Kokią galima gauti paramą nuosavo namo modernizavimui? Namo modernizavimas pagal B klasės rodiklius. Rostverko, cokolio, grindų, lauko sienų ir stogo apšiltinimas.

Nuo 2014 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet pagal Klimato kaitos programą teikia paramą energetiškai neefektyvių individualių namų renovacijai. 2025 metais dėl paramos galima kreiptis kovo mėnesį. Nors maksimali paramos suma nėra didelė - 14,5 tūkst. eurų, visgi tiems, kurie nori gyventi patogiau ir šilčiau bei sumažinti išlaidas už šildymą, atnaujinti namą verta.

Kompensacija už namo rekonstrukciją

Kompensacinės išmokos dydis už vieno ar dviejų butų namo rekonstrukciją apskaičiuojamas padauginus naudingą namo plotą iš 75 eurų. Pavyzdžiui, jei namo naudingas plotas plotas 100 kv. m, galima tikėtis 7500 eurų kompensacijos.  Bet yra viena esminė sąlyga: po rekonstrukcijos turi būti pasiekta ne mažesnė nei B energinė namo klasė.

Kai paskelbiamas kvietimas, reikia užpildyti paraiškos formą APVA puslapyje, pasidaryti nerekonstruoto namo nuotraukas iš išorės ir vidaus (tų konstrukcijų, kurias rengiatės atnaujinti), pradėti darbus ir juos baigti  per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Būtina turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (medžiagų pirkimo čekius ir pan.).

Iš anksto reikia gauti nerekonstruoto namo energinės klasės pažymą, nes kuo žemesnė energinė klasė, t.y. kuo prastesnės namo šiluminės savybės, tuo daugiau balų suteikiama sudarant paramos gavėjų eilę. Energinės klasės pažymas išduoda sertifikavimo specialistai, jų sąrašą galima rasti Statybos sektoriaus vystymo agentūros interneto svetainėje.

Eksperto pažymoje turi būti nurodyta ne tik namo energinė klasė, bet ir atlikti skaičiavimai bei nurodytos priemonės, kurias reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekta B energinio naudingumo klasė, o skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėtų ne mažiau kaip 40 proc.

Kokius dokumentus reikia pateikti APVA

●   Pastatų energinio naudingumo eksperto pažymą;

● Planuojamo atnaujinti (modernizuoti) namo nuotraukas su eksperto pažymoje nurodytomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis (pvz., neapšiltinto stogo ar perdangos, nepašiltintų grindų, nepakeistų durų ir langų, namo iš visų pusių ir pan.);

Paraiškas APVA priima 30 kalendorinių dienų po kvietimo paskelbimo datos.  Paraiškos vertinamos pagal namo  energinio naudingumo klasę iki registracijos pateikimo. Aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie turi žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y., jei iki atnaujinimo pastatas buvo: C klasės - 2 balai; D klasės - 4 balai; E klasės - 6 balai; F klasės - 8 balai; G klasės - 10 balų. Iš įvertintų paraiškų registracijos formų sudaromas ir Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinamas teigiamai įvertintų projektų sąrašas, kuriame projekto registracijos formos išdėstomos pagal bendrą (suminį) balų skaičių (nuo didžiausio iki mažiausio). Jeigu projektų registracijos formos surenka vienodai balų ir jiems finansuoti nepakanka kvietimui skirtų lėšų, pirmenybė teikiama projektų registracijos formoms, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kvadratiniam metrui iki atnaujinimo (modernizavimo) yra didžiausios.

Pagal taisykles, visi renovacijos darbai turėtų būti pradėti tik po paraiškos pateikimo APVA. Tačiau, jei dėl tam tikrų priežasčių darbus norite pradėti anksčiau, būtina fiksuoti visus renovacijos procesus nuotraukose.

Baigus namo rekonstrukciją, vėl reikia nufotografuoti namą ir pakeistas konstrukcijas, šildymo įrangą, gauti energinio naudingumo eksperto pažymą apie pasiektą energinę klasę, išdaidas įrodančius dokumentus ir teikti prašymą APVA dėl kompensacijos gavimo.

