Šildymo sistemos įrengimas
Atnaujinta: 2022-12-07

Šildymo sistemų technologijos  per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius. Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu.  Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų. Išaugo šildymo sistemų automatizavimo svarba.

Šilumos poreikio skaičiavimas

Šildymo sezonas Lietuvoje trunka vidutiniškai apie 190 dienų. Privataus namo savininkai dažniausiai kiek paankstina sezoną ir  baigia jį vėliau, tad susidaro apie 200 šildymo dienų. Tačiau ir šiltuoju metu šilumos energija naudojama karšto vandens ruošimui.

Tikslus šilumos energijos poreikio skaičiavimas  susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W) . Pagrindinė formulė:

šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas;

Sumuojami skirtingų parametrų nuostoliai per atitvaras, taip pat naudojama dar daugiau išorinių parametrų. Bendrai A klasės pastato projektavime šilumos praradimams apskaičiuoti naudojama apie 600 formulių.  Skaičiavimo metodika gana sudėtinga, ji išdėstyta  Statybos techniniame reglamente - STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”.

Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti  galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:

D  klasė -  vidutinis energijos poreikis….   W m2  x 200 šildymo dienų =  -   kWh metai, C - vidutinis energijos poreikis….   W m2  x200 šildymo dienų =

B -  vidutinis energijos poreikis  130  W m2  x200 šildymo dienų =  26 000 kWh metai,

A- vidutinis energijos poreikis   60  W m2  x200 šildymo dienų =   12000    kWh metai,

A+ vidutinis energijos poreikis   45  W m2  x200 šildymo dienų =    9000    kWh metai,

A++ - vidutinis energijos poreikis  35  W m2  x200 šildymo dienų =    7000 kWh metai,

Norint suskaičiuoti tiksliau, įvedama daugybė įvairių koeficientų, paklaidų ir rodiklių.

Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Pagrindiniai  šilumos nuostoliai patiriami vėdinimui. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų.  Didelio sandarumo pastatuose, jau pradedant B klasės pastatais, ir kyla didžiausios problemos dėl vėdinimo. Jei pastatas įrengiamas be priverstinio vėdinimo, patalpose labai pablogėja gyvenimo sąlygos, kaupiasi drėgmė, susidaro sąlygos atsirasti pelėsiui. Aktyvinant natūralią ventiliaciją prarandama šiluma. Todėl,  norint palaikyti rekomenduojamas higienos normas, tapo būtinybe įrengti vėdinimą su šilumogrąža. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama,  net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui.  Šiluma grąžinama naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Į šildymo sąnaudas įskaičiuojamas ir karšto vandens poreikis. Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir dažnai net gyventojų lyties. Paprastai moterys vandens sunaudoja daugiau. Komfortiškai gyvenant per mėnesį žmogus sunaudoja apie 2- 3 m3 karšto vandens. Vidutiniškai paruošti  1 m3 karšto vandens sunaudojama apie 50 kWh energijos.  Tačiau karšto vandens ruošimui sunaudojamos energijos kiekis gali kisti priklausomai nuo pradinės ir palaikomos temperatūros, nuo sistemoje patiriamų nuostolių. Naudojant 2 m3/ mėn. vandens 1 žmogui, reikės  apie 1200 kWh šilumos energijos per metus.

Iš šių kiekių skaičiuojant galima atimti žmogaus, gyvūnų ir buitinių prietaisų sukuriamą šiluminį srautą. Žmogus sukuria apie 80 W šilumos srautą, panašiai tiek pat buitiniai prietaisai. Per metus 4 žmonės generuoja 80 x 4 žm x 12 val x 200 dienų / 1000  = 768 kW.

Dar daugiau paklaidų skaičiuojant šilumos poreikį atsiranda dėl saulės pritekių. Bendras šilumos energijos poreikis gali kisti priklausomai nuo langų krypties, reljefo, langų kiekio ir ploto. Saulės pritekiai A - A++ klasės namuose gali sudaryti apie 10 - 15  procentų šilumos energijos kiekio.

Tik atsižvelgiant į bendrą rodiklių visumą apskaičiuojamas reikalingas šilumos energijos poreikis ir išlaidos. Internete klaidžiojančios šilumos poreikio skaičiuoklės suteikia tik apytikslį vaizdą. Projektuojant pastatą ar individualų namą verta nepagailėti pinigų ir samdyti pastatų energinio sertifikavimo ekspertą, kuris tiksliai suskaičiuotų šilumos energijos šildymui ir karšto vandens ruošimui poreikius. Tokie skaičiavimai neleis permokėti už šildymo sistemos įrangą. Energinio efektyvumo ekspertas gali patarti ne tik dėl reikiamo šildymo prietaiso galingumo, bet ir šildymo tipo. Šildymo tipas yra ne tik prietaisas ir kuro sąnaudos, bet ir įrengimo bei eksploatacijos  sąnaudos. Neužmirštant ir eksploatacijos komforto.

Šildymo įrangos galingumo skaičiavimas

Anksčiau būdavo grubiai skaičiuojama, kad 10 kvadratinių metrų plotui reikia 1 KW galingumo šildymo įrangos. Tai buvo beveik teisinga C ir žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatams, kuriuose vidutiniškai per metus sunaudojama apie 180 – 250 kWh/m2.

Energiškai efektyvesniems būstams reikia tikslesnių skaičiavimų.  Maksimaliam šildymo galingumui apskaičiuoti verta imti šalčiausią ( -20 laipsnių C) vėjuotą dieną (įvedant didesnį patalpose keičiamo oro kiekį).  Vėjas padidina energijos praradimus, ypač jei neužtikrintas sandarumas.

