Laminato grindų klojimas sodyboje tapo tikru netikėtumu. Tvarkiau sandėliu virtusią sodybą nuomai, išvežiau porą priekabų šlamšto, kaip tetrio figūras kamšiojau po įvairias kerteles kas dar vertinga ir jau beveik mačiau šviesą tunelio gale. Liko kampas su sofa, kur ruošiausi padėti darbinį stalą. Patraukus sofą supratau, kad darbai tik prasideda, nes grindis suėdė grybelis. Planavau susitvarkyti greitai ir pigiai, gavosi ilgai ir brangiai. Proceso metu vis kilo norų kartelė, tačiau rezultatas buvo puikus.

 

Medienos grybeliui pažeidus grindis jos turi būti apdorotos antiseptiku arba pašalinamos. Pastarasis variantas perspektyvesnis, nes neaišku, koks realiai užkrėstas plotas. Taip pat reikia pašalinti grybelio atsiradimo priežastis. Sodybose tai dažniausiai atsitinka dėl grunto drėgmės, neįrengto drenažo.[/caption]

Laminato grindys

Pastaruoju metu visos mano klojamos grindys buvo vinilinės. Tačiau besvarstydamas, kuo pakeisti supuvusias lentas, panorau šildomų grindų ir neradau paprastesnio, darbui neimlaus ir pigaus varianto, kaip laminato grindys. Sudomino itin paprastas infraraudonųjų spindulių grindų šildymas, ant jo tiesiai klojant laminatą. Tiesa, kažkada laminato grindys stipriai nuvylė jas suklojus biure dar prieš 2008-2009 metų krizę. Kaukšėjimas, “išsivaikščiojimas” padidėjus drėgmei, greitas paviršiaus nusitrynimas. Manau, dar ir šiandien daug ką šios senos laminato bėdos gąsdina. Būtent senos, nes pradėjęs daugiau domėtis supratau, kad laminatas laminatui nelygus.

Pirmiausia reiktų pasirinkti, ką perkate: ekonominės, vidutinės ar premium klasės laminato grindis.

Ekonominės klasės laminato grindų lentomis užversti didieji statybinių medžiagų prekybos centrai. Kvadratinis metras kainuoja 3-5 eurus. Greičiausiai turėsite ploną, sudėtingai montuojamą, neilgaamžę, greitai susibraižančią, kaukšinčią, neatsparią drėgmei ir netinkančią šildomoms grindims dangą. Spalvos greitai pasikeis nuo saulės.

Vidutinės klasės laminato grindlenčių asortimente greičiausiai rasite 31 atsparumo klasę, kuri jau tinka miegamajam ir kitoms nedaug naudojamoms patalpoms be temperatūros svyravimų ir padidintos drėgmės. Vidutinio lygio klasėje galima rasti ir gana gerų laminato dangų. Geriausias variantas - pirkti patikimo gamintojo laminatą iš pigesnių serijų.

Premium klasės laminato lentelės bus storesnės, bazinė lentos dalis bus iš tankesnio pluošto. Tą galima pajusti pakėlus lentą ar lentų dėžę. Jei ekonominės klasės laminato panešite iš karto dvi dėžes, tai premium klasės lentų greičiausiai pakelsite vieną. Ir tai greičiausiai bus tikra premium 33-34 klasė ir atitinkamas žymėjimas. Premium klasės lentos gali turėti medienos piešinį atkartojančią faktūrą, jos nekeičia spalvos nuo ultravioletinių spindulių. Didelę piešinių įvairovę nesunku pritaikyti prabangiausioms svetainėms, miegamiesiems. Tokios klasės laminato lentos tiks dažnai naudojamo holo, dažnai vandeniu aptaškomos virtuvės grindims. Reikėtų žiūrėti, ar yra laminatas atsparus drėgmei. Atsparumas drėgmei - tai ne ekonominės/vidutinės klasės lentelių spynų “pavaškavimai”, tai pačios plokštės atsparumas drėgmei, dažniausiai dėl didesnio tankio.

Jau seniai supratau, kad didžiuosiuose prekybos centruose aukštesnės klasės statybinių medžiagų asortimentas labai ribotas. Todėl medžiagas stengiuosi įsigyti specializuotose parduotuvėse, renkantis grindų dangą dar neapvylė “Geros grindys” asortimento kokybė. Jų salone gausite patarimų, apžiūrėsite dangą esant skirtingiems apšvietimams, čia prekiaujama patikimų gamintojų vidutinės ir premium klasės laminato lentomis. Šį kartą pasirinkau „Kaindl“ gamintojo laminatą, sendintų lentų dizainą.

 

33 klasės, AC5 atsparumo nusitrynimui kategorijos laminato lentos iš “Geros grindys”. Gamintojas “Kaindl”. Kuo aukštesnė nusitrynimo klasė, tuo ilgiau laminatas nenusidėvi ir nepakeičia spalvos.

Pagrindo laminatui paruošimas 

Klasikinis laminato klojimo būdas su visomis smulkmenomis aprašytas straipsnyje „Laminato klojimas“, video yra „Geros grindys“ interneto svetainėje. Kadangi aš laminatą klojau senoje sodyboje, pagrindą laminato grindims įrengiau nestandartiškai ir tokių pavyzdžių internete nemačiau.

Pirmiausia teko išlupti senas lentas ir išvežti kokius 10 kubų grunto. Pagalbinis darbininkas tai padarė per 2 dienas. Visą plotą iki pat apdailinių lentų užklojome hidroizliacine plėvele. Jei aplink namą padarytas drenažas, tai nėra būtina. Kitą dieną atvažiavo betonuotojų brigada ir per kelias valandas smėlbetoniu išbetonavo apie 45 kvadratinius metrus. Dar kitą dieną galėjau ramia sąžine išvažiuoti trejetui savaičių į kelionę. Betonas turi gerai išdžiūti, džiūsta apie 1 centimetrą per savaitę. Jei galima ir yra įgūdžių idealiai išlyginti gruntą, betonuoti pagrindo nėra būtina. Dažniausiai ant sutankinto ir išlyginto grunto yra pilamas žvyro sluoksnis. Jis taip pat tankinamas ir lyginamas. Ant jo reikia kloti geotekstilę, kad į viršutinį šiltinimo sluoksnį nepatektų grunto dalelių. Paskaičiavęs laiką ir išlaidas šiems darbams, supratau, kad išbetonuoti bus pigiau. Juolab, kad turėjau laiko laukti, kol išdžius betonas.

Jei nėra laiko laukti, kol išdžius betonas, po juo neklojame plėvelės, o ant kiek pradžiūvusio betono klojame hidroizoliacinę plėvelę ir šiltinimo medžiagas. Betone esanti drėgmė laikui einant pasišalins į gruntą.

Šiltinimo sluoksnį geriausia formuoti iš grindinių poilistireninio putplasčio plokščių. Jis turi mažą šilumos laidumą, atsparus apkrovoms ir nekeičia savybių, jei sušlampa, nes beveik neįgeria vandens. Vandens patekimas galimas sprogus šildymo/vandentiekio vamzdžiams ar palikus ant grindų palietą vandenį. Šiuo atveju hidroizoliacinės plėvelės trūkumas tas, kad ji trukdo pasišalinti vandeniui. Dėl to rekomenduojama vandeniui laidi geotekstilė.

Jei norime turėti šiltas grindis, šiltinimo sluoksnio storis turėtų prasidėti nuo 15 centimetrų. Savo sodyboje grindų šiltinimo sluoksnį klojau plonesnį, nes namas senas, šio sluoksnio paskirtis - šiek tiek sulaikyti šilumą, kad grindys greičiau įšiltų. Sodyba naudojama ne nuolat, svarbu buvo grindis atskirti nuo šaltį akumuliuojančio betono sluoksnio.

Juodgrindės dažnai daromos taip pat iš smėlbetonio. Tada nereikia idealiai lyginti šiltinimo sluoksnio. Aš sudėjau plonas, šalčio neakumuliuojančias sausas grindis iš Knauf Brown gipskartonio plokščių. Tai idealus variantas periodiškai naudojamoms patalpoms. Sausos grindys montuojamos kartu su polistireniniu putplasčiu, kad galima būtų vaikščioti per gipskartonį, o ne per polistireninį putpalastį. Dedami 2 sluoksniai gipskartonio, juos tarpusavyje suklijuojant. Apšiltinimo ir juodgrindžių sudėjimo darbus padarėme per savaitgalį.

 

Klojant polistireninį putplastį svarbu, kad persidengtų siūlės. Antra gipskartonio plokščių eilė dedama skersai pirmosios, taip pat stengiantis, kad kraštai nesutaptų. Plokštes klijavau Soudabond Easy purškiamais klijais.

Dalyje grindų ploto nutariau įrengti grindinį šildymą. Tai ne pagrindinis šildymas, bet papildomas komfortas stalo, sofos, TV zonoje. Optimalus variantas pasirodė infraraudonųjų spindulių plėvelės po grindimis. Toks šildymas lengvai įrengiamas, nepakelia grindų, nedaug kainuoja, paprastai valdomas, tolygiai šyla.

 

Infraraudonųjų spindulių plėvelė dedama ant specialaus pakloto. Šalia klojau įprastą paklotą, kad sutaptų bendras pakloto storis visame plote. Infraraudonųjų spindulių plėvelė dar uždengiama apsaugine plėvele.

 

Kitą grindų dalį dengiau pūsto polietileno paklotu. Jei tai būtų tarpaukštinė perdanga, geriausia naudoti akustinį paklotą, toks efektyviai sumažina žemyn persiduodantį smūginį garsą. Kai kas, norėdami palyginti pagrindą ar išgauti geresnę garso izoliaciją, kloja du ar kelis paklotus. Taip daryti nerekomenduojama, nes laminatas nebus stabilus, gali linguoti, traškėti ir pan.

 

Laminato grindų montavimas

Laminatas prieš klojimą 3 - 4 dienoms įnešamas į patalpą, kur bus montuojamas. Optimali patalpos temperatūra - apie 18 laipsnių C. Prieš pradedant darbus išpakuojamos 3-4 lentelių pakuotės. Tai leis pasirinkti norimą dizainą iš skirtingo piešinio lentelių.

Laminato grindų klojimo kryptis priklauso nuo palalpos formos ir langų padėties. Ilgą patalpą palei ilgesnę sieną klojamos lentos dar prailgins. Todėl dažniau klojama statmenai ilgesnei sienai, jei norima patalpą vizualiai praplatinti. Taip pat klojama išilgai šviesos srauto, krentančio pro daugiausiai šviesos įleidžiančius langus.

Nuo pirmos eilės lygumo priklausys viso ploto lygumas. Netgi milimetro nukrypimas vėliau virs didesniais tarpais tarp lentų. Pirmą eilę galima kloti keliais būdais. Sujungiama visa eilė, atremiant į sieną. Nuo sienos turėtų likti apie 15 mm tarpas, kuris fiksuojamas pleišteliais.

 

Laminato klojimui įrankių daug nereikia. Tai plaktukas, lentelė pakalimui ir specialus kampuotis pakalimui pabaigus eilę ar paskutinei linijai.

Galima kloti iš karto tris eiles pradedant toliau nuo sienos. Tada galima lyginti iš abiejų pusių. Vėliau sudėtos eilės pristumiamos prie sienos.

 

Atitraukus nuo sienos klojamos trys laminato eilės.

Vėlesnis dėliojimas labai paprastas. Kokybiškos laminato lentos gula lygiai, dėliojasi po vieną, galima dirbti vienam. Kai kurios laminato lentos (dažniausiai ekonominės klasės) gali būti dėliojamos tik eilėmis. Sudedama eilė ir įstatoma į prieš tai buvusią eilę. Tai sukelia papildomų nepatogumų, turi dirbti keli žmonės.

 

Laminato lentos sujungiamos 35- 45 laipsnių kampu.

Stuktelėjus į šoną, lenta įlenda į spyną ir nusileidžia. Pirmi smūgiai viduryje. Geriausia kalimo lentelė iš kietmedžio, šlifuota, kad neterštų atplaišomis.

Pakalant lenta įstumiama į eilę. Kraštus reikia sulyginti paspaudžiant pėda.

Apvertus 180 laipsnių, išmatuojama kraštinė lenta. Žymime apatinę pusę.

Laminato lenta pjaunama elektriniu siaurapjūkliu. Pjaunama iš apatinės pusės, taip išvengsime kraštų nutrupėjimo.

 

Kraštinė lenta įstumiama pakalant specialiu kampuočiu. Su šiuo kampuočiu įstumiama paskutinė eilė. Atstumas nuo sienos - apie 15 mm.

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotraukos