Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis. Tai gali būti ne tik langų jungtys. Nustatyti darbo broką ar netinkamus šiltinimo mazgus padeda keli sandarumo patikros tyrimai. Vienas jų - palyginti plačiai žinomas termovizinis tyrimas. Kitas - gerokai tikslesnis sandarumo tyrimas, naudojantis slėgių kitimo rezultatais (slėgių skirtumo metodas). Sandarumo matavimas - vienas iš privalomųjų bandymų siekiant gauti A energinės klasės namo sertifikatą.

Dažniausios pastato sandarumo problemos

Specialistas pateikia pavyzdį. Baigiamas statyti gyvenamasis namas, atsižvelgiant į naudojamas medžiagas ir jų kiekį, turėtų būti pasyvusis. Perkamos geros kokybės, žinomų bendrovių medžiagos, samdomi geri statybininkai. Teoriškai namas turėtų sunaudoti ypač mažai energijos. Šeimininkas, nugirdęs apie sandarumo tyrimą, nutarė patikrinti savo namą. Rezultatai jį gerokai nustebino, todėl prieš galutinę vidaus apdailą buvo geriau izoliuotas namo vidus.

Nustatyta, kad keraminių blokelių siena netinkamai užsandarinta, yra tiesioginis kontaktas su išore. Šilumos izoliacija bus gerokai prastesnė, nei galėtų būti. Be to, į blokelius buvo suleisti prastai izoliuoti elektros lizdai, todėl pro šias vietas iš pastato būtų prarandama šiluma ne prasčiau nei per vėdinimo sistemą. Šeimininkas izoliavo elektros lizdus ir taip bent iš dalies išsprendė problemą. Po termovizinio tyrimo nuspręsta rasti prasto sienos kontakto vietą, nes bet kokiu atveju bus prarandama šiluma. Paradoksalu, tačiau šiluma būtų buvusi prarandama net per skyles, padarytas vidinėse pertvarose, dėl nesandaraus sąlyčio su išorine siena. Kadangi jau buvo padaryta namo išorės apdaila, problemą buvo galima išspręsti tik atlikus didelį remontą ir patyrus daug papildomų išlaidų.

Lubose rasti netinkamai sudėtos garo izoliacinės plėvelės plyšiai ties netipiniais šviestuvais, dėl to taip pat būtų prarandama daug šilumos, o drėgmė patektų į šiltinamąjį sluoksnį. Šią problemą pavyko gana greitai išspręsti, nes dar nebuvo apdailos.

Dar viena dažnai pasitaikanti problema buvo rasta ties vėdinimo rekuperavimo sistemos vamzdžiais, išeinančiais į lauką. Šiluma būtų buvusi prarandama per tarpą tarp sienos ir vamzdžio. Šeimininkas iš karto kruopščiau užsandarino plyšius.

Dideli šilumos praradimai būtų buvę per langų ir sienų sandūras, nes blokeliai buvo pramušti, be to, nenaudota lango izoliacinė plėvelė.

Šiek tiek šilumos būtų buvę prarasta per šildymo sistemos vamzdžių ir grindų sandūrą.

Pasak Aurimo, tai labai dažnai tiek senos, tiek naujos statybos pastatuose aptinkamos problemos. Didele dalimi jos būna ne dėl medžiagų, o dėl netinkamo jų panaudojimo ir prasto sujungimo. Europoje sandarumo testas labai svarbus parduodant nekilnojamo turto objektus ir juos priduodant užsakovui. Pastariesiems įprasta, kad nuo statytojo nepriklausančios kompanijos padarytas sandarumo testas padės išsiaiškinti, ar darbai atlikti kokybiškai, pastatas sandarus ir energetiškai taupus. Todėl ir Lietuvoje turėtų atsirasti teigiama praktika parduodant pastatą padaryti sandarumo testą.

Pastato slėginio sandarumo testas

Pastato slėginio sandarumo testas gali padėti surasti plyšius ir įvertinti šilumos nuostolius dėl medžiagos tankumo. Skaičiuojamas slėgio palaikymo patalpoje laikas ir pripučiamo oro kiekis, tokiu būdu išvengiama gana dažnos žmogiškos paklaidos faktoriaus, jei sandarumas matuojamas termoviziniu būdu, stebint šilumos nuostolius. Šiame tyrime taip pat naudojami termovizoriai, bet jų duomenys, derinant su slėginiu tyrimu, būna gerokai tikslesni. Naudojant klasikinį termovizinį tyrimą reikia mažiausiai 10 laipsnių temperatūrų skirtumo tarp patalpos vidaus ir lauko, o derinant su slėginiu tyrimu užtenka 4-5 laipsnių skirtumo, o tai pailgina sezoniškumą.

Tyrėjai užsandarina angas, pro kurias gali pritekėti ar išeiti oras: vėdinimo angas, gartraukius, kanalizavimo sistemą. Durų ar kitos angos vietoje įstatomas ventiliatorius.

Tyrimo metu patalpoje išsiurbiamas oras - taip sukuriamas neigiamas slėgis, mažiausiai 50 Pa. Lauko oras ima veržtis pro visus įmanomus plyšius ir didinti slėgį iki tokio, koks yra lauke. Automatiškai paskaičiuojama, kiek kartų per valandą patalpoje pasikeičia oro tūris.

Pagal STR 2. 05. 01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika" normalu, jei su vėdinimo sistema patalpoje oro tūris pasikeičia 1,5 karto per valandą, be sistemos - 3 kartus. Pavyzdžiui, nustatyta, kad oro tūris pasikeičia 3,3 karto per val., gerokai viršydamas nustatytas normas (žr. pavyzdį). Tuo tarpu A++ klasės pasyviems namams oro tūrio pasikeitimas turėtų būti iki 0,6 karto per valandą

Po šio matavimo patalpoje sukuriamas mažiausiai 50 Pa slėgis ir matuojamas slėgio praradimas, orui skverbiantis iš pastato į lauką. Skaičiuojami padidėjusio ir prarandamo slėgio vidurkis.

Nustačius, kad pastato sandarumas neatitinka numatytų standartų, galima iš karto rasti problematines vietas. Ištraukiamas oras, slėgis sumažinamas iki 50 Pa, matuojamos vietos, per kurias veržiasi šaltesnis oras iš lauko. Po tyrimo slėgis padidinamas ir iš lauko pusės ieškoma vietų, per kurias veržiasi šiltesnis oras iš patalpos. Termovizorius viduje ar išorėje parodo vietas, kuriose temperatūra skiriasi bent 2 laipsniais.

Dūmų testas

Pratekėjimo vietos randamos ir pučiant baltus dūmus: patalpoje stebima, kuriose vietose dūmai nupučiami. Esant didesniam slėgiui, galima stebėti iš pastato išeinančių dūmų vietas. Radus jas, galima tiksliau nustatyti srauto greitį. Jis matuojamas karštos vielelės tipo prietaisu: karštą prietaiso vielelę aušina pro plyšį pučiantis vėjas. Tokiu prietaisu tekančio oro greitis nustatomas 0,15 m/s tikslumu.

Slėgių skirtumo pastato sandarumo tyrimo pranašumai ir poreikis

Pastato sandarumą tiriant vien tik termovizoriumi, galima susidurti su keliomis problemomis. Kaip minėta, termoviziniam tyrimui reikalingas didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, todėl tyrimas tampa sezoniniu. Termovizinio tyrimo negalima daryti vėjuotu oru: priešvėjinė siena rodys mažesnius išsiskiriančios šilumos srautus, o pavėjinė - per didelius.

Atsižvelgiant į patirtį ir žinant ne vieno meistro darbų kokybę, verta atlikti sandarumo tyrimą: tai padės išvengti daugybės problemų eksploatuojant namą, sumažins šilumos nuostolius. Geriausia tirti jau apšiltintą namą, įstačius langus ir duris, prieš apdailos darbus. Būtent šiame etape statybinis brokas pataisomas mažiausiomis sąnaudomis, galima broką priversti ištaisyti tuos pačius statybininkus, pareikšti pretenzijas prastai langus ar duris įstačiusiai bendrovei.