Norint apskaičiuoti reikalingą šildymo prietaiso galią, iš praktikos dominuoja tokie skaičiai:

D - C  klasės pastatams - maksimalus galingumas 1 kW - 5-7 m2, vidutinis - 10 m2
B klasės - maksimalus galingumas 1 kW  - 10-15 m2, vidutinis 20 - 30 m2
A ir aukštesnės klasės pastatuose maksimaliai reikia  apie 1 kW - 18 -20 m2 šildomam plotui,  vidutiniškai 1 kW pakanka sušildyti 35 - 45 m2 ploto.

Šildymo galios skaičiuoklėse pagal apšildomą plotą dažniausiai imamas standartinis 2,5- 2,7 metrų aukštis. Aukštesnėms patalpoms reikia įvesti koeficientą, nes didėja šildomas tūris. Dažniausiai koeficientas gaunamas  faktinį  aukštį dalinant iš 2,5 = koeficientas.

Ar pirkti maksimalaus galingumo krosnelę, šildymo prietaisą? Kai dažniausiai bus naudojama tik pusė ar net mažiau  galingumo?  Tai klausimas, į kurį galima atsakyti tik pastato šildymo poreikius apskaičiavus tiksliai.

Kadangi dažniausiai tokie poreikiai tiksliai neskaičiuojami, išeitimi tampa kelių šildymo prietaisų įrengimas. Saulės energija, kai kurie šilumos siurbliai beveik nepanaudojami debesuotomis ir  šalčiausiomis dienomis. Privačiame  name praverčia archaiškas židinys. Tai priemonė sugeneruoti papildomas kW šalčiausiomis dienomis. Nors modernius židinius sunku pavadinti archaika. Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos  sistemą. O kur dar natūralios ugnies jaukumas šaltą ir tamsų vakarą. Periodinio veikimo kieto kuro katilai negali būti naudojami mažiau kaip 50 procentų galios dėl neekonomiškai naudojamo kuro.

Radiatorių galingumo apskaičiavimas Pavyzdžiui, jūs apskaičiavote, kad miegamajame kambaryje reikalingas 1800W galingumo radiatorius, tačiau santechnikos salone šiuo metu parduodami 1529W ir 1911W radiatoriai, esant temperatūrų skirtumui 90/70. Ką daryti?  Renkamės truputį didesnio galingumo radiatorių. Jis nors bus šiek tiek brangesnis, tačiau kambarį apšildys puikiai. Bute nuolat bus normali temperatūra, taigi dar sutaupysite ir kuro.
Geriausi radiatoriai Dėl šildymo efektyvumo radiatorių dydžius geriau rinktis truputį didesnius negu reikia, nors, kaip rekomenduoja specialistai, 1m² gyvenamosios patalpos apšildymui reikalingas 100W galingumo radiatorius. Tiesa, naujuose, šiuolaikiniuose butuose, kur šilumos nuostoliai pakankamai maži, 1m² apšildyti pakanka ir 60W ar mažesnio galingumo radiatoriaus. Be to, jei renkatės radiatorius, pasidomėkite ir iš ko jie pagaminti. Jei radiatoriai ketaus (baltarusių gamybos), jie bus pigūs, tačiau jų žemas darbo slėgis, pasenusi išvaizda, galimas gamyklos brokas. Nors jie ir ilgaamžiai. Plieniniai radiatoriai tinka kotedžams. Tačiau jų nerekomenduojame ten, kur įrengti miesto šilumos tinklai - jų vingiuoti, siauri kanalai greitai užanka, todėl šie radiatoriai ims greitai rūdyti ir blogai šildys patalpas. Aliuminio radiatoriai - aukštos kokybės, jų gražus dizainas, puikiai padengti dažais. Aukštas ir darbo slėgis. Tačiau turi ir savų trūkumų: didelis šilumnešio rūgštingumas (pH) bei  šilumnešyje esančios abrazyvinės mikrodalelės (kas dar būdinga mūsų šilumos tinklams) jiems kenkia, todėl jie vėliau gali imti rūdyti iš vidaus, nors šie radiatoriai yra ilgaamžiai. Bimetaliniai radiatoriai atsparūs korozijai. Paskaičiuoti aukštam (15 - 20 atmosferų) slėgiui. Prieš pasirenkant radiatorius, reiktų atsižvelgti į būsto langų dydį, jų kiekį kambaryje ar name, taip pat ir į jų išdėstymą: kokioje - šiaurinėje ar pietinėje - namo pusėje įrengti. Taigi, mes nusipirkome savo namui tokius radiatorius (aukštis - 50 mm): Galingumas (W), esant temperatūrų skirtumui 90-70 laipsnių

Galingumas (W), esant temperatūrų skirtumui 90-70 laipsnių           Ilgis (mm)

Salonas  2293 + 2675                                                               1200 + 1400

Miegamasis 1911W                                                                   1000

Virtuvė  2675W                                                                         1400

Vaikų kambarys 1529W                                                              800

Prieangis (holas) 1911W                                                            1000

Vonios kambarys 1911W                                                            1000

 

Kaip prijungti radiatorius Plieniniai radiatoriai gali būti jungiami šone arba apačioje. Aliuminiai jungiami tik šone. Svarbu, kad vamzdžius ir jungtis pirktumėte vieno gamintojo ar bent jau iš vieno pardavėjo. Kartais taupydamas žmogus radiatorių ir prijungti reikalingas detales perka keliose parduotuvėse, o vėliau pasirodo, kad vamzdis neatitinka jungčių. Tokiu atveju vamzdį greičiausiai blogai prispausite, jis gali nutrūkti. Vamzdis prie radiatoriaus sukamas arba presuojamas. Pastarasis būdas kiek brangesnis, bet patikimesnis. Geriausia naudoti trisluoksnį presuojamąjį vamzdį.
Geriausia vieta radiatoriui Išsirinkus radiatorių ne mažiau svarbu rasti jam tinkamą vietą. Geriausia, kai radiatorius statomas po langu. Šildymo prietaiso ilgis turi būti ne mažesnis nei lango plotis. Pastačius radiatorių po langu kylanti šilto oro srovė susimaišo su šaltu oru, krintančiu nuo lango stiklo, todėl nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Radiatorius turi būti kiek įmanoma aukštesnis, kad uždengtų kuo daugiau sienos tarp palangės ir grindų. Kad sutaupytumėte kuo daugiau šilumos, už radiatoriaus galite pritvirtinti šilumą atspindinčias plėveles. Neužtverkite radiatoriaus dekoratyvinėmis grotelėmis, nes jos trukdo šilumai sklisti į patalpas. Taupyti šilumą galite prie sienų pristūmę didelių gabaritų baldus. Taip sienas šiek tiek "apšiltinsite". Mažiau šilumos prarandama, kai patalpos vėdinamos intensyviai, bet trumpai.

Šildymo tipo parinkimas

Bendrai Lietuvoje yra apie pusę milijono privačių namų ir apie 38 000 daugiabučių. Daugiabučiuose daugiausia  naudojama centralizuoto šildymo sistema. Privačiuose namuose įrengtos kieto kuro katilinės, dujiniai šildymo katilai.  Didžioji individualių namų dalis yra sovietinių laikų, D- C klasės energetinio efektyvumo.  Tokiuose namuose lieka naudoti pigią šiluminę energiją gaminančius kieto kuro katilus, granulinius katilus.

Sovietinius namus gana sunku paversti į aukštesnės kaip B klasės namus, nes yra  daugybė neišsprendžiamų ar brangiai išsprendžiamų sandarumo ir šilumos tiltelių problemų. Be to, privačių namų modernizavimas, ypač regionuose,  vyksta gana lėtais tempais. Per metus, tikėtina, kad atnaujinama apie 15 000 namų.  Šiems namams išlieka  didesnės galios šildymo įrangos poreikis. Pavyzdžiui, kieto kuro katilai.

Valstybinės programos gana mažai remia privačių namų atnaujinimą, per metus skiriama lėšų  iki 1000 namų atnaujinimui.

Energiškai efektyvių ir modernių privačių namų per metus pastatoma apie 4000 – 6000. Gana didelė jų dalis pasiekia A ir aukštesnes klases. Juose galima naudoti daugybę šiuolaikinių šildymo ir vėdinimo/rekuperacijos sistemų. Taip pat didelį efektą duoda šildymo sistemų automatizavimas.

Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:

Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina. Žinodami apytiksliai reikalingą energijos kiekį, galime numatyti metines išlaidas kurui. Kuro gavimo ir laikymo sąlygos. Turime įvertinti, kiek kainuos, pavyzdžiui, dujų atvedimas. Įvertinamos sąlygos laikyti malkas ar granules ar dujų/skysto kuro talpą. Turime įvertinti, kiek naudingo ploto teks panaudoti katilinei. Plotas, jo įrengimas taip pat kainuoja ir galbūt jį galima panaudoti efektyviau ar iš viso atsisakyti projektavimo metu.

Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina. Vertinti reikėtų ne tiek vienkartinio įsigijimo kainą, bet susidėvėjimą per eksploatacijos laikotarpį. Turime taip pat įvertinti papildomus eksploatacijos kaštus. Išsiaiškinti, kiek kainuoja katilo priežiūra, kas kiek laiko atlikti jo priežiūros darbus, kiek kainuos kamino valymas, eksploatacija.

Šildymo įranga

Šildymo tipų yra labai daug. Net ir įrengimo būdų yra labai daug.

Šilumos generatorius (katilas, elektros radiatoriai) kurą ar elektros energiją paverčia į šiluminę energiją. Energetinių išteklių kaina ir efektyvumas yra skirtingi. Žinodami kiek kainuos pagaminti 1kW su skirtingomis kuro ar energijos rūšimis bei žinodami bendras energijos sąnaudas būstui ir vandeniui,  galite paskaičiuoti kasmetines išlaidas. Tačiau tai nėra vienintelis šildymo būdo pasirinkimo kriterijus, nes papildomai reikia įvertinti šilumos generatoriaus ir jo įrengimo kainą, eksploatacijos laiką (susidėvėjimo nuostolius per metus) bei papildomos įrangos kaštus. Pavyzdžiui, tiesiogiai skaičiuojant energijos išlaidas, atrodytų, elektrinis šildymas būtų brangiausias. Tačiau jam nereikia šilumos tiekimo sistemos, ir aukštos energinės klasės namams, kuriems apšildyti nereikia daug energijos, tai gali būti visai priimtinas sprendimas.

