnių kvėpuojančios membranos   charakteristika:

Patikimi gamintojai eksploatacinių savybių deklaracijas paprastai talpina savo ineternetinėje svetainėje.

Statybinių plėvelių ilgaamžiškumas

Bet kurios kvėpuojančios statybinės stoginės ar fasadinės plėvelės ilgaamžiškumas svarbus dėl dviejų priežasčių:  kad ji stoge, ar sienose nesuirtų, o jei išlieka nesuirusi, kad neprarastų savo savo funkcionalumo.  Vienas iš kokybės parametrų, kad gamintojas garantuoja ilgą plėvelės tarnavimo laiką yra produkto garantinis laikotarpis.  Nemenka dalis rinkoje esančių plėvelių turi labai trumpą garantinį laiką arba apie jį visiškai neužsimenama. Galima įsigyti brangią plėvelę, bet jeigu ji per keletą metų laiką neteks savo funkcionalumo, pavyzdžiui, ims leisti vandenį, naudos iš jos neliks jokios, pridarys nuostolių. Todėl be techninių parametrų  verta pasidomėti garantiniu laiku, juolab, kad tai nesunkiai suvokiamas parametras.  Statybinių plėvelių garantija – tai gamintojo garantuojamas laikas, per kurį mechaniškai nepažeista plėvelė atliks savo funkciją, t.y. nepraleis garų, vėjo, vandens. 

Geriausios stogo difuzinės plėvelės turi išskirtinai storą funkcinį sluoksnį, dėl to daliai stogo ir sienų plėvelių suteikiama net 25 metų garantija.