Daugiabučio renovacija
Atnaujinta: 2023-09-12

Jei po daugiabučio modernizavimo pasiekiama A energinio naudingumo klasė, galima atgauti pusę renovacijai išleistų lėšų. Efektyviausios modernizavimo priemonės, šiltinimas putplasčiu ir šilumos punkto modernizavimas, šildymo sistemos balansavimas.

Daugiabučio renovacija

Šilumos siurbliai daugiabutyje

2015 metais Alytuje, Jurgiškių g. 25 buvo modernizuotas 9 aukštų, 36 butų, turintis 2214,72 mšildomo ploto daugiabutis. Atlikta visapusiška renovacija: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai ir durys, modernizuota šildymo sistema, sumontuoti saulės kolektoriai ir šilumos siurbliai. Po modernizavimo namas atjungtas nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų. Šilumą išgauna šilumos siurbliai, o karštą vandenį ruošia saulės kolektoriai. Sumontuoti geoterminiai NIBE F1245 2*60 kW šilumos siurbliai, generuojantys ją iš 100 metrų gylio gręžinių. Karštam vandeniui ruošti įrengti 44 m2 ploto saulės kolektoriai, yra 3x1000 ltr boileriai. Faktiškai pasiektas 69,9 proc. šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas. 2023 metų kovo mėn. trijų kambarių buto vidutinė šildymo kaina buvo 28 Eur, dviejų - 22 Eur. Kaip sako daugiabučio bendrijos pirmininkas Juozas Čaplikas, jei nebūtų padidėjusi elektros energijos kaina, šildymas ir karštas vanduo kainuotų dar mažiau. Formaliai daugiabučiui įrašyta C energinio naudingumo klasė, nors, pirmininko nuomone, jis galėtų pretenduoti į aukštesnę.

Daugiabučių renovacijos apimtys

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą. Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477.

Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Svarbi šio kvietimo tendencija - alternatyvių energijos šaltinių diegimas planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose. Iš 477 patvirtintų paraiškų daugiau kaip pusėje daugiabučių numatyta diegti atsinaujinančios energijos priemones - saulės elektrines ir/ar šilumos siurblius

„Pasirašius sutartis, bus pereinama į kitą projektų įgyvendinimo stadiją - prasidės projektavimo darbai, po kurių seks rangovų paieška," - teigia Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Pasak G. Burbienės, planuojama, jog jau kitų metų pavasarį prie nemažos dalies šio kvietimo daugiabučių bus pastatyti pastoliai ir pradėti renovacijos darbai.

Į finansuojamų projektų sąrašą taip pat įtraukti trys A energinio naudingumo klasę planuojantys pasiekti daugiabučiai iš atskiro iki 2023 metų spalio 2 d. vykstančio kvietimo. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Daugiabučio renovacija iki A klasės

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę. Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę. Modeliavimui pasirinkto daugiabučio namo pagrindiniai rodikliai:

Eil.

Nr.

Daugiabučio rodiklis

Charakteristika

1.

Pastato statybos metai

1981

2.

Pastato aukštų skaičius

5

3.

Pastato bendras plotas, m²

2636,45

4.

Pastato šildomas plotas, m²

2412,91

5.

Pastato šildomas tūris, m³

6032,28

6.

Laiptinių skaičius pastate

3

7.

Butų skaičius pastate

45

8.

Namo šildymo sistemos tipas

Centralizuoti šilumos tinklai, šilumos punktas pastato rūsyje

 

Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas. Į A klasę įtrauktas rekuperacinės vėdinimo sistemos butuose įrengimas, kad būtų užtikrinti norminiai higienos reikalavimai, nors rekuperacinė vėdinimo sistema A klasės pastatams neprivaloma.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72. Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos būdai ir priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos. Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Daugiabučio renovavimo priemonės
Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudaryta lentelė, kurioje energinis priemonės efektyvumas įvertintas balais:

Eil.

Nr.

 

Modernizavimo priemonė

Energinis

efektyvumas

(balais)

1.

Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas:

 

1.1

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas ir (ar) rekonstravimas, įskaitant šilumos įrenginių modernizavimą ir (ar) rekonstravimą butuose (šilumos reguliavimo ir apskaitos prietaisų, kitų priemonių, būtinų sistemos efektyvumui padidinti, įrengimas)

12

1.2

Tik šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) modernizavimas ir (ar) rekonstravimas

8

2.

Langų keitimas:

 

2.1

Langų keitimas (jeigu keičiama arba pakeista ne mažiau kaip 80 % langų)

15

2.2

Langų keitimas (jeigu keičiama arba pakeista mažiau kaip 80 % langų, tačiau ne mažiau kaip 50 % langų

8

3.

Balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal bendrą projektą stiklinant visus projekte numatytus balkonus (lodžijas)

3

4.

Stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant

5

5.

Fasadinių sienų apšiltinimas:

 

5.1

Visų išorės sienų apšiltinimas

16

5.2

Galinių išorės sienų apšiltinimas

10

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus. Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Orientacinis putplasčio storio skaičiavimas sienų šiltinimui, renovuojant daugiabutį ir siekiant A klasės:

Putplasčio storis

Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema daugiabučio renovacijai
Tinkuojamos termoizoliacinės sistemos pjūvis ir sudėtinės dalys.

Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės. Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. klijuojamų plokščių paviršiaus.

Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm

Daugiabučio cokolio šiltinimas

Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas.

Daugiabučio fasado šiltinimas

Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Jei šilumos izoliacija nenuleidžiama, tai ties cokolio viršumi į patalpas gali skverbtis ne tik šaltis, bet ir kauptis drėgmė bei veistis pelėsiai.

Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis. Dar daugiau šiltinimo putplasčiu detalių rasite paspaudę saugią nuorodą „Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektyvus".

Daugiabučio šilumos punkto modernizavimas

Nesusipažinusiems su šilumos tiekimu į daugiabučius atrodo, kad šilumos punkto pertvarkymas reikalingas tik šilumos tiekėjams. Tai netiesa. Modernizavus šilumos punktą šiluma į visus butus paskirstoma tolygiau, atskirame bute galima reguliuoti temperatūrą, tuo pačiu tai mažesni šilumos kiekiai ir sąskaitos, be to, tai greitai atsiperkanti investicija be didelio remonto.

Pagrindinės šilumos punkto modernizavimo priemonės yra šildymo sistemos balansavimas, automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose, oro pašalinimas iš sistemos ir kitos priemonės, priklausomai nuo šilumos punkto būklės.

Modernizuojant daugiabutį, kuriame yra vienvamzdė šildymo sistema, ji dažniausiai pertvarkoma į dvivamzdę - pastaroji yra efektyvesnė ir tiksliau reguliuojama, atsiranda galimybė reguliuoti temperatūrą butuose. Daugiau informacijos apie visos šildymo sistemos renovavimą: Šildymo sistemos renovavimas daugiabutyje".

Paprastas ir gana efektyvus šildymo ir karšto vandens sistemos optimizavimo būdas yra subalansuoti stovus ant jų sumontuojant rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus (automatinius srauto ribojimo vožtuvus).

Prieš balansuojant šildymo sistemą, iš jos turi būti pašalintas oras, sistema turi būti išvalyta nuo purvo nuosėdų. Iš šildymo sistemos nepašalintas oras yra korozijos ir purvo/nuosėdų susidarymo priežastis. Nesurinkus sistemoje esančio purvo, gali netinkamai veikti vožtuvai, termostatiniai ventiliai ir pan., jie pradeda strigti ar, pavyzdžiui, po vasaros sezono visai neveikia.

Daugiabučio šildymo sistemos purvo separatoriai
Šildymo sistemos užsiteršimas ir separatoriaus nauda.

Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina naudoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius. „IMI Hydronic Engineering" Helistill oro ir Zeparo Cyclone purvo separatoriai veikia labai efektyviai, o juos aptarnauti ir prižiūrėti labai paprasta.

Daugiabučio šildymo sistemos purvo separatoriai


Helistill - oro ir Zeparo Cyclone - purvo separatoriai.

„IMI Hydronic Engineering" specialistai rekomenduoja separatorius naudoti visada, nes jie ne tik kovoja su pasekmėmis, bet yra pagrindiniai elementai, kurie šalina priežastį - orą, kuris ir yra nešvarumų, rūdžių ir magnetito atsiradimo sistemose kaltininkas.

Ant stovų dažniausiai naudojami automatinio balansavimo komplektai: STAD (rankinis balansinis) + STAP (slėgio perkričio reguliatorius).

Daugiabučio šildymo sistemos balansiniai vožtuvai

Rankinio balansavimo vožtuvas ir slėgio perkričio reguliatorius.

Daugiabučio šildymo balansavimas

Rankinio balansavimo vožtuvo ir slėgio perkryčio reguliatoriaus montavimo shema.

Automatinis balansinis ventilis TA-Compact-DP naudojamas mažesniuose renovuojamuose arba naujai statomuose daugiabučiuose.

Tai yra „trys viename": dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius. Be to, čia galima montuoti ir termostatinę pavarą, kuri pavyzdžiui, nuo kambario termostato gavusi signalą uždaro arba atidaro šilumos srauto padavimą į butą.

Daugiabučio šildymo renovacija
„Trys viename" sistema: dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius.

Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C). Tokiu atveju ribojami temperatūriniai mainai per atitvaras tarp butų ir visas namas šyla tolygiau.

Daugiabučio šildymo sistemos reguliavimas
Ribojamos temperatūros termostatinė galvutė.

Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose dažniausiai naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos. Jos apsaugotos nuo vagystės ir reguliavimo, nes tam reikalingi specialūs raktai/įrankiai.

Dugiabučio šildymo sistemos termostatai

Padidinto atsparumo termostatinės galvutės laiptinėms ir kitoms viešoms vietoms.

Kur ir kokius gaminius rinktis šildymo punkto ir sistemos modernizavimui? Geriausia tokioje įmonėje, kuri nėra prietaisų tik perpardavėja, o atstovauja gamintojus, specializuojasi būtent šildymo ir vėsinimo sistemų įrangos srityje, turi šios srities specialistus. Viena tokių įmonių, Lietuvoje veikianti jau daugiau kaip 20 metų - „IMI Hydronic Engineering". Specializuotoje įmonėje visada gausite kvalifikuotą konsultaciją ir rasite geriausius specialistus, kurie ne tik patars, bet ir pasrinks reikiamą įrangą, padės rasti sprendimus net ir sudėtingose sitaucijose.

 

ASA.LT informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas" ir UAB "IMI Hydronic Engineering"

Komentarai (1)
  • Mantas Jonikis
  • 2023-09-27 17:35:08
Labai naudinga informacija apie daugiabučio renovaciją, ačiū
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Daugiabučio renovacija

Daugiabučio renovavimo procesas, renovacijai išleistų lėšų kompensavimas, šilumos punkto modernizavimas, fasado šiltinimas ir apdaila

Cementinės dailylentės fasadams

Fasado apdaila cementinėmis dailylentėmis, cementinių dailylenčių dizainas, cemento fasado dailylenčių montavimas, tvirtinimas

Langų plėvelės

Plėvelės ant langų nuo saulės, karščio, ultravioleto, tamsinančios plėvelės langams

Markizių montavimas

Markizės, markizių pasirinkimas, markizių tvirtinimas, audiniai markizėms, markizių valdymas

Pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Kaip apšiltinti pamatą, rostverko šiltinimas, cokolio šiltinimas, kokį polistireninį putplastį naudoti pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimui

Daugiabučių šiltinimas

Daugiabučio fasado apšiltinimas, kaip šiltinti daugiabutį, kuo geriausia šiltinti daugiabučio fasadą,

Mūrinio namo statyba

Mūrinis namas, mūrinio namo blokeliai, blokelių mūrijimas ir klijavimas, mūrinio namo šiltinimas, nebaigtos statybos pažyma

Fasado apdaila

Tinkas fasadams, dažai fasadams, tinkuojamų fasadų apdaila, vėdinamo fasado apdaila, lanksčios plytelės fasadams, mediniai fasadai, jo apsauga, dažymas

Fasado apsauga nuo žaliavimo

Geriausias tinkas fasadams, apsauga nuo lauko sienų, fasado pelėsio, kodėl žaliuoja fasadas, kaip apsaugoti fasadą nuo žaliavimo

Lango montavimas šiltinimo sluoksnyje

Langų montavimas į šiltinimo sluoksnį, išnešto lango montavimas, lango šiltinimo sluoksnyje tvirtinimas, sandarinimas

Difuzinė ir priešvėjinė plėvelė

Stogo ir sienų izoliacinės plėvelės, garo izoliacinės plėvelės, plėvelių charakteristikos, plėvelių montavimas ir sandarinimas

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: