Vonios kambaryje nereiktų kurti ypatingo dizaino, pakanka vieno ar poros interjero akcentų. Svarbiau yra technologiniai santechnikos sprendimai ir estetika. Vonios kambaryje visada turi būti šilta, šviesu, pakankamai vietos.

Vonios kambario vieta individualiame name

Jeigu dar tik planuojate statyti namą, architektas Lauras Paulauskas pataria projektuoti šeimininkų miegamojo zoną iš trijų patalpų: miegamojo, drabužinės ir vonios kambario. Šias patalpas reiktų išdėstyti taip, kad į drabužinę galima būtų patekti iš koridoriaus, o iš drabužinės - į miegamąjį ir vonios kambarį. Iš miegamojo turėtų būti durys į drabužinę, gali būti ir į koridorių. Taip vonios kambarys atskiriamas nuo miego zonos.

„Du žmonės retai keliasi ar eina miegoti vienu metu. Kai į vonios kambarį patenkama tiesiai iš miegamojo, trukdoma miegančiajam, prausiantis girdėti vandens garsai, nusiprausus tenka eiti pro miegamąjį į drabužinę ir atgal. Todėl labai racionalu miegamojo zoną išdėstyti būtent taip, kad atsikėlęs ar einantis miegoti netrukdytų miegančiam", - pataria architektas Lauras Paulauskas.

Vonios kambario planas

Kiekvieno būsto vonios kambarys skiriasi dydžiu, forma, todėl vienodo įrangos išdėstymo plano nėra ir negali būti.

Prieš apsisprendžiant, kur kokia įranga vonios kambaryje bus išdėstyta, įsivaizduokite, kad užeinate praustis, pasinaudoti tualetu, nusiplauti rankų, sudėti į skalbyklę skalbinių. Tad atitinkamai patogiai turi būti išdėstyti prietaisai, kad nereiktų brautis siauru tarpu prie klozeto ar kaskart užkliūti už skalbyklės. Jei vonios patalpa nedidelė, pagal vonios kraštą ar prieš dušo kabinos duris turėtų būti laisvas 70 - 80 cm pločio atstumas, kad liktų vietos apsisukti. Standartinis praustuvo bei stalviršio aukštis - priklausomai nuo žmonių ūgio, yra nuo 75 iki 85 cm.

Butuose su daline apdaila dažnai iškyla problema dėl jau atvestų įvadų, kurie ne visada būna reikiamose vietose. Tokiu atveju tenka rinktis – arba perkelti vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, o tai darbo reikalaujantis ir nepigus sprendimas, arba susitaikyti su esama situacija. Bet visvien verta apgalvoti, ar ne pigiau atsieis įvadų perkėlimas nei kasdieninis nepatogumas. Planuojant vonios patalpą reiktų iš anksto išsirinkti rankšluosčių džiovintuvą, nes ne visiems originalaus dizaino „gyvatukams" tinka standartinių vamzdžių įvadai arba tenka susitaikyti su ilgu elektros laidu.

Visada estetiškai atrodo į sieną įmontuojami WC, maišytuvas, bidė - tai suteikia patalpai erdvės, švaros įspūdį. Architektai mano, jog net ir tuo atveju, jei montavimui į sieną reikalinga papildoma sienelė, sutaupoma daugiau vietos nei renkantis įprastą pastatomą unitazą su bakeliu. Be to, nuo grindų pakeltas unitazas optiškai didina patalpą ir daro valymą patogesniu.

 

Baldai ant kojelių ir pakabinama santechnikos įranga labai palengvina vonios kambario valymą, kampuose nesikaupia drėgmė

Apdailos darbų vonioje eiliškumas

Apdailos darbai vonios kambaryje atliekami nuo viršaus į apačią – pirmiausia lubos, sienos, paskiausiai – grindys. Kol apdailos darbai dar nepradėti, būtina susiplanuoti apšvietimą ir įstatyti rozetes, jungiklius, atvesti apšvietimo laidus.

Kai elektros instaliacija baigta, galima montuoti pakabinamas lubas arba jas tinkuoti, dažyti. Patikrinus vamzdynų pralaidumą ir juos užkimšus, reiktų hidroizoliuoti dalį sienų ir visą grindų plotą. Nors hidroizoliuotini plotai atrenkami pagal tai, kiek juos pasiekia vandens, praktikai sako, kad patikimiausias variantas yra hidroizoliuoti dalį sienų aukščio ir visą grindų plotą. Hidroizoliacija neapsaugo nuo tiesioginio pastovaus vandens, ji skirta drėgmės skverbimuisi sulaikyti. Taip pat reikia įvertinti, ar paviršiai saugomi tik nuo besitaškančio vandens, ar reikia izoliuoti vandenį, kuris sukuria slėgį, pvz., kai formuojamas dušo padas arba trapas grindyse.

Atlikus hidroizoliacijos darbus galima kloti sienų ir grindų plyteles ar kitokią apdailą. Kadangi gyvenamųjų būstų vonios kambariai laikomi mažo drėgnumo patalpomis, galima sienas „apsiūti“ gipskartoniu. Ypač ši apdaila patogi, jei sienos nelygios.

