Molinių čerpių stogai yra viena iš seniausių stogo dangų, o čerpių atsiradimas buvo didelis pažangos žingsnis statybos  istorijoje, kuris supaprastino stogų dengimą, padidino jų sandarumą, prailgino stogų tarnavimo laiką ir besikuriančių miestų saugumą. Keraminių čerpių stogas lengvesnis nei akmeninių plokščių, čerpes galima padaryti vienodesnes nei akmenines čerpeles. Čerpinis stogas geriau tiko miestams dėl gaisrinės saugos nei nendriniai stogai. Čerpių liekanų randama Mesopotamijos miestuose, jos plačiai paplito Senovės Graikijoje.

Daygybė  Vilniaus Senamiesčio stogų yra čerpiniai.  Tačiau įsižiūrėję įdėmiau suprasite, kad beveik visi  čerpiniai stogai yra skirtingi. Čerpinis stogas yra ilgaamžis ir dažnai pergyvena keletą naujų čerpių modifikacijų ar net gamyklų.  Vien tik Kauno Palemono gamykla per  50+ veiklos metų gamino trijų skirtingų dizainų čerpes. Iš kokybiško molio padarytos čerpės gali  tarnauti 100+ metų. Nekalbant apie pastaruoju metu  iš įvairių šalių atvežamas čerpes, pagamintas pasitelkus naujausias technologijas.

 

Čerpių tipai

Daugybėje šalių čerpinių stogų raida buvo skirtinga, nors yra daug panašumų. Greičiausiai pradžią čerpėms davė akmeninių plokščių stogai. Natūraliai plokštėmis skyla skalūnai ir kai kurie smiltainiai. Norint, kad toks stogas būtų sandarus ir nepratekėtų, plokštelės dedamos jas perstumiant - asimetriškai. Viršutinė eilė dedama perstumus apatinę eilę. Taip užtikrinamas geresnis visos stogo dangos sandarumas. Persislinkęs klojimas naudojamas dengiant prancūziško (Marselio) tipo čerpes.

Skalūnų ištekliai riboti, todėl pereita prie daugelyje vietų randamos medžiagos - molio.  Molis plastiškesnis, iš jo galima daryti vienodesnius gaminius. Molio plokštelės imtos dėlioti simetriškai, tiesiomis linijomis. Tai romėniškos, arabiškos, japoniškos kawara čerpės.

Romėniško tipo čerpės yra bene paprasčiausia čerpių forma, primena lygų vamzdį, perkirstą išilgai perpus. Panašumo turi kombinuoto tipo čerpės kai apačioje dedama lygi čerpė su užlenkimais ir tarpus apsaugo vamzdinė čerpė.

Viena romėniškosios čerpės pusė dedama kaip lovelis nubėgti vandeniui, kita pusė įsistato į lovelį ir per ją nubėga vanduo. Net ir su primityviomis gamybos priemonėmis tai yra užtikrintas būdas pagaminti vienodų matmenų čerpes ir atitinkamai sumažinti darbo sąnaudas bei įrengti stogą be plyšių. Šias čerpes šiek tiek patobulino arabai, padarę vieną čerpės galą siauresniu, kitą - platesniu. Siauresnis galas leidžia čerpę giliau  įstatyti. Panašaus tipo yra ir vadinamosios vienuolių čerpės. Romėniškosios ir arabiškos (ispaniškos) čerpės gali būti glazūruotos arba terakotinės. Terakota - tai žemesnėje temperatūroje iškaitintas molis. Greičiausiai pirmosios molinės čerpės buvo terakotinės, joms iškaitinti pakanka atviro laužo liepsnos karščio.

Tradicinės japoniškos kawara čerpės klojamos simetriškai. Tai dvigubos bangos forma, kuri naudojama ir moderniose čerpėse. Daug panašumo su daniškomis S raidės formos  čerpėmis.

 

Modernios čerpės dažnai imituoja senovines romėniškas čerpes su apvaliomis bangomis.

Modernios čerpės gali turėti dvi bangas. Tokio stiliaus čerpės tiek praktiškos, tiek patogios montuoti. Čerpių kraštai sueina lygia linija ir nereikia pjaustyti kraštų. Vienas iš tipų yra dviguba romėniška čerpė. Tokia čerpė turi tris bangas.

Daug namų Lietuvoje uždengti Palemono fabriko gamybos prancūziško (Marselio) stiliaus čerpėmis. Šių čerpių eilės persidengia per pusę čerpės.

Persidengiančio dengimo molinės čerpelės, vadinamosios "bebro uodegos", paplitusios Vokietijoje.

 

Čerpinio stogo dizainas

Čerpės iki šiol laikomos solidžiausia stogo danga. Atsižvelgiant į skirtingų čerpių tipų gausą, galima suprasti, kad jų dizaino variantų yra dar daugiau. Skirtingų tipų čerpės ir čerpelės gali formuoti namo stilių. Dabar populiarus dizaino variantas yra pasenusias čerpes imituojantis stogas. Tuo tikslu dažnai maišomos skirtingų atspalvių čerpės. Blanki molinė spalva laikoma klasika, tai vadinamosios terakotinės čerpės. Čerpėmis galima dengti įvairių formų stogus.

Čerpinis stogas gali būti labai status, gali būti išlenktas, apvalus. Klasikinės simetrinio klojimo čerpės su maža banga.

Tipinis Škotijos salų namas. Akmeninių skalūninių čerpelių stogai paplitę daugelyje Europos šalių.