Detalesnį aprašą apie paramos teikimą galima rasti teisės aktų registre. Aprašas vadinasi „Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos aprašas".

Kokios priemonės tinkamos namo atnaujinimui ir paramai gauti

Savaime aišku, kad beveik visos šilumą taupančios priemonės yra tinkamos. Jos gali būti labai įvairios: langų, durų keitimas, pamatų, sienų, stogo, perdangos, grindų apšiltinimas ir pan.

Tinkamos išlaidų kategorijos individualaus namo modernizavimui yra:

●       stogo šiltinimas be stogo dangos keitimo;

●       stogo šiltinimas su stogo dangos keitimu;

●       stogo perdangos šiltinimas su stogo dangos keitimu;

●       stogo perdangos šiltinimas be stogo dangos keitimo;

●       grindų ant grunto šiltinimas;

●       grindų virš rūsio šiltinimas;

●       pamatų, cokolio ir išorės sienų šiltinimas;

●       šildymo sistemos ir radiatorių keitimas;

●       grindinio šildymo sistemos įrengimas;

●       esamų langų keitimas;

●   esamų lauko ir tambūro durų bei garažo vartų keitimas, gerinant šilumines patalpų charakteristikas;

●       centrinės rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas;

Medžiagas namo rekonstrukcijai galima pirkti iš anksto, t.y., iki kvietimo paskelbimo ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet jos turi būti sertifikuotos ir turėti CE ženklinimą, taip pat vėliau reikės pateikti ne tik pirkimo faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas (jas galima rasti gamintojo arba pardavėjo interneto svetainėje).

Kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos apraše yra nurodytos ne tik kompensuojamos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios nekompensuojamos. Pavyzdžiui, nekompensuojamos naudotų medžiagų ar įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat nekomepensuojamos ir išlaidos už pilnai nebaigtas įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (pvz., šiltinant namo sienas neatliktas baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis, įsigytas rekuperatorius nepajungtas prie centrinės rekuperacinės sistemos (ortakinės, kanalinės), radiatoriai ar grindinio šildymo sistema nepajungta prie šilumos šaltinio). Planuojant modernizavimo darbus reikia į tai atsižvelgti.

B energinė klasė nustatoma imant konstrukcijų šilumos perdavimą - langų, durų, sienų, stogo ir t.t., bei atlikus sandarumo testą. Tai reiškia, kad vienos konstrukcijos gali būti nelaidžios šilumai, kitos - laidesnės, bet visuma turi tenkinti B klasės reikalavimus. Didžiausi šilumos praradimai paprastai būna per pamatus, sienas ir cokolį bei stogą. Norint pasiekti B energinę klasę, šių konstrukcijų apšiltinimas būtinas, tad jas ir aptarsime. Kaip nurodyta STR, pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U_(C,B) W/(m²K) vertės C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui yra:

Eil. Nr.	Atitvaros rūšis	Atitvarą žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai
1.	Pastato energinio naudingumo klasė		C	B
2.	Stogai	r	0,16	0,15
	Perdangos6)	ce
3.	Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu	fg	0,25	0,22
	Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių	cc
4.	Sienos	w	0,20	0,18
5.	Langai7), stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros	wda	1,63)	1,43)
6.	Durys, vartai	d	1,6	1,5

Kam ne visai aiški šilumos perdavimo koeficientų reikšmė, galima juos paversti šilumine varža. Tad B klasės stogo ir perdangų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 6,25, šildomų patalpų, kurios ribojasi su gruntu ir perdangų virš rūsių, kitaip tariant grindų - 4,5, sienų - 5,5 (W/(m²K).

Renovuojamo namo apšiltinimo kaina

Naujoje statyboje beveik visada visi pamatai šiltinami be išimties, bet renovuojant namą ne visada yra galimybė pamatus atkasti ir apšiltinti, kartais racionaliau apšiltinti tik rostverką ir/ar cokolį.

