Tinkuojamas fasadas yra daugiau sąlyginis pavadinimas, jį teisingiau būtų vadinti klijuojamu fasadu. Tinkuojamo fasado sistema tai šiltinimo sluoksnis klijuojamas ant laikančios sienos ir ant jo dedamas apdailinis sluoksnis. Apdaila gali būti labai įvairi, populiariausia tinkas. Dabar rekomenduojama naudoti specialią tinkuojamą fasado sistemą kurioje suderinti visi sluoksniai. Tai užtikrina tinkuojamo fasado ilgaamžiškumą. Apdaila ant šiltinamo sluoksnio gali būti iš klinkerio plytelių, apdailinių plokščių. Fasado šiltinamo sluoksnio ir apdailos laukia sudėtingos aplinkos salygos. Reikės tinkamų klijų, sandarinimo medžiagų, atsparių apdailos medžiagų. Apžvelgsime kaip įrengti ilgaamžį tinkuojamą fasadą.

Pagal ES finansuojamą fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonę, gyventojai, modernizuojantys savo namus B energinei klasei, gali gauti finansinę paramą.

Tie gyventojai, kurie teikė paraišką gauti paramą individualaus 1 ar 2 butų namo atnaujinimui pagal paskutinį kvietimą (iki 2024 spalio 30 d.), projektą turi įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensavimo prašymą iki 2026 m. sausio 30 d. Tiems, kurie planuoja nuosavo namo modernizavimą, verta susiplanuoti darbus dabar, nusipirkti medžiagas, pradėti darbus ir laukti kito kvietimo, kuris planuojamas 2025 metais, tikėtina I-ajame metų ketvirtyje.

Kol kas nėra paskelbtos 2025 m. kvietimo sąlygos, tačiau tikėtina, kad jos dėl išlaidų tinkamumo nesikeis. Išlaidos namo atnaujinimui gali būti patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 20 d. T. y. projektas gali būti pradėtas ir dabar, bet negali būti užbaigtas iki bus pateikta paraiška ir paraiškos pateikimo metu namas negali būti sertifikuotas pagal B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto paraiška turės atitikti kvietimo apraše keliamus reikalavimus ir taip pat reikės pateikti būtinus dokumentus. Pavyzdžiui, buvusių dviejų paskutinių kvietimų su paraiška pateikiami dokumentai buvo:

●  Namo energinės klasės sertifikavimo eksperto skaičiavimai/pažyma. Kokius darbus reikia atlikti, kad namas pasiektų ne žemesnę kaip B energinę klasę;

●  Namo ir jo dalių, kurias numatyta atnaujinti, nuotraukos iki atnaujinimo.

Paprastai paskelbus kvietimą paraiškos priimamos vieną mėnesį, todėl dar iki kvietimo pradžios galima įsigyti statybines medžiagas, tik reikia išsaugoti išlaidas įrodančius pirkimo dokumentus bei turėti statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas. Taip pat reikia pasirūpinti dar neatnaujinto namo energinio naudingumo sertifikatu su eksperto nurodytomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis, padaryti planuojamo modernizuoti namo ir atskirų konstrukcijų nuotraukas ir, žinoma, fotografuoti atliekamus darbus, nes kartu su paraiška reikės pateikti atliekamų darbų proceso, ne tik galutinio rezultato, nuotraukas.

Galima maksimali parama individualaus namo atnaujinimui yra 14 500 Eur, fiksuotas dydis už 1 kv. metrą namo naudingo ploto - 75 Eur.

Norintiems gauti paramą, reikia pasiekti mažiausiai B energinę klasę, o šiluminės energijos sąnaudos, lyginant su sąnaudomis iki atnaujinimo, turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. Sprendimai, mažinantys šildymo sąnaudas ir įgalinantys pasiekti B energinę klasę, gali būti:

• stogo šiltinimas be stogo dangos keitimo;
• stogo šiltinimas su stogo dangos keitimu;
• stogo perdangos šiltinimas su stogo dangos keitimu;
• stogo perdangos šiltinimas be stogo dangos keitimo;
• grindų ant grunto šiltinimas;
• grindų virš rūsio šiltinimas;
• sienų ir cokolio šiltinimas;
• grindinio šildymo sistemos įrengimas;
• radiatorių įrengimas;
• esamų langų keitimas, gerinant šilumines patalpų charakteristikas;
• esamų lauko ir tambūro durų bei vartų keitimas, gerinant šilumines patalpų charakteristikas;
• centrinės rekuperacinės sistemos įrengimas.

Kadangi per pastato sienas ir stogą patiriami didžiausi šilumos nuostoliai, pagrindiniai renovacijos darbai yra stogo ir pamatų, cokolio bei sienų šiltinimas.

 

Plokštės pamatų apšiltinimui

Senų pamatų apšiltinimas yra gana probleminis, nes anksčiau dažniausiai būdavo įrengiami žemiau įšalo esantys gilūs juostiniai pamatai. Tokiu atveju reikia juos atkasti, nuvalyti, išlyginti, hidroizoliuoti ir tik tada galima šiltinti, klijuoti termoizoliacines plokštes. Todėl dažniausiai apsiribojama cokolo apšiltinimu.

Tiek pamatų, tiek cokolio apšiltinimui racionaliausia naudoti mechaninėms apkrovoms ir drėgmei atsparias polistireninio putplasčio plokštes.

Pamatų izoliavimui tinka UAB „Kauno šilas" gaminamos Šiloporas EPS 100, Šiloporas EPS 150, Šiloporas EPS 200 arba Šiloporas NEO EPS 100, Šiloporas GEO EPS 100 polistireninio putplasčio plokštės. Populiariausias EPS tipas pamatų apšiltinimui - Šiloporas EPS 100.

Visų šių plokščių vandens įmirkis ir šiluminis laidumas panašūs arba artimi, šiluminis laidumas skiriasi tūkstantosiomis dalimis po kablelio, todėl geriausia plokštes rinktis pagal numatomas mechanines apkrovas. Jeigu gruntas sunkus, molingas ar greta namo yra įvažiavimo kelias, tinkamos bus stipriausio gniuždomojo įtempio polistireninio putplasčio plokštės Šiloporas EPS 150 ar net Šiloporas EPS 200. Gniuždymo stiprį rodo skaičius prie putplasčio markės: Šiloporas EPS 100 stipris yra ≥ 100 kPa, o Šiloporas EPS 200 - ≥ 200 kPa. Jei gruntas yra molingas ir drėgnas, geriausia geriausia naudoti rusvos spalvos Šiloporas Geo EPS 100 plokštes, kurių ilgalaikis įmirkis pilnai panardinus vandenyje yra ≤ 2 proc.

Šiloporas Neo EPS 100 naudojamas tuo atveju, jei norima sumažinti termoizoliacinio sluoksnio storį, nes jo varža 14 proc. geresnė nei Šiloporas EPS 100.

Nors pamatų apšiltinimas nėra labai sudėtingas darbas, bet yra keletas detalių bei rekomendacijų, kurių reiktų laikytis norint gero rezultato.

 

Pamatų ir cokolio apšiltinimas

Pirmiausia, jei pamatų ar cokolio paviršiai nelygūs, sutrūkinėję, jie turi būti nuplauti, užsandarinti, išlyginti ir hidroizoliuoti. Jei hidroizoliacijai naudojama bituminė mastika, reiktų žinoti, kad polistitreninio putplasčio plokštes galima klijuoti ant atšalusio bitumo, kai nenaudojami bitumo ar bituminio glaisto skiedikliai. Tokios medžiagos, kaip acetonas, terpentinas, benzolas, acto esencija, karbiuratoriniai degalai, benzinas, ardo polistireninio putplasčio paviršinį sluoksnį ir nenaudotini.

Kai kurios tepamos hidroizoliuojančios bituminės mastikos, pavyzdžiui, tokios kaip COMBIDIC 2K-Classic, savo sudėtyje turi polimerinių užpildų. Jie padengia nedidelius (iki 1 mm) įtrūkius, mastika kartu yra klijai, ant kurių galima klijuoti polistireninio putplasčio plokštes. Tokia bituminė mastika atspari nepalankioms oro sąlygoms, rūgščių ir šarmų poveikiui.

Taip pat labai svarbu, kad klijuojant putplasčio plokštes ant pamatų ir cokolio, visas klijuojamas plokštės paviršius būtų padengtas klijais. Pamatų apšiltinimo ir nuogrindos įrengimo mazgas:

Svarbus mazgas yra sienos ir cokolio - rostverko jungtis. Jei cokolis yra įtrauktas, ant jo klijuojamos putplasčio plokštės leidžiamos žemyn apie ≥100 mm. Jei išsikišęs, cokolio šiltinimo sluoksnio viršus keliamas aukštyn ant sienos apie ≥100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas. Cokolio plokštės viršus nupjaunamas 45 laipsnių kampu ir ant jos klijuojamas skardos lankstinys.

Kai pastatas be rūsio, cokolio šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos linijos. Jei izoliacija nenuleidžiama arba neiškeliama, žiemą per cokolio viršų į patalpas smarkiai skverbiasi šaltis.

Kad prie pamato neužsistovėtų vanduo ir drėgmė nesiskverbtų į pamatus, labai svarbu įrengti drenuojančią nuogrindą. Tinkuotam fasadui ir cokoliui geriausiai tinka atvira drenuojanti nuogrinda iš akmenų.

Detalesnę informaciją, kaip apšiltinti ir hidroizoliuoti pamatus, rasite straipsnyje „Pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacija".

 

Namo sienų apšiltinimas

Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema polistireniniu putplasčiu naudotina visų rūšių gyvenamiesiems, viešosios paskirties, pramoniniams ir kitiems pastatams. Ši šiltinimo sistema naudotina naujų ir modernizuojamų pastatų išorinėms sienoms šiltinti yra lengva, tad sienų laikančiųjų sluoksnių bei pamatų neveikia didelės apkrovos. Sistema su putplasčiu leidžia efektyviai taupyti šilumos energiją, pagražinti fasadą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema saugo pastatus ne tik nuo nepalankių oro sąlygų, bet ir prailgina jų eksploatacijos trukmę.

Šiltinimo plokštės prie lauko sienų paviršiaus klijuojamos specialiais polistirolo klijais, esant ne žemesnei nei +5 laipsniai teigiamai temperatūrai. Klijai vientisa linija tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. plokštės ploto. Taip daroma todėl, kad plokštės gerai priglustų, nesusidarytų tarpų. Šiluma neturi rasti kelių skverbimuisi į ertmes, susidariusias neprigludusių plokščių vietose, per siūles ar per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad nesusidarytų šilumos tiltelių, į siūles tarp plokščių klijų neturi patekti. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba montažinėmis poliuretano putomis. Šilumos tiltelių pavojus būna mažesnis, jei šiltinimo plokščių briaunos būna su falcais.

Kokio storio turi būti apšiltinimo sluoksnis, priklauso nuo siekiamos energinės klasės (primename, kad, norint gauti paramą, turi būti pasiekta ne žemesnė kaip B klasė), taip pat priklauso nuo apšiltinamų sienų konstruktyvo ir naudojamų putplasčio plokščių šiluminio laidumo. Tikslų putplasčio plokščių storį turi nurodyti energinio efektyvumo ekspertas. Pavyzdžiui, silikatinių plytų mūrui dažniausiai užtenka 10 cm storio Šiloporas EPS 150 plokščių, kurių šiluminis laidumas λ_D =0,034 W/(m·K). Bet, pasikartosime - šiltinimo storis priklauso nuo konstruktyvo medžiagos, plytų mūro sandarumo ir kitų faktorių.

Apie sienų paruošimą šiltinimui ir šiltinimą daugiau informacijos rasite paspaudę saugią atktyvią nuorodą „Fasado šiltinimas".

 

Jeigu namo viduje daromas remontas, vidaus sienos irgi gali būti apšiltintos iki 5 cm storio polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos plokštėmis ir uždengtos gipskartonio plokštėmis. Tokiu atveju gali būti sumažintas lauko sienų apšiltinimo storis. Tačiau , norint išvengti rasos taško problemų, būtina laikytis lentelėje nurodytų termoizoliacinių medžiagų storių.

Bet kuriuo atveju efektyviausius sprendimus, termoizoliacijos storius turi nurodyti ekspertas, skaičiuojantis energinio efektyvumo klasę.

Dėl garų sulaikymo šiltinant iš vidaus, reikia nepamiršti garo izoliacinės plėvelės. Šiltinant iš vidaus labai svarbu, kad ekspertas apskaičiuotų rasos taško vietą, nes, jei lauko siena peršąla, ilgainiui kaupiasi kondensatas ir susidaro sąlygos pelėsiui atsirasti.

Daug laiko atima ir kruopštumo reikalauja angokraščių apšiltinimas. Kaip apšiltinti langus visą informaciją rasite paspaudę saugią aktyvią nuorodą „Angokraščių apšiltinimas polistireniniu putplasčiu".

 

Tinkuojamo fasado įrengimas iš polistireninio putplasčio

Polistireninis putplastis užima didelę dalį termoizoliacinių medžiagų rinkos. Taip yra ne vien tik dėl mažesnės kainos, bet ir dėl kitų šios medžiagos savybių. Visų pirma, putplasčio plokščių deklaruojamas šiluminis laidumas praktiškai nesiskiria nuo kitų termoizoliacinių medžiagų.

Antra, tai kone amžina medžiaga, nebijanti drėgmės, o tai yra bene svarbiausia fasadų apšiltinime. Juk lauko sienas kone ištisus metus veikia lietaus arba sniego drėgmė. Putplasčio plokštės beveik neįgeria vandens, atsparios drėgmei, pamatų, rostverko, cokolio apšiltinimui galima naudoti padidinto stiprio plokštes, nedarant izoliacinių medžiagų maišalynės.

Ir trečia, polistireninio putplasčio plokščių matmenų terminis stabilumas labai didelis, o tai reiškia, kad, tiek kaitinant saulei, tiek spiginant šalčiui, apšiltinimo sluoksnis išliks stabilus, nejudės, neatsiras tarpų. Putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05 - 0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Tai reiškia, kad maždaug 17°C temperatūros pokytis sukelia 0,1 proc. (1 mm/m) dydžio grįžtamą matmenų pokytį. 400 mm ilgio plokštė, esant -20°C temperatūrai, susitraukia 1 mm.

Tiesa, terminis termoizoliacijos sluoksnio stabilumas priklauso nuo apdailos tinko spalvos, nes ji apsrendžia, iki kokio lygio įkais fasadas. Kaip žinia, tamsios spalvos sugeria šilumą, todėl tinkuotų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsia spalva. O štai tinko rūšies ant putplasčio plokščių pasirinkimas neribojamas. Visgi, siekiant išvengti dėmių ant fasadų dėl mikroorganizmų poveikio gausiai apželdintoje aplinkoje, botanikai rekomenduoja vengti mineralinės fasadų apdailos.

UAB „Kauno šilas" gaminių svarbiausi techniniai duomenys	Gniuždomasis įtempis - stipris deformuojant 10%, kPa	Stipris lenkiant BS, kPa	Deklaruojamas šilumos laidumas, λD, W/(m·K)
Šiloporas EPS 70	70	115	0,039
Šiloporas Neo EPS 70	70	115	0,032
Šiloporas Neo EPS 70+	70	115	0,031
Šiloporas Neo EPS 70 Super	70	115	0,030
Šiloporas EPS 80	80	125	0,037
Šiloporas Neo EPS 80	80	125	0,031
Šiloporas EPS 100	100	150	0,035
Šiloporas Neo EPS 100	100	150	0,030
Šiloporas Geo EPS 100	100	150	0,035
Šiloporas EPS 150	150	200	0,034
Šiloporas EPS 200	200	250	0,033

 

 

Fasadinis tinkas

Kadangi tinkuotas fasadas yra kelių sluoksnių visuma, pagal fizikos dėsnius sluoksniai turi būti išdėstyti taip, kad jų vandens garų laidumas didėtų link išorės, t. y., išorinis sienos sluoksnis turi būti laidžiausias vandens garų srautui. Todėl tinkuojamo fasado įrengimui VISADA reikia rinktis techninį liudijimą turinčią sistemą, o ne atskiras medžiagas. Sistema - tai šiltinimo sluoksnis, klijai, smeigės, armavimo mišinys, tinklelis bei tinkas ir dažai. Tokia sistema būna išbandyta, kaip jos sluoksniai sąveikauja tarpusavyje esant skirtingoms aplinkos sąlygoms, temperatūrai.

Fasadinis tinkas.

Fasadiniai dekoratyviniai tinkai pagal sudėtį, tiksliau rišamąją medžiagą, būna mineraliniai, silikatiniai, silikoniniai ir akriliniai arba polimeriniai. Akrilinis ir silikoninis tinkas yra elastingesni, mineralinis - kietesnis. Visi jie tinka fasadui apdailinti, tik prieš pasirenkant reiktų žinoti pagrindines jų savybes, tinkuojamo pastato pagrindą ir apšiltinimo medžiagą, naudojimo pobūdį (mašininiu ar rankiniu būdu), aplinką ir t.t.

Svarbiausias tinko pasirinkimo kriterijus turėtų būti jo ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkai ir dėvėjimuisi, nes, tinkuodami pastatą, vargu ar turime tikslą iš naujo dažyti jį po dviejų trijų metų.

Tinko ilgaamžiškumą apsprendžia vandens garų laidumo rodiklis, atsparumas mechaniniam poveikiui (priklauso ant kokio paviršiaus tinkuojama), vandens įmirkis (labai svarbus mineralinio tinko rodiklis) ir spalvos intensyvumas. Kuo ryškesnė spalva, ypač jei tai pietinis fasadas, tuo didesni bus tinko įtempiai ir galimos deformacijos.

Dažnai neakcentuojama tinko savybė, į kurią reiktų atkreipti dėmesį - tai įsigėrusios drėgmės atidavimo laikas. Kitaip tariant, per kiek laiko sudrėkęs paviršius išdžiūsta. Šiuo požiūriu problematiškiausi yra polimeriniai tinkai.

Renkantis tinką labai svarbu atsižvelgti į vietą, kurioje stovi pastatai - greta gatvės, ar greta vandens, pajūrio ar miškingoje zonoje, kokia naudojama šiltinimo medžiaga. Kuo labiau tinkas atsparesnis mikrobiologinei taršai, tuo ilgiau fasadas liks švaresnis. Rinkoje yra hidrofobinių, hidrofilinių tinkų su biocidų priedais, kurie atstumia vandenį ir neleidžia augti dumbliams.

O koks bus tinko paviršius, tiksliau jo faktūra - jau skonio reikalas, išvaizda priklauso ir nuo tinko grūdelių dydžio. Lietuvoje mėgstama samanėlės, lietučio faktūra, jas galima išgauti ant bet kurio pasirinkto tinko paviršiaus.

 

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas"