Vidaus durys svarbi interjero detalė ir konstrukcija, nuo kurios priklausys garso izoliacija ir patogus susisiekimas ir kitais kambariais. Pasirinkti vidinių durų tipą reikėtų dar būsto ar biuro projektavimo stadijoje, o interjero dizaino projektavimo etape jau būtina tiksliai žinoti, kokios jos bus. Panagrinėsime klasikinį varstomų vidinių durų tipą ir jų montavimą pertvaroje.

 

Kokias vidines duris pasirinkti

Vienas iš pirmųjų durų pasirinkimo kriterijų yra medžiagos, iš kurių jos pagamintos. Durys būna įsprūdinės ir karkasinės. Abiejų tipų durims tvirtumą suteikia rėmas, vidus užpidomas užpildu, paviršius dengiamas apdaila. Nuo naudojamų medžiagų labai priklausys durų kaina bei savybės.

Patikimiausiomis laikomos įsprūdinės durys, jos turi medinį rėmą iš klijuotų tašelių. Rievėti tašeliai dedami skirtingomis kryptimis, toks suklijavimas leidžia išvengti medienos deformacijų. Tokios durys mažiau reaguoja į temperatūros svyravimus ir drėgmės poveikį. Ant tokio rėmo patikimiau laikosi durų armatūra. Šių durų vidus užpildomas kiek minkštesne plokšte iš medžio dulkių (MDF) arba kiek pigesnėmis medžio drožlių plokštėmis (MDP).

Tai gana vientisa konstrukcija, kurioje praktiškai nepasitaiko įtrūkimų, kurie paveiktų durų stiklus ar apdailinį laminato sluoksnį. Stiklai į tokią konstrukciją montuojami tiesiogiai be papildomų rėmelių, tai atrodo gerokai estetiškiau, nei durys su išlindusiu stiklo rėmeliu.

Kiek pigesnės,  tačiau ne mažiau patikimos yra įsprūdinės durys su trisluoksne rėmine konstrukcija. Konstrukcijos viduje yra klijuota mediena, iš abiejų pusių  padengta kiek minkštesne MDF. Dar papildomai dažniausiai daromos briaunos iš MDF. Vidus užpildomas MDF arba medžio plaušų plokšte. Jose taip pat galima montuoti stiklus be rėmelio.

Vidinių durų sandara: įspūdinės durys iš klijuoto medžio šerdies, padengtos MDF plokšte ir apdailintos 3 D laminatu.

 

E-durys.lt siūlo šias duris dengti 3D laminatu, kuris yra atsparus braižymui ir puikiai imituoja natūralią medieną.

Karkasinių durų rėmas sudarytas iš dviejų  arba vieno 4 cm storio medinių tašų. Dar pigesnės, bet ne tokios patikimos yra durys, kurių  karkasas yra gaminamas iš MDF plokštės ant viršaus dedant 3 mm HDF plokštę. Tokiose duryse visada išlieka tikimybė, kad furnitūra nebus tinkamai ir patikimai pritvirtinta, gali prasisukti tvirtinantys varžtai. Durų vidus užpildomas kartono ar kitos medžiagos „koriu". Stiklas tokiose duryse turi būti  tvirtinamas su rėmeliu, nes deformuojantis durims galimi įskilimai. Tokių durų deformacijos labai tikėtinos, ypač eksploatuojant patalpose, kur galimi dideli tempertūros skirtumai ir drėgmės perteklius. Kai kurie gamintojai dar atpigina tokias duris  dengdami pigiais laminatais ar net lakuotu popieriumi.

Durų garso izoliacija

Durų garso izoliacija priklauso tiek nuo pačių durų konstrukcijos, tiek nuo jų sumontavimo. Plyšiai net geriausių durų garso izoliaciją sumažins kelis kartus. Tačiau plyšys po durimis yra reikalingas, jei tarp patalpų numatyta oro cirkuliacija. Jei kambaryje nėra vidinės cirkuliacijos (oro padavimo ir oro ištraukimo), po durimis turi būti paliekamas plyšys oro pratekėjimui. Gana dažnai kambaryje įrengiamas vien oro pritekėjimas ir, jei angos po durimis nebus, gali susidaryti slėgimas, kuris gali netgi pažeisti apdailą, pavyzdžiui, pakabinamas lubas. Pro angą po durimis oras pasišalina į  patalpas, kur įrengtas oro ištraukimas. Esant tokiam vėdinimo sprendimui, neverta investuoti į gerą garso izoliaciją turinčias duris. Jei oro cirkuliacija uždara, galima pirkti duris su slenksčiu ar specialiu nuleidžiamu automatiniu slenksčiu - tarpine apačioje, kurie sumažina garso pralaidumą. Garso pralaidumą sumažina tarpinės, montuojamos varčios prispaudimo vietose durų šone ir viršuje.

Vidinių durų projektavimas

Varstomos vidinės durys  turi būti suprojektuotos taip, kad atidaryta varčia netrukdytų judėjimui kambaryje. Atvertos durys neturėtų uždaryti priėjimo prie prieangio baldų. Dažniausiai durų atidarymas projektuojamas iš dažniau naudojamos patalpos į mažiau naudojamą. Pavyzdžiui, jei svetainė jungiasi su miegamuoju, durų varčia bus atidaroma į miegamąjį. Geriau, kad iš koridoriaus durų varčia atsivertų į kambarius. Antraip, atidarius duris į koridorių, galima sukelti nepatogumų tiems, kas yra koridoriuje.

Modernios vidaus durys pritaikytos greitam montavimui, kad būtų kuo mažiau darbo. Tam, kad būtų galima duris greitai sumontuoti, reikia iš anksto paruošti durų angą. Vienas iš svarbiausių paruošiamųjų darbų  -  išsikišančio rėmelio montavimas plačioje pertvaroje.

Durys į Lietuvos rinką patenka iš įvairių šalių, todėl vieningo matmenų standarto nėra, tačiau dažniausiai naudojamas vidinių durų aukštis yra 2000-2100 mm, plotis - 800-900 mm. Dažniau naudojamose patalpose verta pasirinkti didesnių matmenų duris, miegamiesiems, vonios kambariui dažniausiai pasirenkamos siauresnės durys.

Durų anga projektuojama 25-40 mm  platesnė ir 20-30 cm aukštesnė nei vidinių durų su stakta matmenys. Tarpelis, kuris turi likti tarp durų staktos ir durų rėmo, turėtų buti apie 15- 20 mm.

Durų angos pertvaroje įrengimas

Dažniausiai pasitaikanti pertvara šiuolaikinėje statyboje yra gipskartonio. Pertvarai dažniausiai naudojami 50-70 mm profiliai ir po dvi gipskartonio plokštes iš abiejų pusių. Pertvaros plotis svyruoja nuo 100 iki 130 mm. Vertikaliam šoniniam angos profiliui rekomenduojamas UA profilis iš storesnio metalo. Plačiau apie angos įrengimą galima pasiskaityti straipsnyje „Durų angos montavimas gipskartonio petvaroje".

Iš profilių suformuota durų anga. Vertikaliems angos šonams panaudotas specialus UW profilis. Viršuje turi būti dedami du vertikalūs profiliai, kad būtų galima perstumti gipskartonio plokštes, nes jų negalima jungti ties durų kampu.

 

Vidaus durų montavimas

Siaurose pertvarose duris sumontuoti itin paprasta ir greita. Daugelis meistrų durų tvirtumą patiki beveik vien montavimo putoms, tačiau specialistai rekomenduoja naudoti papildomą tvirtinimą, užtikrinantį ilgalaikę patikimą vidinių durų eksploataciją. Montavimo pavyzdžiu paėmiau e-durys.lt duris.

Pirmiausia sujungiama vidaus durų stakta. E-durys.lt stakta jungiama itin paprastai. Staktą sudaro du statmenai sujungti stakta ir apvadas, vėliau standžiai bus prijungtas dar viena apvadas.  Tokia vientisa ir standžiai sujungta staktos ir apvado  konstrukcija padidina staktos atsparumą lenkimui, tai leidžia ją daryti plonesnę nei iš tradicinio medienos masyvo. Tarpusavyje detalės jungiamos klijais ir tvirtinimo elementais.

Nupjauname tarpinę lygiai su nuopjovos plokštuma.

 

Nuopjovos kraštai patepami klijais.

 

Suspaudžiami suklijuoti durų staktos kraštai.

 

Paruošta stakta įstatoma į durų angą. Gulsčiuku išlyginamas vertikalumas ir išmatuojamas atstumas tarp staktos ir angos profilio. Į vieną pusę  įstatomi 3 kaiščiai: 20- 30 centimetrų nuo viršaus ir apačios, kaištis per vidurį. Viršuje dedami 2 kaiščiai: per 15- 20 centimetrų nuo kraštų. Pagal išmatavimus iš medienos paruošiami kaiščiai.

Į staktą įstatoma varčia,  į tarpus sudedami kaiščiai ir įremiami ramsčiai.

 

Kaiščių vieta netoli kraštų.

 

Kaiščius rekomenduojama ištepti klijais, kad jie su pertvara ir stakta sudarytų standžią konstrukciją. Soudal - montavimo putų gamintojai, nerekomenduoja vien tik putomis užtikrinti standžią jungtį. Tam putos per minkštos. Ties kaiščiais reikėtų įremti ramsčius, kad besiplečiančios putos neišstumtų staktos. Profesionalūs durų montuotojai naudoja specialius ramščius. Patiems juos galima pasidaryti iš tašo, ant galų pritvirtinus reguliuojamas baldų kojeles.

Sureguliuotų durų atidaryta varčia turėtų likti pozicijoje, iki kurios atidaryta. Jei juda toliau ar atgal, tai rodo, kad varčia įstatyta nelygiai. Varčios lygumą galima sureguliuoti atlaisvintus vyrius stumdant viena ar kita kryptimi.

Sureguliuoti varčią labai padeda pripučiama pagalvėlė.

 

Sureguliavus varčią, purškiamos montavimo putos. Pradžioje apipurškiami kaiščiai, vėliau užpurškiama visa ertmė. Nepamirškite į tarpą įpurškti vandens. Be vandens montavimo putos blogai išsiplečia, viduje susidaro burbulai, kurie blogina izoliacines ir laikančiąsias savybes. Išsiplėtus ir išdžiūvus putoms, jos apipjaustomos. Klijai įspaudžiami į staktos plyšį, kur įsistatys apvadai. Įstačius apvadus, jie įstumiami į vidų, ir vidinės durys paruoštos naudojimui.

Tarpai pripildomi klijų.

 

Į staktos įpjovą įstatomi apvadai, kurie su stakta sudaro vientisą standų konstruktyvą.

 

Vidinės varstomos durys (kairėje) ir įstumiamos vidaus durys (dešinėje).

 

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.