Namo kanalizacijos įrengimas, nuotekų šalinimo įranga, kanalizacijos įrangos montavimas

Nuotekų šalinimas yra tokia pat svarbi pastato inžinerinė dalis, kaip ir vandentiekis, šildymas bei vėdinimas. Tinkamai įrengta kanalizacija padės efektyviai ir be problemų pašalinti nuotekas, palaikyti švarią aplinką ir tausoti gamtą. Nuotekų sistemą lengviausia montuoti pradiniame statybų etape, kai jau įrengti pamatai, prieš betonuojant juodgrindes. Pravedus vamzdžius po pamatais ar per paliktas juose angas galima jungtis prie centralizuotų miesto tinklų arba vietinių valymo įrenginių.

Gyvenvietėms, daugiabučiams ar komerciniams pastatams centralizuota kanalizacijos sistema yra projektuojama inžinierių pagal galiojantį LR statybos reglamentą (STR) kartu su pastato konstrukcijomis ir kita įranga. Sudėtingesniems pastatams yra pasitelkiamas kompiuterinis projektavimas specialiomis programomis, vadinamas BIM (angl. Building Information Modeling). Informacija saugoma visą pastato gyvavimo laiką, kad prireikus galima būtų nesunkiai pastatus renovuoti, tame tarpe ir nuotekų sistemą bei jos dalis. Sudėtingi išorės nuotekų šalinimo darbai yra vykdomi sertifikuotų įmonių.

Visos konstrukcinės dalys projektuojant naują pastatą yra suvedamos į vieną modelį - BIM, tame tarpe ir nuotekų vamzdynai bei jungiamosios detalės, kad prireikus nesunku būtų atrasti norimą. UAB „Hidro inžinerija" brėžinys.

Kanalizacijos atsiradimas

Žodis kanalizacija kilo iš prancūziško canalization ir reiškia nuotekų surinkimą požeminiuose ar sienose paslėptuose kanaluose - vamzdynuose, kuriais jos patenka į miesto centrinius vandens valymo įrenginius arba vietinės nuotekų sistemos talpas, ten yra išvalomos ir išleidžiamos į vandens telkinius arba panaudojamos laistymui. Kad nuotekų šalinimas yra svarbus pagrindinėms higienos reikmėms, žmonija suprato jau prieš 5000 metų, atsiradus pirmiesiems miestams ir gyvenvietėms. Senovės Romoje pagrindinis nuotekų vamzdynas Cloaca Maxima buvo net 7 m pločio. Lietuvoje XVI a.-XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs tiems laikams sanitariniai bei inžineriniai sprendimai. Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai. Dabartinių Valdovų rūmų ekspozicijoje galima apžiūrėti pakankamai gerai išsilaikusias autentiškos kanalizacijos dalis, nors jos ir buvo išskobtos iš medienos - daugiausia pušies, o dangčiams ir kai kurioms sujungimo detalėms buvo naudojamas ąžuolo masyvas.

Kanalizacijos vamzdžiai

Nuo XIX a pabaigos kanalizacijos gaminiai buvo iš ketaus arba keramikos. Ketiniai vamzdžiai rūdijo ir buvo nepatogūs naudoti, todėl šiuolaikinių technologijų dėka ilgainiui įsitvirtino vamzdynai, pagaminti iš plastiko. Vidaus kanalizacijos sistemai įprastai naudojami pilkos spalvos vamzdynai, tiesa, jie gali būti ir balti arba juodi, jeigu nutinka taip, kad jie tampa matomi interjere. Jų trūkumas - prasta garso izolicija, todėl dažnai girdimas triukšmas tarpaukštiniuose vertikaliuose stovuose. Jeigu nėra galimybės jų deramai izoliuoti, galima įsigyti mažatriukšmius vamzdžius. Lauko vamzdynui naudojami oranžinės spalvos gaminiai, jie yra gerokai storesnių sienelių, todėl atsparūs smūgiams bei nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Lauko vamzdynai turi būti įleidžiami ne mažiau kaip 0,8 - 1 m gylyje, kad žiemos metu įšalus gruntui, neužšaltų ir vamzdynais šalinamos nuotekos.