Daugeliui aktualus klausimas, kokio storio reikės polistireninio putplasčio plokščių pamatams, sienoms apšiltinti, kiek tai kainuos? UAB „Kauno šilas" svetainėje yra labai patogi skaičiuoklė  https://www.kaunosilas.lt/polistireno-storio-skaiciuokle

Pasirinkus pastato tipą, energinę klasę ir atitvarą bei pagrindo medžiagą, galima sužinoti, kokios Šiloporas plokštės tam tikslui tinkamiausios ir koks reikalingas jų storis.

Grindų ant grunto reikalingo putplasčio storio B energinei klasei nustatymas.

Žinant gaminio specifikaciją bei reikalingą medžiagos kiekį, nesudėtinga bent apytikriai apkaičiuoti, kiek kainuos medžiagos. Jeigu teks samdyti apšiltintojus, antra tiek reikia pridėti užmokesčiui už darbą ir apytikslė apšiltinimo kaina aiški.

Renovuojamo namo rostverko ir cokolio šiltinimas, nuogrindos

Visais atvejais cokolio ir rostverko šiltinimui rekomenduojama naudoti tik beveik drėgmės neįgeriančias sandarias polistireninio putplasčio plokštes. Rekomenduojama klijuojamų plokščių paviršių tepti klijais ištisai. Jeigu ant šiltinamo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai. Cokolių apdailos tinkui rekomenduojama naudoti skiedinius, turinčius vandenį ir teršalus atstumiančių priedų (silikono, polipropileno ir pan.).

Tais atvejais, kai prie cokolių tenka daryti uždarą betoninę ar asfalto nuogrindą, rekomenduojama cokolius šiltinti vėdinama šiltinimo sistema su lakštinių medžiagų apdaila. Iš tokios šiltinimo sistemos vėdinamų tarpų greičiau pasišalina patekusi drėgmė, be to, tokių cokolių apdaila ilgaamžiškesnė, yra remontabili, t. y., jeigu joje atsiranda dėmių, skilimų, lakštines medžiagas nesunku pakeisti.

Jeigu cokolių apdailai naudojamos klijuojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti daromos atviros vėdinamos (drenuojamos) ar uždaros betoninės bei asfaltinės.

Tais atvejais, kai pastatas yra be rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos.

Jei pastate yra rūsys su šaltomis patalpomis ir apšiltinta rūsio perdanga, cokolių šilumos izoliaciją rekomenduojama įgilinti žemiau nuogrindų paviršiaus irgi ne mažiau kaip 600 mm. Jei cokolis yra išsikišęs, tuomet šiltinimo sluoksnio viršus keliamas aukštyn ant sienos ≥100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas.

Renovuojamo namo sienų apšiltinimas

Išorinių lauko sienų apšiltinimas ir tinkavimas - labai efektyvus sprendimas, leidžiantis sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos energijos. Apie sienų šiltinimą informacijos yra daug, šiltinimo mazgai yra pateikti „Kauno šilas" kataloge „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu".

Jeigu seno namo sienos nelygios, galima rinktis vėdinamo fasado sistemą, vadinamą trisluoksnę sieną, kuomet prie sienų montuojamas medinių tašų karkasas. Tokiu atveju suformuojamas vėdinamas oro tarpas, išorinei sienų apdailai galima rinktis apdailines plytas. Tiesa, joms reikalingas papildomas pamato plotis.

Sienos šiltinimas putplasčiu, kai apdailai naudojamos klinkerio plytos.

Medinių grindų ant lagių apšiltinimas renovuojant namą

Senuose namuose grindys paprastai būna ant lagių su pogrindžiu, neapšiltintos, nelygios. Atnaujinti ir apšiltinti grindis galima keliais būdais: išimti lages, išlieti betono sluoksnį arba įrengti sausas grindis ant lagių.

