Virtuvinis maišytuvas su filtru

633
Virtuvinis maisytuvas su filtru
Virtuvinis maišytuvas su filtru
5 (100%) 1

Geriate vandenį iš plastikinių butelių, tuščius nešate į surinkimo punktus ir manote, jog naudojate kokybišką vandenį bei  tausojate gamtą? Tiesa gali būti kita. Virtuvės įrangos gamintojai siūlo atsisakyti plastikinės taros ir geriamojo vandens filtravimui naudoti plautuvės maišytuvą.

Geriamojo vandens kokybė

Gyventojai įvairiai apsirūpina geriamuoju vandeniu – vieni jį perka plastikiniuose buteliuose, kiti įsigyja kasetinius vandens filtrus – ąsotėlius, treti atskirą vandens filtravimo sistemą montuoja plautuvėje šalia vandens maišytuvo, ketvirti  nesukdami galvos geria centralizuotai tiekiamą vandenį. Laikoma, kad visais šiais būdais išgaunamas geriamasis vanduo tinkamas naudoti. Bet reiktų nepamiršti, kad už centralizuotai tiekiamo vandens saugą ir kokybę tiekėjai atsakingi tik iki įvado, už vandenį vartotojams priklausančiame vidaus vandentiekyje atsako patys vartotojai. Todėl daug žmonių perka į plastiko tarą supilstytą geriamąjį vandenį, nepaisant, kad jis apie 220 kartų brangesnis už tiekiamą centralizuotai.

Lietuvoje iš vandenviečių tiekiamas geriamasis vanduo yra geros kokybės, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet jo charakteristikos  kinta dėl gamtinių sąlygų, urbanizuotose teritorijose vanduo turi taršos pėdsakų, kai kuriose teritorijose stebimos tam tikrų cheminių elementų anomalijos. Iki šiandien mokslininkai neturi aiškaus atsakymo, kodėl kai kuriose vandenvietėse, pavieniuose gręžiniuose buvo aptiktos padidintos toksiško arseno koncentracijos.

Brangindami centralizuotai tiekiamą vandenį ir jo kokybę, visgi turėtume bent retsykiais pasidomėti, iš kokios vandenvietės  jis mus pasiekia, kokios kokybės, juolab, kad išsami informacija prieinama vandens tiekėjų svetainėse. Be to, toli gražu ne visuose daugiabučiuose vandens vamzdynai yra idealios būklės.

Vandens kokybę turėtų stebėti ir individualių artezinių gręžinių savininkai: laboratorijoje patikrinti mikrobiologinę ir cheminę vandens sudėtį,  neapsiriboti vien tik vandens analize pradėjus gręžinį eksploatuoti, deja, ne visi ir tuo metu pasidomi vandens kokybe.

Dėl šių priežasčių daug žmonių, turėdami centralizuotai tiekiamą geramąjį vandenį, linkę naudoti fasuotą vandenį. Kad už tokį vandenį permokama, tai faktas. Antra, kaip sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas dr. Paulius Pavelas Danilovas, „bet kuris geriamasis vanduo – ar jis iš parduotuvės, ar iš krano, turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus kriterijus, bet ar į plastiko butelius supilstytas vanduo sveikesnis nei vanduo iš čiaupo, sunku pasakyti“.

Mokslininko nuomone, ir parduotuvių lentynose vanduo yra skirtingas, todėl renkantis į tai svarbu atkreipti dėmesį. Jis taip pat pastebi, kad senstant plastikui, galima įvairių junginių migracija iš buteliuko į vandenį. Todėl vandenį plastikiniame butelyje (nesvarbu naudojamame pakartotinai, ar ne) ilgą laiką laikyti aukštoje temperatūroje, ar saulės šviesos poveikyje nepatartina. „Jei reiktų rinktis, kokią ilgalaikę daugkartinę gertuvę naudoti – siūlyčiau rinktis stiklinę tarą. Tačiau trumpalaikiam naudojimui pakartotinai naudoti vandens buteliuką tikrai galima“, – sako P. Danilovas.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie didžiulius taršos plastiku mastus ir jo daromą žalą. ES ir pasaulio politikai daugybę teisės aktų orientuoja į kuo mažesnį jo naudojimą.

„Plastmasė teršia orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame ir maistą, kurį valgome“, – sakoma 2019 metais išleistame Australijos Newcastle universiteto mokslininkų tyrime. Plastiko gamyba nemažėja – nuo 2000 metų iki dabar žmonija pagamino tiek plastiko, kiek per per visą laiką nuo jo atsiradimo pradžios.   Minėtame tyrime apskaičiuota, kad per savaitę į žmogaus organizmą patenka vidutiniškai apie 5 g plastiko, o tai yra maždaug  kreditinės kortelės svoris.

plastiko daleles vandenyje
Newcastle universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvienas mūsų per savaitę „suvalgome“ apie 5 g plastiko mikrodalelių – tiek, kiek sveria plastikinė kortelė.

Nors tyrimai dar nauji, tačiau mokslininkai mano, jog organizmas dėl panašumo  mikroplastiko molekules priskiria  hormonams. Taip pat jau įrodyta, kad į organizmą patekusios mikroplastiko dalelės kenkia žmogaus imuninei sistemai.  Daugiausia mikroplastiko dalelių į žmogaus organizmą patenka su vandeniu, jūros gėrybėmis, jūros druska.

Mokslininkų nuomone, mikroskopinių plastiko dalelių praryjame ir tuomet, kai atkimšę plastikinį butelį vandenį geriame iš kaklelio ar pilame į stiklinę. Tos dalelės – tai plastiko butelio ir kamštelio trinties liekanos.

Vandenį, ežerus ir upes, pievas ir miškus teršia nesurinktas plastikas – minėtame tyrime apskaičiuota, kad pasaulyje 75 proc. viso pagaminamo plastiko tuoj pat tampa šiukšlėmis. Jei niekas nesikeis, 2025 metais pasaulio vandenynuose plastiko santykis su žuvų mase bus 1:3.

Geriamojo vandens filtras su bionine membrana

Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, Šveicarijos kompanija „Franke“ sukūrė ir užpatentavo filtravimo sistemą, kuri yra mažiausia ir pirmoji sistema, kurioje aktyvuotos anglies filtras sujungtas su bioninės membranos technologija. Tai visiškai nauja filtravimo technologija.

Filtras sulaiko mikroplastiką, rūdis, įvairias priemaišas,  99 proc. virusų, 99,99 proc. bakterijų, pašalina skonius, kvapus, filtruoja nuosėdas ir dezinfekuoja. Maža filtro kapsulė turi 3 pakopų filtravimo sistemą: tai mechaninis filtravimas, filtravimas per bioninę mambraną ir aktyvuotą anglį.

  • Pirminis filtras pašalina šiurkščias priemaišas, tokias kaip rūdžių dalelės ir kt.;
  • Patentuota nano technologijų 0,06 mm storio bioninė membrana sulaiko bakterijas, virusus ir mikroplastiko daleles;
  • Aktyvuota anglis absorbuoja ištirpusius vaistų likučius, hormonus, pesticidus ir kt., pašalina pašalinius skonius ir kvapus;
maisytuvo su filtru sandara
Vital maišytuve filtruotas ir nefiltruotas vanduo teka atskirais kanalais.

Svarbiausia grandis šioje filtravimo sistemoje yra naujos kartos Šveicarijoje patentuota bioninė membrana. Filtravimas aktyvintos anglies filtru yra natūralus procesas ir seniai žinomas bei naudojamas įvairiuose filtruose.

Dar vienas svarbus momentas – maišytuvo filtras nesulaiko vandenyje ištirpusių kalcio ir magnio jonų, todėl  Vital Capsule Filter filtrą perėjusiame vandenyje, skirtingai nei nemažoje dalyje kitų buitinių filtrų, išlieka žmogaus organizmui reikalingas kalcis ir magnis, kurių organizmas pasiima tiek, kiek reikia. Tad jei vanduo kietas, filtruotas jis toks ir liks, bet bus sveikas gerti, nors nenaudingas buitinei technikai. „Filtravimo sistemos kūrėjai pirmenybę teikė žmonių sveikatai, vardan jos aukodami arbatinukų kalkėjimą“, – sako „Franke“ atstovas Lietuvoje Remigijus Nacevičius.

Virtuvinis kranas su filtru

Kalbant apie virtuvės čiaupus su filtru, pats dažniausiais klausimas – ar dažnai reikia keisti filtrą? „Franke“ atstovas pasakoja, kad Vital filtravimo sistema apskaičiuota 500 litrų vandens kiekiui – tokiam, kurį 4 žmonių šeima vidutiniškai sunaudoja maždaug per 6 mėnesius. Suprantama, šis laikas priklauso nuo filtro naudojimo intensyvumo, vandens kokybės.

Apie būtinybę keisti filtrą įspėja raudona lemputė filtro korpuse. Pratekėjus maždaug  450 litrų, ant filtro rankenėlės užsidega raudona LED lemputė, o po 500 litrų ji ima raudonai mirksėti“, – apie filtro virtuvės maišytuve  ypatumus pasakoja „Franke“ atstovas.

Virtuves kranas su filtru
Lemputė ant Vital filtro rankenėlės signalizuoja apie filtro keitimą.

„Franke“ atstovas priduria, jog filtro vidus yra padengtas sidabru (natūraliu bakterijų augimo inhibitoriumi), kuris neleidžia bakterijoms daugintis ir užteršti filtrą.

vandens filtro keitimo kapsule
Šveicarijoije patentuotos technologijos Vital filtro kapsulė yra tik 7 cm aukščio ir 3,3 cm pločio. Nepaisant kompaktiškų matmenų, filtro kapsulės pakanka 500 litrų filtruoto vandens.

Filtro kasetė pakeičiama labai paprastai, vos keliais judesiais:

Maišytuvų – filtrų dizainas

Galimi trys Vital virtuvės krano su filtravimo sistema modeliai  ir skirtingos spalvos.

Bet kuris Vital filtro modelis estetiškas ir itin kompaktiškas. Jo dizaino kūrėjai 2019 metais gavo prestižinio Vokietijos dizaino konkurso Red Dot apdovanojimą.

virtuves kranas su filtru ir zarna
Šveicarijoije patentuotos technologijos Vital filtro kapsulė yra tik 7 cm aukščio ir 3,3 cm pločio. Nepaisant kompaktiškų matmenų, filtro kapsulės pakanka 500 litrų filtruoto vandens.

Virtuvinis maišytuvas su filtru be stilingo dizaino turi daugiau praktinių pranašumų, kuriuos jau įvertino vartotojai. Tai:

  • Moderni filtravimo technologija garantuoja švarų ir skanų geriamąjį vandenį;
  • Taupo pinigus, nes nebereikia pirkti geriamojo vandens plastiko buteliuose. Paskaičiuokime: viena filtro kasetė kainuoja ~33 Eur. 500 l vandens  po 35 ct už litrą parduotuvėje kainuos apie ~175 Eur. Per metus šeimai sunaudojant apie 1000 l geriamojo vandens, sutaupote daugiau kaip 280 Eur.
  • Mažina plastiko naudojimą ir mažiau teršiama gamta;
  • Maišytuvą-filtrą paprasta naudoti ir prižiūrėti;

Parengta pagal „Franke“ atstovybės Lietuvoje informaciją, gamintojų nuotraukos. Daugiau – www.franke.lt

DALINTIS

KOMENTUOTI