Grindų betonvimas yra paprasčiausiais būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Grindų betonavimo technologija yra panaši, svarbu tinkamai paruošti pagrindą, naudoti tinkamą betoną ir jei reikia armatūrą.

Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Padavus betoną išlyginama, vėl paduodama.

Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai. Kai kurias naujoves galima bus pritaikyti ir privataus namo grindų betonavime.

Filmas grindų betonavimas

 

 

Grindų betonavimas privačiuose namuose

Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų. Nors naujame objekte grindys dažniausiai betonuojamos prieš vidaus apdailos darbus ir kol jie padaromi spėja išdžiūti iki tinkamumo grindų dangos klojimui. 

 Kaip alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas. Jos patrauklesnės jei tai senas objektas kuriame keičiamos tik grindys. Tada nereikės laukti mėnesio kol išdžius betonas. Ant sausų grindų iš grindinių gipskartonio plokščių galima iš karto klijuoti vinilinę dangą arba kloti parketlentes, laminatą, parketą.  Ant grindų pagrindo galima įrengti infraraudonųjų spindulių plėvelių šildymą. Taip pat jei pakloti formuotas plokštes tarp kurių išvedžiojami vamzdeliai galima įrengti ir vamzdinį grindinį šildymą. 

  Grindų betonavimo procesas susideda iš grindų pagrindo paruošimo, šiltinimo, vamzdinio grindinio šildymo sistemos įrengimo, grindų betonavimo, betoninių grindų šlifavimo ir jei reikia glaistymo bei paviršiaus stiprinimo darbų. 

Grindų paruošimas betonavimui

   Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas  užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Dažniausiai skaldos nenaudojama nes apkrovos bus pakankamai nedidelės. 

Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. 

  Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Dažniausiai naudojamas  10–15 cm žvyro sluoksnis, kuris sutankinamas vibrovolu ir drėkinimu.

Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis  lotais. Verta patikėti profesionalui. 

Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta  pakloti hidroizoliacinę plėvelę – dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį. Jei grindys betonuojamos tiesiai ant pagrindo be šiltinimo, plėvelė nereikalinga.

Komunikacijų pravedimas per betonines grindis

Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą gerokai palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankintu žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas. Dažniausiai išėjimai būna prie vidinių sienų, kad toliau paskirstyti iki tašku per sieną.

Inžinerinės komunikacijos pravedamos po grindimis ir išvedamos numatomų mazgų vietose.

Grindų šildymo įrengimas

Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio  plokštės iš neoporo ( gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio – dažniausiai kas 10–20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Vamzdžiai turi būti išdėstyti be aštrių kampų ir įtempių, kad vėliau neišsikraipytų ar nesutrūktų.

Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Čia taip pat įrengiami srautų reguliatoriai, nuorintuvai, termometrai, o kartais ir siurbliai su automatiniu reguliavimu.

Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą – paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje. Tai padeda aptikti galimus nesandarumus, o užpildyti vamzdžiai apsaugo nuo jų deformacijos betonuojant. 

Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralaus džiovimo  laikotarpis. Šildymo paleidimas atliekamas palaipsniui, pradedant nuo žemos temperatūros, kad betonas nebūtų pažeistas dėl per greito įšilimo.

Betoninių grindų šiltinimas

Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 polistireniniu putplasčiu. Jo pilnai pakanka buitinėms grindims. Skaičius reiškia, kad polistireninis putplastis gali atlaikyti 7 tonas į kvadratinį metrą.  A++ namo grindų šiltinimui dažniausiai dedamas ne mažiau kaip 30 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis.  Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais. Apatinis storesnis 20 centimetrų. Antras sluoksnis dedamas statmenai, kad uždengti jungimosi vietas ir eliminuoti šilumos tiltelius.

Po polistireniniu putplasčiu dedama polietileno plėvelė. Plokštės perdengiamos ir suklijuojamos.

Betoninių grindų armavimas

Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos.
  Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių. Nenaudojant laikiklių armatūra būna kiek pakeliama užkabinus kabliais jau išpylus betoną. 

Pastaruoju metu plinta pluoštinio armavimo naudojimas. Į smėlbetonį betonuojant grindis dažnai dedamas fibro pluoštas – dažniausiai tai polipropileninis pluoštas, kuris tam tikrais atvejais gali pakeisti tradicinius armatūros strypus, ypač privačioje statyboje.

Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis – iki maždaug 5–6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas. Daugeliu atvejų fibros armavimo pakanka net pramoninėms grindims. 

