Žirnių auginimas

135
zirniu auginimas
Žirnių auginimas
5 (100%) 1

Žirnius, kaip ir kitas daržoves, augina valgymui. Jų maistinę vertę sudaro didelis baltymų ir cukraus kiekis bei augančio žmogaus organizmą stiprinantys elementai: kalcis, geležis, fosforas.

Kada sodinti žirnius

Žirnius galima sodinti lauke nuo balandžio antros pusės iki gegužės pabaigos (vėlyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veisles). Žirnių daigai gali atlaikyti šalnas iki –6º C. Žydėjimas ir derėjimas vyksta gegužės pabaigoje, kai daugiau šviesos.

O labai ankstyvas greitai derančias veisles galima sodinti ir nuo gegužės pabaigos – per 50 dienų iki liepos pradžios jie suspės pamaloninti jus derliumi. Vėliau sodinti nerekomenduojama.

Dirva žirniams

  • Žirniai yra šviesamėgiai. Lysvė turi būti gerai apšviesta saulės. Bet kalvų viršūnės netinka, nes jose pernelyg sausa dirva. Užtai tinka kalvų pietiniai ir pietvakariniai šlaitai.
  • Palankus dirvos rūgštingumas: 6,5-7 pH.
  • Geriausias dirvos tipas: priemolis, molis, derlingas priesmėlis, vandenį sulaikanti dirva, puri dirva, kalkėmis patręšta dirva.
  • Netinkamas dirvos tipas: rūgšti dirva, kalvotas reljefas, pernelyg sausos arba drenuotos dirvos, pernelyg aukštas gruntinių vandenų lygis (žirnių šaknys siekia 1 m ilgio).

Sėjomainos patarimai. Venkite tos dirvos, kurioje priešsėliai buvo žirniai ir visi giminingi ankštinių šeimos augalai. Žirniams sveikiausia būtų grįžti į ankstesnę dirvą po 4-5 metų. Daugiau tinkamų priešsėlių lentelėje:

Šiais metais sėjami

Priešsėliai 

Tinka Neutralu Netinka
Žirniai Kopūstai, bulvės ankstyvosios, svogūnai, agurkai, moliūgai Pomidorai, šakniavaisiai, žalumynai, sideratai agurkai vėlyvieji, Visi ankštiniai – žirniai, pupos, pupelės, sojos, vikiai, pelėžirniai, liucernos, lubinai, dobilai, žieminiai rugiai, avižos

Daržovė  Suderinami kaimynai Nesuderinami kaimynai
Žirniai Salotos, ridikėliai, ridikai, agurkai, baklažanai, krapai, petražolės, morkos, kukurūzai

Svogūnai, česnakai, vėlyvosios bulvės, visi ankštiniai

Dirvos paruošimas žirnių sodinimui

  • Jeigu dirva pernelyg rūgšti – patręškite ją kalkėmis (norma – 300-400 g/m²).
  • Žirniai mėgsta purią ir organinėmis medžiagomis patręštą dirvą.
  • Geriausia perkasti dirvą 20-30 cm ir patręšti kompostu (4-6 kg/1 m²).
  • Perpuvusio mėšlo norma – 5-6 kg/m². Negalima tręšti šviežiu mėšlu – jis stimuliuoja neproporcingą lapijos augimą, o žydėjimą ir vaisių derėjimą – mažina.
  • Pavasarį patręškite dirvą medžių pelenais. Pelenai saugo žirnius nuo vabzdžių-kenkėjų.

Mineralinės trąšos:

  • Amonio salietra pavasariniam sodinimui – 15 g/m²;
  • superfosfatas – 40-50 g/m²;
  • kalio chloridas – 30 g/m².

Žirnių sėklos ir jų paruošimas 

Sodinimui atrinkite tas žirnių sėklas, kurių senumas neviršija 5-6 metų. Senesnėse sėklose mažėja daigumas ir produktyvumas. 5-6 metų ridikėlių sėklos dar išlaiko apie 80 % daigumo.

Žirnių sėklų mirkymas. Mirkymo procedūra joms padeda greičiau sudygti ir užgrūdina imunitetą. Sėklas porai valandų merkia šiltame vandenyje ir 3 dienas laiko drėgnoje terpėje (pvz., drėgname skudurėlyje). Ten jos ir sudygs. Jeigu ruošiamų sėklų daugiau nei įprasta – jas reikia mirkyti ilgiau (mažiausiai 12 valandų).

Dezinfekcijos tikslu žirnių sėklas praverstų 20 minučių pamirkyti šiltame kalio permanganato tirpale ( 10 g : 1 l šilto vandens).

Žirnių sodinimas

Žirnius nepriimta persodinti daigais – lauke į dirvą sodina jų mirkytas praaugusias sėklas. Lysvėje suformuojamos vagelės 15-20 cm atstumu viena nuo kitos.

Atstumai tarp žirnių sėklų:

  • 5-6 cm (žemaūgės veislės),
  • 6-10 cm (aukštaūgės veislės).

Sodinimo gylis:

  • 3-6 cm (lengvoje dirvoje),
  • 2-3 cm – sunkioje dirvoje.

zirnių sodinimas
Žirnių sodinimo schema

Ką tik pasodintų žirnių eiles pridenkite agroplėvele – apsaugai nuo paukščių ir šalnų.

Jeigu oro temperatūra siekia bent +10º C – daigai iš po žemės pasirodys per savaitę-pusantros.

Pasodinę pirmą sėklų partiją vėliau galite kas 10-14 dienų toje lysvėje sodinti naujas žirnių partijas – su sąlyga, jeigu tai tos pačios veislės žirniai.

Žirnių rišimas

Kai susiformuoja žirnių ankštys stiebai darosi sunkesni ir sugula ant žemės. Nuo jos paviršiaus jie gali pasigauti ligų, bakterijų ir kenkėjų. Todėl žirnių stiebus pririša prie horizontaliai įtemptų virvių konstrukcijos arba paremia atramomis.

Pirmas rišimas daromas, kai žirnių stiebai išauga iki 15 cm.

  1. Kas 80 cm į žemę įkalamos vertikalios atramos.
    zirniu risimas(1)
  2. Tarp jų kas 15 cm horizontaliai įtempia virves arba špagatus.
  3. Žemiausia virvė įtempia 15 cm atstumu nuo žemės paviršiaus.

zirniu risimas
Augančių žirnių stiebų ūseliai kabinsis už šias virves ir negulės ant žemės.

Žirnių laistymas

Tikras laistymo poreikis atsiranda, pradėjus formuoti užuomazgas. Norma – 10 l/m², 1 kartą per savaitę. Prieš laistymą ir po jo supurenkite dirvą. Kietą, molingą dirvą badoma šakėmis. Laistoma šiltu vandeniu, įšilusiu po saule.

zirniu laistymas
Žydėjimo ir užuomazgų stadijoje laistoma 1 kartą per savaitę

Sausros ir karščio metu laistymo dažnumą padvigubina iki 2 kartų per savaitę.

Žirnių tręšimas

Tręšti žirnius galima, tik praėjus mažiausia 2 savaitėms po pirmų daigų atsiradimo (kai jų aukštis sieks bent 8 cm).

zirniu tresimas
Tręšiama iš karto po laistymo, į drėgną dirvą. Trąšos irgi turi būti skystos.

  • Dvigubas superfosfatas – 2-3 g/m;
  • Kalio nitratas – 10-15 g/m.

Po tręšimo mulčiuoja, kad naudingos medžiagos išsilaikytų ilgiau.

Žirnių derliaus nuėmimas

Derėjimo stadija tęsiasi 35-40 dienų. Derlių reikia skinti, kai ankštys dar žalios ir sultingos, o patys žirniai viduje pakankamai susiformavę. Delsti nepatariama, antraip žirniai taps šiurkštesni ir kietesni, vertingo cukraus kiekis juose sumažės, o krakmolo – padidės. Ilgam nenuskintos ankštys stabdo naujų ankščių augimą. Žirnių derlių skina kas 2-3 dienas, žirklėmis nukerpant vaiskotį.

Žirnių ligos

Liga Požymiai Priežastys Pasekmės
Askochitozė Pilkai gelsvos dėmės rudais kraštais ant lapų ir lapkočių. Pailgos dėmės ant stiebų Užkrėstos ar nebeicuotos sėklos; užkrėsta dirva; drėgmės pertekliai dirvoje; drėgni lietingi orai Pažeisti lapai, stiebai, sėklos ir šaknys. Prastas derlius
Šaknų puvinys Tamsios įspaustos pūvančios dėmės ant šaknų, stiebų ir daigų Sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta dirva; šilti lietingi orai; drėgmės perteklius; piktžolės kaimynystėje; Šaknų puvimas; daigų puvimas; augalo žūtis;
Žirnių miltligė Baltos apnašos ant lapų Vėsūs ir drėgni orai; pernelyg sausi orai; užkrėsta dirva; sėjomainos nesilaikymas; Daigų ir lapų vytimas ir žūtis. Derliaus praradimas
Pilkasis puvinys Pilkos apnašos ant žiedų, lapų ir ankščių Perteklinė drėgmė ilgalaikiu šiltu lietingu oru; užkrėsta dirva; užkrėstos sėklos Mažas derlius

zirniu ligos
Žirnių miltligės požymiai ant lapų

Žirnių kenkėjai

Kenkėjas Priežastys Žala
Vaisgraužis Sėjomainos nesilaikymas; piktžolės kaimynystėje; pavėluotas derliaus nuėmimas; užkrėsta neperkasta dirva; vėlyvųjų veislių auginimas Pažeisti ir apgraužti žirniai. Derliaus praradimas
Gumbelinis straubliukas (sitonas) Sėjomainos nesilaikymas; nesuderinama augalų kaimynystė; pavėluotas sodinimas Pažeisti ir apgraužti lapai. Augimo sulėtėjimas. Prastas derlius

Geriausios žirnių veislės

Veislės tarpusavyje skiriasi ankstyvumu ir vėlyvumu, aukščiu (žemaūgės ir aukštaūgės), ankščių talpa, spalva, skoniu (saldūs cukriniai žirniai) ir valgomosiomis savybėmis:

  • šparaginiai žirniai (galima valgyti ankštį ir sėklas),
  • gliaudomieji žirniai (su kieta plėvele ankštyje).
Veislė Savybės
Karina Ankstyvieji. Derlius – po 70-80 d. Aukštis – 60 cm. Tamsiai žalios ankštys
Gloriosa Ankstyvieji. Derlius – po 55-65 d. Tamsiai žali žirneliai, tinka konservams ir šaldymui
Ambrosia Ankstyvieji. Derlius – po 50-65 d. Aukštis – 60 cm. Šparaginiai
Early Onward Ankstyvieji. Derlius – po 50-70 dienų. Aukštis – 60 cm. Tamsiai žalios ankštys, dideli žirniai.

Piotr Šičiov

DALINTIS

KOMENTUOTI