Nežydėti gali dėl kelių priežasčių: Netinkamas sodinimas. Per giliai, per sekliai. Graužikai ypač mėgsta tulpes. Apsaugojimui galima sodinti į krepšelius ar tarpuose tarp sodinamų svogūnėlių įterpti nuodų. Šaltis taip pat gali sunaikinti, jei iš rudens nebuvo mulčiuota, o juos dengė plonas sniego sluoksnis. Daug žalos padaro ligos. Ligos pernešamos vėjo, vabzdžių, per įrankius ar užkrėstą dirvą. Profilaktiškai reikėtų dezinfekuoti pačius svogūnėlius, palaikant bordo tirpale ar česnako nuovire. Svogūnėlius dažnai pažeidžia puviniai. Jie plinta šaltu ir drėgnu oru. Jų pažeisti augalai sunyksta. Netinka sodinti šlapioje, šaltoje, pavėsingoje, šaltiniuotoje vietoje. Jei ant hiacintų ar narcizų atsirado gelsvų dryžių – virusinė liga – mozaika. Žiedai tokių augalų būna smulkesni. Tačiau, jei smarkiai pažeidžia – augalas žūva. Tulpėms pagarsėjusi – margligė, žiedlapius ir lapus išmarginanti dėmėmis, dryžiais. Iškyla klausimas, kaip atskirti veislę nuo ligos. Virusai kiekvieną augalą išmargina savaip, o veislės margumas – griežtai apibrėžtas. Nematodas – kenkėjas gyvenantis augalo audiniuose, sultyse. Jo pažeisti augalai būna žemi, stiebai stori, deformuoti. Apsisaugoti – keisti sodinimo vietą arba žemę, o augaliukus apimtus ligos – sunaikinti. Svogūnėlius gali pažeisti žiedmusė, kuri šalia augalo, žemės paviršiuje deda kiaušinėlius. Po 5 – 10 dienų lervos įsigraužia į svogūnus ir juose išgraužia takus. Tokie svogūnėliai supūva. Svogūninė šakninė erkė ir jos lervos – vos įžiūrimi voragyviai, kurie išgraužia svogūnėlių sultingus lukštus. Lukštai nenormaliai pradeda augti, tačiau dažniau supūva. Nuo kitų kenkėjų gelbsti sėjomaina ir sveikų svogūnėlių atrinkimas. Šaltinis www.sodai.lietuvoje.com