Fibro pluoštas pasirenkamas, kai siekiama supaprastinti ir pagreitinti darbus – jo naudojimas leidžia atsisakyti armatūros klojimo, sutrumpina pasiruošimo laiką ir sumažina darbo jėgos poreikį. 

Cemento ir žvyro santykis

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Naudojant šį santykį, pasiekiamas C16/20 stipris, kuris visiškai pakankamas gyvenamosioms ir lengvo naudojimo patalpoms, jei mišinys tinkamai sumaišomas, gerai sutankinamas ir apsaugomas nuo per greito džiūvimo.

Smėlbetonis maišomas vietoje ir paduodamas į objektą

Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas. Vamzdynas gali siekti iki 70–80 metrų horizontaliai ir kelis aukštus vertikaliai, todėl tai leidžia greitai aptarnauti ir sudėtingesnės geometrijos objektus.

Grindų betonavimo darbai

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą. Pažymėtos aukščio ribos padeda suformuoti tikslų grindų lygį, užtikrinant, kad betonas būtų paskirstytas vienodai visame plote.

Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta – tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Ši juosta padeda išvengti įtrūkimų kraštinėse zonose, ypač ten, kur betonas glaudžiasi prie vertikalių paviršių.

 

Betonas  pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Tokia seka leidžia geriau suvaldyti lygį ir tolygiai paskirstyti mišinio kiekį.

Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas. Lyginant centre, darbas vyksta iš vienos pusės į kitą, kad neliktų vietų, kur susikauptų perteklinis mišinys ar atsirastų duobių.

Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Jei siekiama dar didesnio lygumo arba ruošiamasi klijuoti vinilines, epoksidines ar kitas jautrias grindų dangas, paviršius gali būti papildomai šlifuojamas ir glaistymas.

Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui. Vinilo grindims reikėtų papildomo šlifavimo betonui išdžiuvus ir galimai papildomo glaistymo.

Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms. Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6–7 savaites. Per šį laiką paviršius turi būti saugomas nuo drėgmės, per didelio karščio ir išdžiuvimo, dulkių ir mechaninio poveikio, kad vėlesni darbai vyktų sklandžiai ir grindų sistema išlaikytų savo savybes ilgą laiką.

Grindų dangų montavimas ant betoninio pagrindo

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas. Tinkamai parinkta danga ir paruoštas paviršius užtikrina ne tik estetiką, bet ir ilgaamžiškumą bei komfortą.

Vinilas – tai danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas nuo dulkių. Klijavimui naudojami specialūs klijai, o visa sistema turi būti atspari temperatūros pokyčiams, jei grindys šildomos.

Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims. Paprastas vinilas gali deformuotis, prarasti savo matmenų stabilumą ar net išskirti kenksmingas medžiagas esant aukštai temperatūrai.

Laminatas – viena populiariausių grindų dangų Lietuvoje dėl savo kainos ir montavimo paprastumo. Jis montuojamas ant specialaus pakloto, kuris sugeria smulkius nelygumus, triukšmą ir atlieka šilumos izoliacijos funkciją.

Jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai. Netinkamas paklotas arba per storas laminatas gali ženkliai sumažinti grindinio šildymo efektyvumą.

Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono, naudojant specialų paklotą, skirtą tokioms sistemoms. Ant jos galima kloti tiek laminatą, tiek vinilą, jei danga leidžia tokį šildymą. Ši sistema ypač populiari butuose, kur nėra galimybės montuoti vandens grindinio šildymo.

Parketlentės  montuojamas su paklotu arba klijuojamas tiesiai ant betono. Jei betonas yra ant šildomo pagrindo, reikėtų rinktis daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus nei masyvi mediena. Visada būtina patikrinti gamintojo žymėjimą, ar grindys tinkamos naudoti su šildomomis grindimis.

Medinės grindys paprastai jautresnės drėgmei ir temperatūrai, todėl betono paviršius turi būti visiškai sausas, kitaip grindys gali išlinkti, skilti ar deformuotis.

Grindų betonavimo kaina

Grindų betonavimo kaina susideda iš daugybės sudedamų dalių. Ši grindų betonavimo samata nėra pilnai tiksli. Iš individualiai skaičiuojamų išlaidų bus žvyro ir smėlbetonio atvežimas. Lyginimui greičiau bus samdant bobcat krautuvą, tačiau ir jam reikėtų skaičiuoti atvežimą. Taip pat ar atvažiuos Bobcat dėl kelių valandų darbo. Reikės grunto vibropreso, jo nuoma ir atvežimas. 
   Grindų betonavimo darbų kaina skaičiuota ant jau paruošto pagrindo. Papildomai kainuos jei bus samdomas žvyro lygintojas, šiltinimo klojėjas. Taip pat betonuotojai dažniausiai neatveža betoną, 100 maišų atvežti reikės nuomotis priekabą ir suvažinėti kelis kartus. Reikės slydimo juostos palei kraštus. 

