Kai kas turime įvairaus dydžio ir formų dirbtinių tvenkinių. O gal dar svajojame įsirengti ir vandens sodą... Pasistengsime patarti, kaip paruošti tvenkinį žiemai.

Saugus augalų poilsis

Daug kas turi iki 1 m gylio mažyčius dekoratyvinius tvenkinukus, tad žiemą vandens rožes, lūgnes, lelijas ir kitus gėlavandenius augalus, bijančius įšalimo,  turėtų sandėliuoti tamsesnėse patalpose, nuo 0 iki 5 C° temperatūroje. Stiebai nukerpami iki 5 cm atstumu nuo žemės vazonuose. Tada augalai sudedami  į didelį indą. Jei jie auga pakrantėse, iškasti nereikia. Pakanka nukirpti iki 5 cm atstumu nuo grunto.

Kur dėti žuvis?

Žuvis reikia išimti iš tvenkinuko, jei jis yra 0,80–1 m gylio. Kai kurias rūšis galima laikyti naudojant oro aeravimo sistemą. Kita vertus, toks gylis nėra  minimalus, jei žiema itin šalta. Lietuvoje geriausiai išgyvena margaspalvės karpinės žuvys – spalvoti karosai, kuojkarpiai, taip pat auksiniai lynai, auksinės meknės (orfos), amūrai. Beje, auksiniai lynai lėtai auga ir yra dideli slapukai. Žuvis išsaugoti iki žiemos nėra paprasta, nes kai kurios lepios. Bet kuriuo atveju reikia turėti didelį indą, įdėti į jį keletą augalų, įjungti oro aeravimo įrenginį, kuris prisotins vandenį deguonies ir sumažins fosforo, chloro, geležies bei kitų nepalankių junginių išsiskyrimą. Vandenį keisti reikia, jei patamsėja. Patalpa turi būti vėsi (iki 10 °C) ir dieną apšviesta, geriausiai lauko šviesa. Žuvų maitinti nebūtina, jei temperatūra nuo 0 iki 10 C°, jų aktyvumas sumažėjęs ir maža erdvės.

Tvenkinio priežiūra

Dekoratyvinio tvenkinio priežiūra minimali, jei plastikinė forma ar izoliacinė membrana kokybiška. Visiškai išsiurbti vandenį beprasmiška, nes po kurio laiko jo vėl bus pilna. Forma dažniausiai įkasama į gruntą, dėl to ledas nepadaro žalos. Atėjus pavasariui, reikėtų ją kruopščiai išplauti, nenaudojant jokių cheminių valiklių. Jei įmanoma, forma džiovinama saulėje, kad ultravioletiniai spinduliai sunaikintų nepageidaujamus mikroorganizmus. Didesnio tvenkinio, kurio gylis 1,20 cm ir daugiau, priežiūra paprastesnė, reikalaujanti mažiau pastangų. Jei jis įrengtas profesionaliai – yra vandens cirkuliacijos sistema, filtrai, ultravioletinės lempos, deguonies aeravimo įrenginys, užveistos bakterijos, apželdintas augalais, nereikia net valyti. Aišku, jei tvenkinyje neturi būti prikritusių lapų ir kitų augalinės kilmės šiukšlių. Jei auginate žuvis, vertėtų nusipirkti specialų kompresorių, kuris skirstytų deguonį  įvairiose tvenkinio vietose. Kompresoriai ekonomiški, suvartoja mažai elektros energijos, veikia tyliai. Dirbti nesustodami jie gali iki –38 °C temperatūroje.  Kylantys smulkūs burbuliukai prisotina vandenį deguonies ir jį maišo, todėl tvenkinys neužšąla. Nepamirškite prieš šalčius išimti visų judančių mechaninių  dalių. Vandens cirkuliacijos sistemas (vamzdynus, žarnas) būtina „prapūsti“. Siurblius, jei jie nesaugiame gylyje, reikia išimti ir laikyti kibire su vandeniu. Filtrus, UV lempas taip pat ištraukite ir nuvalykite.

Už lango pavasaris

Atėjus pavasariui, reikėtų išleisti vandenį ir kruopščiai išsiurbti ant dugno susikaupusias nuosėdas. Greičiausiai ir efektyviausiai tvenkinys išvalomas naudojant aukšto slėgio vandens įrenginį ar žarną. Vandenį rekomenduotume imti iš gręžinio. Ežero vanduo nėra tinkamas, nes gali įsiveisti siūlinių dumblių ir kitų nepageidautinų mikroorganizmų. Lietaus vanduo taip pat nenaudotinas, ypač renkamas nuo pastato stogo. Tvenkinį prileidus gręžinio  vandens, žuvis rekomenduojame suleisti po 24 valandų. Jų išimti iškart negalima. Išnešus reikia palikti porai valandų tvenkinyje, kad inde vanduo  pasidarytų tokios pat temperatūros. Vėliau šį vandenį reikia laipsniškai maišyti su tvenkinio vandeniu, nes žuvys turi adaptuotis prie naujos jo sudėties,  kad nepatirtų streso. Atminkite, kad žuvis geriausia paleisti anksti pavasarį arba vėlai rudenį, kai mikroorganizmai mažiausiai aktyvūs ir neužkrečia grybelinėmis ar kitomis ligomis. Ypatingų sodinimo reikalavimų nėra. Jei augalai sunkiai auga specialiuose perforuotose vazonuose, reikėtų juos retinti arba persodinti į didesnius indus, žemę keisti nauja, praturtinta mikroelementais. Ant žemės viršaus verta užpilti akmenėlių, norint apsaugoti nuo žuvų. Sezonui prasidėjus, naudokite specialų kompresorių. Užveiskite bakterijų, naikinančių įvairius fosforo, chloro, nitratų junginius, mikroorganizmus, kurie   skatina dumblių susidarymą ir kitus nepalankius procesus. Vanduo bus skaidresnis, o žuvys nesirgs. Galite įleisti amūrų, kurie naikina dumblius ir kitus organinius nešvarumus. Tačiau specialistas turėtų patarti, koks jų kiekis turėtų būti, kad nebadautų žuvys. Jei yra amūrų, gėlavandenių augalų nesodinkite.