Geriausia kanalizacijos vamzdžius pastatų viduje planuoti jau numačius, kur bus pagrindiniai sanitariniai ir buitiniai prietaisai, bent jau jiems skirtos patalpos, kad įrengiant pamatus ir paruošus gruntą pirmo aukšto juodgrindėms galima būtų vamzdžius, jungiančius vidaus ir lauko kanalizaciją, kryptingai pravesti po pamatu arba pro vertikalias jo konstrukcijas.

Išorės vamzdynai klojami apie 1 m gylio tranšėjose, kad žiemos metu neužšaltų nuotekos. O miestuose su tankiai išvedžiotais infrastruktūros tinklais dar būtina atsižvelgti ir esamų vamzdynų buvimo vietą.

Nuotekų šalinimas pastato viduje

Daugiabutyje ar komerciniame pastate dažniausiai pagrindiniai nuotekų vamzdynai yra įrengiami tam skirtuose uždaruose komunikacijų kanaluose pastato viduje. Juos ten deramai izoliuojant, yra išvengiama nemalonaus tarpaukštinio triukšmo. Projektuojant vidinę kanalizaciją geriausia laikytis taisyklės, kad vamzdžio ilgis būtų kuo trumpesnis. Todėl santechnikos įrenginiai turėtų būti kuo arčiau kanalizacijos įvadų, slepiamų sienose arba kanaluose. Unitazas yra jungiamas prie jose įrengto vertikalaus pastato vamzdyno 110 mm skersmens vamzdžiu, formuojant 1-2 proc nuolydį. Todėl jis turi būti arčiausiai kanalizacijos įvado, priešingu atveju, keičiant klozeto vietą patalpose svarbu numatyti, ar neteks dalyje jų koreguoti grindų aukščio, kas ne visuomet yra įmanoma (dėl suformuotų durų angų ir kt.).

Įrengiant kanalizacijos sistemą individualiame name, svarbu žinoti, kad tekėdamos į kolektorių ar rezervuarą nuotekos išskiria nemalonaus kvapo dujas, kurios gali būti netgi sprogios, todėl jas būtina šalinti įrengiant atskirą izoliuotą ventiliacijos kanalą, geriausia ant stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, dar vadinamą alsuokliu (su arba be atbulinio vožtuvo). Taip pat svarbu sistemoje įrengti vandens gaudykles, neleidžiančias dujoms patekti į namus bei filtrus ir valymo angas („revizijas") užsikimšusiai kanalizacijai išvalyti.

Jungiant vamzdžius reikėtų vengti stataus (45-90 laipsnių) kampo, geriau sujungti juos didesnio spindulio „alkūninėmis" jungtimis. Unitazo vamzdynui prijungti prie vertikalaus kanalizacijos stovo reikalingas standus 100 - 110 mm skersmens vamzdis, pageidautina kietas, nors išimtiniais atvejais gali būti naudojami ir specialūs lankstūs gofruoti vamzdynai, jeigu reikia nežymiai koreguoti klozeto poziciją patalpoje, ypač rekonstruojant patalpas. Plautuvei ar praustuvei prijungti prie nuotekų stovo dažniausiai naudojami 50 mm vamzdynai. Jeigu norima įsirengti dušo kabiną su pastaruoju metu ypač populiariu įleidžiamu į grindis dušo padėklu, o gal net nenaudojant padėklo, tik grindyse numatant vandens surinkimo angą („trapą") reikia įvertinti perdengimo, kuriame bus montuojamas nuotekų vamzdis, aukštį - kad būtų pakankamai vietos ir sifonui. Sifonai reikalingi ir praustuvams - jie atlieka nešvarumų ir nemalonių kvapų sulaikymo (hidrobarjero) funkciją ir juos nesunkiai galima išvalyti be rimtesnės intervencijos į vamzdyną.

Kanalizacijos vamzdžių nuolydžiai

Kodėl svarbu išlaikyti būtent 1-2 proc nuolydį? Jis reikalingas vamzdynuose susikaupusių nešvarumų pašalinimui. Jeigu nuolydis bus nepakankamas, tekėdamas vanduo nenuplaus nešvarumų ir jie užsilaikys vamzdyne, sukeldami blogą kvapą ar net užkimšdami jį. Jeigu nuolydis per didelis, vanduo nutekės greitai, nespėdamas kartu „pasičiupti" nešvarumų. Populiariausia yra įsirengti savitakinę kanalizaciją, kuria nuotekos šalinamos natūraliu (gravitacijos) būdu. Todėl geriausia numatyti, kad nuotekų surinktuvas (kolektorius) lauke būtų ne aukščiau žemiausiai įrengto sanitarinio mazgo.

Slėginės kanalizacijos įrengimas

Siurblinė (slėginė) sistema įrengiama ten, kur ji neišvengiama - kai aukštai gruntinis vanduo ir nuotekų šalinimas pirmame aukšte yra komplikuotas, taip pat kai sanmazgas įrengtas žemiau kolektoriaus, rūsyje. Arba istoriniuose pastatuose, fragmentiškai keičiant patalpų paskirtį, kada sanitarinis mazgas įrengiamas ten, kur jis nebuvo numatytas anksčiau.

Slėginės kanalizacijos privalumai

- Montuojant galima saugiai naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema. Tai šiek tiek sumažina kolektoriaus įrengimo kainą;
- Klojant vamzdžius nereikia išlaikyti jų nuolydžio;
- Kanalizacijos sistemoje užsikimšimai, kai yra nuotekų siurblinė, yra labai reti.

Slėginės kanalizacijos trūkumai:

- didelės įrengimo išlaidos, ypač jei ji yra lauke, nes būtina siurblinę apšiltinti;
- poreikis įrengti amortizacinius šulinius, kad būtų pašalintas pernelyg didelis slėgis sistemoje; (stotims, aptarnaujančioms kelis namus);
- siurblio stoties įrengimo ir priežiūros išlaidos.

Pajungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų

Vis dažniau gyvenamųjų namų kvartaluose, nuo miesto nutolusiuose gyvenvietėse namai sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo sistemą. Atstumai tarp nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų valyklos tolsta, nepakanka vien nuotekų šalinimo vamzdyno, todėl naudojami nuotekų surinkimo kolektoriai, slėginiai vamzdynai, siurblinės. Centralizuota nuotekų šalinimo sistema tampa sudėtingu inžineriniu įrenginiu, kuriam reikalingas specialistų pagal statybos techninį reglamentą (STR) parengtas projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Net ir įrengiant vietinį nuotekų valymo įrenginį, reikalingas projektas, jau nekalbant apie sudėtingą centralizuotą nuotekų sistemą.

Parengtas lauko kanalizacijos planas yra derinamas su vietinį kanalizacijos tinklą administruojančia įmone („Vilniaus vandenys", „Kauno vandenys" ar pan.). Kaip teigia įmonės „Hidro inžinerija" specialistas Marius Jackūnas, projekte dažnai nenumatomos kai kurios būsimos kanalizacijos įrengimo detalės, tokios, kaip kanalizacijos kritimo stovas - vidinis ar išorinis. Todėl, kai kanalizacija įrengiama, prieš užkasant ją inspektuoja administruojančios įmonės atstovas. Jeigu įkasami ilgesni nei 160 mm skersmens vamzdynai, turi būti atliekama ir televizinė (į vamzdžius įleidžiama vizualinės apžvalgos įranga) diagnostika, matuojami vamzdynų nuolydžiai.

Anot lauko kanalizacijos tinklus nuo pastato iki prijungimo prie centrinės kanalizacijos sistemos montuojačios UAB „Hidro inžinerija" specialistų, sudėtingiausias ir pavojingiausias darbas yra požeminių nuotekų šalinimo vamzdynų montavimas, dažniausiai atliekamas rekonstruojant ar naujai įrengiant miesto nuotekų šalinimo vamzdynus ar jų dalis. Reikia įvertinti, ar kasant tranšėjas teks naudoti klojinius, šlaituoti. Atliekant sudėtingus specializuotus lauko nuotekų vamzdyno projektavimo ir įrengimo darbus, tokius, kaip kryptinis požeminių nuotekų vamzdyno įrengimas, jo prijungimas prie centrinės miesto nuotekų sistemos reikalinga nemenka patirtis, kurią yra sukaupę UAB "Hidro Inžinerija" meistrai.

Sudėtingus išorės vamzdynų klojimo darbus tankiai užstatytose teritorijose gali atlikti tik specializuotos, didelę patirtį sukaupusios įmonės.

Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai

Nuotekų valymo įrenginiai - tai įrenginių sistema skirta išvalyti buitines, gamybines, pramonines, ar kitokios kilmės nuotekas nuo įvairių teršalų taip, kad jos būtų tinkamos techniniam naudojimui, išleidimui į gruntą ar kitą vandens telkinį. Jokiame įrenginyje vanduo neišvalomas visiškai, tačiau iš ten jis išteka pakankamai švarus, kad nekenktų aplinkai. Gyvenant miestuose nesirūpinama nuotekų šalinimu, kadangi jos patenka į centrinę kanalizaciją, kuria nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius. Tačiau gyvenantieji vienkiemiuose, atokesnėse užmiesčio vietovėse, kuriose nėra įrengtos centrinės nuotekų sistemos, susiduria su problema - kaip atsikratyti nuotekų. Tokiu atveju išeitis yra vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių dėka lengvai ir patogiai pašalinamos iš indaplovių, skalbimo mašinų, vonių ar tualetų susikaupusios nuotekos.

Yra keletas būdų, kaip pašalinti išvalytas nuotekas. Pats paprasčiausias - išleisti į aplinką, vamzdžiais nuvesti į netoliese esančius melioracijos griovius, kitus atvirus pratekančius vandens telkinius. Nesant vandens telkinio, išvalytas nuotekas galima filtruoti į gruntą per filtracinius šulinius arba laukus. Biologinio valymo įrenginio išvalytame vandenyje išlieka daug azoto ir fosforo, jis puikiai tinka laistyti, o kartu ir tręšti veją. Tik į tvenkinį tokio vandens leisti nerekomenduojama, nes jame ims augti dumbliai, vanduo pažaliuos. Vandenyje iš biocheminio valymo įrenginio nei azoto, nei fosforo nebelieka. Jis yra tinkamas tvenkiniui, bet pievos nebepatręš. Tačiau tokį išvalytą vandenį perleidus per specialų filtrą jį galima naudoti WC bakelyje, vejų laistymui, automobilių plovimui, kitoms reikmėms. Taip vadinamas „pilkasis" vanduo vis labiau populiarėja kartu su tvarumo tendencijomis. Kokį įrenginį pasirinkti, kad jis patikimai tarnautų, o nuotekos nekeltų rūpesčių, geriausiai patars specialistai, atsižvelgę į esamą situaciją. Pasirinkus tinkamiausią įrenginį, jis įprastai sumontuojamas ir paleidžiamas per 1 dieną.

Efektyvus nuotekų valymas neįsivaizduojamas be kokybiškai veikiančių įrenginių. Jie dirba tyliai, neskleidžia nemalonaus kvapo. Proceso metu, nenaudojant jokių cheminių medžiagų, iš nuotekų pašalinamas azotas ir fosforas, todėl vandens išmetimo vietos neapauga dumblu, kas itin svarbu ten, kur yra infiltravimo laukai.

Siekiant, kad nuotekų sistemos tinkamai funkcionuotų ir tarnautų ilgą laiką, svarbi kruopšti ir reguliariai atliekama įrenginių priežiūra. Nesiimant reikiamos priežiūros, ilgainiui nuotekų valymo įrenginių darbas gali sutrikti. Norint išvengti nesklandumų, geriausia kreiptis į specialistus.

Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai dažniausiai montuojami užmiestyje, kurio nepasiekia centralizuoti miesto tinklai.

Lietaus nuotekų surinkimas

Viena iš nuotekų šalinimo sistemos dalių yra lietaus nuotekų surinkimas. Lietaus vanduo ne visuomet natūraliai tolygiai susigeria į žemę ir gali pridaryti nemažai žalos pastatams. Ypač ten, kur kieme daug kietų dangų arba netinkamai įrengta nuogrinda prie pamato. Lietaus vanduo prasisunkia per šalia pamato esantį gruntą ir subėga į rūsį, jeigu nėra tinkamai įrengta hidroizoliacija arba jos sluoksnis nepakankamas. Vietinė lietaus kanalizacija įrengiama, kai nėra galimybės prijungti jos prie centralizuotų tinklų. Ji nudrenuoja perteklinį lietaus vandenį į toliau nuo namo pamatų esantį dirvožemį.

Šiuolaikinės drenažo sistemos įrengimas yra viena svarbesnių teritorijos planavimo dalių, ypač sklypuose, kuriuose molingas gruntas arba gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai. Tokiose vietose lietaus vandeniui surinkti teks naudoti hermetiškai sandarias talpas ir rasti sprendimą, kur jį panaudoti. Todėl labai svarbu atlikti geologinius tyrimus grunto pralaidumui įvertinti.

Priešingai nei buitinės nuotekos, lietaus vanduo dažniausiai nevalomas prieš išleidžiant į paviršinius vandens telkinius. Lietaus nuotekų vandens nerekomenduojama nuvesti į buitinių nuotekų kanalizaciją, nes pernelyg didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą. Be to, lyjant į valymo įrenginius atiteka dideli nuotekų kiekiai, todėl dalis neišvalytų buitinių nuotekų gali patekti į atvirus vandens telkinius ar gruntą. Siekiant išvengti šių neklandumų ir sistemos darbo sutrikdymo, lietaus vanduo nuo lietvamzdžių po žeme nutiestais kanalizacijos vamzdžiais surenkamas į toliau nuo pamato įrengtus specialius lietaus nuotekoms skirtus šulinius arba infiltravimo blokus. Pastaruoju metu, vyraujant ilgalaikėms liūtims, didesniuose sklypuose patartina įrengti pora šulinių prie gyvenamojo pastato, o lietaus nuotekas surinkti ir nuo pagalbinių statinių, siekant išvengti kieme telkšančių balų arba apsamanojusių pamatų.

Lietaus vandens drenavimo sistemą su infiltraciniais blokais gali įrengti UAB „Hidro inžinerija". Anot įmonės specialistų, pramoninėse teritorijose ar šalia automobilių stovėjimo aikštelių verta įrengti ir tarpinius šulinėlius - kietųjų dalelių surinktuvus su riebalų ir naftos gaudyklėmis, siekiant išvengti ant kietųjų dangų paviršių susikaupusių teršalų - riebalų ir naftos patekimo į gruntą.

Infiltracijos blokus galima panaudoti ir vandens kaupimui, geotekstilę pakeitus geomembrana. Tuomet į blokus patekęs vanduo nesifiltruos į gruntą. Lietaus vandens kaupimas gali būti tvari ir perspektyvi alternatyva laistymui tiesiai iš vandentiekio.