Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta. Nors yra atvejų, kai persistengiama. Kai kas laiko, kad nebūtinai reikalingos juodgrindės, hidroizoliacinė plėvelė ant grunto. Tačiau tai priklauso nuo esamų sąlygų ir aplinkybių. Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė, jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Naujoje statyboje sprendimus nurodo konstruktorius.

Grindys ant grunto

Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.

Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.

Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm.

Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota  nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą.

Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.

Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą į šiltinimo sluoksnį, nėra didelė.

Polietileno plėvelė naudinga tuo atveju, jei aplink pastatą nėra drenažo ir yra rizika, jog gruntinis vanduo gali pasiekti grindų pagrindą.

Juodgrindžių įrengimas

Dažnai painiojami terminai ir juodgrindėmis vadinamas grindų dangos paklotas po galutine danga. Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes. Kaip minėjome, tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas.

Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.

Grindų šiltinimas

Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.

Grindų, esančių virš grunto, šiltinimas A+, A++ klasei.

Rekomenduojamas UAB „Kauno šilas" gaminamų polistireninio putplasčio EPS plokščių storis (cm) grindų įrengimui ant grunto, kai šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu:

Putplasčio plokščių tipas parenkamas ne tik pagal šilumos laidumo koeficientą, bet ir pagal atsparumą gniuždymui, t.y., numatomas apkrovas. Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Skaičius rodo atsparumą gniuždymui kilopaskaliais (kPa). EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose), pakanka EPS 70 (tinka Šiloporas EPS 70 arba Šiloporas Neo EPS 70) plokščių. Esant kitokioms apkrovų vertėms, putplasčio tipą turėtų nurodyti konstruktorius.

Polistireninis putplastis dėl mažo vandens įmirkio ir per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekintančių savybių - tinkamiausia medžiaga grindų šiltinimui.

Termoizoliacijos plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti. Jeigu dėl kažkokių priežasčių susidaro platesni tarpai tarp plokščių, juos reiktų užsandarinti putplasčio atraižomis, bet ant lygaus, sutankinto pagrindo jų neturi būti, nes Šiloporas plokščių matmenų nuokrypis ne didesnis kaip 2-3 mm.

Kokio storio reikalingas grindų šiltinimas, apytikriai galima orientuotis pagal aukščiau pateikiamą lentelę, bet, kaip minėjome, naujai statybai tikslius storius turi nurodyti konstruktorius, kuris atsižvelgia į keletą faktorių - pastato paskirtį, grunto pobūdį, siekiamą energinę klasę.

Termoizoliacinis grindų sluoksnis dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tam tikslui dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, kartais specialus popierius ar geotekstilė. Skiriamojo sluoksnio paskirtis -užkirsti kelią betonui patekti į plyšelius tarp putplasčio plokščių.

Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis - 10x10 cm, armatūra turi būti pakelta, kad betonas pasiektų pagrindą. Tam tikslui naudojami specialūs armatūros fiksatoriai. Galima tinklą pakelti užliejus betoną, jis turi būti sluoksnio viduryje. Armatūros tinklo paskirtis yra perimti džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempius. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotos 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas

Grindų armavimas prieš betonavimą.

Jeigu bus šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tvirtinami  grindų šildymo vamzdeliai. Tokiu atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio viršutinis betono sluoksnis. Ši taisyklė negalioja, jeigu ketinama įrengti grindų šildymą elektra. Elektrinius grindų šildymo kilimėlius galima tiesti tiesiog po grindų danga.

Šildomų grindų, esančių virš grunto drėgnose patalpose, šiltinimas.

Jeigu reikalinga padidinta smūginio garso izoliacija, vienas šiltinimo sluoksnis formuojamas iš specialių Šiloporas EPS T plokščių.

Grindys su smūgio garso slopinimo funkcija.

Grindų betonavimas

Jeigu įrengiamas grindų šildymas, pagal šildomų grindų projektą ant armatūros tinklo tvirtinamas vamzdelių kontūras. Bet tai atskira plati tema.

Jeigu šildymo vamzdeliai nemontuojami, ant armuotų grindų ploto pilamas ne mažesnis kaip 5 cm storio smėlbetonio sluoksnis. Jį galima pasiruošti statybvietėje, maišant plautą ar sijotą smėlį, cementą ir vandenį. Profesionalai naudoja fibro pluoštą, įvairius plastifikatorius, tarp jų ir greitinančius džiūvimą. Kokiomis proporcijomis turi būti maišomas smėlis, cementas ir vanduo, priklauso nuo reikiamo betono stiprumo. Taisyklė paprasta - kuo daugiau cemento, tuo stipresnis betonas.

Betono sluoksnis išlyginamas ir sutankinamas, o jo paviršius glaistomas glaistykle arba trinamas tinkuotojo trintuve. Viršutinis betono sluoksnis lyginamas trintuve, o paviršiaus lygumas tikrinamas gulsčiuku. Jeigu reikia, sukietėjusio betono paviršių galima šlifuoti. Dideliuose plotuose (daugiau kaip 36 kv.m) reikia įpjauti kompensacines siūles. Siūlių gylis priklauso nuo sluoksnio storio, mažiausias - 30 mm iki pusės sluoksnio storio.

Betono kietėjimo metu patalpoje reikia vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių bei karščio ir bent dvi savaites oro temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip +5 laipsniai C. Siekiant apsaugoti betoną nuo per greito drėgmės išgaravimo, naudojami įvairūs produktai, purškiami ant grindų paviršiaus. Jie mažina vandens garavimą, pailgina betono paviršiaus apdirbimo laiką net intensyviomis džiūvimo sąlygomis, tačiau tokius naudoja profesionalūs statybininkai, nedideliam grindų plotui įrengti ar remontui vargu ar verta juos pirkti.

Betonuotą paviršių patartina savaitę lengvai drėkinti, vaikščioti galima po 3-4 dienų, laikoma, kad 1 cm sluoksnio džiūsta maždaug savaitę (priklauso nuo sąlygų). Ant taip išbetonuotų grindų galima kloti bet kokią grindų dangą, nenaudojant savaime išsilyginančio mišinio. Klojant parketą betono drėgmė neturi būti didesnė nei 3 proc. (užsienio gamintojai rekomenduoja <2,5 proc.). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas - ilgas džiūvimo laikas.

Senų grindų šiltinimas

Senuose pastatuose grindys paprastai būdavo įrengiamos ant lagių. Jeigu norima apšiltinti tokias grindis, nebūtina tankinti grunto. Jeigu lagės geros būklės, apšiltinti galima klojant termoizoliaciją tarp lagių arba purškiant poliuretano putas. Jeigu reikia įrengti lages iš naujo, reikia įbetonuoti  bent 5 cm iškilusius betono stulpelius. Tarpai tarp jų – 70 cm.

Medinės lagės įtvirtinamos į stulpelius

Tarp betono stulpelių suklojamaos polistireninio putplasčio plokštės ir vėliau sumontuojamos lagės.  Įrengus pirmą laikančiųjų lagių sluoksnį į tarpus sudedamas polistireninis putplastis. Jis gali būti  EPS 50, nes apkrovos jo neveiks. Polistireninis putplastis atliks tik šilumos izoliavimo funkciją. Taip pat garso izoliacinę funkciją, jei grindys įrengiamos virš kitų patalpų.

Senų grindų šiltinimas.

Ant lagių klojamas ištisinis sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių.

Geriausia, jei lagės klojamos dviem sluoksniais, skersai ir išilgai vienos ant kitų. Praktika rodo, kad juos sudėjus tik viena kryptimi, vietų, kur grindys bus nestabilios ar girgždės, išvengti neįmanoma.

Sausosios grindys

Jeigu grindys įrengiamos ant perdangos ar izoliacijos sluoksnio, verta pagalvoti apie sausų grindų konstrukciją, kurioms nereikia liejamo išlyginamojo betono sluoksnio. Sausų grindų konstrukcijoje, jeigu reikia, pagrindo išlyginimui galima naudoti birų keramzitą (2–4 mm frakcijos) arba specialias vulkaninės kilmės granules Knauf Trockenschuttung PA, kurios labai patogios tiek pagrindo nelygumams išlyginti, tiek įvairios instaliacijos (grindų šildymo, elektros, vėdinimo) vamzdžiams pravesti. Rekomenduojamas ne mažesnis kaip 25 mm biraus sluoksnio storis, galimas granulių sluoksnio storis - nuo 25 iki 100 mm. Jeigu pagrinadas lygus, birus sluoksnis nebūtinas.

Sausų grindų konstrukcija: specialios Knauf Trockenschuttung PA granulės ir du sluoksniai Knauf Brown plokščių.

Kur tinka sausos grindys?

Ant gelžbetonio denginių, OSB plokščių, kieto termoizoliacijos sluoksnio, senų medinių lentų ir pan. pagrindų.

Kuo naudingos sausos grindys?

Nereikia šlapio išlyginamojo betono sluoksnio, kuris yra sunkus, betono pakėlimas, pavyzdžiui, į antrą aukštą ir aukščiau, sudėtingas. Nereikia ilgai laukti kol betonas išdžius, sausų grindų konstrukcija yra be drėgmės ir nepadidina statybinės drėgmės lygio. Ant sausų grindų jau kitą dieną galima kloti galutinę grindų dangą.

Sausąsias grindis galima kloti esant sienų apdailai, grindų įrengimas greitas ir švarus.

Kokie apribojimai taikomi sausų grindų konstrukcijai? Konstrukcija su Knauf Brown plokštėmis tinka nedidelių apkrovų patalpose - tai įprastos gyvenamosios patalpos, viešbučių kambariai ir pan. Jeigu reikalingos grindys, galinčios atlaikyti didesnes apkrovas, naudokite stipresnes gipso plaušo plokštes Knauf Brio, jos tinka ir drėgnoms patalpoms, savaime suprantama, turi būti padaryta hidroizoliacija. Knauf Brown plokščių storis yra 12,5 mm, Knauf Brio – 18 ir 23 mm. Tai reikia turėti omenyje, nes du plokščių sluoksniai atitinkamai pakelia grindis.

Ar sausos grindys tinka šildomoms grindims?

Taip, tinka.

Ar sausų grindų konstrukcija izoliuoja garsą?

Taip, tai geras sprendimas siekiant padidinti garso izoliacijos lygį. Sausosios grindys įrengiamos plaukiojančių grindų principu, o tai reiškia gerą garso izoliaciją, nes grindų konstrukcija neturi sąlyčio su perdanga ir vertikaliomis konstrukcijomis. Konstrukcija su Knauf Brown plokštėmis pagerina garso izoliaciją iki 22 dB, virš medinių sijų perdangų – iki 17 dB.

Kokia grindų danga tinka sausoms grindims?

Ant sausų grindų pagrindo galima kloti beveik visas galutines grindų dangas, tik ant Knauf Brown plokščių negalima klijuoti medienos masyvo ir sluoksniuoto parketo. Ant gipso plaušo plokščių Knauf Brio klijuoti medines dangas galima, bet yra ribojimų: klijuojamos medinės dangos storis negali viršyti 2/3 pagrindo storio. Jei viršija, tuomet reikia rinktis didesnio storio Brio plokštes arba dengti kelis jų sluoksnius. Ant sausų grindų galima klijuoti keramines, akmens masės plyteles, maksimalus plytelių dydis 30x30 cm.

Kaip įsirengti sausas grindis?

Sausų grindų įrengimas gana paprastas, nereikia specialių įrankių ir pagalbininkų, tą gali padaryti vienas žmogus. Ant tvirto, apkrovas laikančio pagrindo tiesiama polietileno plėvelė (ant medinių lentų ar OSB – garui laidi plėvelė), patalpos perimetru tvirtinama garsą izoliuojanti kompensacinė perimetrinė juosta, pilamas keramzito ar kitos sausos medžiagos sluoksnis. Jis išlyginamas ir sutrombuojamas.

Birus sluoksnis pilamas kraštuose ir viduryje, kad būtų patogu išlyginti į visas puses.

Ant išlyginto ir sutankinto biraus sluoksnio klojamos plokštės (Knauf Brown arba Knauf Brio), kurios PVA klijais suklijuojamos tarpusavyje, bet ne prie pagrindo, t.y., montuojama plūdrioji - plaukiojanti grindų konstrukcija.

Patikrinamas biraus sluoksnio lygumas.

Pirmojo sluoksnio siūlių glaistyti nereikia. Dantyta mentele PVA klijai tepami ant paklotų plokščių paviršius ir ant jų klojamas antras sluoksnis. Antras sluoksnis klojamas skersai pirmo sluoksnio, abu sluoksniai suspaudžiami.

Paklojus vieną sluoksnį, plokščių siūlių glaistyti nereikia. Antram sluoksniui ant jau paklotų plokščių paviršiaus dantyta mentele tepami klijai ir plokštės klojamos skersai pirmajam plokščių sluoksniui, perstumiant siūles bent 40 cm. Viršutinio ir apatinio sluoksnių plokščių siūlės neturi būti viena virš kitos.

Antras grindų plokščių sluoksnis klijuojamas skersai pirmo sluoksnio perstumiant siūles bent 40 cm.

Kad dirbant ir vaikštant, kol klijai dar ne visiškai išdiūvę plokštės nepajudėtų, sluoksnius reikia papildomai sujungti kabėmis. Kabės reikalingos plokštėms užfiksuoti, kad dirbant klijai galėtų kokybiškai jas sujungti. Kabių ilgis turi būti 14-16 mm (18 mm plokštėms), t.y., jos neturi išlįsti kiaurai plokštės. Po darbų kabės paliekamos plokštėse, traukti lauk jų nereikia.

Suklijuotus plokščių sluoksnius rekomenduojama sujungti kabėmis, kad nepasislinktų vaikštant, kol klijai neišdžiūvę.

Grindų dangos šildomoms ir nešildomoms grindims

Tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant senus namus dažniausiai įrengiamos šildomos grindys ir dažniausiai kyla klausimas, kokia danga geriausiai tinka šildomoms grindims. Jei klausiama apie tai, kokia grindų danga geriausia šilumos perdavimo požiūriu, tai atsakymas labai paprastas, nes žinomi visų dangų šilumos perdavimo koeficientai ir šiluminė varža:

Grindinio šildymo sistemai praktiškai tinka bet kokia danga, tik kiekvienai turi būti suprojektuotas skirtingas vamzdžių žingsnis ir skirtinga šilumnešio temperatūra. Jei montuojant grindinio šildymo sistemą dėl dangos dar nėra sprendimo, kokia ji bus, paprastai imama parketo, t.y. dangos, kurios šilumos laidumas yra maždaug medžiagų eilės viduryje, šiluminė varža.

Geriausią šiluminį laidumą turi tankios struktūros grindų dangos.

Populiariausios grindų dangos

Populiariausios grindų dangos tiek šildomoms, tiek nešildomoms grindims yra laminatas ir vinilas.

Laminatas laikomas pigesne ir atsparesne alternatyva natūralios medienos grindims, tiesa, priklauso nuo laminato rūšies, ir, žinoma, kainos, nes yra įvairaus laminato dangų.

Laminato grindys – alternatyva natūraliai medienai.

Šiuolaikinį laminatą galima išskirti į dvi rūšis: tradicinį žemo slėgio ir aukšto slėgio (HPL) laminatą. Jie skiriasi medienos dulkių supresavimo tankiu, kuris yra viena svarbiausių laminato techninių charakteristikų. Tankis paprastai būna nurodytas prekės aprašyme arba gamintojo internetiniame puslapyje, oficialiame kataloge.

HPL laminato gamybos procesas sudėtingesnis ir ilgesnis, todėl pastarojo kaina yra didesnė. Kuo aukštesniame slėgyje gaminamas laminatas, tuo stipriau supresuojamos medienos dulkės, o grindys tampa atsparesnės išorės veiksniams ir turi geresnį šiluminį laidumą.

Kita svarbi techninė charakteristika – laminato atsparumo klasė nusidėvėjimui. Išskiriamos 31, 32, 33, 34 atsparumo klasės. Tradiciniai laminatai būna 31, 32, 33 atsparumo klasės.

Vinilo grindys irgi yra labai patvarios, atsparios vandeniui ir dėmėms, be to, jų siūloma labai daug dekorų. Vinilo grindys tinka praktiškai bet kurioje patalpoje – nesvarbu, ar tai maisto gaminimo vieta, vaikų kambarys, kuriame lentkyniauja automobiliai, purslai vonioje, ar naminių gyvūnų trypiamos  grindys – vinilo grindys tinka visur ir jas lengva valyti. Vinilo dangų yra plytelių ir lentų formos, pastarosios gali būti surakinamos arba klijuojamos. Visos vinilo dangos turi būti gerai „surištos“ su pagrindu, kad, nepaisant įtempių, ilgus metus išliktų gražios.

Vinilinės grindų dangos nereiklios priežiūrai, lengvai keičiamos, didelė spalvų ir faktūrų įvairovė.

Vinilinės dangos nereikalauja išskirtinės priežiūros, užtenka plauti kaip ir paprastas grindis. Jos ilgam išlaiko savo pradinę išvaizdą, o atsiradus kažkokiam pažeidimui, nebūtina keisti visos dangos, užtenka tik išimti ir pakeisti sugadintą plytelę.