Vejos įrengimas ir priežiūra

7364
Vejos įrengimas ir priežiūra

Nuo viduramžių iki šių dienų stebėtos, augintos ir keistos žaliosios vejos tapo neatskiriama sodo dalimi. Graži šviesiai žalia vejos spalva ramina, lyg minkštas kilimas žolynai traukia pailsėti. Tai sodo pagrindas, apjuosiantis lysves, rožių krūmus, dekoratyviuosius medžius. Kartu tai – ir natūralus fonas, ir kontrastas ryškioms žiedų spalvoms. Žolinė danga labai svarbi sodo mikroklimatui sukurti. Karštą vasaros dieną vejos paviršiaus temperatūra – 5 -7 °C žemesnė nei plikos dirvos, o nuo grindinio, juo labiau asfalto, skiriasi iki 17 °C. Be to, žolė, kaip ir visi augalai, gamina deguonį, garina vandenį, todėl oras sode tampa gaivesnis.

Kuo didesnis vejos plotas, tuo erdvesnis atrodo ir pats sodas. Tuo galima pasinaudoti ir apgauti stebėtoją – priklausomai nuo vejos formos, sodas atrodys platesnis ar siauresnis, trumpesnis ar ilgesnis, o vietos kitiems augalams nesumažės.

Žalia pievutė dažnai tampa įvykių centru: čia verda gyvenimas – rengiami piknikai su draugais, ilsimasi, žaidžia vaikai ir suaugusieji. Todėl geriau rinktis ne bet kokią, o tokiam „darbui“ pritaikytą veją.

Pačiuose gražiausiuose, reprezentaciniuose plotuose reikalinga lygi lyg sušukuotas kilimas veja. Čia jau niekas nebėgioja ir nežaidžia, gali augti labai rūpestingai prižiūrima, dažnai pjaunama žolytė. Natūralios gamtos mylėtojams išpuoselėta ir vienoda veja atrodo per daug nenatūrali. Tokiems tinka paprasta veja arba žydinti pievutė. O jei prireiktų patogiai pereiti per sodą, užtektų žoliapjove padaryti taką.

Pagrindo paruošimas

Pagrindas – tai natūralus kultūrinis, arba dirbtinai paruoštas grunto sluoksnis ant kurio ruošiamasi sėti veją.Vieta vejai turi būti išvalyta nuo statybų likučiu, šiukšlių, akmenų, pašalinti nereikalingi medžiai ir krūmai. Šiuos darbus geriausia atlikti rudenį prieš vejos sėjos sezona. Dirva turi būti suarta arba sukasta. Naujausių tyrimų duomenimis dirva turetų būti silpnai rūgšti (pH = 5,6 – 6,5). Lengvame smėlėtame grunte reikėtų iterpti nedidelį kiekį durpių ar komposto. Daugumos vejų (dekoratyvinės, poilsinės), viršutinis 8 – 10 cm sluoksnis turi būti tokio grūdėtumo :
apie 85% sluoksnio dalelių skersmuo 0,02 – 1,0 mm, 7-10% sluoksnio smulkių, mažęsnių nei 0,02 mm dalelių ir 5-7% dulkių.
Sportinės vejos įrengiamos ant specialiu būdu įrengto žemių sluoksnio. Šiam sluoksniui naudojami tokie komponentai :
65% smėlio 0,5 – 0,6 mm grūdėtumo, arba granuliuotos keraminės medžiagos;
15% sodo durpžemio;
20% komposto arba juodžemio.
Vejos pagrindo sluoksnis neturi viršyti 8 – 12 cm, o smėlio drenažinis sluoksnis po juo mažiausiai 15 cm.

Sėja

Prieš sėjant reikia nustatyti :
1. dirvos būseną prieš pat sėją;
2. sėjos laiką;
3. sėjos gylį;
4. sėjos būdą;
5. priežiūrą po sėjos.
Sėklos į dirvą beriamos praėjus keletui dienų po pagrindo įruošimo. Šis laikas reikalingas dirvai natūraliai susigūlėti. Sėjos laikas priklauso nuo dirvos temperatūros ir drėgnumo. Esant galimybei laistyti, veją galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlaus rudenio. Optimaliai geriausias periodas yra nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos. Sėti galima rankiniu būdu – rankomis, arba profesionaliai – naudojant specialias sėjamąsias. Sėdami rankomis pasirinkite sausą, ne vėjuotą dieną. Siekiant tolygiai išberti sėklą, siūlome skirtą sėklos kiekį išdalinti atitinkamiems, pagal seklos normą, dirvos kvadratams. Išbarstyta sėklą geriausia mulčiuoti nestoru durpžemio sluoksniu, arba nors privoluoti.

Drėkinimas

Norint, kad veja gerai dygtų, o po to lygiai augtų, reikalinga numatyti dirbtinį drėkinimą. Tam netoli turėtų būti vandens telkinys ar rezervuaras. Spręsti, ar reikalingas dirbtinis drėkinimas reikėtų pirmiausia iš daugiamečių kritulių kiekio stebėjimų, ypatingai vegetacijos metu. Prieš beriant sėklas, visas dirvos sluoksnis turi būti drėgnas. Sėkloms dygstant drėkinama dažnai, bet negausiai, smulkia (“rūko“) vandens srove. Reikėtų laistyti kas 2 – 3 dienas, apie 10 mm vandens per savaite. Vejai dygstant sausros metu reikia laistyti kiekvieną dieną. Geriausia veją laistyti ryte. Vėlesniu laiku, kai jau yra susidariusi tvirta velėna, stebėkite dirvos sluoksnį ir jeigu 2 – 3 cm dirvos sluoksnio yra sausas, tai yra tvirtas požymis to, kad reikia laistyti veją. Prisilietus prie žolės lapelių, jie linksta prie žemės ir neatsitiesia. Subrendusią veją laistykite retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis.

Tręšimas

Mineralinėmis trąšomis veją tręšti reikia sistemingai dėl to, kad dažnai pjaunama veja greitai jas sunaudoja. Reikalinga prisilaikyti NPK (natris, fosforas, kalis) santykio 6 : 2 : 4. Trąšas reikia paskleisti tolygiai. Dėl to, jeigu įmanoma, naudokite skystus tirpalus. Prisilaikykite tręšimo normų nurodytų lentelėje nr. 4. Mineralinėmis trašomis tręšiama visada veją nupjovus. Vėlai rudenį azotu tręšti veją venkite, kitaip susidaro palankios sąlygos vystytis ligai – snieginiam pelėsiui. Fosforas ir azotas naudojamas ir ruošiant dirvą sėjai.

Pjovimas

Pjovimo tikslas – gauti lygaus paviršiaus veją.Žolės aukštis turi atitinkti jos paskirtį.
Pjaunama kruopšciai ir be sustojimų. Pirmą ir antrą kartą veją reikia pjauti, kai greičiausiai augantys ųgliai pasiekia 8 – 10 cm (sportinėms vejoms) arba 6 – 8 cm (dekoratyvinėms, parkinėms, golfo vejoms). Pirmus du kartus žolė pjaunama iki 4 – 5 cm. Žolę reikia pjauti nelyjant. Kitaip sunku susitvarkyti su nupjauta žole. Jeigu oro salygos nepalankios, geriau palaukti kelias dienas. Prieš žiemą nepalikite nepjautos vejos. Naudokite vejapjovę su aštriais peiliais ir su nupjautos žolės surinkimo krepšiu. Nupjautos žolės nepalikite vejoje. Demesio !
Ypatingai dekoratyvia kilimine veja, turinčia savo sudėtyje didelį procentą smilgos agrostis Sp, dėl gausiai augancių vegetatyvinių požeminių ųgliu, tenka jau pirmaisiais metais intensyviai pjauti; pjovimo aukštis 1,5 – 2 cm, tik tokiu budu pavyks gauti aukštos kokybes “minkšta kilima“.

Volavimas

Volavimo tikslas – sutankinti dirvą po žiemos periodo tam, kad neišlįstų šaknys į paviršių. Voluokite tada, kai dirva jau nėra labai drėgna ir dar neperdžiūvus. Rekomenduojama naudoti volą su išsikišimais, jo svori parinkite pagal dirvos savybes.Apie tai ar tinka volo svoris spręskite iš to, kiek nusėda dirva pravažiavus volui; norma 10 – 15 cm. Dirva presuojama vieną kartą važiuodami išilgai lauko, kitą kartą – skersai. Negalima palikti volo ilgam laikui ant vejos vienoje vietoje. Voluojama paprastai pavasarį.

Aeracija

Aeracijos tikslas – intensyviai eksploatuojamų vejų (sportinių, golfo) paviršinio dirvos sluoksnio išpurenimas tam, kad žoliu šaknys gautų daugiau oro. Aeruojant auga žolių šaknų masė, veja darosi elastingesnė, taip pat geriau regeneruoja.Aeracija atliekama volu turinčiu vamzdinius išsikišimus, kurių diametras 15 – 20 mm, o ilgis 8 – 10 cm, arba rankiniu aeratoriumi su tokiais pat išsikišimais.Aeracija atlikite vieną kartą metuose – geriausia rudenį. Darykite 180 – 200 skylučių į 1 m².

Parengta pagal UAB „Munera“ – vejų žolių sėklos, vejų įrengimas ir priežiūra www.munera.lt

KOMENTUOTI