Melsvoji pasiflora tai yra viena iš daugybės pasiflorų rūšių, kurios yra plačiai paplitusios pasaulyje. Ši pasiflorų rūšis dažnai auginama kaip dekoratyvinis augalas dėl įdomios struktūros žiedų ir oranžinių vaisių. Melsvosios pasifloros žiedas yra pakankamai didelis, paprastai jos būna iki 10 cm. skersmens, žiedai yra kvapnūs, baltai mėlyni su išryškintu karūnos fragmentu, kurios būna mėlynos, baltos, geltonos ir rudos spalvos. Melsvosios pasifloros žiedai paprastai yra trumpalaikiai ir gali žydėti nuo vienos iki kelių dienų. Svarbu paminėti, kad nors žiedai yra trumpalaikiai, melsvoji pasiflora nuolat formuoja naujus žiedus, todėl žydėjimas gali kartotis. Tai suteikia augalui dekoratyvinį žavesį.

Melsvoji pasiflora yra kilusi iš Pietų Amerikos, kurioje pasifloro žiedai bei lapai naudojami kaip vaistai ar maisto papildai, dėl savo gydomųjų savybių. Taip pat, melsvosios pasifloros dar yra naudojamos ledams, uogienėms, sirupams bei gėrimams gaminti.

Melsvojo pasifloro vaisius

Šie vaisiai yra ovalios formos, dažniausiai oranžinės spalvos ir gali siekti iki 6 cm. dydžio. Vaisiai paprastai turi standžią odą ir sultingą vidų.

Melsvųjų pasiflorų vaisių brendimo laikas gali labai skirtis priklausomai nuo augimo sąlygų ir klimato. Paprastai vaisiai pradeda bręsti nuo kovo iki gegužės mėnesio tropinio klimato regionuose. Vaisiaus brendimo procesas, nuo vaisių formavimo iki jų pilno sunokimo, trunka kelias savaites. Tropiniuose klimato regionuose, kur yra palankios sąlygos augti mesvajai pasiflorai, vaisiai gali bręsti per metus kelis kartus (nuo pavasario iki rudens). Tačiau melsvosios pasifloros augalas gali sėkmingai brandinti vaisius ir kambariuose, tačiau svarbu nepamiršti, kad nebus tokios vaisių gausos ir vaisius gali susiformuoti tik vieną kartą per metus.

Vieta, kur geriausiai auga pasiflorai

Melsvoji pasiflora auginama ne tik tropiniuose kraštuose. bet ir Lietuvoje. Pasifloros augalui patinka saulėtas ir šiltas klimatas, todėl vėsesnėse bei permainingose klimato zonose melsvos spalvos gėlė geriausiai auga patalpose bei šiltnamiuose. Neretai melsvoji pasiflora yra auginama ir lauke, tačiau tik šiltuoju metų laiku. Žiemos metu augalą geriausia auginti kambaryje, o į lauką išnešti tik praėjus šalnoms.

Dirvožemis pasifloroms

Norint, kad melsvoji pasiflora gerai augtų, reikia jai sudaryti tinkamas sąlygas. augalui reikia: puraus, vandeniui pralaidaus dirvožemio. Dorvožemio pH turėtų būti tarp 6–6,5.

Pasiflorų priežiūra ir tręšimas

Melsvoji pasiflora nėra pernelyg kaprizinga, tačiau norint jai suteikti geriausias sąlygas augti ir žydėti jai būtina užtikrinti pakankamą šviesą ir reguliariai laistyti. Taip pat pravartu nepamiršti augalą aprūpinti maistinėmis medžiagomis – patręšti. Tręšimas atliekamas naudojant specialias trąšas praturtintas makroelementais kaip (geležis, cinkas r t.t.) skirtas pasifloroms auginti arba universalias trąšas turinčias pagrindines būtinąsias medžiagas kaip azotas, kalis ir fosforas. Tai padės išlaikyti stiprų ir sveiką augalą.

Pasifloros ligos

Melsvoji pasiflora paprastai yra atspari ligoms, tačiau ją kaip ir bet kuriuos kitus augalus gali paveikti ligos susijusios su netinkama augalo priežiūra arba kenkėjais bei grybelinėmis infekcijomis. Dėl ligų prevencijos periodiškai rekomenduojama tikrinti lapus ir stiebus. Jei pastebimi ligos požymiai, siūlytina izoliuoti augalą nuo kitų ir naudoti preparatus pagal poreikį.

Štai keletas melsvajai pasiflorai būdingų ligų:

-Miltligė. Jeigu augalas auga yapč drėgnoje aplinkoje, neretais atvejais lapų paviršių gali padengti balti milteliai. Tai yra pagrindinis rodiklis, kad augalui aplinka yra per drėgna ir didelė tikimybė, kad yra per daug ir per dažnai laistoma. Tokiu atveju reikia pagerinti oro cirkuliaciją patalpoje ir augalą laistyti tik tada kai augalas sugeria iš žemės drėgmę.

-Taip pat dažnai augalas gali susirgti: nuo šalčio, dėl prastai drenuojančio dirvožemio, dėl drėgmės bei maistinių medžiagų trūkumo ir panašiai. Šiuo atveju augalas gali netgi išnykti, todėl žinant kad dažna ligų priežastis yra prasta augalo prežiūra reikėtų pasidomėti kaip teisingai augalu rūpintis.

-Kaip ir dauguma augalų, melsvasis pasifloras nėra atsparus chlorozei, kurios sulėtina fotosintezės procesus. Chlorozė gali būti infekcinė ir neiinfekcinė: neinfecinę chlorozę sukelia maistinių medžiagų trūkumas (pvz.: azoto, geležies, kalcio), o infekcinę chlorozę sukelia bakterijos bei virusai, dėl kurių sutrinka chlorofilo gamyba.

-Dažnai melsvasis pasifloras suserga ir voratinklinėmis erkutėmis, kurios maitinasi augalo maistinėmis medžiagomis sulėtindamas fotosintezės procesus. Norint išnaikinti šiuos kenkėjus atsiradimo pradžioje užtektų reguliariai pavalyti augalo lapus, tokiu būdu yra pašalinami ne tik nešvarumai ir dulkės, bet kartu ir kenkėjai. Tačiau jeigu kenkėjai yra gerokai išplitę reiktų papildomai naudoti ,,Neemazal” ar ,,karate Spray” preparatus.