Nuotekų valymo įrengimas
Atnaujinta: 2023-05-17

Augant individualių namų skaičiui užmiesčio teritorijose išlieka inžinerinių komunikacijų ir buitinės infrastruktūros būtinybė. Gyvenant nuosavame name neišvengiamai susidaro buitinės nuotekos, kurias reikia kažkaip tvarkyti. Vis daugiau sklypų ir sodo bendrijų gyventojų įsirengia buitinių nuotekų valymo įrenginius arba planuoja tai padaryti. Vartotojams rūpi jų eksploatavimo ir įrengimo klausimai.

Nuoteku valymo įrengimas

 

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai

Individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose buitinių nuotekų vanduo išvalomas nuo įvairių biologinių taršių produktų ir cheminių medžiagų, skaidomi ir perdirbami kenksmingi junginiai, išfiltruojami ir pašalinami patekę pašaliniai objektai ir buitinė chemija.

Kiekvienas biologinis nuotekų valymo įrenginys (BNVĮ) turi talpą, kurios vidinė ertmė padalinta į keletą skyrių - kamerų. Kiekviena kamera eiliškumo tvarka atlieka savo funkciją nuotekų valyme.

1. Į pirminio nusodintuvo kamerą (įtekėjimo kamera) suteka nešvarios buitinės nuotekos, atkeliaujančios vamzdžiais iš gyvenamojo namo. Priklausomai nuo įrenginio modelio, iš nuotekų vandens išfiltruojami įvairūs pašaliniai objektai ir medžiagos, patekę per neapdairumą arba neatsakingumą - asmeninės higienos priemonės, buitiniai plovikliai, plaukai, tualetinis popierius. Jie pašalinami iš nuotekų vandens anaerobiniu būdu (be deguonies). Pirminiame nusodintuve vyksta nuotekų vandens susimaišymas su specialiu aktyviuoju dumblu.

2. Sekanti - aeracijos kamera, į kurią patekęs veikliojo dumblo ir nuotekų vandens mišinys apdorojamas naudingomis bakterijomis ir probiotikų fermentais, skaidomi ir perdirbami cheminiai azoto ir fosforo junginiai. Šiam procesui reikalingas deguonis, tiekiamas į aeracijos kamerą iš orapūtės.

3. Į antrinio nusodintuvo kamerą nuo taršių junginių išvalytas nuotekų vanduo su dumblu patenka iš aeracijos kameros. Joje dumblas turi nusėsti į dugną.

4. Iš antrinio nusodintuvo nukenksmintos švarios nuotekos keliauja į išvalyto vandens kamerą. Veiklųjį dumblą nuo antrinio nusodintuvo dugno pakelia specialus erliftas ir grąžina į pirminio nusodintuvo kamerą. Valymo ciklas prasideda naujai įtekėjusioms neišvalytoms nuotekoms.

Priklausomai nuo gamintojo, talpos kamerose gali būti įvairūs papildomi skyreliai: probiotinių fermentų dozatorius, denitrifikacijos ir nitrifikacijos skyriai, aeracijos difuzoriai.

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai

UAB "Švaistė" nuotekų valymo įrenginio talpos vidinė konstrukcija su visomis kameromis ir skyreliais.

 

Po valymo proceso nuotekų skystis gali būti naudojamas kaip techninis vanduo (bet ne geriamasis). Žalos gamtai toks vanduo nedaro. Vengti reikia tik jo tiesioginio išleidimo į gruntinių vandenų sluoksnį, gyvulių ganyklas, geriamojo vandens artezinius gręžinius ir šachtinius šulinius. Visais kitais leistinais atvejais švarus nuotekų vanduo išleidžiamas į melioraciją, gruntą, vejos laistymo sistemą. Galima naudoti šiltą išvalytą nuotekų vandenį geoterminiam šildymui, techninėms reikmėms dirbtuvėse, garažuose, plauti juo transporto priemones. Bet reikia susilaikyti nuo techninio vandens naudojimo virtuvėje, ruošiant maistą ir gėrimus bei daržo lysvių ir valgomųjų sodo augalų laistymo.

 

Išvalytų nuotekų išleidimas

Būna taip, kad sklype esantis grunto tipas yra nepalankus nuotekų vandens išleidimui arba gruntiniai vandenys yra per arti žemės paviršiaus. Tokiais atvejais sklype, kaip variantą, galima įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą. Jo talpa turi būti maksimaliai sandari ir izoliuota - tai reikalavimas, saugantis nuo nuotekų prasiskverbimo į požeminius vandens telkinius. Požeminio rezervuaro korpusas papildomai drenuojamas žvyro-skaldos sluoksniu. Rezervuaro turiniui būtinas vėdinimas, antraip nuotekos pradės rūgti. Tam įrengiamas alsuoklis orui tiekti - 200 mm Ø vertikalus vamzdis. Priklausomai nuo kiekio, kas mėnesį ar du nuotekos iš rezervuaro išsiurbiamos ir išgabenamos į pramonines valyklas.

Kitas variantas, kai nėra kur išleisti nuotekų vandens - infiltracinis šulinys. Jis montuojamas iš betoninių žiedų, vamzdžiu sujungiamas su nuotekų valymo talpa. Šulinio dugnas yra laidus vandeniui ir turi filtruojantį sluoksnį iš smėlio ir žvyro. Nuotekos, susigeriančios pro jį į gruntą, išsivalo efektyviau, nes pereina per filtruojantį drenažą. Karts nuo karto šulinio dugną reikia išvalyti ir pakeisti filtruojantį sluoksnį, kad neužsikimštų.

O jeigu po infiltraciniu šuliniu labai sunkus molingas gruntas, į kurį sunku susigerti nuotekų vandeniui, tuomet už šio šulinio įrengiamas infiltracinis laukas. Tai kelių metrų plotas, kuriame negiliai po žeme klojami perforuoti drenažiniai vamzdžiai - iš jų į drenuotą sluoksnį sunkiasi nuotekų vanduo. Infiltraciniame lauke erdvė aplink perforuotus vamzdžius užpildoma drenažiniu skaldos ar žvyro sluoksniu, iš viršaus statomas vėdinimo alsuoklis. Į infiltracinį lauką nuotekų vanduo perpumpuojamas iš infiltracinio šulinio arba iš NVĮ talpos per kontrolinį šulinėlį, naudojant pakėlimo siurblį.

Nuotekų išleidimas į aplinką

 

Nuotekų valymo įrenginio talpa

Dažniausiai nuotekų valymo įrenginius stengiamasi įleisti į žemę, jeigu tą leidžia grunto tipas. Tokiu atveju įrenginio talpa patiria grunto spaudimą ir gniuždymą, kurias privalo atlaikyti, nesideformuoti, neįskilti ir neleisti dar neišvalytoms nuotekoms ištekėti į gruntą, o iš jo - į gruntinius vandenis. Todėl svarbus yra talpos sienelių stiprumas.

Senesniais laikais būdavo naudojamos gelžbetonio talpos. Vėliau jas pakeitė plieninės talpos. Dabar dominuoja buitiniai valymo įrenginiai su talpomis iš plastiko arba iš stiklo pluošto.

Plastikinių nuotekų valymo talpų pranašumas yra mažas jų svoris, palengvinantis montavimą, ir ekonomiškumas. Tačiau, jeigu gamintojas nepasirūpino plastikinės talpos konstrukcijos atsparumu grunto gniuždymui, nesustiprintas plastikinis gaminys dažnai neatlaiko spaudimo ir deformuojasi, talpos darbinis tūris sumažėja. Dėl šios priežasties kai kurie vietiniai gamintojai stengiasi montuoti jas tik iki 0,7 m gylyje (žemiau grunto slėgis didėja), dar papildomai apsaugo sumontuotas įrenginių talpas gelžbetonio žiedais. Tokiais atvejais apie ekonomiškumą negali būti ir kalbos.

Šiuo aspektu iš kitų Lietuvos gamintojų išsiskiria UAB "Švaistė" gaminamos nuotekų valymo įrenginių talpos. Įmonė jau seniai rado grunto daromo spaudimo problemos sprendimą ir sėkmingai jį taiko. "Švaistės" talpos turi ypatingą sustiprintą konstrukciją, kurioje polipropileno atsparumas gniuždymui ir padidintas standumas pasiekiami specialių briaunų dėka. Standumo briaunos apjuosia talpos korpusą keliose vietose, dėl to gaminys nesusispaudžia nuo grunto slėgio poveikio net 1,7 m gylyje. Tai leidžia užsakovui išvengti papildomų išlaidų apsauginiams betoniniams žiedams aplink NVĮ talpos.

Nuotekų valymo įrenginio talpa

Standumą užtikrinančios briaunos aplink "Švaistės" įrenginio talpos korpusą. Talpa ne tik patvari, bet ir lengva

Stiklo pluošto talpų sienelės irgi yra pakankamai kietos, standžios ir lengvos, atlaiko fizinius ir cheminius krūvius (priklausomai nuo gamintojo ir gamybos technologijos).

Nerūdijančio plieno talpų sandarumas neabejotinas, tačiau jos brangios ir šiuo metu naudojamos tik nuotekų kaupimo rezervuarų įrengimui.

Gelžbetonio talpos užleido savo pozicijas dėl skystų medžiagų pralaidumo į gruntą. Papildoma hidroizoliacija ir sandarinimas tik padidina talpos kainą. Be to, gelžbetonis neatlaiko ekskrementuose esančių rūgščių ėsdinančio poveikio.

 

Azotas ir fosforas nuotekose. Kenksmingų junginių išvalymas

Pagal 2019 m. įsigaliojusius naujo "Nuotekų tvarkymo reglamento" prieštaringai vertinamus reikalavimus, buitinių nuotekų valymo įrenginiai, skirti individualiems namams, privalo maksimaliai išvalyti išleidžiamą nuotekų vandenį nuo fosforo ir azoto junginių (nitritų, nitratų, amoniako) bei kitų kenksmingų medžiagų.

Naujo reglamento siekis atrodo kilnus - sumažinti aplinkos teršimą. Tačiau šiame reglamente reikalaujama, kad išvalytame nuotekų vandenyje azoto junginių kiekis būtų mažesnis nei geriamajame vandenyje. Dabartinės Higienos normos leidžia, kad geriamo vandens azoto junginių kiekis neviršytų 50 mg/l, bet nuotekose azoto turi likti dar mažiau - iki 25 mg/l (fosforo - iki 5 mg/l).

Azoto ir fosforo valymas iš nuotekų

Šie reikalavimai nepalankūs senesnių BNVĮ modelių savininkams, įpareigodami juos iki 2030 m. pakeisti savo turimus įrenginius į naujus, atitinkančius azoto-fosforo išvalymo normas. Tiems, kurie tik ruošiasi įsirengti nuotekų valymo įrenginį, šiuo atžvilgiu yra lengviau - jie gali įsigyti naujus modelius, modifikuotus pagal naujus "Nuotekų tvarkymo reglamento" reikalavimus.

UAB "Švaistė", atsižvelgdama į naująjį "Nuotekų tvarkymo reglamentą", įdiegė savo įrenginiuose technologiškai pažangius patobulinimus, skirtus efektyviam azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų, pasitelkusi progresyvių užsienio šalių patirtį. Įmonės įrenginiai išvalo nuotekų vandenį nuo azoto junginių, reguliuojant deguonies kiekį ir orapūtės galią, priklausomai nuo temperatūros, specialių integruotų laikmačių dėka.

Be to, "Švaistė" pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti probiotinių mikroorganizmų technologiją azoto junginių skaidymui išvalomame nuotekų vandenyje. Probiotikų dėka vyksta fermentacija, kurios metu žymiai efektyviau skaidomi nitritai ir nitratai, naikinamos kenksmingos patogeninės medžiagos. To dėka ženkliai sumažėja nuotekų išvalymo kaštai, išvengiama aplinkos teršimo. Svarbu panaudoti tinkamą probiotikų kiekį, kurį lemia įrenginio tūris. Šiuo klausimu užsakovus išsamiai konsultuoja "Švaistės" specialistai, vykdantys sumontuotų įrenginių priežiūrą.

Azoto grupei priskiriamas bendrasis azotas (N), Kjeldalio azotas (Nkj) ir azoto junginiai - nitritai ir nitratai, susidarantys iš organinių fekalinių biomasių. Painiava prasideda, kai vieni NVĮ gamintojai deklaruoja tik bendrojo azoto valymo efektyvumą, o kiti - tik azoto junginių. "Švaistė" deklaruoja visų azoto medžiagų išvalymo lygį.

Naudojant probiotikus ir reguliuojant deguonies kiekį, "Švaistės" nuotekų valymo įrenginių azoto ir fosforo skaidymo rezultatai labai geri. Atlikus įmonės įrenginių testavimą Lietuvos statybos produktų sertifikavimo centre (SPSC), bandymais buvo nustatyta, kad nuotekų vandenyje likusių azoto ir fosforo medžiagų kiekis yra labai mažas:

●       bendrasis azotas - 2,4 mg/l,

●       nitritai - 0,2 mg/l,

●       nitratai - 19 mg/l,

●       fosforas - 1,28 mg/l,

Tokie kiekiai yra žymiai mažesni nei nurodyta naujuose reglamento reikalavimuose. Primename, kad reglamente leistina azoto norma - iki 25 mg/l, o fosforo - iki 5 mg/l išleidžiamame nuotekų vandenyje.

Be azoto ir fosforo iš nuotekų vandens, prieš išleidžiant, turi būti kuo geriau išvalytos ir kitos medžiagos: biocheminis deguonis (BDS5), cheminis deguonis (ChDS), E.coli žarninė lazdelė, žarniniai enterokokai ir kitos skendinčios medžiagos (SS). Oficialiais testavimais, atliktais SPSC, užfiksuota, kad UAB "Švaistė" nuotekų įrenginių minėtų medžiagų valymo efektyvumas procentais siekia:

●       BDS5 - 97,8 %,

●       ChDS - 93,1 %,

●       E.coli lazdelės - 99,21 %,

●       Žarninių enterokokų - 99,29 %,

●       SS - 96,4 %.

Detalesnę ataskaitą apie nuotekų išvalymo lygį ir medžiagų kiekius galite pamatyti šioje "Švaistės" nuotekų valymo įrenginių eksploatacinių savybių deklaracijoje, patvirtintoje SPSC dėl atitikimo Europos LST EN 12566-3 standartui.

Nuotekų tvarkymo reglamentas

Fosforas ir jo junginiai - fosfatai į nuotekas patenka iš buitinės chemijos - skalbimo miltelių, indų ploviklių. "Švaistės" vadovo Reniaus Jako nuomone, valstybė ir chemijos pramonė turėtų pirmiausia pasirūpinti fosforo kiekių priežasties mažinimu buitinėse chemijos priemonėse, o ne pasekmių ištaisymu, smarkiai kertančiu per NVĮ gamintojų kišenes. Buitinio fosforo mažinimo klausimu vertėtų lygiuotis į Skandinavijos šalis, garsėjančias ekologija ir gamtos saugojimu. Jose buvo nuspręsta atsisakyti fosfatų buitinėje chemijoje arba labai ženkliai sumažinti jų kiekį plovimo/skalbimo priemonių sudėtyje. Taip skandinavai pasirūpino, kad išleidžiamame nuotekų vandenyje beveik neliktų fosforo.

UAB "Švaistė"ramina senų NVĮ modelių savininkus, pergyvenančius dėl būtinybės iki 2030 m. pakeisti savo įrenginius: nebūtina iškasti turimą įrenginį, kardinalių pakeitimų galima išvengti - pakanka tik įdiegti esamame sename įrenginyje probiotikų dozatorių, efektyviai skaidantį fosforą ir azoto junginius, taip pat reguliuojant orapūtės tiekiamą deguonies kiekį. Esant poreikiui, "Švaistės" personalas sumontuos dozatorių ir pakonsultuos. Įmonės vadovas Renius Jakas sako, kad "vardan tvarumo ir progreso" išstudijavo aibę mokslinės cheminės literatūros, kol rado gamtą tausojantį sprendimą.

 

Nuotekų valymo įrenginio sanitariniai atstumai

Planuojantiems savo sklype įsirengti nuotekų valymo sistemą rūpi klausimas: koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo, kaimynų namo, sklypo ribos ir kitų inžinerinių statinių (antžeminių ir požeminių)?

Ir Statybos Techninis Reglamentas (STR), ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) pažymi, kad leistinas atstumas nuo savininko NVĮ iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 m (pagal STR 1.05.01:2017 priedo 7 punktą 3). Šis punktas galioja stogo neturintiems inžineriniams statiniams, prie kurių priskiriami ir NVĮ.

O jeigu nuotekų valymo įrenginys turi stogą, tuomet reikia išlaikyti mažiausia 3 m atstumą iki besiribojančių sklypų ribos. (STR 1.05.01:2017 7.4).

Kai nepavyksta išlaikyti įvardytų minimalių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, privalu gauti rašytinį kaimyno sutikimą, leidžiantį įsirengti nuotekų įrenginį mažesniu nei nurodyta atstumu. Ištrauka iš STR 1.05.01:2017 priedo 7:

"Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

3. Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

4. Statant ant sklypo ribos stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m ..."

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1bc09e60c04a11e6a3e9de0fc8d85cd8

STR nurodo ir leistiną minimalų 8 metrų atstumą nuo jūsų nuotekų valymo įrenginio iki kaimyno namo. Tai reiškia, kad, kaimynų gyvenamajam pastatui esant 4 m atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros, jūsų NVĮ turi stovėti ne mažiau kaip 4 m nuo tos tvoros (kad, susumavus kaimyno ir jūsų atstumus, būtų išlaikyti minimalūs 8 m). Jei jūsų sklype planuojamas ir nuotekų kaupimo rezervuaras, tuomet jis turi nutolti nuo kaimyno namo 10 metrų.

Kiti reglamentuojami sanitariniai atstumai iki įvairių inžinerinių statinių savininko ir kaimynų sklypuose:

  • vandentiekio įvadą į gyvenamąjį pastatą ir buitinių nuotekų įrenginį turi skirti mažiausia 7 m;
  • tarp nuotekų valymo įrenginio ir jūsų bei kaimynų geriamojo vandens šaltinių (gręžinio arba šachtinio šulinio) privaloma užtikrinti 15 m sanitarinio atstumo;
  • tarp šiltnamio ir nuotekų valymo įrenginio išlaikomi minimalūs 3 metrai;
  • geriamojo vandens gręžiniui bus saugiau, įrengiant nuotekų kaupimo rezervuarą per leistinus 25 metrus nuo jo.

Patogumo dėlei privalomi minimalūs atstumai vizualiai pateikti šioje trimatėje grafikoje:

Nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo

 

Nuotekų vanduo geoterminiam šildymui

Brangstant kurui ir elektrai dėmesys krypsta į ekonomiškai patrauklesnes šildymo alternatyvas, pvz., šilto nuotekų vandens panaudojimą geoterminiam šildymui, pasitelkus šilumos siurblį. Toks variantas galimas geoterminio šildymo sistemoje "vanduo-vanduo".

Vertikalus geoterminis variantas "gruntas-vanduo" kai kuriems vartotojams būna nepriimtinas dėl didelių įrengimo kaštų: tam, kad šilumos siurblys galėtų imti šilumą iš žemės gelmių, reikalingas brangiai kainuojantis kelių dešimčių metrų vertikalus gręžinys. O horizontalaus geoterminio šildymo "gruntas-vanduo" atveju, nors šilumos kolektoriai ir užkasami negiliai, bet užima didelius plotus, kuriuose po to jau negalima įsirengti jokių naujų inžinerinių statinių (nuotekų valymo įrenginio irgi).

Ir jeigu geoterminis šildymas "vanduo-vanduo", kuriame naudojamas gamtinis paviršinis vanduo iš natūralių ir dirbtinių telkinių (ežerų, kūdrų, sklypo tvenkinių), laikomas ne itin populiariu Lietuvoje dėl klimatinių sąlygų (per speigus kai kurie vandens telkiniai užšąla iki dugno), tuomet variantas su šiltu nuotekų vandeniu laimi - nuotekos niekada neužšąla (netgi žiemą nuotekų temperatūra išlieka pliusinė - apie +8º C).

Tokiomis sąlygomis geoterminis šildymas "vanduo-vanduo", dalyvaujant nuotekų vandeniui, yra labai patrauklus sprendimas nuosavam namui su sklypu ištisus metus. Nuotekų vanduo tuomet naudojamas kaip šilumos šaltinis šiluminio siurblio pirminiam kontūrui. Tuo daugiau, kad šilumos siurblio eksploataciniai kaštai 4 kartus mažesni nei tokios pat galios elektrinio šildymo katilo.

Vidutiniškai individualaus namo gyventojai, priklausomai nuo jų kiekio, sugeneruoja iki 1-5 m³ buitinių nuotekų per parą. Nuotekų vandens temperatūra sudaro apie +8º C net šaltais mėnesiais. Faktiškai šiltas nuotekų vanduo - tai nuolatinis šilumos šaltinis, kuriuo galima naudotis žymiai mažesniais kaštais negu įsirengiant schemą "gruntas-vanduo".

Įrengiant geoterminio šildymo sistemą "vanduo-vanduo" su nuotekų vandens šilumos panaudojimu, į NVĮ talpos antrinio nusodintuvo kamerą įleidžiamas panardinamas siurblys. Jo užduotis - perpumpuoti šiltą nuotekų vandenį iš antrinio nusodintuvo į tarpinį šilumokaitį.

Kontūre tarp šilumokaičio ir šilumos siurblio cirkuliuoja šilumnešis - neužšalantis skystis, kurio sudėtyje yra etileno glikolio. Padavimo temperatūra į šilumos siurblio kondensatorių siekia 6º C. Kontūre yra įrengtas išsiplėtimo indas ir apsaugos nuo užšalimo relė.

Geoterminis šildymas vanduo vanduo

Pats šilumos siurblys (apie 50 kW) statomas namo katilinėje. Geriausia, jeigu šilumos siurblyje yra įrengtas kontroleris, palaikantis šildymo sistemos veikimą priklausomai nuo oro sąlygų. Galimybė reguliuoti padavimo temperatūrą, atsižvelgiant į oro sąlygų pasikeitimus, leidžia sutaupyti dar daugiau elektros energijos.

Tolesnė padavimo į šildymo sistemą temperatūra - apie 50-55º C. Šilumnešio skystis iš šilumos siurblio pradžioje patenka į buferinę talpą, o iš jos - į šildymo sistemos kontūrą. Buferinė talpa reikalinga šilumai akumuliuoti ir toliau panaudoti ją šildymui, siekiant sumažinti šilumos siurblio išjungimų-įjungimų kiekį. Talpą rekomenduojama termiškai izoliuoti, kad ilgiau išlaikytų sugeneruotą vandens šilumą.

 

Kokiame grunte galima įsirengti nuotekų valymo įrenginį

Požeminiam nuotekų valymo sistemos įrengimui labiausia tinkami yra lengvi smėlingi gruntai ir gruntai, kur yra vyraujantis žvyras. Šį sąrašą papildo žemės plotai, kuriuose gruntiniai vandenys labai nutolę nuo žemės paviršiaus, bei dirvožemiai, kuriuose labai stori aeracijos zonos sluoksniai. Visi paminėti grunto tipai pasižymi labai geru laidumu vandeniui. Būtent tai yra svarbu išleidžiamam į gruntą išvalytam nuotekų vandeniui. Priešingu atveju, kai gruntas nelaidus ir sunkus (molingas), iškyla sunkumu su vandens infiltravimu į jį.

Buitiniam nuotekų valymo įrenginiui nelabai tinkami sunkūs molingi gruntai (vyraujantis molis, priemolis) ir labai aukšti gruntiniai vandenys.

Jeigu palygintume skirtingų gruntų laidumą vandeniui, galima pamatyti, kiek vandens jie gali praleisti per parą: žvyras - apie 50-100 m per parą, smėlis - nuo 1 iki 20 m/parą, lengvas priesmėlis - apie 0,1-0,5 m/parą. Tuo tarpu molis praleidžia tik 0,001 m/parą, o priemolis - 0,005-0,05 m/parą. Kaip matyti, filtracijos koeficientas linksta tikrai ne molio naudai.

Dėl šios priežasties sklypuose su labai molingu gruntu išvalytų nuotekų išleidimui numatytas kitas variantas - infiltracijos laukas su oro tiekimu per alsuoklį.

Grunto tinkamumas požeminiam BNVĮ įrengimui nustatomas atliekant geologinius tyrimus. Jų metu gaunama informacija apie gruntinių vandenų aukštį ir tekėjimo kryptį. Nustačius, kad gruntiniai vandenys yra per arti žemės paviršiaus, klientui siūlomas antžeminis nuotekų valymo įrengimas su nuotekas keliančia siurbline.

Nuotekų valymo projektavimas

Aukštų gruntinių vandenų atveju, kai jie slūgso iki 1 m artumu nuo planuojamo infiltracinio šulinio ir NVĮ talpos žemiausių taškų, užsakovo sklypo paviršiuje dirbtinai sukuriamas paaukštinimas - pylimas, padedantis išlaikyti reikiamą saugų vertikalų nuotolį nuo požemio vandens. Pylime montuojamas infiltracinis šulinys ir BNVĮ. Šalia jų statoma siurblinė, kurioje veikiantis nuotekų pakėlimo siurblys kels nuotekų vandenį į talpą.

Geologinių grunto tyrimų metu siekiama išsiaiškinti, kokia kryptimi teka požeminiai vandenys. Jų krypties žinojimas padės apsaugoti geriamojo vandens šaltinius sklype nuo kontakto su išleidžiamų nuotekų vandeniu.

 

Buitinė chemija ir nuotekų valymas

Kasdien naudojant indų ploviklius, skalbimo miltelius, baliklius ir stiprius valiklius, tapusius neatsėjama gyvenimo dalimi, visos šios buitinės chemijos medžiagos kartu su nuotekų vandeniu patenka į biologinį valymo įrenginį. Tačiau ši buitinė chemija nėra draugiška nuotekų valymo sistemai ir jos aktyviems komponentams - naudingoms veikliosioms bakterijoms, skaidančioms ir perdirbančioms taršias medžiagas bei junginius.

Buitinės chemijos priemonės žudo naudingas bakterijas ir stipriai praretina jų kiekį, reikalingą pilnaverčiam skaidymui. Dėl to buitinių nuotekų valymas gali sutrikti, nuotekų vanduo bus netinkamai išvalytas prieš išleidžiant į aplinką. UAB "Švaistė" specialistai pataria turintiems biologinio valymo įrenginius nenaudoti chloro, agresyvių vonios ir WC valiklių, kvapnių unitazo muiliukų.

Be agresyvių ploviklių ir skalbimo miltelių nuotekų valymo sistemos veikimui kenkia statybinė chemija (acetonai, dažų skiedikliai, rūgštys), antibiotikai, degalai (benzinas, dyzelinis kuras, naftos produktai) - jie irgi naikina aktyvias bakterijas ir iškreipia tinkamą nuotekų skaidymo rūgštingumą valymo talpoje (jis turi būti 6,5-8,5 pH).

Visų įvardytų nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimo į BNVĮ galima išvengti, pasirūpinus cheminių medžiagų filtravimo sistema įrenginyje.

Nuotekų valymo sistemai gali pakenkti druskos ir rūgštys, susidarančios nuo sniego tirpsmo vandens ir lietaus. Kritulių vandeniui surinkti reikia atskiros drenuotos kanalizacijos, lietaus nuotakyno su surinkimo šuliniu.

Name gali būti įrengti geriamojo vandens filtrai - nugeležinimui ir nukalkinimui. Dauguma savininkų nesusimąstydami nuleidžia šių filtrų plovimo vandenį buitinių nuotekų vamzdžiais. Ar nepakenks filtrų vanduo jautriai nuotekų valymo sistemai?

●       Pakenks, jeigu nugeležinimo filtruose geležies mažinimas vyksta chloro ir kalio permanganato dėka - jų druskos pažeidžia nuotekų valymo mikrofloros ir dumblo balansą. Tačiau, vanduo iš nugeležinimo su oro oksidacija nieko blogo nuotekų valymui nepadarys.

●       Nukalkinimo filtrų vanduo irgi pakenks, nes kalkėse yra kalcio druskų ir kitoks rūgštingumas, į kuriuos neigiamai reaguoja nuotekų valymo veiklieji komponentai.

 

Veikliosios bakterijos nuotekų valymo sistemoje

Nuotekų vandens valyme pagrindinis vaidmuo tenka naudinga mikroflorai: tai aktyviosios bakterijos ir probiotikai - fermentuojantys mikroorganizmai. Probiotikų fermentai skaido ir susmulkina nuotekų organines medžiagas. O po to bakterijos minta tomis suskaidytomis dalelėmis, savo organizme perdirbdamos jas į nekenksmingas gamtines medžiagas. Taip išvalomas nuotekų vanduo.

Nuotekų organinėmis medžiagomis mintančios veikliosios bakterijos užima svarbią vietą nuotekų valymo procese. Bakterijų kiekis siekia kelis milijonus, bet jų gretas smarkiai gali sumažinti buitinė chemija, nuo kurios reikia saugoti įrenginį. Jeigu chemija nepiktnaudžiaujama, jeigu ji filtruojama, tuomet būtinybės pastoviai pildyti naudingų bakterijų populiaciją nėra - jų kiekio užtenka pilnaverčiam nuotekų išvalymui.

Naudingas veikliąsias bakterijas gali nužudyti ne tik chemija, bet ir laikinai pristabdytas valymo įrenginio eksploatavimas, pvz., kai namo gyventojai ilgam išvyko, name niekas negeneruoja naujų nuotekų, kurios būtinos bakterijų mitybai.

Tačiau, pernelyg sumažėjus veikliųjų bakterijų skaičiui arba joms visiškai išnykus, nukentės ir veiklusis dumblas, priklausantis nuo jų, o kartu su tuo sutriks kokybiškas nuotekų valymas. Žuvus visoms naudingoms bakterijoms įrenginio savininkui teks atkurti bakterijų populiaciją. Įsigyti veikliųjų bakterijų ir fermentuojančių probiotikų galima iš nuotekų valymo įrenginio gamintojo. Reikiamą probiotikų kiekį visada parūpins UAB "Švaistė".

 

Nuotekų valymo įrenginių priežiūra. Dumblo išsiurbimas

Pagrindiniai nuotekų įrenginio priežiūros darbai - veikliojo dumblo pertekliaus išsiurbimas ir išvežimas. Biologinio įrenginio talpoje nuotekų valymo metų susidaro dumblo masės sankaupos. Dėl dumblo pertekliaus sistemoje užsikemša nuotekų nuvedimo vamzdis ir infiltracinis šulinys. BNVĮ savininkai nuolat klausia - kiek kartų per metus reikia atlikti dumblo išsiurbimą?

Kokybiškai suderintam įrenginiui, kuriame visų komponentų veikla tinkamai sureguliuota, o eksploatavimas vykdomas be pažeidimų, per metus prireikia tik 1 dumblo išsiurbimo procedūros, kartais 2-3 procedūrų, bet ne daugiau.

Kai dumblo perteklius susidaro per dažnai (daugiau negu 3 kartus per metus), reikia nustatyti šios problemos priežastį. Variantų gali būti daug, viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Bet dažniausia perteklinio dumblo padidėjimo priežastimi būna nesaikingas buitinės chemijos vartojimas, keičiantis skystos nuotekų valymo terpės rūgštingumą (norma - 6,5-8,5 pH) bei nepakankamas arba per didelis deguonies kiekis.

Pasak pažįstamos šeimos (5 žmonės gyvena individualiame name), kurios sklype buitines nuotekas jau 3 metus valo kokybiškai suderintas "Švaistės" įrenginys BV-GP-1, dumblą jie išsiurbia tik 1 kartą per 12 mėnesių.

Išsiurbiant dumblo perteklių rekomenduojama šalinti ne visą dumblą - nedidelė dalis jo turi likti valymo talpoje. Juk dumblas sąveikauja su naudingomis bakterijomis, perdirbančiomis nuotekų medžiagas. Antraip, sistemoje visai nelikus dumblo, bakterijos praras palankią veisimosi terpę ir išnyks kartu su dumblu, nuotekos liks nepakankamai išvalytos. Tuomet prireiks iki 1,5 mėnesio dumblo ir bakterijų kiekio atkūrimui, sklandžiam nuotekų valymo darbo normalizavimui.

Taip pat BNVĮ naudotojai domisi, kaip nustatyti, kada dumblą jau reikia išsiurbti?

Kai kurių gamintojų nuotekų valymo įrenginiai turi signalizacijos sistemą, suveikiančią tuomet, kai dumblo kiekis viršija normą. Be signalizacijos galima vadovautis kitais akivaizdžiais požymiais:

●       ilgu plastikiniu samčiu reikia paimti mėginį iš valymo talpos antrinio nusodintuvo ir pusvalandį palaukti, kol dumblas samtyje nusės. Tuomet iš akies analizuojamas nusėdusio dumblo kiekis - kai dumblas sudaro daugiau negu du trečdalius pasemto nuotekų vandens (65-75 %) ir mėginyje kyla į paviršių - reiškia, jau metas imtis dumblo išsiurbimo procedūros;

●       kitas požymis - infiltraciniame šulinyje jau atsirado kažkiek dumblo iš valymo talpos;

●       vanduo infiltraciniame šulinyje labai sunkiai susigeria arba visai negali susigerti.

 

UAB "Švaistė" biologinių nuotekų valymo įrenginių viršutinės dalies konstrukcija specialiai patobulinta patogesniam perteklinio dumblo išsiurbimo žarnos įleidimui į talpą. Tokia konstrukcija palengvina priėjimą iš viršaus.

Nuotekų valymo įrenginių priežiūra

 

Nuotekų valymo talpos dydis priklausomai nuo žmonių kiekio

Į mažąjį valymo įrenginį individualaus namo gyventojai arba nedidelės įmonės kolektyvas per parą nuleidžia apie 1-3 m³ įvairių įvairių nuotekų. Rinkoje esantys mažieji nuotekų valymo įrenginiai, kurių paskirtis - išvalyti nuosavų namų ir mažų kolektyvų buitines ir darbo metu susidarančias nuotekas, susitvarko su 0,8-5 m³ nuotekų per parą (daugiausia 5 m³)

Renkantis individualų BNVĮ reikia atsižvelgti į jo darbinį tūrį kubiniais metrais ir tūrio tinkamumą namo gyventojų kiekiui. Įrenginio našumas reiškia jo gebėjimą išvalyti reikiamą kiekį nuotekų per laiko vienetą. Pasirinkus nepakankamo dydžio ir našumo įrenginį, yra rizika, kad sistema nesusitvarkys su visomis nuotekomis ir neišvalys jų. Per didelis įrenginys veiks nuostolingai, jame esančių veikliųjų bakterijų mitybai ir veiklai neužteks nuotekų, bakterijos išnyks, o nuotekos kurį laiką bus neišvalytos.

Tačiau, BNVĮ tūrio ir našumo parinkimas tik pagal gyventojų skaičių yra labai supaprastintas būdas. Turi būti atsižvelgta į daugybę papildomų niuansų ir buitinių detalių - svarbus net vonios dydis, lemiantis vandens tūrį joje. Gyventojai ir įrenginį siūlantį įmonė dar turi apskaičiuoti vandens sąnaudas per parą, mėnesį, įmanomą maksimalų ir minimalų buitinių nuotekų kiekį ir kt.

UAB "Švaistė" gamina gamina 0,8-5 m³ našumo nuotekų valymo įrenginius, galinčius valyti nuo 1-5 iki 42 žmonių nuotekas. Pavyzdžiui, "Švaistės" modelis BV-GP-5 gali susitvarkyti su 42 žmonių generuojamomis nuotekomis ir gali būti naudojamas užmiesčio įmonės kolektyvui aptarnauti. BV-GP-5 našumas siekia 5 m³ per parą.

Kiti "Švaistės" biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, turintys kiek mažesnį našumą, gali būti naudojami ne kolektyvo, o šeimos, gyvenančios nuosavame name, nuotekų tvarkymui. Pvz., modelis BV-GP-0,8 tinka 1-5 žmonių šeimai (našumas - 200 litrų per valandą, 0,8 m³ per parą), o įrenginys BV-GP-1 susitvarko su 6-8 žmonių nuotekomis (našumas - 1 m³/parą, 250 l/val.). 18-23 žmonių grupei siūlomas įrenginys BV-GP-3, kurio našumas siekia 600 litrų per valandą.

Buitinių nuotekų valymo įrenginys

Jeigu namuose visada būna daug svečių, reiškia, jie prisideda prie nuotekų kiekio padidėjimo. Tuomet protinga būtų įsirengti kiek našesnį įrenginį nei skirtą nuolatiniam gyventojų kiekiui.

 

Nuotekų valymo projektavimas sklype

Norint sklype sumontuoti nuotekų valymo įrenginį, pradžiai reikia paruošti nuotekų valymo sistemos projektą, kurį parengs projektuotojai vietinėje savivaldybėje. Individualiems buitinių nuotekų valymo įrenginiams būtinas regiono Aplinkos apsaugos departamento ir VTPSI "palaiminimas" - statybos leidimas, kuris išduodamas, tik jeigu sklypo plotas yra ne mažesnis nei 4 arai. (STR 1.04.04.2017 "Statinio projektavimas, projekto ekspertizė")

Jeigu centralizuoti kanalizacijos tinklai yra nutolę nuo jūsų sklypo daugiau negu 50 m, tuomet prireiks atlikti dar vieną biurokratinį formalumą - kreiptis į vietinę vandentiekio ir nuotekų komunalinę tarnybą su prašymu leisti prisijungti prie centralizuotos nuotekų kanalizacijos. Gavus raštišką atsakymą (neigiamą ar teigiamą), jis naudojamas nuotekų valymo įrengimo projektui.

Kai planuojama, kad išvalytas nuotekų vanduo bus išleidžiamas už sklypo teritorijos ribų, reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) rašytiniam sutikimui gauti. Šio sutikimo dokumentas irgi pateikiamas savivaldybei.

Priklausomai nuo aplinkybių, projekto parengimo klausimu kartais paprasčiau pasinaudoti savivaldybės projektuotojų paslaugomis - jie padarys projektą ir suderins jį statybos leidimui gauti. Projektuotojai turės atsižvelgti į sklypo grunto savybes, sanitarinius atstumus. Aplink valymo įrenginį 8 m atstumu vėliau negali būti statomi nauji inžineriniai statiniai. 

Nuotekų vamzdžius galima kloti 0,6-1.5 m gylyje be baimės, kad jie užšals - nuotekų vandens temperatūra net žiemos metu būna apie +8º C. Su sąlyga, kad nuotekų vamzdžių ilgis nuo namo iki įrenginio neviršija 7-10 m. Esant didesniam nuotekų vamzdžių ilgiui juos vertėtų apsaugoti nuo šalčio šilumą izoliuojančiomis medžiagomis.

Parengė Piotr Šičiov

Parengta bendradarbiaujant su UAB "Švaistė"

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Nuotekų valymo įrengimas

Nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų valymo projektavimas sklype, nuotekų vanduo geoterminiam šildymui, nuotekų valymo įrenginių priežiūra, dumblo išsiurbimas.

Vandentiekio įrengimas

Kaip įrengti vandentiekį, vandens gręžinys, vandentiekio siurbliai, hidroforai. Vandentiekio vamzdžių sujungimas ir jungtys. Vandentiekio projektavimas

Produktai kategorijos horizontalus spec

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
nuotekų valymo įrengimas Vilnius Nuotekų valymo įrengimas Vilnius
Buitinių nuotekų valymo įrenignys Vilnius Nuotekų valymo įrenginys Vilnius Biologiniai Nuotekų Valymo įrenginiai Vilniuje

Verslo skelbimai

Įmonių verslo skelbimai kuriuose gali būti nuo vienos iki 10 įmonių kontaktai

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: