Plokščiojo neeksploatuojamo stogo šiltinimas su polistireniniu putplasčiu arba su akmens vata ir sandūrų su vertikaliais paviršiais įrengimas.

Plokštieji neeksploatuojami stogai projektuojami ir įrengiami kone visuose naujuose daugiabučiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Kad pastato stogas ilgus metus nekeltų problemų, stogo apšiltinimas ir hidroizoliacinė danga turi būti įrengti be priekaištų. Nors šie darbai nėra patys sudėtingiausi, ypač  jeigu vadovaujamasi gamintojų patikrintomis rekomendacijomis, tačiau šiltinimo ir hidroizoliacijos įrengimas prie parapetų, vėdinimo kaminėlių, dūmtraukių ar kitų vertikalių konstrukcijų reikalauja ypatingo kruopštumo.

Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime termoizoliacijos sluoksnio montavimą ant stogo, parapetų, „apėjimus“ apie dūmtraukius, kaminėlius, įlajas ir kitas konstrukcijas.

Plokščiojo stogo šiltinimo sluoksnis

Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcijos struktūra. Ji nėra vienoda visiems stogams, kaip minėta, priklauso nuo perdangos tipo bei pastato energinės klasės. Pagrindiniai neeksploatuojamo plokščiojo stogo konstrukcijos sluoksniai yra:

garą ir orą izoliuojantis sluoksnis, 

nuolydį formuojantis sluoksnis, 

šilumą izoliuojantis sluoksnis,

hidroizoliacinė stogo danga. 

Kai kuriais atvejais dar įrengiamas  vėją izoliuojantis sluoksnis, vėdinamas oro tarpas,  vandens garų slėgį išlyginantis  sluoksnis,  papildomi hidroizoliacinės dangos sluoksniai.

Daugiabučių plokščiojo stogo perdangai paprastai naudojamos gelžbetonio (g/b) plokštės, viešųjų ir pramonės pastatų perdangoms – laikantieji profiliuotos plieno skardos lakštai.

A, A+ ir A++  klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Taip pat galima naudoti polistireninio putpasčio pagrindinį šiltinantį sluoksnį ir ant jo dėti priešgaisrinį kietos vatos sluoksnį.

Jei stogas šiltinamas polistireniniu putplasčiu, galima iš karto su plokštėmis formuoti nuolydį,  "Kauno šilas"  gamykloje užsakius nuolydines plokštes.  

Statybos darbai greitesni ir kokybiškesni, kai naudojami atitinkamoms konstrukcijoms pritaikyti gaminiai ir gamintojų ištobulinti sprendimai. Parapetas apšiltintas plokščiųjų stogų plokštėmis. 

Gelžbetoninės stogo perdangos šiltinimas

Plokštieji stogai ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiami iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių. Ant viršaus dedamas apkrovas paskirstančios kietos akmens vatos plokštės.

Plokščiojo stogo ant g/b perdangos apšiltinimas akmens vata.

Kaip minėta, izoliacijos sluoksnis kiekviename pastate skaičiuojamas projektuotojų, preliminariai galima nurodyti, jog gyvenamųjų namų plokščio stogo šilumos perdavimo koeficientai ir juos atitinkantys storiai yra:

A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės plokščiųjų stogų šilumos izoliacijos storiai

Termoizoliacija ant trapecinių plieno lakštų

Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia tai lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto. Jis gali būti įrengiamas  iš kietų akmens vatos plokščių.  Ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš  minkštesnių izoliacinių plokščių.  Ant pagrindinio šilumą izoliuojančio sluoksnio reikia įrengti apkrovas paskirstantį sluoksnį iš 20-30 mm storio kietų akmens vatos plokščių.

Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos, naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto. Jei gaminio nomenklatūroje įrašyta 80 jų stipris gniuždant esant 10 proc. deformacijai  yra  80 kPa, tai atitinka  8 tonas į kvadratinį metrą. Atsižvelgiama ir į  mažą šilumos laidumo koeficientą -  λD = tik 0,038 W/mK.

Plokščiojo stogo skardos lakštų perdangos apšiltinimas akmens vata.

Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3. Didžiausias tvirtinimo elementų kiekis yra numatomas pastato kampuose ir visu pastato perimetru bei kraigo dalyje.

Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu. Ypač tai svarbu, kai įrengiame stogus  iš vertikaliai orientuoto plaušo plokščių.

Plokštės  glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia. Suklojus minkštesnes izoliacines  plokštes ant jų negalima vaikščioti, kol nebus įrengtas viršutinis apkrovą paskirstantis sluoksnis iš kietos akmens vatos plokščių. 

Hidroizoliacinės prilydomosios ritininės dangos prilydomos tiesiogiai ant akmens vatos sluoksnių.

Plokščio stogo ir parapeto jungtis

Plokščiajame stoge esantys vertikalūs paviršiai – tai parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Dažniausiai plokščiajame stoge pasitaikantys nesandarumai - ties įvairiomis jungtimis. Nesandarumai atsiranda dėl netinkamo įrengimo, nepakankamo užlaidų pločio ar naudojant medžiagas, kurios neatlaiko temperatūrinių svyravimų, ultravioletinių spindulių poveikio.

Mažiausias galimas parapeto aukštis nuo stogo paviršiaus – 150 mm, jis viso pastato perimetru turi būti viename lygyje, nuolydis į stogo pusę - ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio.

Jeigu parapeto aukštis mažesnis nei termoizoliacijos sluoksnis, ant parapeto formuojamas karkasas ir užpildomas akmens vata.

Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna. Šiltinant stogą akmens vatos plokštėmis, nuožulnos formuojamos iš akmens vatos plokščių atraižų.

Nuožulna ties parapetu.

Darbų eilškumas: vandens garus izoliuojantis sluoksnis užvedamas ant parapeto iki pagrindinio šilumos izoliacinio sluoksnio viršaus, parapetas (karkasas arba mūras ar kita vertikali detalė) apšiltinamas akmens vatos stogų plokštėmis ar kita projekte nurodyta medžiaga, termoizoliacija pritvirtinama, pasiruošiami nuožulnūs akmens vatos trikampėliai (100x100 mm), suklojamos ir pritvirtinamos stoginės šiltinimo plokštės,  jungtyje tvirtinamos nuožulnos, prilydoma hidroizoliacinė danga.  Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta.

Hidroizoliacinės dangos užlaida ant vertikalaus parapeto paviršiaus rekomenduojama ne mažesnė kaip 150-250 mm, o dengiant visą parapetą, ant horizontalaus paviršiaus rekomenduojama 100-150 mm hidroizoliacinės prilydomosios dangos užlaida.

Jungiant hidroizoliacinę stogo ir parapeto dangą, į abi puses daromos užlaidos, svarbiausia - kad dangos siūlė nebūtų stogo plokštumos ir parapeto sandūros vietoje.

Visais atvejais hidroizoliacinės dangos kraštai turi būti užsandarinti bitumine mastika, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.

Įlajos ir kaminėliai plokščiajame stoge

Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajų, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają. Taip pat įlajos turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacinių siūlių ir virš stogo iškylančių sienų.

Įlaja plokščiajame stoge.

Stogo įlajos, kaminėliai ir bet kurių kitų komunikacinių elementų sandūros su stogo danga turi būti užsandarintos, kad į konstrukciją nepatektų vanduo: per perdangą ir kitus sluoksnius išvedamas vamzdis. Šiltinamojo sluoksnio akmens vata turi tampriai priglusti prie vamzdžio. Visada dar prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą surašomas paslėptų darbų aktas. Techninės priežiūros specialistas turi atkreipti dėmesį, kaip įleistos įlajos ir kiti vamzdžiai. Suprantama, svarbiausiais momentas yra hidroizoliacinės dangos sandarumas. Plokščiajame stoge įrengiami ne mažiau kaip du ritininės hidroizoliacinės bituminės dangos sluoksniai, o aplink vamzdžius rekomenduojama įrengti dar ir papildomą dangos sluoksnį.

Antras dangos sluoksnis uždengs visas siūles.

Rekomenduojamas stogo konstrukciją kertančio vamzdžio sandarinimas:

1 – viršutinis dangos sluoksnis; 2 – papildoma stogo dangos juosta; 3 – apatiniai dangos sluoksniai; 4 – hermetikas; 5 – sandarinimo manžetas; 6 – apkaba; 7 – vamzdis; 8 – išlyginamasis sluoksnis paklotas ant skiriamojo sluoksnio; 9 – šilumos izoliacija; 10 – garo izoliacija; 11 – denginio plokštės; 12 – tampri tarpinė.

Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales, jeigu jos nenaudojamos, tuomet didesni nei 100 mm skersmens vamzdžiai turi būti apklijuoti hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus. Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių. Abiem atvejais ši vieta sustiprinama papildomu ritininės medžiagos sluoksniu.

Apeinant vamzdžius, hidroizoliacinė danga tik įpjaunama, kad apglėbtų kliūtį. Antras dangos sluoksnis uždengs siūles. Plotas apie vėdinimo šachtos praėjimą uždengiamas papildomu bituminės dangos lopu. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vėdinimo vamzdis apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu. Tai apsauga nuo kondensato susidarymo.

Naudojant kokybiškas medžiagas, išlaikant technologinius procesus ir dirbant tvarkingai, plokšti stogai yra ilgaamžiai ir be problemų tarnauja dešimtmečius.