Vandentiekio įrengimas

Kaip įrengti vandentiekį, vandens grežinys, vandentiekio siurbliai, hidroforai, automatizuotos vandens tiekimo sistemos

596
vandentiekio irengimas
Vandentiekio įrengimas
4 (80%) 4

Vandentiekio įrengimas privačiame sklype susideda iš trijų stambių etapų: gręžinio projektavimo ir įrengimo, vamzdynų paklojimo bei siurblio ir jo valdymo pasirinkimo.

Vandentiekio įrengimas privačiame name susideda iš darbų etapų sklype ir pačiame name. Sklype vandentiekio įrengimas prasideda nuo gręžinio projektavimo ir įrengimo, siurblinės įrengimo ir vandens tiekimo vamzdynų paklojimo.  Name išvežiojami vamzdžiai, gali būti įrengiamas vandens reguliavimo mazgas,  vėliau pajungiama vandens reguliavimo įranga ir pajungiami maišytuvai bei kiti prietaisai.

Vandentiekio įvedimas daugumoje etapų reikalauja aukštos kvalifikacijos žinių. Tai gręžinio įrengimas, tinkamo siurblio parinkimas, vandentiekio  valdymo sistemos reguliavimas. Naudojant modernias detales ir įrangą pats pajungimas itin aukštos kvalifikacijos nereikalauja. Tai labai praverčia kai darbų apimtys nedidelės, objektas toliau nuo didesnių miestų  ir sudėtinga prisikviesti patyrusį santechniką. Galima vandentiekį įsirengti ir savo jėgomis. Šiame straipsnyje bus apžvelgti pagrindiniai vandentiekio įrengimo etapai.

Ką daryti, norint įsirengti vandentiekį?

Jeigu tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai. Bet kuriuo atveju savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo. Teigiama savivaldybės institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti.

Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nurodo, kad „gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų  grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno. Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste vienoje valdoje vidutiniškai gyvena 2,2 gyventojo“.

Dėl šių ir panašių reikalavimų patariama pasirinkti vandens gręžinius įrengiančią įmonę ir pirmiausia kreiptis į jos specialistus, jie žinos specifinius kiekvienos savivaldybės reikalavimus, daugelis įmonių teikia nemokamas konsultacijas.

Gavus leidimą gręžiniui įsirengti, ruošiamas jo projektas. Vandens išgavimo gręžinio projektus turi teisę rengti tik įmonės ar asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos leidimą žemės gelmėms tirti. Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti.

vandens grezinys
Principinė gręžinio schema

Požeminio vandens gavybos gręžinio projektą sudaro:

  • Bendrieji duomenys (projekto pavadinimas, adresas, projektą rengęs asmuo, kokio vandens gavybai įrengiamas gręžinys, planuojamas gręžinio našumas);
  • Projektuotojo išsilavinimą išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija;
  • Požeminio vandens gavybos gręžinio geologinis-techninis brėžinys ir gręžinio įrengimo techninės specifikacijos;
  • Vandens kiekio apskaitos priemonių, galimybės kontroliuoti vandens lygį ir paimti vandens pavyzdį aprašas ir įrengimo brėžiniai;
  • Vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo juostos parametrai nurodomi su gręžinio projektu pateikiamame žemės sklypo plane/schemoje;
  • Kai projektuojamas gėlo vandens gręžinys, paraiškos požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti ir įsirengti ir savivaldybės institucijos išvados dėl požeminio vandens gavybos gręžinio projektavimo ir įsirengimo kopijos.

Kaip įsirengti vandens gręžinį ir kokios daromos klaidos, plačiau skaitykite „Vandens gręžinio įrengimas“.

Techniniai reikalavimai vandens gręžiniui

Laikai, kuomet vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu galėjo būti šachtinis šulinys, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta. Todėl dažniausiai kaimo vietovėje ar sodo sklype, kur nėra centralizuoto vandens tiekimo, įsirengiamas artezinis gręžinys, kuriuo pumpuojamas požeminis vanduo iš gilių vandeningų sluoksnių.

Gręžinys – gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Kiekvienas gręžinys turi atitikti šiuos techninius reikalavimus:

  • Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Molio skiedinys taikytinas tik fontanuojančiuose gręžiniuose;
  • Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Tam tikslui izoliuojamos gręžinio žiotys (tarpas tarp vamzdžio ir grunto žemės paviršiuje) ir eksploatacinės kolonos vamzdžio apačia dvikolonėje konstrukcijoje.
  • Virš filtrinio vamzdžio ar eksploatacinės kolonos skersmuo turi būti didesnis už reikiamo giluminio siurblio skersmenį;
  • Dėl gręžinio ilgaamžiškumo ir geležies eliminavimo iš vandens rekomenduojama, kad vamzdžiai ir filtras būtų plastikiniai (polivinilchlorido, vinilo).
  • Aplink filtrą reikia įrengti apie 50 mm storio žvirgždo sluoksnį, kuris didina gręžinio našumą ir ilgina jo amžių;
  • Gręžinys privalo turėti nuosėdų rezervuarą, kuriame eksploatacijos metu susikaupia per filtrą iškoštas smulkus smėlis;
  • Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. mažesnis už statybinį, kai vandeningas horizontas yra iš smėlio, ir 10 proc., kai horizontas iš žvirgždo;
  • Išgaunamame vandenyje smėlio neturi būti daugiau 0,05 proc;
  • Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais. Pase privalo būti įrašytas eksploatacinis debitas, galimas vandens pažemėjimas eksploatacijos metu bei, jei tokie yra, pažymėti cheminiai elementai, kurie gautame vandenyje viršija galiojančias sanitarines normas.

vandens grezinio irengimasPožeminio vandens gręžiniai registruojami pateikiant Lietuvos geologijos tarnybai pateikiant užpildytą gręžinio pasą, sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, duomenimis.

Vandentiekio vamzdynas

Pagal naudojamas medžiagas, vamzdžiai būna  iš plieno, ketaus, keramikos, net spalvotųjų metalų – vario. Šiuo metu išpopuliarėjo vamzdynai iš dirbtinių medžiagų – polipropileno, polivinilchlorido, polietileno, modifikuoti daugiasluoksniai iš kelių medžiagų, pavyzdžiui iš polietileno ir aliuminio.

Individualiuose namuose įrengiant išorės vandentiekio vamzdynus praktiškai naudojami polietileniniai (PE) vamzdžiai. Standartiniam namui pakaktų 25 mm skersmens vamzdžių, bet populiaresni 32 mm skersmens.

Palyginti su metalu, dirbtinės medžiagos turi daug pranašumų: atsparios korozijai, turi lygų vidaus paviršių, kuris užtikrina žemą, jei lyginsime su metalo vamzdžiais, hidraulinį pasipriešinimą. Be to, vamzdžiai yra lengvi, patogūs montuoti, palyginti nebrangūs, o svarbiausia – ilgas jų eksploatavimo laikas.

Jei perkate vamzdį vandentiekiui, patikrinkite, ar jis skirtas būtent vandentiekiui. Jeigu nusipirksite iš antrinio PE pagamintą kabelių apsaugai skirtą vamzdį, tai vandens savybės ir skonis netenkins jūsų visą vamzdžių eksploatavimo laiką.

Vandentiekiui skirti produktai žymimi „LST EN 12201-2 Vandentiekio ir slėginio drenažo bei nuotakyno plastikinių vamzdynų sistemos“ standarto žyma ir mėlynomis juostelėmis ant vamzdžio paviršiaus.

Kartais gamintojai gamindami vamzdžius iš antrinių žaliavų, gerokai sumažina savikainą, bet dažnai tokio vamzdžio stipruminės savybės nusileidžia net minimaliems reikalavimams pagal paskirtį. Vizualiai tokio gaminio atskirti praktiškai neįmanoma, nors yra vienas, deja, ne šimtaprocentinis būdas identifikuoti medžiagą.

SVARBU

Iš perdirbtos žaliavos pagaminto vamzdžio sienelė iš vidaus gali būti grublėta, neretai su mažomis pūslelėmis ar įdubomis, matomi pridegę kitokios struktūros plastiko intarpai.

Jungtys turi būti stipresnės už patį vamzdį, o jų montavimas – paprastas ir greitas. Šios savybės leidžia išvengti montuotojų klaidų. Pastaruoju metu gamintojai rekomenduoja jungiamąsias dalis iš specialaus plastiko. Specialios presuojamosios jungtys užtikrina kokybiškesnę sistemą – plastikas atsparus korozijai ir erozijai, todėl  vamzdynas neturi įtakos geriamojo vandens kokybei.

Tik keletas kompanijų Lietuvoje tiekia to paties gamintojo vamzdžius ir jungtis. Dažniausiai vamzdžių ir jungčių gamintojai yra skirtingi, todėl būtina, kad vamzdžių gamintojas nurodytų, kokios jungtys tinka, ir atvirkščiai – jungčių gamintojas turi nurodyti, kokiems vamzdžiams tinka jo jungtys.

Vandens gręžinių apsauginėms kolonoms ir filtrams naudojami polivinilchlorido (PVC) vamzdžiai. Kai kurie gręžėjai naudoja pigesnius PVC vamzdžius, kurių medžiagoje yra mažiau plastifikatorių. Tokie vamzdžiai yra kietesni ir trapūs, nors užsakovams rodomi tinkami sertifikatai. Individualių namų vamzdynas neilgas – 10-15 metrų, todėl tokiam kiekiui vamzdžių taupyti ir naudoti prastesnius tiesiog neapsimoka.

Rekomenduojame atkreipti dėmesį į vamzdžių sienelės storį ir spalvą. Mėlynos spalvos vamzdžiai skirti geriamajam vandeniui, o sienelės storis turi įtakos vamzdžio atsparumui dėl grunto spaudimo. Rinkoje pasitaiko, kad nežinomų gamintojų pilkos spalvos gręžinių apsaugos vamzdžiai markiruojami PN10 slėgio klase, nors turi plonesnes sienelės nei analogiški žinomų gamintojų vamzdžiai.

Vidaus vandentiekio sistemai rekomenduojama naudoti 16, 20, 25 ar 32 mm išorinio skersmens plastikinius vamzdžius. Karštam vandeniui transportuoti tinka vamzdžiai, atsparūs 60-70 laipsnių karščiui.

Siurbliai vandens gręžiniui

Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui pasiūlo keletą siurblių variantų. Deja, labai dažnai tai nebūna geriausias variantas. Norėdami, kad kuo didesnė gręžinio įrengimo kainos dalis liktų jiems, gręžėjai neretai nurodo ne pačios geriausios kokybės siurblį. Kai jis nebeveiks – tai jau bus užsakovo, o ne jų rūpestis. Arba, naudojant vandenį bus juntamas gana ryškus slėgio svyravimas. Jei vandens slėgis nebus pastovus, tai reiškia didelį diskomfortą.

Techniškai išprusęs klientas galėtų išvengti tokių nepatogumų – turėti kokybiškai tiekiančią vandenį sistemą padėtų siurblių tipų išmanymas ir supratimas apie sistemos dalis, atsakingas už pastovaus slėgio palaikymą.

Siurblių tipai skiriasi pagal vandens kėlimo aukštį ir eksploatavimo sąlygas, t.y. – ar siurblys bus įrengtas ant žemės, ar bus panardintas į gręžinio vandenį. Priklausomai nuo to siurbliai grupuojami į panardinamus ir nepanardinamus (sausai statomus).

Sausai statomi siurbliai (arba nepanardinami išcentriniai siurbliai) skirti tiems atvejams, kai vanduo iš gręžinio įsiurbiamas tik iki 8-9 metrų aukštyn (techniškai tai vadinama vertikaliu įsiurbimo aukščiu, rodančių kiek yra nutolęs vandens paviršius gręžinyje nuo įvado viršuje). Iš pavadinimo galima spręsti, kad šis siurblių tipas įrengiamas sausoje vietoje, sklypo paviršiuje virš gręžinio, o ne nuleidžiamas į pačias gręžinio gelmes. Pagalvojus, tie 8-9 m įsiurbimo aukščio nebūtų ribiniai, jeigu kartu su sausai statomu siurbliu naudoti inžektorių su dviem vamzdžiais (tam į gręžinio vandenį iš pradžių keliauja inžektorius, sujungiamas su dviem vamzdžiais, o įsiurbimo angoje įtaisomi filtracija ir atbulinis vožtuvas).

sausai-statomi-vandens-siurbliai_
Sausai statomas vandens siurblys ir jo vidinė anatomija

Tiesą sakant, sausai statomi siurbliai lauko sąlygomis skaudžiai reaguoja į šaltį ir galės veikti, tik jeigu oro temperatūra nenusileis žemiau negu +4º C. Dėl šios priežasties juos geriau įrengti patalpoje arba eksploatuoti tik šiltu sezonu (vasarnamyje). Sklypo savininkas turi nepamiršti, kad šaltuoju metu negalima palikti vandens likučių išjungtoje nepanardinamų išcentrinių siurblių sistemoje, o vasarą visada kontroliuoti, kad vandens vamzdis, nutiestas nuo siurblio į gręžinį, neištuštėtų – antraip kils gedimo rizika nuo sausos eigos.

panardinami siurbliai, skirtingai nuo nepanardinamų, gali kelti vandenį iš daug didesnių gelmių – nuo 9 m, neapsiribuojant ir 100 m. Šio tipo pavadinimas byloja, kad tokie siurbliai eksploatuojami pačiame gręžinio (arba šulinio) vandenyje. Jeigu leidžia galingumas, vienas panardinamas siurblys gali būti naudojamas kolektyviniame vandens tiekimo modelyje, aptarnaudamas ne vieną namą, o 3-5 ir daugiau. Siurblio variklio apsukų ir vandentiekio slėgio pastovumo kontrolę vykdo slėgio relė ir hidroforas (tradicinis slėginis išsiplėtimo indas) arba naujesnės kartos dažnio keitiklis (pažangesnis variantas). Priklausomai nuo modelio ir kategorijos panardinamo siurblio įrengimas gali pareikalauti didesnės investicijos, bet ateityje ji ženkliai apsimokės, juk vanduo bus tiekiamas namams visus sezonus, o ne tik vasarą.

Tarpusavyje panardinami siurbliai buriuojasi į dvi stovyklas – siurbliai šuliniams ir giluminiai siurbliai gręžiniams.

Siurbliai šuliniams, kaip aiškėja iš pavadinimo, netinka labai giliems gręžiniams, bet tiks šuliniams su vandens pakėlimo aukščiu, didesniu negu 8-9 m (yra modelių, galinčių kelti vandenį aukščiau 45 m ribos). Siurbliai šuliniams turi šiokių tokių apribojimų, susijusių su kietųjų dalelių kiekiu vandenyje. Dalelių norma vandenyje laikoma iki 50 g/m³, tad šulinių siurbliai gali būti pilnavertiškai eksploatuojami tik šios normos ribose. Šulinių siurblių tipas gali būti valdomas arba mechaniškai (per hidroforą su mechanine slėgio rele), arba patogesniu elektroniniu būdu (su programiniu valdymo moduliu).

giluminiai-siurbliai-greziniams
Panardinamų vandens siurblių įvairovė

Giluminiai siurbliai gręžiniams pumpuoja vandenį iš gilių gręžinių į aukštį, viršijantį 10-100 m, išlaikydami stabilų slėgį. Jeigu siurblio turbinos vidiniai darbiniai ratai pagaminti iš nerūdijančio plieno, jį galima eksploatuoti vandenyje su kiek didesne smėlio, kalkių ir kitų dalelių koncentracija (skirtingai nuo modelių šuliniams) bei šarminiame kalkėtame vandenyje (iki 8,5 pH). Nerūdijančio plieno ratai, keliantys vandenį, atlaiko žymiai ilgesnį darbo ciklą, nuolat kontaktuodami su kietomis abrazyvinėmis dalelėmis, tuo pačiu užtikrindami giluminio siurblio našumą.

Turbinos darbinių ratų medžiaga daug lemia. Pvz., plastikiniai darbo ratai, nors ir pagaminti iš kietų polimerinių medžiagų ir atrodo ekonomiškai patrauklesniu variantu, bet negali konkuruoti su nerūdijančiu plienu, nes plastiko dilimas nuo trinties su dalelėmis įvyksta per žymiai trumpesnį laiką. Jei susidėvėjo ratai – negalės kokybiškai veikti siurblys. O dar pasitaiko tokių gręžinių, kurių vandenyje smėlio kiekis dvigubai viršija leistiną 50 g/m³ ribą – tokiam vandeniui siurblių specialistai vienareikšmiai siūlo turbinas su specialia plūduriuojančių ratų technologija, atsparesne abrazyviniam smėlio poveikiui.

panardinami-siurbliai-suliniams
Kairėje – nerūdijančio plieno darbo ratai, dešinėje – plastikiniai.

Vandens siurblio pasirinkimo kriterijai aprėpia ne tik vandens pakėlimo aukštį arba kietųjų dalelių koncentracijos tirštumą, bet ir kitus fizinius-matematinius gręžinio parametrus, pažymėtus gręžinio pase: vandens lygį (kintantį dinaminį ir nekintantį statinį), gręžinio debetą, gylį ir skersmenį – atsižvelgdamas į juos savininkas išsirinks sau optimalų siurblio variantą, o ateityje išvengs gedimų ir vandens tiekimo sutrikimų:

● Statinis vandens lygis atspindi nepakitusį vandens kiekį, likusį gręžinyje po to, kai siurblys buvo laikinai išjungtas ir nieko nepumpavo. Statinis lygis yra teigiamas rodiklis siurbliui, reiškiantis, kad jis yra užtektinai panardintas į gręžinį ir nepakilo pavojingai arti vandens paviršiui (siurblio veikimui gali pakenkti buvimas mažesniu negu 1-2 m atstumu nuo paviršiaus).

● Nuolat kintantis dinaminis vandens lygis parodo besikeičiančią gręžinio hidrodinamiką, esant nuolatiniam vandens pumpavimui (juk vandens kiekis gali nuo to mažėti). Atsižvelgimas į dinaminį lygį leidžia apsaugoti siurblį nuo gedimo, jam netyčia patekus į kritinę viršutinę ribą netoli vandens paviršiaus, šiam nusekus.

● Gręžinio debetas reiškia jo našumą, matuojamą kubiniais metrais vandens per 1 valandą – kiek sugeba duoti konkretus gręžinys.

● Gręžinio gylis yra rodmuo, kuriame įrašomas metrų kiekis sklypo žemės paviršiaus iki gręžinio dugno, matuojant vertikalia kryptimi.

● Giluminio siurblio skersmens pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo gręžinio skersmens. Platesnio skersmens siurblį būtų sunku nuleisti į gręžinį. Gręžinių skersmenų standartai – 100 ir 150 mm (4 ir 6″), todėl siurbliai atitinkamai gaminami 75-100 mm Ø. Kitą vertus, kai siurblio skersmuo pernelyg mažas, tai gali sutrukdyti aušinančių srovių susidarymui aplink panardinto siurblio.

Iš pradžių pumpuojamas vanduo kyla vertikaliu gręžinio vamzdžiu nuo siurblio viršun, o paskui nukreipiamas horizontalia kryptimi vandentiekio vamzdžiu į namą. Vertikalaus ir horizontalaus vamzdžių sujungimo vietoje įtaisoma speciali jungtis – adapteris. Adapteris užtikrina abiejų vamzdžių kontakto sandarumą ir užkerta kelią purvino vandens nuo žemės paviršiaus prasiskverbimui į gręžinį. O dar adapterio dėka galima lengviau panardinti ir iškelti siurblį, įsukus į adapterį specialų vamzdį.

Vandentiekio adapteris, sujungiantis vertikalų gręžinio vamzdį su horizontalių namams

Kas, jeigu sklypo savininkas atvažiuoja į sodybą tik kartas nuo karto, žiemą joje negyvena ir nenori palikti nepanaudoto pakelto vandens namų vandentiekio ir šildymo sistemoje (arba turint sausai statomą išcentrinį siurblį)? Tokiu atveju yra galimybė grąžinti vandenį atgal į gręžinį, pasitelkus į pagalbą automatinį išleidimo vožtuvą. Šią detalę įtaiso ant gręžinio vamzdžio 1,7 m gylyje. Veikimas paprastas – žiemai ar ilgam išvykstant reikia išjungti siurblį ir atsukti visus čiaupus. Tuomet sistemoje pradės kristi slėgis, išleidimo vožtuvas nuo to atsidarys, o vanduo pasišalins atgal į gręžinį.

vandens-isleidimo-voztuvas
Išleidimo vožtuvas

Hidroforai

Viena svarbiausių vandentiekio sistemos grandžių yra slėginis išsiplėtimo indas – hidroforas. Jo užduotys sistemoje – pastovaus slėgio palaikymas (neleidžiant jam kristi ir svyruoti), hidraulinio smūgio prevencija ir aktyviai eksploatuojamo siurblio susidėvėjimo atitolinimas. Elektros dingimo atveju hidroforas išlaiko atsarginį kiekį vandens sistemoje.

Hidroforo korpuso viduje, priklausomai nuo modelio technologijos, būna arba membrana (guminio maišo pavidalu), arba diafragma, skiriančios hidroforo vidinę ertmę į dvi puses. Viena pusė skirta vandeniui, kita – suspaustam orui su slėgiu. Čia ir prasideda veiksmas – pvz., vartotojui atsukus vonioje maišytuvo čiaupą vanduo iš hidroforo ertmės išstumiamas suspausto oro. Tuo metu slėgis gali palaipsniui kristi žemiau nustatytos normos, bet į tai sureaguoja slėgio relė, įjungdama siurblį. Vartotojui užsukus maišytuvo čiaupą viena hidroforo vidinė pusė vėl prisipildo vandens, o slėgis padidėja iki nustatytos viršutinės ribos, kurią peržengus, siurblys išsijungia ir nepumpuoja vandens be reikalo.

Hidroforo įrengimo metu svarbu sureguliuoti skirtumus tarp siurblio išjungimo/įsijungimo slėgių ir pradinio priešslėgio, kuris privalo būti 0,2 bar mažiau nei įsijungimo slėgis, bet negali būti 2 bar didesniu nei išjungimo slėgis.

Kvalifikuoti specialistai iš UAB „Vandens siurbliai“ pataria klientams rinktis didesnio tūrio hidroforus, jeigu vandentiekio sistemoje neįrengti dažnio keitikliai. Mažo tūrio guminiame maiše vandens kiekis greičiau mažėja. Reiškia, trūkstamam kiekiui papildyti siurblys turi įsijungti vėl ir vėl, o tai jau sąlygoja jo priešlaikinį susidėvėjimą ir papildomas elektros sąnaudas.

vandens-hidroforai
Hidroforai

Technologiškai patobulintų hidroforų Global Water Solutions serija gali sudominti klientus novatorišku pažangumu – nerūdijančio plieno žiedas patikimai fiksuoja sustiprintą diafragmą viduje, o korpusas ir vidinės sienelės apsaugoti nuo korozijos atsparaus plastiko sluoksniu.

Dažnio keitikliai vandens siurbliams

Vis dažniau jaučiamas masinis vartotojų susidomėjimas vandentiekio dažnio keitikliais. Šie sistemos valdymo prietaisai leidžia įsirengti mažesnio tūrio hidroforus ir tuo pačiu ženkliai prisideda prie brangstančios elektros sutaupymo. Vandentiekio sistemoje dažnio keitiklių elektronika užsiima pastovaus slėgio palaikymu, sumažinant šuolius iki nulio, bei saugo siurblius nuo sausos eigos, o variklius nuo perkaitimų ir įtampos šuolių.

Kai vandens slėgis svyruoja, tai pastebi specialus slėgio jutikliai, reaguodami signalų siuntimais dažnio keitikliams. Savo ruožtu keitikliai atsako į signalus variklio apsukų sureguliavimu, o slėgio šuoliai išsilygina, energijos suvartojimas mažėja (kai kuriais atvejais iki 40 %., pvz., naudojant kompanijos „Archimede“ dažnio keitiklius).

Daugiabučiams namams, kurių skirtinguose aukštuose dažnai svyruoja slėgiai, dažnio keitikliai atrodo patraukliausias variantas, siekiant slėgio stabilumo. Dažnio keitikliai yra geras sprendimas ir užmiesčio kolektyvinio vandentiekio schemoje, kurioje gręžinio vanduo tiekiamas keliems individualiems namams, sodyboms, o slėgis nepasižymi pastovumu visiems.

daznio-keitiklis-vandens-siurbliui

Dažnio keitiklio dėka mažėja išlaidos ne tik elektros energijai, bet ir hidroforo įsigijimui, kadangi keitiklis leidžia turėti mažo tūrio hidroforą, kainuojantį pigiau ir užimantį mažiau naudingo ploto.

Slėgio relė

Automatiniam siurblio valdymui patogu naudoti slėgio relę. Šis įtaisas reikiamu momentu, pagal nustatytas vertes išjungia arba įjungia siurblį. Slėgio relė dirba – savininkas ilsisi.

Slėgiui vandentiekio sistemoje mažėjant iki žemos nustatytos ribos (apie 0,5 bar) ir peržengiant ją, relė suveikia ir įjungia siurblį tam, kad jis pradėtų pumpuoti vandenį iš gręžinio. Slėgis gali mažėti dėl nepakankamo vandens kiekio sistemos vamzdyne, kuomet be vandens siurbliui iškyla sausos eigos rizika, galinti sugadinti variklį. Nuo šios bėdos siurblį sauso elektroninė slėgio relė. O kai slėgis pakyla iki viršutinės ribos (4,5-5 bar), slėgio relė išjungia siurblį. Šitaip nuolat palaikomas optimalus slėgio balansas.

Elektroninės slėgio relės yra pažangesnės už mechanines reles, nes elektronika veikia pagal savininko įvestus programinius nustatymus, suteikdama savininkui daugiau komforto ir laisvo laiko. Mechaninių atveju savininkui teks užsiiminėti relės spyruoklių veržimais rankiniu būdu.

elektronine-slegio-rele_
Elektroninė slėgio relė iš UAB „Vandens siurbliai“ asortimento

Automatinė vandentiekio sistema

Dažniausia automatinės vandens tiekimo sistemos naudojamos tuomet, kai vandens įsiurbimo aukštis nėra per didelis – 8-9 m, t.y., pumpuojant iš šulinių arba kitų mažesnio gylio šaltinių, esančių ne per toli nuo gyvenamojo pastato arba vandens vartojimo taško, ir tuomet, kai naudojami nepanardinami išcentriniai siurbliai be inžektorių. Taip pat automatika pasitarnauja silpno slėgio padidinimui, minimizuoja slėgio šuolius, saugo siurblį ir variklį nuo per greito „senėjimo“, tausoja elektrą ir piniginę.

Automatinės vandentiekio sistemos skirstomos į mechaninio ir elektroninio valdymo:

● Mechaninis variantas sukomplektuotas iš išcentrinio siurblio, hidroforo, mechaninės slėgio relės ir manometro slėgio kontrolei. Automatiškai veikdama sistema palaiko slėgį pagal nustatymus. Apsauga nuo saugos eigos nenumatyta, bet ją galima įsirengti papildomai, įtaisant specialią relę.

● Į elektroninio valdymo sistemą įeiną tos pačios dalys, tik vietoj mechaninės naudojama elektroninė slėgio relė. Elektroninis variantas laikomas pranašesniu, kadangi numato apsaugą nuo sausos eigos, variklio perkaitimo ir nereikalingo siurblio įjungimų dažnumo.

automatines-vandens-tiekimo-sistemos
Iš dešinės – automatinė vandens tiekimo sistema su mechanine slėgio rele, iš kairės – su elektronine rele.
DALINTIS

KOMENTUOTI