Šlaitinio stogo konstrukcija ir vėdinimas, vienšlaičio ir dvišlaičio stogo konstrukcija, stogo apšiltinimo putplasčiu būdai, technologija ir darbo brėžiniai.

Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu. Šlaitiniai stogai - rečiau. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų. Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Visoms šlaitinio stogo konstrukcijoms reikalingas vėdinimas, o apšiltintam putplasčiu jis turi būti labai gerai įrengtas, nes ši medžiaga mažai laidi.

Šlaitinio stogo konstrukcijos principai

Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas. Vandens nuvedimo funkciją atlieka stogo šlaitų nuolydis, o  likutinė vidaus ir lauko drėgmė pašalinama per vėdinamą oro tarpą.  Dėl ventiliacijos medinės konstrukcijos nuolat vėdinasi, tai užtikrina jų ilgaamžiškumą, taip pat vėdinamas oro tarpas neleidžia susilaikyti drėgmei ir susidaryti kondensatui termoizoliacijos sluoksnyje.

Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė. Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje. Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų. Difuzinė plėvelė  turi ir kitą paskirtį - praleidžia drėgmę priešinga kryptimi - iš termoizoliacinės medžiagos į vėdinimo oro tarpą.

Principinė šlaitinio stogo su oro tarpu konstrukcija.

Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje). Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Priklausomai nuo stogo dangos, apatinės oro angos vieta gali būti įrengta pastogės apkaloje arba po apskardinimu.

Galimi oro patekimo būdai  iš apačios.

Modernios architektūros namai dažnai dengiami sutapdintu vienšlaičiu, nedidelio nuolydžio stogu. Tokio stogo konstrukciją taip pat sudaro stogo danga, ventiliuojamas oro tarpas, difuzinė plėvelė, termoizoliacijos sluoksnis ir garo izoliacija.

Nors laikoma, kad vienšlaičio stogo plotas mažesnis, o įrengimas pigesnis, bet tokio stogo konstrukcijoje labai svarbu yra apskaičiuoti ventiliacijos angų plotą (jis priklauso nuo nuolydžio) ir įrengti tinkamą lietaus bei sniego nuvedimą. Antraip pigumas gali virsti nuostoliais. Praktikai teigia, kad jei stogo nuolydis yra nuo 3 iki 15 laipsnių, minimalus oro tarpas turi būti 80 mm aukščio.

Stogo apšiltinimo medžiagos

Šlaitiniai stogai apšiltiniami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Vatos izoliacija minkšta ir ji glaudžiai be tarpų priglunda prie gegnių. Polistireninio putplasčio plokštes rekomenduojama pjauti statybvietėje pagal realų atstumą tarp gegnių ir  įsprausti su pasipriešinimu. Tarpai ir plyšiai, pasitaikantys tarp polistireninio putplasčio plokščių, užsandarinami standžiai polistireninio putplasčio  atraižomis arba montažinėmis putomis.

To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos. Dar viena savybė, pagal kurią lyginamos šios medžiagos - degumas. Šį klausimą sprendžia priešgaisrinės saugos taisyklės, kurios nurodo, kad III laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams  reikalavimai nekeliami. Šiai statinių kategorijai priskiriami visi individualūs vieno ar dviejų aukštų gyvenamieji namai. Įvertinant priešgaisrinius reikalavimus, šlaitinių stogų šiltinimo polistireniniu putplasčiu variantai gali būti:

●        III laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams - be apribojimų;

●        II laipsnio atsparumo ugniai statinių stogams pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (2010-12-07 Nr. 1-338) 3 priedo lentelėje nurodytą stogo plotą ir pastato aukštingumą.

Polistireninis putplastis  pasižymi visa eile teigiamų charakteristikų:

●       mažas svoris, todėl nereikia stiprių laikančiųjų konstrukcijų;

●       nekelia pavojaus aplinkai ir yra perdirbamas;

●       pasižymi gera garso izoliacija;

●       turi ilgą tarnavimo laiką;

●       nepraranda izoliacinių savybių net ir drėgnoje aplinkoje;

●       neskatina bakterijų augimo ir nesukelia alergijos;

●       medžiaga atspari temperatūros svyravimams;

●       stogo izoliacijai skirtas polistireninis putplastis gaisro atveju neužsidega kaip mediena, o tik išsilydo;

●       lengvai montuojama medžiaga, kurią galima apdoroti paprasčiausiais įrankiais;

●       nedidelė kaina - polistireninis putplastis yra viena pigiausių izoliacinių medžiagų;

Tad  į klausimą, ar galima šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putpplasčiu, atsakymas vienareikšmis - taip. Kaip ir visais šiltinimo atvejais rezultatas priklauso ne nuo medžiagos, bet nuo technologijos laikymosi.

Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius. Todėl pilkų plokščių izoliacinės savybės yra iki 20 proc. efektyvesnės nei įprasto EPS.

Pilkasis putplastis turi geresnes šilumos izoliacines savybes, todėl jo sluoksnis gali būti plonesnis.

Apibendrinant galima teigti, kad pilkas polistirenas - tai puikus kainos ir kokybės santykis bei indėlis į tvarią, ekologiškai efektyvią statybą, nes tiek baltasis, tiek pilkasis putplastis net ir po ilgo tarnavimo laiko gali būti perdirbamas ir vėl panaudojamas.

EPS ir pilkojo putplasčio palyginimas pagal šiluminį laidumą ir plokščių tankį. Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio. BASF koncerno skaičiavimai.

Šlaitinio stogo šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis.  Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės. Priešingu atveju po stogu susidaręs kondensatas turės neigiamą poveikį medinėms stogo konstrukcijoms.

Galimi trys šlaitinio stogo apšiltinimo putplasčio plokštėmis būdai: virš gegnių, tarp gegnių ir šiltinimas tarp gegnių su papildomu sluoksniu viršuje arba apačioje.

Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus. Geresnių termoizoliacinių savybių dėka termoizoliacinio sluoksnio storį galima sumažinti iki 10 cm.  Tarp gegnių EPS 80 ir EPS 100 paprastai nededamas.

Geriausias šilumines savybes,  reikalingas stogo termoizoliacijai, turi vienas naujausių „Kauno šilas" gaminių - pilkojo polistireninio putplasčio plokštės Šiloporas NEO EPS 70 Super, kurių deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas yra 0,030 W(m K), o vandens garų varžos faktorius miu yra 20-40.

Tam pačiam termoizoliaciniam efektui užtikrinti reikia plonesnių Šiloporas NEO EPS 70 Super plokščių,  tuo pačiu lieka daugiau gyvenamojo ploto po šlaitiniu stogu įrengiamai palėpei.

Stogo šiltinimas virš gegnių

Konstrukciniu ir fizikiniu požiūriu izoliacija virš gegnių yra optimali konstrukcija, nes izoliacinis sluoksnis įrengiamas beveik be tarpų. Iš vidaus yra galimybė palikti matomas gegnes, kurios gali būti integruojamos į interjerą kaip dekoratyvinis elementas.

Stogo gegnės - interjero elementas.

Itin praktiškas šiltinimas virš gegnių yra naujos statybos ar renovacijos atveju, kai keičiama stogo danga ir stogas dengiamas metalinėmis ar betoninėmis, keraminėmis, bituminėmis čerpėmis. Virš gegnių izoliacinės plokštės klojamos ant viso stogo paviršiaus - nėra šilumos tiltelių, izoliacija klojama be tarpų, nepažemina lubų.

Šiltinant virš gegnių jos dengiamos ištisiniu paklotu, ant jo klojama garo izoliacinė plėvelė, tvirtinami putplasčio lakštai, virš jų - difuzinė plėvelė ir grebėstais formuojamas oro tarpas.

Stogo šiltinimas putplasčiu virš gegnių:

1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai;  4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm; 5 - difuzinė plėvelė; 6 - dvigubas sluoksnis Šiloporas plokščių; 7 - garo izoliacinė plėvelė; 8 - ištisinis paklotas; 9 - gegnės; 10 - vidaus apdaila

Stogo, dengiamo bituminėmis čerpėmis, plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinimo jungtys su neapšiltintomis atitvaromis turi būti dengiamos papildomais difuzinės plėvelės sluoksniais. Ant OSB pagrindo būtina įrengti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį iš ritininių bituminių medžiagų, nepriklausomai nuo to, koks yra šlaito nuolydis. Hidroizoliacijos sluoksnis klojamas mažiausiai su 10 cm persidengimais.

Bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pagrindo - pakloto. Stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo rekomendacijas.

Stogo šiltinimas tarp gegnių

Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele. Stogo šiltinimas tarp gegnių:

1 - stogo danga (plieninė skarda, keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai;  4 - vėdinimo tarpas 20-50 mm;  5 - difuzinė plėvelė;  6 - gegnės; 7 - „Šiloporas" plokštės;  8 - tašai 40 mm x 40-80 mm; 9 - garo izoliacijos sluoksnis (gali būti 0,2 mm polietileno plėvelė);  10 - vidinė apdaila.

Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu. Hidroizoliacinė medžiaga neturi būti ištempta, priešingai - turėtų būti šiek tiek laisva.

Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos. Tokiu atveju uždengiamos visos termoizoliacinio sluoksnio sandūros.

Stogo šiltinimas tarp gegnių su papildomu termoizoliacijos sluoksniu:

1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai; 4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm; 5 - difuzinė plėvelė; 6 - tašai 40 mm x 40-80 mm; 7- gegnės; 8 - Šiloporas plokštės virš pagrindinio izoliacijos sluoksnio ir gegnių; 9 - pagrindinis Šiloporas izoliacijos sluoksnis tarp gegnių; 10 - garo izoliacijos plėvelė; 11 - vidaus apdaila;

Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Bet pagrindiniai šlaitinio stogo apšiltinimo principai, t.y., garo izoliacija iš vidaus ir hidroizoliacija iš lauko bei vėdinimo tarpas - išlieka.

Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos  drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc. Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus. Tarpams tarp putplasčio plokščių užtaisyti naudojamos elastingos montažinės putos.

Straipsnis parengtas remiantis UAB „Kauno šilas" informacija, gamintojų brėžiniai ir nuotraukos