Kaip nemodernizuojant viso daugiabučio sumažinti sąskaitas už šildymą? Valstybė kompensuoja 80 proc. šilumos punkto modernizavimo kainos. Pridėjus bendrijos kaupiamąsias lėšas, šildymo sistemos pertvarkymas gali nieko nekainuoti, bet butuose bus šilčiau, o sąskaitos už šildymą mažesnės. Šilumos punkto modernizavimas, automatizavimas, šildymo sistemos balansavimas. Parama šilumos punkto renovacijai.

Visi sutinka, kad bet kuriam automobiliui reikalinga techninė apžiūra ir remontas, detalių keitimas. Šildymo sistema daugiabutyje - ne mažiau sudėtinga inžinerinė sistema, susijusi su karšto vandens ir šilumos tiekimu. Laikui einant ji dėvisi, tampa neefektyvi. Bet kažkodėl manoma, kad ją remontuoti reikia tik įvykus avarijai, nors šildymo sistemos modernizavimas leidžia išvengti avarijų, gyventi šilčiau ir sumažinti sąskaitas už šildymą.

Šilumos punkto modernizavimo būdai

Nors daugiabučio šilumos punkto modernizavimas yra pačių gyventojų iniciatyva, tačiau, gali būti, kad ateityje už nemodernizuotą šilumos punktą galimos sankcijos. Energetikos ministerija yra išleidusi įsakymą, jog visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos turi atitikti privalomus reikalavimus, elevatoriniai šilumos punktai turi būti pakeisti į automatizuotus. Reikalavimų neatitinkantys šilumos punktai turi būti modernizuoti iki 2026 metų liepos 1 d.

2022 metais buvo suskaičiuota, kad šalies daugiabučiuose dar yra apie 3 tūkst. seno tipo elevatorinių šildymo sistemų.

Be to, netgi dalis seniau automatizuotų šilumos punktų automatiškai nepalaiko temperatūros pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoje, tokius irgi reiktų atnaujinti, tai reiškia sumontuoti automatiką, reguliuojančią ir palaikančią šildymo ir karšto vandens tiekimo temperatūrą.

Sena ir nusidėvėjusi šilumos punkto įranga turi įtakos šildymo efektyvumui, elektros energijos sąnaudoms, dėl šios priežasties dažni gedimai ir avarijos.  Nekalbant apie tai, kad dar vis yra šilumos punktų, kuriuose neizoliuoti vamzdynai.

Pagrindinis automatizuoto šilumos punkto privalumas yra automatinis temperatūros palaikymas visuose butuose, toks automatizavimas leidžia sutaupyti nuo 15 iki 25 proc. šilumos energijos.

Efektyviausias šilumos punkto pertvarkymo būdas yra vienvamzdės sistemos perdarymas į dvivamzdę, bet vis dar manoma, kad tokia pertvarka brangi, reikalauja didelio remonto kiekviename bute. Remontas reikalingas, bet ne toks didelis, kaip įsivaizduojama. Kadangi pravedamas papildomas vamzdis, tiesiog reikia sutvarkyti praėjimo vietas.

Palikti vienvamzdę sistemą gal ir pigiau, bet ilgainiui tikėtina, kad tokia sistema vartos daugiau energijos ir taupymas bus neženklus, prailgės jos atsipirkimo laikas.

Bet kuriuo atveju pirmiausia šilumos punkto renovacija būtina elevatoriniuose šilumos punktuose, kuriuose nėra šilumos kiekio, patiekiamo į pastatą, automatinio reguliavimo galimybės priklausomai nuo lauko temperatūros. Tokių pastatų butuose per šalta arba per karšta, gyventojai jaučia diskomfortą, bet už šildymą gauna dideles sąskaitas.

Gana elementarus ir paprastas būdas pagerinti šilumos vienvamzdėse sistemose paskirstymą yra automatinis karšto vandens ir šildymo stovų subalansavimas.

Šildymo sistemos balansavimas

Daugelyje iki 1993 metų pastatytų daugiabučių yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema, kai iki tam tikros temperatūros pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, tuose butuose yra šilčiausia. Tolimesniuose, į kuriuos atiteka atvėsęs šilumnešis, temperatūra žemesnė. O jei dar kuriame nors bute yra didesniais pakeisti radiatoriai, kiti butai gauna visiškai atvėsusį šilumnešį ir jų gyventojai dėl to kaltina šilumos tiekėjus. Priežastis - nesubalansuota šildymo sistema.

Kadangi daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema, UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo automatinius arba rankinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvu ir kitus komponentus  - kurie visi kartu vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvią kaip ir dvivamzdė. Vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimo išlaidos šiek tiek yra mažesnės nei keitimas į dvivamzdę, todėl šilumos punkto ir sistemos modernizavimas yra labai patrauklus butų savininkams.

Kad šiluma butuose būtų paskirstyta tolygiai, ant šildymo sistemos išeinančių stovų turi būti įrengti balansiniai vožtuvai (ventiliai) viso pastato šildymo sistemai subalansuoti. Taip pat, siekiant tolygiai paskirstyti šilumą vonių rankšluosčių džiovintuvuose, vadinamuose  ,,gyvatukuose" užtikrinti žemesnę grįžtamąją temperatūrą karšto vandens kontūre, būtina subalansuoti karšto vandens sistemų stovus.

Ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius balansinius arba automatinius balansinius vožtuvus, iš karto gaunamas nemenkas šilumos sutaupymas. Balansiniai  vožtuvai turi matavimo antgalius, prie kurių prijungus matavimo prietaisą galima matyti, koks vandens srautas prateka, ar jis atitinka projektinį srautą.

Tikslesni ir lengviau nustatomi yra automatiniai balansiniai vožtuvai, tikslus nustatymas garantuoja projektinį srautą, bet ir pro jį pratekantį srautą retsykiais reikia pamatuoti.

Pagrindinės hidraulinio balansavimo priemonės: automatinis TA-Compact-P ir rankinis TBV-CM balansiniai srauto reguliavimo vožtuvai su užsisandarinančiais matavimo antvamzdžiais. Gamintojas  „IMI Hydronic Engineering".

Tradiciškai renovuojant senus daugiabučius su vienvamzdėmis sistemomis ant stovų yra naudojami automatinio balansavimo vožtuvai TA-Compact-P arba komplektai STAD+STAP (tai yra rankinis balansinis STAD + slėgio perkričio reguliatorius STAP).

Rankinio balansinio vožtuvo STAD ir slėgio perkryčio reguliatoriaus STAP komplektas. Gamintojas „IMI Hydronic Engineering".

Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas šilumnešio srauto poreikis, nepriklausomai nuo to,  kaip kiekvienas butas atskirai reguliuoja savo šilumos poreikius.

Ne visuose šilumos punktuose galima pritaikyti automatinius balansinius vožtuvus, galima naudoti ir rankinius su išankstinio nustatymo ir fiksavimo funkcija, pilno uždarymo, su galimybe matuoti slėgio nuostolius, srautą ir šilumnešio temperatūrą.

Renkantis bet kurį balansavimo vožtuvą, meistrai turėtų įvertinti, kad jie būtų pilno uždarymo, turėtų išankstinio nustatymo ir fiksavimo funkcijas, būtų galima išmatuoti jų slėgio nuostolius, srautą ir esamą šilumnešio temperatūrą.

Šilumos reguliavimas butuose

Ant radiatorių sumontavus termostatinį ventilį ir termostatinę galvutę, galimas šilumos reguliavimas. Tuo tikslu pašalinamas senas trieigis vožtuvas ir perdaromas radiatoriaus pajungimas: ant vandens tiekimo vamzdžio sumontuojamas trieigis termostatinis ventilis su vandens paskirstymo vamzdžiu.

Didelio pralaidumo termostatiniai ventiliai.  Gamintojas - „IMI Hydronic Engineering".

Ant radiatoriaus sumontuotu termostatu reguliuojama kambario temperatūra valdant šilumnešio srautą ir keičiant srauto santykį per radiatorių bei apvadą. Bendras šilumnešio srautas stovuose išlieka pastovus. Vienvamzdės sistemos renovacijoje naudojami mažo pasipriešinimo vožtuvai. Išlaikant teisingą atstumą iki apytakinio vamzdžio, trieigis vožtuvas nėra reikalingas.

Ant radiatorių sumontavus termostatinius ventilius ir termostatines galvutes, būtinas hidraulinis sistemos išbandymas, jį turi atlikti darbus vykdantis rangovas.

Renovuojant daugiabučio šildymo sistemą tikslinga naudoti apriboto temperatūros diapazono termostatines galvutes. „IMI Hydronic Engineering" specialistai siūlo, kad kad temperatūra termostatinėje galvutėje būtų apribota iki  +16 laipsnių C.

Apribojus radiatoriaus reguliavimo temperatūrą išvengiama šiluminių mainų per atitvaras - t.y., per sienas tarp butų. Taip eliminuojama klaidingai mąstančių gyventojų įtaka, kai termostatinės galvos pagalba srautas į radiatorių beveik uždaromas, „atseit aš taupau, man šilumos pakanka", kai tuo tarpu vyksta šiluminiai mainai per sienas ir kaimynai šildo „taupančiojo" butą.

Parama šilumos punkto renovacijai

Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui  daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur. Buvo gautos 109 paraiškos daugiau kaip už 4 mln. Eur, patvirtintos 88.

Tuo pačiu Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančioms priemonėms finansuoti. Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų - iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln. eurų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.

Šilumos punkto modernizavimo nauda

30-ies butų 1977 metų statybos nemodernizuotame daugiabutyje Klaipėdoje 2023 metų vasarą renovuota visa šildymo sistema: senas elevatorinis šilumos punktas buvo automatizuotas: pakeisti vamzdynai, jie izoliuoti, ant stovų įrengti balansiniai ventiliai, radiatoriai pakeisti į reguliuojamus su šilumos dalikliais. Daugiabučio bendrija iš kaupiamųjų lėšų turėjo 20 proc. šildymo sistemos renovacijai  reikalingos sumos.Iš  daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo programos fondo bendrijai buvo kompensuota  80 proc. šilumos punkto renovacijos darbų kaštų. Namo šildymas iš atnaujinto šilumos punkto buvo pajungtas 2023 metų spalio 15 d., todėl duomenų apie realią naudą bendrijos pirmininkė dar neturėjo. Tikimės, kad šildymo sezonui pasibaigus galėsime nurodyti realius sutaupymus dėl atnaujinto šilumos punkto.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su UAB „IMI Hydronic Engineering".