Darbas / medžiagos	Vnt.	Kaina (€)
Žvyras	20.00 m³	500.00 €
Juoda plėvelė 200 mikronų (dviguba)	200 m²	120.00 €
Polistireninis putplastis EPS70 (30 cm)	30 m³	2400.00 €
Klijuojančios putos Soudabond Easy	6 vnt.	36.00 €
Smėlis sijotas (grindų betonavimui)	8.00 m³	200.00 €
Cementas (25 kg maišais)	92 vnt.	441.60 €
Grindų betonavimo darbai su užtrynimu	100 m²	1400.00 €

 

Pramonių grindų betonavimas

Pramoninėms grindims keliami gerokai griežtesni reikalavimai nei įprastoms gyvenamųjų patalpų dangoms. Šios konstrukcijos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų. Todėl labai svarbus pradinis etapas – tvirtas ir teisingai įrengtas pagrindas.

Grinduva, UAB betonuoja grindis tenizo kortams. Suderintas darbas, įranga ir stipri komanda leidžia išbetonuoti apie 1500 m2 grindų per parą. Dirbama su Somero S-940 lazerine lyginimo mašina. Lazerinė lyginimo mašina automatiškai numato betono aukštį, suvibruoja betoną ir išlygina.

Pagrindas pramoninėms grindims

Darbus visuomet pradedama nuo pagrindo lyginimo ir tankinimo. Jei gruntas netvarus  ar nevienodos struktūros, jis pašalinamas ir paleičiamas žvyru ar skalda. Skaldos storis nustatomas projektavimo metu, dažniausiai apie 15 cm storio. Skalda tankinama vibrovolais arba vibroplokštėmis.

Pramoninių grindų pagrindas iš sutankintos skaldos. Ant jos dedamas lyginantis smėlio sluoksnis. Krautuvas labai pagreitina darbus, jis atveža smėlį ir atlieka pirminį išlyginimą. Tikslus išlyginimas dar atliekamas rankiniu būdu. 

Kai skaldos sluoksnis paruoštas, ant jo supilamas 2–5 cm  smėlio sluoksnis. Smėlis  padeda suformuoti lygų pagrindą šilumos izoliacijai.  Šis sluoksnis taip pat turi būti sutankinamas, kad grindys nesėstų ateityje.

Pramoninių grindų šiltinimas ir plėvelės klojimas

Ant paruošto pagrindo klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kurio storis priklauso nuo reikalaujamos šiluminės varžos. Dažniausiai naudojamas kelių sluoksnių  EPS ar XPS šiltinimas, storis dažniausiai būna 15 -30 centimetrų. 

Ant šiltinimo visame grindų plote klojama polietileno plėvelė (apie 200 mikronų storio). Jos tikslas – ne apsauga nuo drėgmės, kaip kartais manoma, o betono atskyrimas nuo šiltinimo sluoksnio. Betonas turėtų slankioti stingdamas ar keisdamas parametrus dėl temperatūrinių ar drėgmės svyravimų nesukeldamas įtampos šiltinimo sluoksniui. 

 

Betoninių grindų armavimas

Kai šiltinimo sluoksnis ir plėvelė paruošti, kitas svarbus etapas – armavimo konstrukcijų išdėstymas. Pramoninėse grindyse armatūra naudojama selektyviai: pilnas tinklas ne visada reikalingas, tačiau prie kolonų, vartų, siūlių ar didesnių taškinių apkrovų vietose būtina papildomai stiprinti konstrukciją.

Jei grindų konstrukcija reikalauja papildomo standumo, ant plėvelės klojami armavimo tinklai iš 4–6 mm armatūros, dažniausiai 15×15 cm akytumo, kurie pakeliami ant specialių laikiklių, kad armavimas atsidurtų virš betono vidurio.

Vis dažniau vietoj klasikinio armatūros tinklo  naudojama polipropileninė fibra, įmaišoma į betoną dar betono mazge.  Pluoštas padeda sumažinti susitraukimo įtrūkimus, stabilizuoja betono struktūrą stingimo metu ir pagerina paviršiaus vientisumą. Standartinė dozė – 2 kg/m³, o jei reikalaujamas didesnis  atsparumas – iki 4 kg/m³.

Betonas pramoninėms grindims su stambiagrūdžiu užpildu ir polipropileno fibra. 

Betono lyginimas

Betoninės grindys pramoniniuose objektuose dažniausiai liejamos naudojant gamykloje paruoštą prekinį betoną, kurio klasė dažniausiai C25/30, o takumas – S3 arba S4, priklausomai nuo betonavimo metodo. Betonas tiekiamas siurbliu ar gravitaciniu klotuvu tiesiai į darbo zoną. Tiesiant didesnius plotus būtina užtikrinti nepertraukiamą tiekimą, kad neliktų šaltų siūlių ar sukietėjusio betono ruožų.

Betono padavimas turi būti organizuojamas be pertraukų. 

Mišinys paskleidžiamas per visą darbo zoną, orientuojantis pagal iš anksto sužymėtus aukščius, dažniausiai naudojant lazerinį nivelyrą. Klojimo metu betoną reikia išlyginti ir tuo pačiu sutankinti – tam naudojamos vibrosijos, kurios  sulygina paviršių ir pašalina oro tarpus, mažina poringumą.

Dideli pramoninių grindų betono plotai išlyginami specialiomis lazerinėmis lyginimo mašinomis. Su jomis išvengiama žmogaus klaidų faktoriaus. Mašina tiksliai nustato reikiamą aukštį, suvibruoja ir sulygina betono paviršių. Antru užvažiavimu betono paviršius idealiai išlyginamas.

Somero S-940 lazerinė lyginimo mašina 

Betono užtrynimas

Kai betono paviršius pradeda tvirtėti – paprastai tai įvyksta praėjus 3–6 valandoms po išliejimo, priklausomai nuo oro temperatūros, drėgmės ir betono sudėties – pradedamas vienas svarbiausių etapų: betoninių grindų paviršiaus užtrynimas. Šis procesas atliekamas specialiomis betono užtrynimo (glaistymo) mašinomis, kurios turi horizontaliai besisukančius diskus. Užtrynimas atliekamas tuo metu, kai paviršius dar nėra visiškai sukietėjęs, bet jau pakankamai standus, kad atlaikytų įrangos svorį neįsispausdamas.

Betono užtrynimo tikslas – tolygiai uždaryti viršutinį betono sluoksnį, pašalinti paviršinius nelygumus ir sutankinti paviršių, kad jis taptų vientisesnis bei atsparesnis eksploatacijai. Pirminio užtrynimo metu mašinos diskais pašalinami įspaudai, likę nuo lygintuvų ar vibrosijų, sulyginami paviršiaus perėjimai tarp atskirų betonavimo ruožų. Taip pat nuimami išlindę armatūrinio lpuošto išlindimai. Šis veiksmas leidžia betonui formuoti tankesnę ir lygesnę paviršiaus struktūrą, sumažina porų kiekį viršutiniame sluoksnyje bei padeda apsaugoti jį nuo dulkių formavimosi džiūvimo metu.

Betonui kiek sukietėjus ant jo užvažiuojama su glaistymo mašinomis, glaistoma diskiniais užtrynėjais.

Užtrynimo metu paviršius gali būti apdirbamas keletą kartų, kiekvieną kartą leidžiant betonui šiek tiek labiau sukietėti. Pradžioje dirbama su plokščiais diskais, o vėliau – su mentėmis. Glaistymo metu labai svarbu parinkti tinkamą laiką – per ankstyvas užtrynimas gali suardyti dar plastišką paviršių, o per vėlyvas – duos ribotą efektą, nes betonas jau bus pernelyg kietas.

Tinkamai atliktas užtrynimas padeda suformuoti vientisą, nedulkantį, lygią betoninių grindų dangą, kuri tinka tiek tolesniam eksploatavimui kaip pramoninė grindų danga, tiek ir kaip pagrindas kitoms apdailos dangoms kloti. Užtrintas paviršius mažiau linkęs skilinėti, atsparesnis dilimui ir estetiškai patrauklesnis.

Betono paviršiaus kietinimas

Mineraliniai betono paviršiaus kietikliai, dar vadinami sausais pabarstais, yra plačiai naudojami kai pramoninių grindų betonavimas siekia padidinti viršutinio sluoksnio tankį ir atsparumą dilimui. Jie įtrinami į šviežią, dar rišančią betono masę, o rezultatas – tankesnis, mažiau dulkantis paviršius, atsparus mechaniniam poveikiui. Šie mišiniai paprastai sudaryti iš cemento ir kietų užpildų – kvarcinio, korundinio ar metalinio. Jie barstomi tolygiai ir įtrinami betono užtrynimo ( glaistymo) mašinomis, kol susilieja su viršutiniu betono sluoksniu. Toks sutankintas paviršius pasižymi geresniu eksploataciniu patvarumu ir ilgiau išlieka vizualiai tvarkingas. Sauso kietiklio sunaudojimas dažniausiai siekia 3–5 kg/m², o paviršiaus storis siekia 1–2 mm. Kietiklis efektyviai sumažina dulkėjimą ir pagerina atsparumą dilimui, tačiau negali perimti stiprių smūginių apkrovų, nes nėra atskiro mechaninio sluoksnio – visa apkrova tenka betonui. Nelygus įtrinimas gali sukelti vizualinius trūkumus, ypač naudojant spalvotus pabarstus, kai dėl netolygaus pigmento įsigėrimo atsiranda vadinamasis „katės kailio“ efektas. Kietikliai klasifikuojami pagal dilumo pasipriešinimo klases – kuo mažesnė „A“ reikšmė (pavyzdžiui, A1,5), tuo paviršius atsparesnis.

Kai reikalaujama ne tik dilimo, bet ir smūginių apkrovų atsparumo, naudojamos kietų užpildų liejamos dangos. Tai specialus cementinis skiedinys su didelio kietumo užpildais, kuris formuoja atskirą, nepriklausomą nuo pagrindo dėvėjimosi sluoksnį. Tokia sistema naudojama, kai būtinas itin tvirtas, tankus, atsparus alyvoms, benzinui, chemikalams ir šalčio–šilumos ciklams grindų paviršius. Dangų storis prasideda nuo 10 mm ir įrengiamos jos dviem būdais: „šlapias ant šlapio“, kai skiedinys liejamas tiesiai ant ką tik užlieto betono, arba „šlapias ant sauso“ – ant sukietėjusio betono naudojant specialų gruntą. Liejamų dangų pranašumas – visiškai atskiras, nepralaidus, smūgiams atsparus sluoksnis, kuris neįgeria, nešlampa, neslūgsta ir puikiai veikia net esant ekstremalioms apkrovoms. Tuo pačiu ši sistema leidžia tiksliai klasifikuoti paviršiaus atsparumą pagal DIN standartus, nes danga nesusimaišo su pagrindu ir gali būti pakartojama su vienodu rezultatu. Tarp trūkumų paminėtinas didesnis medžiagų sunaudojimas, būtinybė naudoti specialią įrangą – cemento skiedinio pompą su automatiniu vandens dozavimu – bei profesionalių darbuotojų poreikis.

Trečias metodas – skysti betono paviršiaus kietikliai, kurie veikia kitaip nei pabarstai ar liejamos dangos. Jie naudojami jau ant sukietėjusio betono, kai šis baigęs hidratacijos procesą. Skystas kietiklis purškiamas ant paviršiaus, įsigeria į betoną ir chemiškai reaguoja su likusiais junginiais, užpildydamas poras bei sukeldamas mineralinį kristalų formavimąsi. Šitaip paviršius tampa tankesnis, mažiau įgeriantis, geriau atlaikantis drėgmę, alyvų ir cheminių medžiagų poveikį, lengviau valomas. Skysti kietikliai taip pat visiškai panaikina dulkėjimą iš vidaus, o instaliavimas labai paprastas – užtenka kelių purškimo sluoksnių naudojant įprastą sodininko purkštuvą. Priklausomai nuo betono porėtumo, vienu litru galima padengti nuo 12 iki 17 m². Tokia sistema nereikalauja specialios įrangos ar kvalifikacijos, todėl dažnai naudojama prekybos salėse, sandėliuose ar garažuose, kur norima greitai sumažinti dulkėjimą ir pagerinti grindų estetiką. Tačiau skysti kietikliai nesukuria papildomo apsauginio sluoksnio, todėl paviršius nėra atsparus smūgiams taip kaip liejamos ar pabarstomos sistemos. Visais atvejais reikėtų įvertinti objekto paskirtį, planuojamas apkrovas ir norimą priežiūros intensyvumą, kad būtų pasirinktas tinkamiausias grindų paviršiaus sustiprinimo būdas.

Patikimas ir labai detalus straipsnis apie pramoninį betonavimą paspaudus saugią aktyvią nuorodą pramoninių grindų betonavimas