Mažo drėgnumo patalpose tinka daug kur naudojamos impregnuotos žalios Knauf Green gipskartonio plokštės. Šios plokštės esant nedideliam drėgniui nespėja įmirkti, jas rekomenduojama naudoti gyvenamojo būsto vonios kambariuose, virtuvėse, tualetuose. Lygiai tokiems pat tikslams tinka ir impregnuotos mėlynos Knauf Blue plokštės. Knauf Blue plokštės yra masyvesnės ir atsparesnės fiziniam poveikiui, t.y., tankesnės ir stipresnės, todėl išlaiko pakabintus didesnius svorius, galimi didesni pertvarų aukščiai, pasižymi geresne garso izoliacija.

 

Iš Gipskartonio plokščių vonios kambaryje patogu montuoti sieneles pakabinamai santechnikos įrangai

Labai svarbu, kad drėgnose patalpose esančios konstrukcijos ir tvirtinimo elementai nepradėtų rūdyti. Todėl montuojant gipskartonio plokštes padidintos drėgmės patalpose, būtina pasirūpinti antikoroziniais savisriegiais, pakabomis, lankstais, profiliais. Visas drėgnoms patalpoms skirtas gipskartonio plokštes galima montuoti vertikaliai ir horizontaliai, lenkti, montuoti vienu ar dviem sluoksniais, jų apdailą įrengti pagal reikiamą galutinės apdailos paviršiaus lygį.

Grindų ir sienų hidroizoliacija

 

Knauf Flächendicht hidroizoliacija dengiama mažiausiai dviem sluoksniais, ant porėtų, įgeriančių paviršių rekomenduojami trys sluoksniai. Pirmas sluoksnis išdžiūsta per 4-6 valandas

Hidroizoliacijai vonios kambaryje naudojamos specialios mastikos ir papildomos priemonės – vamzdžių sandarinimo manžetai, vidinių ir išorinių kampų sandarinimo detalės, juostos. Reikėtų rinktis vieno gamintojo medžiagas, nes jos sudaro vientisą, drėgmę blokuojančią sistemą. Standartiškai daugeliu atveju sienoms ir grindims hidroizoliuoti naudojama teptinė Knauf Flächendicht mastika. Ši medžiaga gaminama sintetinio latekso ir inertinių užpildų pagrindu ir sukuria vandeniui nelaidų sluoksnį. Knauf Flächendicht mastika patogi ir tuo, kad tinkama naudoti beveik ant visų paviršių: betono, gelžbetonio, akytbetonio, kalkinių, kalkių ir cemento, cementinių tinkų, cementinių plokščių, cementinių grindų, medienos drožlių plokščių (V100), gipsinio tinko, gipso blokelių, gipskartonio ir gipso plaušo plokščių, kalcio sulfato ir anhidrito liejamųjų grindų. Mažiausias sausos hidroizoliacinės plėvelės storis – 0,5 mm.

Ant Knauf Flächendicht hidroizoliacijos plytelių klijavimui naudojami atsparūs vandeniui, miltelių pavidalo plytelių klijai, pvz. Knauf K4. Paruošti naudojimui epoksidinės dervos plytelių klijai ant Knauf Flächendicht hidroizoliacijos netinka. 

 

Vamzdžiams užsandarinti naudojami manžetai, ant jų tepamas antras hidroizoliacijos sluoksnis.

Kai hidroizoliacijos sluoksnis išdžiūsta, ant jo galima kloti elektrinį grindų šildymo kilimėlį. Vandeniu šildomos grindys pirmiausia užliejamos betonu ir tada hidroizoliuojamos.

Plytelių siūlėms ir tarpams užsandarinti rekomenduojamas elastingas Knauf Flexfuge Elastic Plus sanitarinis silikoninis glaistas, kuris turi vandenį atstumiančių ir biocidinių savybių, neleidžia plytelių siūlėse kauptis nešvarumams. Sutikite, tai vienas nemaloniausių vaizdų vonios kambaryje. 

Apšvietimas vonios kambaryje

Planuojant elektros instaliaciją svarbu apsibrėžti apšvietimo zonas: vonioje turėtų būti bendras, veidrodžio apšvietimas bei kiti apšvietimo variantai: nišose, balduose ar šalia vonios. Jei vonios kambaryje žadate įrengti elektrinį ar kombinuotą „gyvatuką", apgalvokite jo vietą. Kol dar neišklijuotos plytelės, sienoje galima pravesti laidą. Tokiu atveju nereikės papildomo kištukinio lizdo ir „gyvatukas" atrodys estetiškiau. Jei numatoma masažinė ar chromoterapinė vonia, reikės įrengti elektros įvadą su srovės nuotekio rele, ji taip pat reikalinga skalbyklei. Vonios kambaryje negali būti elektros prietaisų, kurie būtų jungiami į neįžemintus lizdus.

Šviesa vonioje turi ne vieną paskirtį – ji turi būti funkcionali, maloni, gali būti romantiška ir net budinti, kai tenka į patalpą užsukti trumpam. Ji tiesiog turi būti, bet drauge išlikti nematoma, tik suvokiama ir juntama.

Vonios kambarys – jauki erdvė, savo plotu ir jaukumu lygiavertė kitoms gyvenamosiomis patalpoms. Vonioje galima įrengti sistemas, leidžiančias reguliuoti šviesos srautą ir išskirti atskiras zonas. Pagrindinis reikalavimas – pakankamai intensyvi šviesa (iki 500 lux) praustuvo ir veidrodžio zonoje. Ji gali būti iš viršaus ir šonų, tai padeda išvengti šėšėlių ant veido. Tinkamiausias sprendimas yra šilto spektro dienos šviesa. Spalvotą šviesą galima naudoti, bet geriau ne veidrodžio zonoje. Pavyzdžiui, galimas LED tipo taškelis, įmontuotas į maišytuvą. Mėlyna spalva – vanduo šaltas, rožinė spalva – šiltas.

Techniniai elektros instaliacijos reikalavimai vonioje yra kiek griežtesni nei kitose patalpose. Šviestuvai turi būti atsparūs vandeniui, skirti drėgnoms patalpoms. Būtina atsižvelgti, kiek šviestuvas nutolęs nuo vandens, jis turi būti uždaras, kad ant jo nepatektų vandens garų, drėgmės. Be to, naudojami šviestuvai turi atitikti tarptautinį hermetiškumo indeksą IP 43 arba IP 44 (pirmas skaičius reiškia hermetiškumą mechaniniams svetimkūniams (žvyrui, smėliui, dulkėms), antras – hermetiškumą vandeniui.

 

Veidrodžius geriausia apšviesti šviesą išdėstant perimetru, paslėptas bendras apšvietimas sukuria romantišką nuotaiką

Veidrodis vonios kambaryje – būtinas aksesuaras, prilygstantis darbo instrumentui. Reikalavimai irgi gana griežti – jis turi būti ypač gerai apšviestas, bet į akis nespiginančia šviesa. Geriausia, jei prie jo sukuriamas išskaidytos šviesos efektas.

Šviestuvai prie veidrodžio dažniausiai kabinami iš abiejų pusių simetriškai, bet galima apšviesti veidrodį ir iš viršaus. Simetrija yra būtina, kad šviesa išsiskaidytų lygiai, be šešėlinių perėjimų.

Jeigu tie patys veidrodžio šviestuvai apšviečia ir visą patalpą, kad šviesa sklistų tolyn ir vienodai, šviestuvus reikia tvirtinti maždaug 2 m aukštyje nuo grindų lygio, lygiagrečiai viršutiniam veidrodžio kraštui. Vidutinio dydžio veidrodžius geriausia apšviesti šviestuvus išdėstant pagal perimetrą.

Norint apšviesti veidrodžio dalį, galima naudoti LED apšvietimą. Šviesos spektrą patartina pasirinkti panašų į dienos šviesą. Naujausių technologijų šviestuvus ar lempas galima tvirtinti ir prie sienos, ir prie veidrodžio paviršiaus.

Vonios kambario santechnika

Straipsnio pradžioje minėjome, jog jeigu būstas yra ekonominės klasės, vargu ar verta vonioje klijuoti aukščiausios kategorijos ar išskirtinio dizaino plyteles. Beveik visos sienų ir grindų plytelės yra gana geros kokybės ir ilgaamžės. Vietoje to, geriau paieškoti geros kokybės santechnikos įrangos. Kai remontavome vonią, meistrai patarė pradėti bent nuo Čekijos gamintojų. Kainos ir kokybės bei dizaino požiūriu adekvačios yra „Roth“ dušo kabinos, padėklai, vonios.

Roth dušo kabinos pasižymi lengvumu, tarsi sklęstų ore, linijos aiškios, grynos ir švarios

Jeigu renkatės vonią, geresnės kokybės yra lieto akrilo vonios. Jų paviršius itin lygus ir glotnus, vonia nebarška bėgant vandeniui, akrilas gerai izoliuoja šilumą, ilgiau laikosi vandens temperatūra.

Vonios praustuvo dydis priklauso nuo vonios kambario, spintelės dydžio, optimalus yra apie 60 cm ilgio ir maždaug 50 cm pločio, bet gali būti ir siauresnis bei ilgesnis, pavyzdžiui, 80x40 cm. Taip pat galima išsirinkti patogiausią praustuvo tipą - atskirai kabinamą, kabinamą arba pastatomą virš stalviršio, įleidžiamą į stalviršį.

Atskirai galima kalbėti apie daugelį sanitarinės įrangos prietaisų, tačiau svarbiausi vonios kambario įrengimo akcentai visgi yra techniniai – tai geras vėdinimas, kokybiška santechnika, sklandus vandens nubėgimas. Jie būtini bet kokio lygio ir kiekviename vonios kambaryje.

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „Knauf“ specialistais, asuntomessut.kuvat.fi nuotraukos ir „Knauf“ iliustracijos.