Jeigu nesinori papildomos drėgmės iš betono, ypač mediniame name, galima grindis apšiltinti tarp lagių -  gulekšnių. Jei neketinate lieti betono sluoksnio, tuomet nereikia ir tankinti grunto. Užtenka išlieti bent 10-15 cm virš grunto iškilusius betono stulpelius, tarpai tarp jų turėtų būti apie  70 cm. Ant stulpelių klojamas hidroizoliacijos sluoksnis bei ištisinis pakloto sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių, montuojamos lagės. Geriausia, jei lagės montuojamos skersai ir išilgai, vienos ant kitų, tašais suvienodinamas grindų aukštis. Praktika rodo, kad sudėjus lages tik viena kryptimi, vietų, kur grindys girgždės, išvengti neįmanoma. Tarp hidroizoliacijos ir ištisinio pakloto (OSB) bei grunto turi susidaryti bent 10 cm tarpas ventiliacijai. Į tarpus tarp lagių klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Specialistai pataria, kad jis siektų 20 cm, bet kiekvienu atveju turėtų būti skaičiuojamas. Tarpai tarp putplasčio plokščių ir medinių lagių izoliuojami elastingomis montažinėmis putomis.

Galima lages montuoti ant stulpelių ir tarp jų sudėti kietos termoizoliacijos plokštes, jas uždengiant OSB plokštėmis. Lagės klojamos kas 60 cm ir pritvirtinamos prie betono stulpelių  varžtais. Tarp lagių klojama šilumos izoliacijai skirto polistireninio putplasčio plokštės: Šiloporas EPS 70, Šiloporas EPS NEO 70, Šiloporas EPS 80. Polistireninio putplasčio storį reikia skaičiuoti pagal norimus pasiekti parametrus.

Prie lagių varžtais prisukama OSB plokštė arba fanera, kurios storis neturėtų būti mažesnis nei 22 mm. Paklojus per plonas OSB plokštes jos gali įlinkti tarpuose tarp lagių.

Reiktų turėti omenyje, kad lagių konstrukcija stipriai sumažina patalpos aukštį. Tačiau, jei leidžia pamatas, nukasus grunto sluoksnį ir keičiant lages, grindis galima apšiltinti nesibaiminant dėl prarasto aukščio.

Renovuojamo namo stogo apšiltinimas putplasčiu

Lietuvoje senesnių namų šlaitinių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai) dažniausiai yra mediniai. Prieš šiltinimą rekomenduojama patikrinti medienos būseną, drėgnumą, apdoroti ją antiseptikais.

Galimi trys šlaitinio stogo apšiltinimo putplasčio plokštėmis būdai: virš gegnių, tarp gegnių ir šiltinimas tarp gegnių su papildomu sluoksniu viršuje.

Nekeičiant stogo dangos, patogiausia yra apšiltinti šlaitinį stogą iš palėpės, klojant putplasčio plokštes tarp gegnių.

1. stogo danga (keraminės, cementinės čerpės, profiliuotos skardos lakštai, beasbesčio šiferio ar kt. danga);
2. grebėstai;
3. nuožulnūs tašai;
4. vėdinimo tarpas 20-40 mm;
5. difuzinė plėvelė;
6. gegnės;
7. polistireninis putplastis Šiloporas  EPS 50;
8. mediniai tašai 40 mm x 40-80 mm;
9. garus izoliuojantis sluoksnis;
10. apdailos lentos arba kiti apdailos elementai.

Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritvirtinti horizontalūs 40 x 40-80 mm tašai. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos mažiausiai per ≥ 200 mm. Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp polistireninio putplasčio plokščių esančius atvirus tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba standžiai užsandarinti polistireninio putplasčio atraižomis. Polistireninio putplasčio plokščių ir jų sandūrų paviršiai turi būti lygūs, kad ant jų arba prie jų nesusilaikytų drėgmė.

Šlaitiniams stogams tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70.  Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas NEO EPS 70 Super, Šiloporas NEO EPS 70, Šiloporas NEO EPS 80, Šiloporas NEO EPS 100, kurie turi mažus šilumos laidumo koeficientus. Geresnių termoizoliacinių savybių dėka termoizoliacinio sluoksnio storį galima sumažinti iki 10 cm.

Informacija parengta bendradarbiaujant su UAB „Kauno šilas"