Gamtinių ir suskystintų dujų šildymo montavimas, kokį dujinio šildymo katilą pasirinkti, ar apsimoka įsivesti dujinį šildymą

Nors dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet dujinis šildymas švarus, stabilus, nereikalaujantis priežiūros ir automatizuotas. Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta. Pradinė investicija priklauso nuo atstumo, paprastai ji mažėja, jei magistralinio dujotiekio atšaka naudojasi ne vienas, o keli ar keliasdešimt namų ūkių. Apsirūpinę dujomis turėsite užtikrintą, be sutrikimų, bet kurioje temperatūroje, autonomiškai veikiantį šildymą, nereikės kasmet pirkti kuro ir jį sandėliuoti.

Filmas apie dujinio šildymo įrengimą. Kuo patogus dujinis šildymas, kaip įrengiamas dujinis šildymas, leidimai dujiniam šildymui, dujinio šildymo įranga ir pajungimas

Jeigu gąsdina dujų kaina, sename name galima pasilikti turimą kieto kuro katilą, kurį galima kūrenti esant didesniems šalčiams, o dujinį šildymą naudoti pereinamaisiais laikotarpiais bei karšto vandens ruošimui vasarą. Naujame name patikimesnį dujinį šildymą galima įsirengti greta šilumos siurblio oras-oras arba oras-vanduo, kurie efektyvesni tik esant ne itin šaltiems orams, o vasarą gali pasitarnauti patalpų vėsinimui kaip kondicionierius. Be to, dujinis šildymas pravers dingus elektrai, nors ji katilui ir siurbliui reikalinga, bet, turint generatorių ar UPS'ą (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) įranga kažkiek laiko gali veikti net ir netekus elektros tiekimo.

Dujų kaina

Centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų kaina svyruoja, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ją peržiūri du kartus per metus. Buitiniai vartotojai pagal suvartojamą dujų kiekį skirstomi į tris grupes ir šioms grupėms nustatomos atskiros gamtinių dujų kainos:

● I grupės vartotojai, vartojantys gamtines dujas maisto ruošimui ir suvartojantys iki 300 m³ dujų per metus;

● II grupės vartotojai, vartojantys dujas būsto šildymui ir suvartojantys nuo 301 m³ iki 20 000 m³ dujų per metus;

●  III grupės vartotojai, suvartojantys daugiau kaip 20 000 m³ dujų per metus.

Gamtinių dujų kainą gyventojams sudaro dvi dalys:

●  Pastovioji tarifo dalis - mėnesinis mokestis, nepriklausantis nuo suvartoto dujų kiekio;

●  Kintamoji tarifo dalis- už suvartotą gamtinių dujų kubinių metrų kiekį.

Pastovioji dujų kaina atskiroms vartotojų grupėms (abonentinis mokestis) 2024 metų II pusmetį ir 2025 metų I pusmetį.

Kintamoji dujų kaina už 1 kub.m atskiroms vartotojų grupėms 2024 metų II pusmetį ir 2025 metų I pusmetį.

Gamtines dujas naudojantys šildymui ir maisto bei karšto vandens ruošimui dažniausiai patenka į II vartotojų grupę.

Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų. Pradinė investicija panaši į gamtinių dujų įvedimą, tik, vietoje dujų vamzdyno atvedimo į namą, prie namo montuojama dujų balionų spinta, kurioje laikomi dujų balionai.

Suskystintų dujų tiekimu užsiima daug įmonių, dujos gali būti tiekiamos centralizuotai į didelius rezervuarus (taip vyksta didelėms vartotojų grupėms), arba gali būti tiekiamos įvairios talpos balionuose. Dujų balionų tiekimu užsiimančių atskirų įmonių suskystintų dujų kaina skirtinga. Kokia ji, galima orientuotis pagal VERT pateikiamus keturių skirtingų tiekėjų duomenis.

Keturių skirtingų tiekėjų centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina 2024 metų II pusmetį.

Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės. Jeigu skaičiuotume, kad 150 kv. m ploto vidutinio sandarumo namo šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui per metus reikia apie 2500 - 3000 kub.m gamtinių dujų, tai tokiam pat namui vidutinis metinis suskystintų dujų poreikis bus apie 1750 -2100 kub. m.

Lauko dujotiekis

Privataus namo ar kito pastato lauko dujotiekis jungia skirstomojo dujotiekio atšaką su namu. Pirmiausia iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas ir parengti techninį projektą. Rengiami du projektai - lauko ir vidaus dujotiekio. Lauke montuojamas požeminis dujotiekio vamzdis, antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju dujų vamzdžiai gali būti tik plieniniai. Paprastai požeminiai dujų vamzdžiai būna polietileniniai.

Lauko ir vidaus dujotiekio projektavimu ir montavimu užsiimančios UAB „Inžinerijos slėnis" vadovas sako, kad racionaliausia visus projektavimo ir įrengimo darbus patikėti kvalifikuotiems įmonės specialistams, nes jie atlieka visus darbus - pradedant projekto parengimu, lauko dujotiekio nutiesimu ir baigiant katilinės įrengimu, dujinės viryklės, šildymo prietaisų pajungimu ir išbandymu. Nereikia ieškoti atskirų darbų rangovų, visa atsakomybė ir garantiniai įsipareigojimai yra iš vienos įmonės. Dujotiekio statybos techninis pasas po darbų užbaigimo perduodamas užsakovui.

Dujotiekio projektavimas ir montavimas, šildymo sistemos įrengimas iš vienų rankų. Sutartis, garantiniai įsipareigojimai, priežiūra. Spauskite aktyvią nuorodą „Inžinerijos slėnis" ir pasikonsultuokite su specialistais.

Prie lauko dujotiekio galima priskirti dujų įvadą į namą. Jis pravedamas per sieną, naujoje statyboje jį galima pravesti po pamatu ar per pamatą, tokiu atveju fasade nelieka vamzdžio, kuris ne visada atrodo estetiškai. Bet apie tai turi būti pagalvota iš anksto.

„Tiems, kas stato namą ir planuoja įsivesti dujas, rekomenduojame apie tai pasakyti darbo projekto rengėjui, kad iš anksto būtų numatytas ir nutiestas apsauginis dėklas dujų vamzdžiui", - sako UAB „Inžinerijos slėnis" vadovas Danylo Silnichenko.

Du galimi lankstaus dujotiekio įvedimo į pastato rūsį ar pirmo aukšto dujofikuojamas patalpas variantai.

Dujotiekio tranšėjos gylis

Minimalus dujotiekio tranšėjos įgilinimas priklauso nuo jo pravedimo vietos.

Tais atvejais, kai negalima išlaikyti nurodytų įgilinimo normų, dujotiekio įgilinimas gali būti sumažintas naudojant apsaugines plokštes.

●dujotiekių - iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Jei dujotiekis yra apsauginiame polietileniniame ar plieniniame dėkle ir naudojamos apsauginės gelžbetoninės plokštės, atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus per visą sumažinto įgilinimo ilgį turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Apsauginės plokštės plotis turi būti toks, kad ji būtų išsikišusi į abi puses nuo apsauginio dėklo ne mažiau kaip po 0,3 m, šios plokštės storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m;

● įvedamo į pastatus dujotiekio prie pastatų ir statinių pamatų - iki 0,4 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.

Jei negalima pasiekti projekte nurodyto dujotiekio įgilinimo, projektuotojas turi nustatyti, ar reikia papildomų dujotiekio apsaugos priemonių, ir kokių.

Vidaus dujotiekis

Vidaus dujotiekis yra pastato dujų sistemos dalis. Pastato dujų sistemą sudaro dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Pastato dujų sistema prasideda už uždarymo įtaiso, įrengto ant dujotiekio įvado į pastatą, arba už pastato dujų slėgio reguliavimo įtaiso, kai slėgio reguliavimo įtaisas įrengiamas iš karto už uždarymo įtaiso ant dujotiekio įvado į pastatą.

Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės". Naudojami plieniniai vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų atitikties sertifikatus ir (ar) jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas su CE ženklu.

Gamtinių dujų įvadas prie namo ir skaitliukai.

Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu. Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. Taip pat dujų vamzdis gali būti pravestas palubėje, pakabinamose lubose (lubų konstrukcija turi būti vėdinama), sienų kanaluose. Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių. Ten, kur vamzdis kerta statybinę konstrukciją (sieną) jis turi būti patalpintas į dėklą.

Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais.

Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Atviras dujų vamzdis gyvenamosiose patalpose gali būti dažomas tokia pat spalva kaip ir sienos.

Šildymas suskystintomis dujomis

Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis. Kaip minėjome, suskystintų propano dujų šilumingumas didesnis nei gamtinių dujų, jų reikia mažiau. Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu. Labai svarbu pasirinkti dujų tiekėją, kurio 95 procentus dujų sudėties sudarytų propanas. Propano garavimo arba virimo temperatūra yra apie -43°С šaltyje. Tik tokiai temperatūrai esant propanas nebegali pereiti į dujinę būseną ir nepasiekia šildymo prietaiso. Tačiau tokių šalčių Lietuvoje nebūna. O butanas nebegaruoja esant -0,5 °С šalčio, jis yra kaloringesnis ir naudojamas maisto gamybai skirtuose dujų balionuose. Todėl labai svarbu, kad 95 proc. dujų balionų, skirtų šildymui, sudarytų suskystintos propano dujos. Dujinių katilų gamintojai irgi rekomenduoja naudoti propano dujas. Įmonės „Inžinerijos slėnis" darbuotojai sako, kad savo užsakovams rekomenduoja patikimus dujų tiekėjus, kurie šildymui skirtus dujų balionus užpildo 95 proc. propanu ir kuris „neužšals" paspaudus šaltukui.

Kitas momentas, dėl kurio dalis žmonių privengia šildymo dujų balionais, yra sprogimo baimė. Tačiau dujų balionai yra laikomi lauke, sandarioje spintoje, joje yra dujų nuotėkio jutiklis, kuris, esant net menkiausiam dujų išsiskyrimui, automatiškai užblokuoja jų patekimą į aplinką. Juk dažniau girdime apie buitinių dujų balionų, naudojamų maisto gamybai, sprogimus, nei apie propano dujų balionų sukeltas avarijas. UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai savo klientams montuoja nerūdijančio cinkuoto plieno, milteliniu būdu dažytas, vėdinamas, ilgaamžes dujų balionų spintas, į kurias telpa 4, 6, 8 ar 12 dujų balionų.

Dujų balionų spinta - skydinė. Šildymo sistemos montavimas - UAB „Inžinerijos slėnis". Spauskite saugią aktyvią nuorodą dujinis šildymas. Balionus pakeičia dujas parduodančios įmonės specialistai kurie gauna signalą iš automatinės apskaitos sistemos.

Kitas klaidingas įsitikinimas, kad dujų balionai labai brangūs. Visų pirma, tiekiamų dujų kiekis skaičiuojamas ne balionais, o suvartotų dujų kubiniais metrais. Jų kiekį rodo skaitliukas, įrengiamas prie dujų balionų spintos - skydinės. Todėl vartotojui visai nesvarbu, kiek atvežama balionų ir kokiu lygiu jie užpildyti, jis moka ne už balionų kiekį ir keitimo dažnumą, bet sunaudotų dujų tūrį.

Balioniniame šildyme mokama ne už balionus, bet už faktiškai išnaudotą dujų kiekį.

Dujų vamzdžio nuo balionų skydinės ir įvado į namą montavimas nesiskiria nuo gamtinių dujų atvedimo, tik dujinių katilų, deginančių propano dujas, negalima montuoti rūsyje ar patalpoje žemiau žemės lygio.

Šildymas dujų balionais prilygsta šildymui gamtinėmis dujomis, jis toks pat komfortiškas ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio. GSM modulis dujų tiekėjus automatiškai informuoja apie likusį dujų kiekį, tiekėjai turi dujų balionų spintos raktą ir savarankiškai pakeičia balionus netrukdydami vartotojų.

Reikalavimai dujinio katilo patalpai

Reikalavimai dujinio katilo patalpai priklauso nuo katilo tipo. Pagal degimo produktų šalinimą ir degimui reikalingo oro tiekimą dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus:

A tipas - degimui reikalingą orą ima iš patalpos, kurioje yra įrengtas, ir nešalina degimo produktų į lauką (prietaisas aplinkoje neizoliuotas);

B tipas - katilas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką (katilas neizoliuotas aplinkoje). Degimo oras yra tiekiamas iš patalpos;

C tipas - katilas gauna degimui reikalingą orą iš lauko, degimo produktus į lauką šalina per dūmtraukį-ortakį arba per du atskirus vamzdžius (prietaisas izoliuotas aplinkoje);

Dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, taip pat gyvenamųjų namų vonios ar tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo), virtuvėse ir panašiose patalpose. Dujinio šildymo katilo negalima įrengti miegamuosiuose kambariuose, išskyrus vieno kambario butus, kai įrengiamas C tipo (didesnio sandarumo, patvirtinto gamintojo) dujinis katilas, kai yra įrengtas automatinis dujų išjungimo vožtuvas ir patalpų uždujinimo signalizacija.

Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos. Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m² kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m³ ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m². Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Rūsiuose, negyvenamosiose patalpose, patalpose su nuožulniomis lubomis dujinio šildymo katilą ir kitus prietaisus leidžiama įrengti, kai patalpų aukštis jų įrengimo vietoje yra ne mažesnis kaip 2 m.

Jei dujinio katilo patalpa yra cokoliniame aukšte ar rūsyje, o lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 45°, matuojant nuo rūsio sienos.

Patalpų plotas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse. Svarbiausia, kad patalpų dydis užtikrintų saugų ir patikimą dujinių prietaisų eksploatavimą.

Šie standartiniai reikalavimai taikomi dujiniams katilams, deginantiems tiek gamtines, tiek ir suskystintas dujas iš balionų. Išskyrus tai, jog suskystintas dujas deginantys katilai negali būti talpinami namo rūsyje.

Geri dujiniai katilai

Šiuo metu rinkoje yra tik kondensaciniai dujiniai katilai, kurių efektyvumas yra itin didelis, nes juose vyksta kondensacija, kuomet vandens garai virsta papildoma šiluma. Dėl šios priežasties kondensacinių dujinių katilų efektyvumas yra per 100 procentų ir tai nėra reklaminis triukas.

UAB „Inžinerijos slėnis" bendradarbiauja su 14-a dujinių katilų gamintojų ir savo klientams gali pasiūlyti geresnes dujinių katilų kainas. Įmonės meistrų nuomone, geriausi premium klasės dujiniai katilai yra Viessman ir Vailant ženklų, ekonominėje klasėje - Immergas, Baxi.

Dujinių katilų karšto vandens ruošimo technologija gali būti trejopa: momentinis pratekančio vandens pašildymas, dujinis katilas sujungtas su vandens šildytuvu ir katilas su integruotu vandens šildytuvu.

Dujinis katilas su integruotu vandens šildytuvu. Idealus kainos ir kokybės santykis. Kartu išsirinkite su Inžinerijos slėnis, UAB specialistams geriausiai tinkantį katilą paspaudus saugią aktyvią nuorodą dujinio šildymo katilai.

Dujinis katilas su momentinio vandens pašildymo technologija yra pigiausias ir ekonomiškas karšto vandens ruošimo būdas, tačiau karšto vandens tiekimas galimas tik vienam taškui.

Kombinuotas karšto vandens ruošimas - kai dujinis katilas jungiamas su boileriu. Šiuo atveju vanduo šildomas ne tik elektriniu tenu, bet ir termofikaciniu vandeniu.

Jei karšto vandens talpa yra integruota dujiniame katile, vandenį šildo spiralinis šilumokaitis, yra dujinių katilų, kuriuose vandens šildymui papildomai naudojama kondensacinė šiluma. Šio tipo katiluose palaikoma nustatyta vandens temperatūra, todėl katilui nesikūrenant vanduo šildomas elektra. Tokio tipo katilai yra brangesni.

Kokį dujinį katilą pasirinkti, kokio galingumo, kokį rinktis boilerį - tai klausimai, į kuriuos gali atsakyti tik kvalifikuoti, savo sritį išmanantys inžinieriai.

„Todėl visada susirenkame visą informaciją apie užsakovo namą, karšto vandens poreikį ir jo naudojimo įpročius, išnagrinėjame situaciją, koks galimas šildymas, kokia prieinamiausia ir pigiausia kuro rūšis. Ir tik tada paruošiame įrangos pasiūlymą, pateikiame argumentus. Mums svarbiausia yra rezultatas, nes juo užsakovai naudosis ilgus metus, todėl norime, kad būtų patikimas ir geras", - apie „Inžinerijos slėnio" darbo principus pasakoja įmonės vadovas Danylo Silnichenko.

Kiek kainuoja dujų įvedimas?

UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai suskaičiavo, jog vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Vidaus dujotiekio įrengimo kaina - 700-800 Eur, bet tai kainų vidurkiai. Konkrečiame objekte kaina priklauso nuo situacijos, reikalingos įrangos ir kitų faktorių. Pateikus duomenis, apytikrę kainą galima sužinoti įmonės interneto svetainėje inzinerijosslenis.lt. O visos šildymo sistemos montavimo kaina didžiąja dalimi priklauso nuo namo ploto, šilumos poreikio, įrangos kainų.

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „Inžinerijos slėnis"