Baltos sienos, juodo skalūno stogas - tradicinė namų apdaila papilitusi Vakarų Europoje. Juodų čerpių stogai itin dera kalvotose vietovėse. Dabar toks čerpių stogas dažnas prabangiuose Europos priemiesčių rajonuose.

Rombinės lygios molinės čerpelės būdingos Vakarų Europos pajūrio miestams ir miesteliams.

Pažįstamas vaizdas? Pasirodo, lėkiai, vaizduojantis žirgų galvas ir valminis stogas nėra lietuviška autentika. Vakarų Vokietija, tipinis Saksonijos namas.

Natūralaus skalūno plokštelės (čerpelės) - tai nuosėdinės molio uolienos, turinčios daug anglies. Jomis dengiamos sienos ir stogai. Patogios laužytų paviršių dengimui.

Smiltainio stogas Mostare

Mažos rombinės ar keturkampės stogų dangos plokštelės paplitusios Normandijos regione.

 

Čerpinio stogo dalys

Šiuolaikinės čerpės gaminamos itin tikslių matmenų, visos vienodos. Tai padeda įrengti čerpinį stogą greitai, net ir turint pakankamai nedidelę patirtį. Senosios čerpės problemų keldavo dėl nelygumų, įvairių sulinkimų, nevienodumo - reikėdavo derinti vieną su kita, kad neliktų plyšių.

Mažos bangos simetrinio klojimo čerpės. Vienoje pusėje banga, kitoje - specialus pakeltas kraštas, kad vanduo neprabėgtų pro šoną.

Čerpių kojelės skirtos užkabinimui už grebėstų. Papildomai čerpėje padaroma skylutė vinukui.

Kraiginė čerpė dengia stogo šlaitų jungtį, o kraigo pradžios čerpė su dangteliu. Lenkta stogo kraigo čerpė skirta perėjimui į nuolydį. Kraigo čerpių yra kelių tipų.

Sniego laikikliai ir turėklai - svarbi čerpinio stogo dalis.

 

Čerpinio stogo įrengimas

Čerpių uždėjimas ant stogo yra atsakingas darbas. Tačiau, jei grebėstai sudėti teisingai, sukloti čerpes nebus sudėtinga. Daugiausiai laiko trunka parengti stogą dengimui. Darbą palengvina įvairios gamykloje surenkamos detalės.

Aš pats gegnėms naudojau gegnes, išpjautas S. Danieliaus ir Ko gamykloje. Džiovinta ir kalibruota mediena leidžia stogą įrengti labai tiksliai. Kompiuterizuotomis staklėmis supjautos gegnės susideda visu ilgiu milimetro tikslumu. Tikslius atstumus užtikrina tarpgegninės lentos. Todėl vieną iš sudėtingesnių stogo konstrukcijos įrengimo darbų gali atlikti net žemą kvalifikaciją turintis darbininkas.

Stogą galima šiltinti dedant vatą iš viršaus. Apačioje vatą prilaiko uždėta plėvelė arba zigzagais išvedžiota virvelė. Toks šiltinimas, mano nuomone, užima ne daugiau laiko, bet gerokai komfortiškiau dirbti, kai vatą tenka kloti ne virš galvos. Vienas trūkumas, kad negalima dirbti jei lyja. Jei numatomas lietus, negalima palikti neuždengtos mineralinės vatos.

Klojama vėjo izoliacinė - difuzinė stogo plėvelė. Ši plėvelė turi būti kruopščiai sujungta su sienos vėjo izoliacine plėvele.

Vėjo izoliacinės plėvelės perėjimas per gegnes - vienas iš sudėtingiausių darbų.

Čia neturi likti jokių skylių, nes pažeistas sandarumas - tai  šilumos praradimai. Jungimo vietoje plėvelė perkerpama ir "sparnai" priklijuojami bei pritvirtinami kabėmis prie gegnių šonų. Dar juos pritvirtinsiu  tašeliais. Apatinis jungimas yra pats problematiškiausias. Jį verta užtepti garo izoliacine mastika, skirta darbams lauke. Aš naudojau Soudaltight Hybrid.

Grebėstams prikalti tinka ilgos rievėtos arba sraigtinės vinys.

Stogui geriausiai tinka nerūdijančio plieno vinys. Taip pat galima prisukti medvaržčiais. Prieš kalant ar sukant verta padaryti mažesnio skersmens nukreipiančiąją skylutę. Tarpus tarp grebėstų lengviausia nustatyti turint šabloną. 

Persidengiančios prancūziško (marselio) tipo čerpės. Joms reikalingas atstumas tarp grebėstų - 28 cm. Čerpės buvo kreivokos, teko derinti vieną su kita.

Čerpės montuojamos iš dešinės į kairę. Patogiausia eilėje kloti po 3 - 4 čerpes: tiek, kiek patogu pasiekti ranka. Jei montuojama visa eilė, yra pavojus nuslįsti nuo čerpių per jas vaikštant.

Prie kaminų ar langų čerpės klojamos po skarda. Skarda turi uždengti mažiausiai vieną bangą. Galima dėti ant skardos. Tokiu atveju skardos kraštelis būtinai turi būti užlenktas.

Molinių juodos spalvos skalūno imitacijos  čerpelių stogo dengimas.

Plokštelių tipo čerpės dengiamos iš apačios į viršų. Apatinė plokštelė yra po visu viršutiniu tarpu, pro kurį prabėgs vanduo. Dėl to molinės čerpės su mažu persidengimu yra gerokai ekonomiškesnės.

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotraukos