Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta. Nors yra atvejų, kai persistengiama. Kai kas laiko, kad nebūtinai reikalingos juodgrindės, hidroizoliacinė plėvelė ant grunto. Tačiau tai priklauso nuo esamų sąlygų ir aplinkybių. Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė, jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Naujoje statyboje sprendimus nurodo konstruktorius.

Grindys ant grunto

Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis po grindimis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir sutankinamas vibro plokšte.

Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.

Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm.

Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota  nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.

Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą.