1. Kasant duobę augalui, reikia būti dėmesingam ir stebėti, kad duobė nebūtų per didelė ir kad žemė būtų sutrombuota ir pralaidi vandeniui, kad augalas su laiku  nesusmuktų giliau. Jeigu pats dirvožemis yra nepralaidus (pvz. molis), tai duobės apačioje reiktų paberti žvyro, derlingesnio ir pralaidesnio mišinio.

2.    Medelis sodinamas jam priimtinu gyliu. Vieniems medeliams reikia, kad būtų -emiau, kitiems aukščiau žemės luygio. Dažniausiai tai skaičiuojama nuo skiepo. Dažniausiai siūloma sodinti kiek aukščiau,  žemės kamuolį apipilant derlingu humuso sluoksniu. Po nusėdimo, augalas susilygins su žemės lygiu.  Reikia stebėti, kad gerai įsigertų vanduo. Šaknų užmirkimas nepageidaujamas.

3. Augalų šaknys būna įpakuotos į polietileno konteinerį. Jei jis auginamas senai reikės ištiesinti šaknis.

4. Po įsodinimo siūloma sukelti žemes, kad augalą geriau palaistyti. Galima užpilti mulčio (apie 5 cm), jis geriau palaiko drėgmę. Dėmesio! Augalas pastoviai turi gauti vandens, netgi tuomet, jeigu oras nėra sausas.

5. Ne tik laistymas, bet ir geras pririšimas labai svarbus augalui. Šaknys neturi judėti, kitaip augalas neprigis. Kuoliukų aukštis priklauso nuo augalo aukščio. Taip pat pririšama medžiaga  turi nerėžti kamieno.         Pirmus metus augalas turi būti prižiūrėtas - apdengtas žiemai, palaistomas, patręšiamas ir profilaktiškai apipurškiamas nuo įvairių kenkėjų.

Medžių priežiūra:

Medžių nereikia  kasdien prižiūrėti, tačiau juos  reikia  tvarkyti. Pirmus dvejus ar trejus metus medelis turi būti sutvirtinamas, pririšant  prie vieno ar kelių kuoliukų.  Vėjas gali  išjudinti svyruojantį kamieną ir šaknis.  Dirvoje gali susidaryti kiaurymė, rinktis vanduo,  tuomet pradės pūti žievė ir medis gali žūti. Atrama turėtų būti bent jau iki pusės kamieno. Surišimas turi būti nei per ankštas, kad neįsirėžtų į kamieną, nes gali užpulti infekcija, nei per laisvas. Užrišimas iš maišinio audeklo netinka, nes sugeria drėgmę ir patogus kenkėjams veistis. Jeigu nutiko taip, kad medžiams per mažai erdvės, jų šakas  galima genėti. Geriausiai prašyti profesionalų, bet jei šakos lengvai pasiekiamos , nėra per didelės, galite ir patys saugiai nupjauti. Pirmiausiai šaka iki pusės įpjaunama prie kamieno, paskui pjaukite šiek tiek toliau nuo pirmojo pjūvio, kol šaka perlūš. Likutį nupjaukite taip, kad nuo kamieno būtų nedidelis išsikišimas. Žaizdos paviršiuje susidarys kalius. Galima patepti fungicidiniu tepalu. Reiktų atkreipti dėmesį ir į medžių šaknų sistemą. Jos gali pasiekti ne mažiau negu šakų vainikas. Spygliuočių šaknys dažniausiai kuokštinės, o didelių lapuočių atraminės. Mažesni medžiai rūpesčių nekelia, o dideli sodintini kuo toliau nuo pamatų, drenažo vamzdžių, be to jie gali užstoti šviesą. Kai kurie medžiai, pvz. žagreniai, alyvos ir kt. gali priauginti ūglių iš kamienų ir šaknų. Juos galima nupjauti vejapjove, tačiau geriausiai išrauti visiškai, nepažeidžiant šaknų arba sunaikinti herbicidais.