Katilinė neįsivaizduojama be šilumos kaupiklio - akumuliacinės talpos. Ypač ji svarbi trumpai veikiantiems katilams, tokiems kaip kieto kuro katilas. Užkrovus malkų jos sušildo vandenį akumuliacinėje talpoje ir iš čia karštas vanduo, tiekiamas į sistemą palaipsniui aušta, atiduodamas šilumą patalpose per gerokai  ilgesnį nei malkų degimo laiką ar jei būtų sušildyta tik sistema. Be to, akumuliacinė talpa sureguliuoja ir šilumos pateikimo tolygumą. Modernesnėse sistemose šilumos kaupiklis gali akumuliuoti pigesnio laikotarpio energiją. Pavyzdžiui, dienos metu sukauptą iš saulės kolektorių ar fotoelementinių saulės baterijų šilumą atiduoti nakties metu. Arba pigesnio naktinio tarifo  elektros energijos pagamintą šilumą naudoti dienos metu.

Į patalpas šiluma patenka keliais būdais. Labiausiai paplitęs šilumos perdavimas per skysčio (dažniausiai vandens) pripildytus vamzdžius. Kiek rečiau šilumos perdavimui naudojami ortakiai. Vamzdynai, reguliavimo dalys ir jų  įrengimas yra viena iš brangiausių šildymo sistemos dalių.

Moderniame name atskiroms patalpoms įrengiami atskiros cirkuliacijos vamzdynai. Šildymo sistemos vamzdžiai suvedami į kolektorius, kuriuose gali būti rankinis arba automatinis reguliavimas. Šilumos srautą reguliuoja balansavimo vožtuvai. Šilto vandens srautą reguliuoja cirkuliacijos siurbliai. Slėgis sistemoje reguliuojamas naudojant išsiplėtimo indą.

Automatinis šildymo reguliavimas labai smarkiai padidina komfortą būste ir turi įtakos energijos taupymui. Dažniausiai šildymo automatika būna viena iš namo valdymo dalių.  Šildymas valdomas kartu su vėdinimu, žaliuzėmis, kurios dienos metu atveria kelią saulės patekimui.

Kieto kuro katilas

Šildymas kietu kuru išlieka aktualus daugybei senesnių, mažo energinio efektyvumo namų. Kietas kuras vis dar yra pigiausia kuro rūšis, taip pat pats katilas yra viena iš mažesnių pirminių investicijų. Dažniausiai senas kieto kuro katilas keičiamas nauju rekonstruojant katilinę. Jei vis dar naudojamas senas katilas jį verta keisti vien dėl gaunamos paramos.

Modernūs kieto kuro katilai turi aukštesnius naudingo veikimo rodiklius, tai yra, su tuo pačiu kuro kiekiu energijos pernešėjui pateikia  didesnį šiluminės energijos kiekį. Kieto kuro katilai kūrenami malkomis, anglimis, medžio pjuvenų ar durpių briketais. Kiek kitokia yra granulinių kuro katilų konstrukcija.

Pačių kieto kuro katilų korpusai gaminami iš ketaus arba plieno. Didesnė katilo kaina dažniausiai reiškia aukštesnę kokybę, geresnį kuro sudegimą ir efektyvumą. Storasieniai plieninio korpuso kieto kuro katilai nėra prasteni nei ketiniai kieto kuro katilai. Tačiau plonasieniai plieninio korpuso katilai veikiami rūgštaus kondesato gana greitai surūdyja ir prakiūra.

Aukštesnio efektyvumo yra dujų generaciniai katilai. Paprastame kieto kuro katile vykstant degimui išsiskiria degios dujos, kurios pasišalina per dūmtraukį. Dujų generaciniame katile išsiskiriančios degios dujos patenka į antrinio degimo kamerą. Tokių katilų naudingo veikimo koeficientas siekia apie 90 procentų.

Modernūs kieto kuro katilai į dūmtraukį išleidžia atvėsusius dūmus. Tokie dūmai kondensuojasi ant dūmtraukio sienelių. Rūgštus kondensatas ardo sieneles. Todėl, jei keičiate seną katilą į modernesnį, reikia keisti ir kaminą. Bene atspariausi kondensatui yra kokybiški keraminiai kaminai.

Technologijoms ištobulėjus rinkoje atsirado kombinuotų kieto kuro ir granulinių katilų, kurie yra tarsi du viename. Labai patogu, kad esant galimybei galima kūrenti malkomis, o išvykstant įstatyti arba įjungti granulių degiklį - ir taupu, ir patogu. Kombinuotais čekiškais ir kitų gamintojų katilais prekiauja UAB “Technika jums”, universalūs kombinuoti kieto kuro katilai gali būti su stacionariais arba įstatomais granulių degikliais.

 

kieto kuro katilas
Kieto kuro katilas efektyviausiai veikia kai dirba  ne mažesniu nei 50 proc. pajėgumu. UAB “Technika jums” specialistai parenka reikiamos galios katilus ir neperša galingesnių nei reikia pagal namo poreikius.

Kieto kuro katilai yra ne nuolatinio, periodinio veikimo. Todėl jie turėtų būti parenkamai kiek didesnio galingumo nei yra maksimalus pastato šilumos poreikis (apie 1,2 - 1,3 karto). Kieto kuro katilai labiau tinkami D, C, B klasės pastatams. Juos kiek sunkiau reguliuoti nei kitą šildymo įrangą ir kuras geriausiai sudega kai katilas dirba ne mažesniu kaip 50 procentų pajėgumu.

Granuliniai katilai supaprastino kieto kuro katilų naudojimą. Granulinis katilas turi granulių konteinerį, iš kurio į pakurą  paduodamos granulės. Tai leidžia pailginti kuro užkrovimo tarpus Konteineris papildomas kas 2 - 3 dienos. Įsigijus granulinį katilą su pelenų nupūtimu sumažėja priežiūros poreikis.

Šildymas židiniu dažniausiai naudojamas kaip papildomas. Modernūs židiniai turi aukštą naudingumo koeficientą, gali šildyti skystą energijos pernešėją. Tačiau dažniausiai šildomas oras, kuris ortakiais gali būti nukreipiamas į kitas patalpas. Kaip pagrindinis šilumos šaltinis židinys gali būti aukšto energinio efektyvumo pastatuose.

Visi kieto kuro katilai degindami kurą sunaudoja daug oro deguonies. Todėl patalpose turi būti pakankamas oro pritekėjimas, iki katilų, židinių, krosnelių reikėtų atvesti atskirą ortakį iš lauko.

Dujinis šildymas

Dujinis šildymas populiarėja dėl bene mažiausios pradinės investicijos į katilą ir eksploatacijos patogumo. Dujinis katilas greitai reaguoja į temperatūros pokyčius. Didžiausias dujinio šildymo trūkumas - tai ne visur ateinantis gamtinių dujų vamzdis, svyruojanti dujų kaina.  Individualiai atsivesti dujų vamzdį kainuoja daug. Alternatyva gali būti suskystintų dujų talpyklos. Nors su talpykla smarkiai išauga pirminės investicijos, talpyklai reikia sklypo, didesni saugos reikalavimai.

 

dujinio sildymo irengimas
Dujinis šildymas yra itin kompaktiškas ir patogus. 7 kW dujinis šildytuvas apšildo 60 kvadratinių metrų C klasės namą.

Šildymas elektra

Nors elektra gana brangi, tačiau aukšto energinio efektyvumo name jos labai daug nereikės. Didžiausi sutaupymai yra pirminėje investicijoje. Pakanka įsigyti radiatorius ir pajungti į bendrą elektros tinklą. Atkrenta katilinės, kuro saugyklos, šilumos perdavimo sistemos įrengimo kaštai.

Elektrinių šildytuvų yra keli tipai. Įprastiniai tepaliniai radiatoriai, konvekciniai šildytuvai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Plačiau apie infraraudonųjų spindulių šildytuvus ir šildymo principą.

Naudojamas elektrinis grindinis šildymas. Tai tiek kaitinimo elementų grindinis elektrinis šildymas, tiek infraraudonųjų spindulių grindinis šildymas.

 

infraraudonuju spinduliu sildymas
Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštė primena dekoro elementą  

Infraraudonųjų spindulių plokštės gali tapti kambario dekoro elementu. Jos gaminamos kaip paveikslai, fototapetai. Infraraudonasis šildymas yra vienas iš efektyviausiai naudojančių elektros energiją. Šildytuvo skleidžiami infraraudonieji spinduliai šildo jų kelyje pasitaikančius objektus, nuo jų šiluma sklinda toliau. Ypač tinka didesniam kambariui šildyti.

Elektrinis šildymas itin patogus dėl paprasto automatizuoto valdymo, saugumo, paprastumo eksploatacijoje. B klasės pastate verta kombinuoti su kitu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, židiniu, šilumos siurbliu, saulės baterijomis. Lyginant su kitais šildymo būdais bus konkurencingas naudojant A ir aukštesnės klasės  namuose.

Šilumos siurbliai

A ir aukštesnės klasės namui šildyti Skandinavijos šalyse naudojami šilumos siurbliai. Šilumos siurbliai naudoja ore, grunte ar vandenyje esančią šilumos energiją. Šilumos siurblių yra keletas tipų. Pirmieji Lietuvos rinkoje atsirado geoterminiai šilumos siurbliai. Jie ima šiluminę žemės energiją ir ją koncentruoja patalpų ar vandens šildymui. Tai aukščiausio efektyvumo šilumos siurbliai. Tačiau geoterminio šildymo įrengimas reikalauja nemažų pirminių investicijų – vamzdyno kolektoriaus žemėje ar gręžinio.

Pakankamai efektyvus yra ištraukiamo oro šilumos siurblys. Jis naudoja iš patalpų šalinamo oro šiluminę energiją.  Tuo pačiu jis atlieka rekuperatoriaus funkcijas. Žiemą šildo, vasarą gali vėsinti, šildo vandenį. Plačiau apie ištraukiamo oro šilumos siurblius – „Ištraukiamo oro šilumos siurbliai atlieka trigubą darbą“.

silumos siurblys
Švedijos NIBE ištraukiamo oro šilumos siurblių sezoninis efektyvumas yra vienas aukščiausių rinkoje, šie siurbliai populiarūs Skandinavijos šalyse. Įmonės atstovas Lietuvoje - UAB “Ekoklima”
.

Kita energiškai efektyviuose pastatuose tinkama šildymo įranga yra naujos kartos šilumos siurbliai oras oras ir oras vanduo - jie naudoja aplinkos oro šiluminę energiją. Pradinė investicija gana nedidelė, įranga nedidelių gabaritų, montuojama patalpoje arba lauke.

Svarbiausias bet kurio šilumos siurblio rodiklis yra vidutinis metinis arba sezoninis efektyvumo koeficientas (SCOP), parodantis, koks per metus, esant įvairioms oro sąlygoms, yra šilumos siurblio sunaudotos elektros energijos ir išgautos šilumos energijos santykis. 

Šilumos siurblys oras–vanduo

Šilumos siurblį reiktų rinktis ne pagal šildomą plotą, o pagal pastato šildymo poreikį, t.y., pagal metines šilumos sąnaudas. Jeigu pastatas turi energinio naudingumo sertifikatą, šilumos energijos poreikis 1 kv. metrui nurodomas sertifikate. Jeigu šildymo poreikis neapskaičiuotas, kaip nustatyti reikalingą šildymo poreikį ir šilumos šaltinio galią, aptarėme aukščiau.

Naujos statybos A+ ir A++ name šildymo poreikiai nedideli, todėl optimalus ir, ko gero, pigiausias variantas šildymo įrangos ir montavimo požiūriu yra šilumos siurblys oras-vanduo. Kaip jis veikia ir ar tikrai pakaks jo pagaminamos šilumos energijos?

Šilumos siurbliai oras-vanduo veikia atvirkščiu šaldytuvui šilumos perkėlimo principu: aušinamas lauko oras, o šiluma, gauta kaip aušinimo proceso produktas, perduodama per šilumokaitį skysčiui, kuris naudojamas pastato oro šildymui ir karšto vandens ruošimui.

„Renkantis šilumos siurblį oras-vanduo pats populiariausias klausimas yra „Kokiai lauko temperatūrai esant šilumos siurblys nebegamins šilumos, o šildys elektra?“, - sako UAB „Ekoklima“ vadovas Robertas Kleštornas. Specialistas atsako, jog šis rodiklis individualus ir priklauso nuo daugelio faktorių: šildomo ploto, norimos patalpų temperatūros, karšto vandens sąnaudų ir temperatūros, šilumos nuostolių pastate ir kt. Tai rodiklis, panašus į automobilio kuro sąnaudas – jos priklauso nuo to, ar važiuojate mieste ar autostrada, nuo vairuotojo patirties, oro sąlygų ir kt.

Šilumos siurblio SCOP – metinis šilumos siurblio efektyvumo koeficientas rodo, koks per visus metus, esant įvairioms oro sąlygoms, bus šilumos siurblio sunaudotos elektros energijos ir išgautos šilumos energijos santykis. Lietuva priskiriama šalto klimato šalims, raiktų žiūrėti į antrą šio koeficiento reikšmę. Pavyzdžiui, NIBE F2120 oras-vanduo šilumos siurblio efektyvumo SCOP rodiklis yra 5/4,3. Tai reiškia, kad pagal tam tikras sąlygas apskaičiuotas efektyvumas šalto klimato žemose temperatūrose yra 4,3, bet reikia turėti omenyje, kad tai metinis rodiklis, o per metus labai žemų temperatūrų (-20-25 C) pas mus tebūna diena ar dvi. Oras vanduo šilumos siurblių galia mažėjant lauko temperatūrai krenta, SCOP rodiklis skaičiuojamas esant +7 laipsniams šilumos

 


Naujausios kartos NIBE S2125 oras-vanduo monoblokinis šilumos siurblys, pasižymintis labai aukštu efektyvumu ir tyliausias rinkoje

Savaime suprantama, oras-vanduo šilumos siurblių galia krentant lauko oro temperatūrai mažėja. Renkantis šilumos siurblį patikimas gamintojas pateikia grafiką, kaip keičiasi siurblio naudingumas kintant lauko temperatūrai. Pagal šiuos grafikus galima palyginti skirtingų gamintojų šilumos siurblius.

Dar vienas kriterijus, svarbus oras-vanduo šilumos siurblio darbui - lauko agregato skleidžiamas triukšmo lygis. Tai reikia turėti omenyje, ypač jei šilumos siurblys statomas netoli kaimynų sklypo ribos, nepatariama jo statyti ir po savo miegamojo langais.

Fotoelementų elektrinės ir saulės energijos kolektoriai

Fotoelementai paverčia šviesos srautą į elektros srautą. Gautas elektros srautas gali būti naudojamas šildymui, šilumos siurblio darbui, vandens šildymui. Problema, kad daugiausiai elektros pagaminama vasarą, žiemą, kai reikia energijos šildymui daugiausia, jos pagaminama mažai. Geras perspektyvas saulės moduliams suteikė galimybė atiduoti perteklinę elektrą pasaugojimui skirstomiesiems tinklams, žiemą ją susigrąžinant.

Plačiau apie saulės elektrinės įrengimą bei saulės modulių technines charakteristikas, rašoma straipsnyje “Saulės elektrinė verslui”.

Dabar, kol dar subsidijuojama dalis saulės elektrinės įrengimo kaštų, ši energijos rūšis, tinkama ir šildymui, populiarėja ir, turint omenyje žaliąjį Europos kursą, matyt, taps, vyraujančia.

Išsamiau apie atskiras šildymo rūšis galite paskaityti šiuose straipsniuose: "Kieto kuro katilai"

Automatinis šildymo sistemos valdymas

2020-2021 metais Lietuvos energetikos institutas  parengė studiją  „Gyventojai energetikos transformacijų kontekste: energijos nepriteklius“. Joje konstatuota, kad „neefektyvūs įrenginiai, šildymo sistemos ir neefektyvi jų eksploatacija lemia dar didesnį energijos vartojimą, nes daugumoje atvejų sutampa su žemu pastatų energijos vartojimo efektyvumu. Energijos suvartojimo namų ūkiuose statistinių tyrimų 2018 -2020 m. duomenimis, vidutinis šildymo katilų individualiuose namuose amžius siekia apie 10 metų. Seni, automatinio reguliavimo neužtikrinantys šildymo įrenginiai lemia žemą energijos vartojimo efektyvumą, o kartu – dideles išlaidas kurui ir energijos nepriteklių. Nors formaliai išlaidos kurui naudojant nemodernius šildymo būdus gali būti mažesnės, to pasiekiama komforto sąskaita. Taigi, energijos nepriteklius pasireiškia ne tik per dideles išlaidas energijai, bet ir per negalėjimą užtikrinti pakankamo komforto lygio“.

Studijoje daroma išvada, kad didžioji dalis vartotojų renkasi pigiausius šildymo įrenginius ir kurą, mažai žino apie patalpų temperatūros automatinio reguliavimo galimybes, nevertina šildymo sistemos eksploatacijos ir priežiūros kaštų.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis sako, kad net ir naujoje statyboje naudojami paprastesni ir labai elementarūs šildymo valdymo būdai, nors šildymo valdymo  technologijos yra pažengusios, jų yra įvairių lygių.

Pats paprasčiausias šildymo sistemos valdymo būdas – rankinis mechaninis termostatas. Termostate su ekranu jau yra galimybė naudoti laikmatį, kai optimali patalpų temperatūra pasiekiama norimu laiku – pavyzdžiui, vakarop, kai šeimos nariai grįžta ir darbo ir mokslo įstaigų. Pasibaigus nustatytam laiko intervalui, pavyzdžiui, naktį, valdiklis persijungia į ECO režimą. Paryčiui valdiklis vėl įjungia komfortiškos ir optimalios temperatūros režimą.

 


JUNG temperatūros reguliatoriumi galima valdyti įvairius šildymo prietaisus, jis turi keletą automatinio režimo programų, neleidžia perkaitinti elektrinio grindų šildymo sistemos.[/caption]

Pagal poreikį nuolat keičiantis patalpų temperatūriniam režimui nepereikvojama šilumos energija. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad automatinio šildymo reguliavimo nauda yra menka, tačiau, jei suskaičiuotume šildymo dienas ir temperatūros reguliavimu sutaupytas kilovatvalandes, pamatytume, kokie dideli tai skaičiai“, - sako „JUNG Vilnius" vadovas.

JUNG patalpų šilumos reguliatoriai ar valdikliai su ekranu yra  plokščio dizaino ir nesiskiria nuo elektros jungiklių, su kuriais galima grupuoti viename bloke. 

Vandeniu šildomų grindų įrengimas su AFC technologija 

Vandeniu šildomos grindys - nebe naujiena, jos įrengiamos labai dažnai, informacijos apie grindinį šildymą yra daug. Bet, kaip ir daugeliu kitų atvejų, velnias slypi detalėse. O ta detalė yra kolektoriai su AFC technologijos vožtuvais. Ką tai reiškia ir kuo AFC technologija naudinga?

Pradėkime nuo problemos – vandeniu šildomos grindys yra inertiška sistema, jos ilgai šyla ir ilgai vėsta. Vadinasi, reikalingas kuo tikslesnis reguliavimas. Tą puikiai atlieka kolektoriai su AFC technologija.

AFC - automatine srauto kontrolė (Automatic Flow Control). Kuo ši technologija išskirtinė ir kodėl ji taip sparčiai skinasi kelią į mūsų namus? AFC technologija nebėra didelė naujiena. Panaši technologija jau seniai naudojama komercinių pastatų vandeninių šildymo ar vėsinimo sistemų srautų balansavimui ir reguliavimui. Tobulėjant technologijoms ir kopijuojant automatinio balansavimo sėkmę, ji pamažu atėjo ir į mažesnes šildymo sistemas individualiuose namuose, kotedžuose ar daugiabučiuose.

 

automatine-grindu-sildymo-kontroles-sistema
AFC vožtuvai.

Vožtuvai su AFC technologija patogūs tuo, kad juos lengva subalansuoti. Pakanka pasitikėti vožtuvo nustatymo skale ir ją pasukti į reikiamą padėtį, taip vadinamą išankstinį nustatymą, priklausomai nuo užduoto srauto. Po nustatymo vožtuvas veiks kaip savotiškas srauto ribotuvas ir neleis pro jį pratekėti didesniam srautui nei buvo nustatyta. Jokių kitokių papildomų balansavimo armatūrų nebereikia. Išvengsime balansavimo procedūros, sutaupysime balansavimui skirtos armatūros sąskaita. Išankstinius srauto parametrus nustatyti labai paprasta ir nesudėtinga net ir eiliniam vartotojui.

SVARBU

Kolektorių su AFC technologija pranašumas prieš įprastus kolektorius su debitomačiais tas, kad, vykstant patalpų temperatūros reguliavimui, patalpų termostatai elektroterminių pavarų pagalba uždaro tam tikrus kontūrus, o likęs srautas nepereina į likusius veikti kontūrus, nes AFC technologijos dėka srautas juose bus ribojamas ir tekės tiksliai toks, koks yra nustatytas.

Dėl tokio tikslaus srautų paskirstymo ir ribojimo šie kolektoriai yra nepakeičiamas sprendimas ne tik naujuose A+ ar A++ energinio efektyviuose pastatuose, kur srautai maži ir be AFC technologijos juos „sugaudyti“ sudėtinga, bet ir senesnės statybos renovuojamuose pastatuose su grindiniu šildymu. Šie kolektoriai - tai aukštesnis reguliavimo lygis, idealus energijos paskirstymas, tiksli patalpų temperatūra, idealus komfortas su mažiausiomis energijos sąnaudomis.

 

grindinio-sildymo-balansavimas
AFC technologijos srauto balansavimas

Svarbu nepamiršti, kad pasirinkus AFC kolektorius ir juos derinant su kitais pastate esančiais šildymo prietaisais, tokiais kaip radiatoriai ar konvektoriai, pastariesiems taip pat reiktų naudoti vožtuvus su AFC technologija. To dėka rezultatas bus nepriekaištingai veikianti ir tvari šildymo sistema. 

Vožtuvų su AFC technologija pranašumai:

  • Lengvas paleidimas, nereikia sudėtingų vamzdynų tinklo skaičiavimų;
  • Lengva naudoti: sumontuokite, nustatykite ir pamirškite;
  • Srautą galima tiesiogiai reguliuoti ant vožtuvo (nustatymo vertė 1 = 10 l/h, 2 = 20 l/h ir t. t.);
  • Nustatytas srautas niekada neviršijamas;
  • Jokių hidraulinių trukdžių atidarant ar uždarant kitus vožtuvus ir (arba) sistemos sekcijas;
  • Patikrinta technologija - sėkmingai naudojama beveik 10 metų;
  • Galimas viršutinių dalių keitimas arba bandymas veikiant slėgiui;
  • Sprendimas kiekvienam poreikiui: AFC gaminių asortimentas skirtas visų tipų radiatoriams ir grindiniam šildymui;

Optimizuotas energijos suvartojimas ir patalpų komfortas;

Šildymo sistemos prietaisai

Dažniausiai kyla  klausimų ar rinktis grindinį, ar radiatorinį šildymą. Kiekvienas šis šildymo būdas dar turi įvairių modifikacijų.

Grindinis šildymas gali būti kelių tipų. Prie centrinės šildymo sistemos galima pajungti vamzdelinę šildymo sistemą. Daug kas ją vadina vandeniu šildomos grindys, nors dažniausiai sistema užpildoma ne vandeniu, bet neužšąlančiu skysčiu.  Per šilumokaitį šiluma perduodama į grindinio šildymo sistemą. Po patalpas šiltas vanduo perskirstomas per kolektorius. Kolektorinėje galima reguliuoti vandens srautą ir tuo pačiu temperatūrą atskirose patalpose. Vamzdeliai gali būti dedami ant armatūros arba ant specialaus putų polistirolio padėklo su konusais, tarp kurių išvedžiojami vamzdeliai. Pastarasis būdas patogesnis, nes betonavimo metu galima be problemų vaikščioti ant vamzdelių. Taip pat putų polistirolis izoliuoja nuo šilumos praradimo į perdangą. Naudojant armatūrą ji turi būti dedama ant specialių atramų arba pakeliama kiek uždėjus betoną.

 

grindinio sildymo irengimas
Grindinis šildymas įrengiamas vienoje iš Vilniaus senamiesčio palėpių. Grindinio šildymo vamzdžius galima dėti ant armatūros arba specialių putplasčio plokščių. Šiuo atveju vamzdžiai uždėti ant stiklo bazalto armatūros kuri iškelta virš grindų paviršiaus specialiais laikikliais. Tačiau patogiau dirbti instaliuojant vamzdžius į putplasčio plokštes. Tai sumažina šilumos praradimą į perdangą.

Populiarus ir elektrinis grindinis šildymas. Jį paprasčiau sumontuoti, taip pat jis paprasčiau valdomas. Jų taip pat yra keli tipai. Elektriniai kilimėliai. kurie šildo kaistančiu elementu. Pastaruoju metu populiarėja infraraudonasis grindinis šildymas. Vietoj įprastų elektrinių kilimėlių naudojami infraraudonieji šildymo kilimėliai.

Klasikinis radiatorinis šildymas susideda iš vamzdžių, kolektoriaus ir radiatorių. Per kolektorius taip pat galima reguliuoti šildymą skirtingose patalpose. Iš katilo, šilumos siurblio, dujinio katilo karštas vanduo tiesiogiai arba perduodant karštį per šilumokaitį vamzdžiais patenka į radiatorius.

Taip pat naudojami elektriniai radiatoriai. Jie gali būti su šildymo elementu, kaitinančiu skystį. Jie populiaresni nes skystis akumuliuoja šilumą ir galima gauti tolygesnį  patalpos sušilimą. Šildymo elementu kaitinančiu orą ir patalpą sušildančiu karšto oro srautu. Mažiau mėgstamas, nes sausina patalpos orą. Taip pat sparčiai populiarėja infraraudonieji elektriniai radiatoriai. Infraraudonoji spinduliuotė atsispindi ant daiktų, juos šildo ir nuo jų skleidžiasi maloni šiluma į aplinką. Infraraudonieji radiatoriai itin tinkami šildyti didesnes ir aukštesnes patalpas.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Šildymo sistemos įrengimas

Geriausia šildymo sistema, kaip paskaičiuoti šildymo sistemos galingumą, šildymo sistemos prietaisai, šildymo sistemos valdymas

Vandeniu šildomų grindų įrengimas

Kaip įrengti vandeniu šildomas grindis, šildomų grindų izoliavimas, šildymo vamzdžių išvedžiojimas

Rotaciniai rekuperatoriai

Rotacinį ar plokštelinį rekuperatorių rinktis, rekuperatoriai butui, namams, biurams ir pramonei

Kokį rekuperatorių rinktis?

Geriausi rekuperatoriai, rekuperatoriaus pasirinkimas, rotaciniai ir plokšteliniai rekuperatoriai, atskirų srautų rekuperatorius

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: