LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMAS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje.
2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų tvarkymo darbų reikalavimus nustato Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos:
statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme);
statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.;
laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą; projektavimas - veikla, kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projektą;
rekonstravimas - statybinė veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį;
remontas - statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo savybes;
statytojas (užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui);
projektuotojas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma;
rangovas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai; užsienio valstybės statybos firma;
statybinės medžiagos - gamtinės arba pramoniniu ar kitu būdu pagamintos medžiagos, naudojamos statybai; statybos gaminiai - pramoniniu būdu gaminami ir stacionariai naudojami gaminiai, kurie patenka į rinką (statybinės medžiagos, elementai, pavienės ar sukomplektuotos statinių ir įrenginių dalys);
statybos dirbiniai - nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagaminti gaminiai;
visuomenės lėšos - valstybės ar savivaldybių biudžetų,Valstybinio socialinio draudimo bei kitų valstybinių fondų lėšos; valstybės vardu ar pagal jos garantijas gauti kreditai; užsienio valstybių teikiama ekonominė parama; valstybės vardu gauta labdara ar kita parama; įmonių, įstaigų ir organizacijų pajamos, gautos iš ūkinės veiklos (finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų) arba gautos nusavinus ar perleidus jų turtą;
valstybinės reikšmės statiniai - statiniai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše;
normatyvinis statybos dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas "normatyvinis statybos dokumentas" apima terminus: "statybos techninis reglamentas", "statybos taisyklės", "statybos (projektavimo) techninės sąlygos", "standartas", "rekomendacijos", "metodiniai nurodymai";
statybos techninis reglamentas - normatyvinis dokumentas, kuris nustato privalomus statybos techninius reikalavimus;
specialūs reikalavimai - valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją normatyvinių dokumentų nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos, branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu);
projektavimo techninės sąlygos - reikalavimai prijungti
statinį ir statybos sklypą prie bendro naudojimo inžinerinių
tinklų ar transporto komunikacijų arba juos tiesti;
projektavimo specialios sąlygos - valstybės valdžios
institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų specialius
reikalavimus nustatančios sąlygos, kurios parengiamos tik tuo
atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie
reikalavimai priklauso nuo statinio ir statybos sklypo
konkrečios vietos ir jo aplinkos;
statinio projektas - normatyviniuose statybos
techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksinė techninė
dokumentacija (tekstas, skaičiavimai, brėžiniai), skirta
statinio statybai įteisinti ir statyti.
1. Statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos
bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Ši teisė realizuojama, kai:
1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise;
2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio
projektas;
3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.
3. Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi
remontuojant statinį, jei:
1) nekeičiamos, nestiprinamos statinio konstrukcijos;
2) nekeičiamas fasadas;
3) nekeičiama statinio ar jo patalpų paskirtis;
4) nekeičiami ir nemontuojami nauji technologiniai bei
kiti įrenginiai, nepertvarkomos statinio bendrosios
inžinerinės sistemos.
4. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems remonto
darbams neprivalomi šio įstatymo III ir IV bei VI ir VII
skyrių reikalavimai.
4 straipsnis. Statinio ir statybos sklypo reikalavimai
1. Statinys turi būti pastatytas taip, kad:
1) nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai;
2) jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir derėtų
prie kraštovaizdžio;
3) būtų nepažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės;
4) būtų patvarus ir atsparus;
5) būtų numatytos gamtos ir energijos išteklių taupymo,
priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir turto apsaugos
techninės priemonės;
6) būtų galima prieiti prie visų statinio dalių apžiūrai
ir remontui atlikti.
2. Statinys turi būti pastatytas taip, kad invalidai ir
senyvi žmonės galėtų patekti į jiems skirtas patalpas
(nustatytas statybos techniniuose normatyviniuose
dokumentuose) ir jomis naudotis.
3. Statinys, kurio statyba finansuojama visuomenės
lėšomis, turi būti statomas taip, kad jo statybos ir naudojimo
išlaidos būtų kuo mažesnės.
4. Statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo
sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant
pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos
sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų
išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir
specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Šios
sąlygos yra:
1) esamų statinių būklės ir naudojimo išsaugojimas;
2) galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus
viešuosius kelius;
3) galimybė naudotis vandentiekiu, kanalizacija, elektros
ir šilumos energija, dujomis bei ryšio ir kitomis
inžinerinėmis priemonėmis;
4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, natūralus norminis
apšvietimas;
5) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros
trikdymų ir pavojingo spinduliavimo;
6) apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo;
7) hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių išsaugojimas,
kad nebūtų užtvindyta teritorija.
5. Jei pažeidžiami trečiųjų asmenų turtiniai interesai,
šiems asmenims turi būti atlyginama Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
STATYBOS TECHNINIS NORMAVIMAS
5 straipsnis. Techninio normavimo teisiniai pagrindai ir
pagrindiniai principai.
Techninio normavimo dokumentų sistema
1. Statybų techninio normavimo teisinius pagrindus sudaro
šis įstatymas ir poįstatyminiai aktai.
2. Lietuvos Respublikos nacionalinė normatyvinių statybos
techninių dokumentų sistema turi neprieštarauti Europos
Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra jų
narė) normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos
principams ir reikalavimams.
3. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą
sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų valstybės
valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo,
mokymo, visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų
nustatyta tvarka patvirtintų ar priimtų normatyvinių techninių
dokumentų, reglamentuojančių statinių projektavimą, jų
statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma.
6 straipsnis. Normatyviniai statybos techniniai
dokumentai
1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra
privalomieji ir juos papildantys - laisvai pasirenkami.
2. Privalomieji statybos techniniai dokumentai yra
Vyriausybės įgaliotos valstybės valdžios institucijos
patvirtinti statybos techniniai reglamentai.
3. Visi kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai
(standartai, taisyklės, techninės sąlygos, rekomendacijos,
metodiniai nurodymai) yra laisvai pasirenkami. Laisvai
pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei
tai nurodoma atitinkamų valstybės valdžios institucijų
dokumentuose, reglamentuose, sutartyse.
4. Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir
tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
5. Normatyvinius dokumentus, nustatančius specialius
reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių statyba, jų
atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas
ministras kartu su Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios
institucija.
7 straipsnis. Tarptautinių organizacijų ir užsienio
valstybių normatyvinių
statybos techninių dokumentų taikymas
1. Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi tarptautinių
organizacijų ir užsienio valstybių statybos techniniai
normatyviniai dokumentai:
1) tarptautinių organizacijų - jei Lietuva yra jų narė
arba jei tos organizacijos neriboja jų parengtų normatyvinių
dokumentų naudojimo;
2) užsienio valstybių (nacionaliniai) - pagal valstybių
susitarimus;
3) užsienio valstybių organizacijų - pagal tų
organizacijų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
susitarimus.
2. Šiame straipsnyje nurodytų statybą reglamentuojančių
normatyvinių dokumentų įteisinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
PAGRINDINĖS STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS SRITYS
8 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės
sritys
1. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra:
1) statinio projektavimas ir autorinė priežiūra;
2) statinio projekto ir statinio ekspertizė;
3) vadovavimas statinio statybos darbams;
4) statinio statybos techninė priežiūra.
2. Pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims gali
vadovauti ir atlikti toms sritims priskirtas funkcijas tik
atestuoti specialistai, turintys specialų techninį
išsilavinimą ir profesinį patyrimą.
3. Specialistų, dirbančių pagrindinėse statybos techninės
veiklos srityse, atestavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
4. Nustatyta tvarka atestuoti asmenys, dirbantys
pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, už priskirtų
funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus.
STATYBOS PROCESO DALYVIAI,
JŲ PAREIGOS IR TEISĖS
9 straipsnis. Statybos proceso dalyviai
Statybos proceso dalyviai yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) projektuotojas;
3) statybos rangovas (toliau - rangovas);
4) statinio statybos techninis prižiūrėtojas;
5) statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir
prekybininkas.
10 straipsnis. Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės
1. Statytojas (užsakovas) privalo:
1) gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų
institucijų nustatytas projektavimo technines ir specialias
sąlygas;
2) atlikti statinio statybos sklypo ir gretimų statinių
bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį,
normatyvinių dokumentų nustatytus tyrimus;
3) turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir
patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti projekto
privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimus;
4) esant būtinybei (pasikeitus normatyvinių statybos
dokumentų reikalavimams) pataisyti statinio projektą ir jo
pakeitimus įforminti nustatyta tvarka;
5) gauti apskrities valdytojo administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti statinį;
6) organizuoti statinio statybą ir ją finansuoti
sutartyje numatytu laiku ir sąlygomis;
7) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę
priežiūrą;
8) sudaryti sutartį su projektuotoju atlikti autorinę
statinio statybos priežiūrą (jei tai nustato normatyviniai
dokumentai);
9) užsakyti nustatyta tvarka padaryti nutiestų
inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolines geodezines
nuotraukas;
10) atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams
asmenims bei valstybei ar savivaldybei atsiradusius dėl
statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir
normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos
padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip
pat dėl vienašalio sutartinių įsipareigojimų vykdymo
nutraukimo ir dėl neteisėtų veiksmų (sprendimų ir nurodymų);
11) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio
priėmimą naudoti;
12) teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį;
13) suteikti užsienio valstybių firmoms (projektuotojams,
rangovams) iki sutarčių pasirašymo su jomis informaciją apie
šį ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius su statyba
susijusius įstatymus, poįstatyminius aktus ir normatyvinius
statybos techninius dokumentus.
2. Statytojas (užsakovas) turi teisę:
1) pasirinkti projektavimo būdą (užsakyti parengti
statinio projektą projektuotojui arba rangovui) ir statybos
būdą (rangos arba ūkio);
2) pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuožiūra
arba konkurso tvarka, o statiniams, kurių statyba finansuojama
visuomenės lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto
rengimo stadijas, projekto detalumo laipsnį ir parengimo
terminus.
11 straipsnis. Projektuotojo pareigos ir teisės
1. Statinio projektą gali rengti kiekviena Lietuvos
Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta
statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti
juridinio asmens teisių įmonė - individuali (personalinė),
ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigiję patentą šiai veiklai;
statybos mokslo įstaigos ir aukštųjų mokyklų statybos profilio
padaliniai; užsienio valstybės projektavimo firma, turinti
savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.
2. Statinių (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali būti daug
žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių
sveikatai ir aplinkai veikla (toliau - ypatingos svarbos
statiniai) projektus gali rengti Lietuvos Respublikoje
įregistruota projektavimo verslo įmonė arba užsienio valstybės
projektavimo firma, gavusios šios veiklos atestatą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios
institucijos nustatyta tvarka.
3. Projektuotojas privalo:
1) paskirti statinio projekto vadovą, kuriam taikomi šio
įstatymo 8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios
dalių reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius įsipareigojimus, parengti statinio
projektą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų,
teritorijų planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių
dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo
technines ir specialias sąlygas;
3) suderinti statinio projektą nustatyta tvarka, pataisęs
jį pagal statytojo (užsakovo), projektavimo technines ir
specialias sąlygas nustačiusių institucijų bei subjektų ir
savivaldos vykdomųjų institucijų pastabas, jei jos pagrįstos
normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais;
4) pataisyti statinio projektą pagal privalomas
ekspertizės pastabas;
5) užsakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos
autorinę priežiūrą pagal sutartį;
6) dalyvauti statinį atiduodant naudoti;
7) atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams
asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius,
atsiradusius dėl projektuotojo kaltės - dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), normatyvinių
dokumentų pažeidimo, blogo projekto padarinių, tyčinės arba
neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl sutartinių
įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
4. Projektuotojas (jo įgaliotas specialistas) statybos
metu turi teisę:
1) patekti į statybos teritoriją, patikrinti, kaip
laikomasi projekto, ir apie tai įrašyti į statybos darbų
žurnalą;
2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus,
jeigu šie darbai atliekami nesilaikant projekto arba nustatoma
avarijos grėsmė, ir pranešti apie tai apskrities valdytojo
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybai.
5. Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė
už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo
sutartyje nustatytą garantinį laiką (kurio pradžia
skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne
trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) -
10 metų.
12 straipsnis. Rangovo pareigos ir teisės
1. Statybos rangovu gali būti kiekviena Lietuvos
Respublikoje įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta
statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens
teisių įmonė - individuali (personalinė), ūkinė bendrija,
nustatyta tvarka įsigiję patentą; užsienio valstybės statybos
firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos
dokumentus.
2. Ypatingos svarbos statinius, nurodytus šio įstatymo 11
straipsnio antrojoje dalyje, statyti gali tiktai Lietuvos
Respublikoje įregistruota statybos verslo įmonė ar užsienio
valstybės statybos firma, gavusios šios veiklos atestatą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės
valdžios institucijos nustatyta tvarka.
3. Rangovas privalo:
1) paskirti statybos vadovą, kuriam taikomi šio įstatymo
8 straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių
reikalavimai;
2) vykdyti sutartinius įsipareigojimus;
3) parengti statinio statybos darbų vykdymo projektą,
statyti pagal statinio projektą, laikantis statybos ir kitų
normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos
sąlygų, apskrities valdytojo statybos valstybinės priežiūros
tarnybos ir specialių reikalavimų valstybinės priežiūros
institucijų, autorinės priežiūros atlikėjų ir statinio
statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų;
4) įrengti prie statybos aikštelės stendą, kuriame turi
būti paskelbti informaciniai duomenys apie statybą;
5) garantuoti saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos
apsaugą bei darbo higieną statybos aikštelėje, taip pat
gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos aikštelės
gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių
apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų ir nepažeisti
trečiųjų asmenų interesų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio
ketvirtojoje dalyje;
6) įforminti normatyvinių statybos dokumentų nurodytą
statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir perduoti ją
statytojui (užsakovui); jei šią dokumentaciją rangovas
praranda, jis turi savo lėšomis ją atkurti, atlikti
konstrukcijų tyrimus bei paslėptų darbų atidengimą;
7) dalyvauti statinį atiduodant naudoti;
8) atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams
asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius,
atsiradusius dėl rangovo kaltės - dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), projektų ir
normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statybos padarinių,
tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl
sutartinių įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo.
4. Rangovas turi teisę:
1) konkurso tvarka arba savo nuožiūra pasirinkti
subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis;
2) gauti iš statytojo (užsakovo) apskrities valdytojo
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
išduotą leidimą statyti, tyrimų dokumentaciją, statinio
projektą, jo patvirtinimo dokumentą, projektavimo technines ir
specialias sąlygas bei statinio statybos sąlygas, statybinių
medžiagų, statybos gaminių, dirbinių ir įrenginių kokybę
patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis bei informaciją,
reikalingą sutarties sąlygoms vykdyti;
3) vykdyti kitų statybos proceso dalyvių funkcijas,
išskyrus statinio statybos techninę priežiūrą ir privalomąją
statinio projekto ar statinio ekspertizę.
5. Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai
atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos
sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia
skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne
trumpesnį kaip:
1) statinių - 5 metai;
2) paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) -
10 metų.
13 straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo
pareigos ir teisės
1. Statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio
statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio įstatymo 8
straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių
reikalavimai.
2. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo:
1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio
projektą, kontroliuoti statyboje naudojamų statybinių
medžiagų, statybos gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę ir
neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio statybos
projekto, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų
reikalavimų ir nepateikti kokybę patvirtinantys dokumentai;
2) tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir
jų kiekius, rekomenduoti statytojui (užsakovui), kad būtų
apmokėta rangovui už atliktus darbus, jei dėl jų nėra pastabų;
3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos bei montavimo
darbus, dalyvauti išbandant ir priimant inžinerinius tinklus,
instaliacijas, įrenginius, konstrukcijas;
4) kartu su rangovu rengti statinio atidavimo naudoti
dokumentaciją ir dalyvauti priimant naudoti statinį.
3. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę
reikalauti, įrašydamas į statybos darbų žurnalą:
1) kad statybos vadovas pateiktų atliktų statybos ir
montavimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų, statybos
gaminių ir dirbinių bei įrenginių kokybę patvirtinančius
dokumentus;
2) kad statybos rangovas pašalintų statinio projekto ar
statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų
pažeidimus;
3) kad statybos rangovas ištaisytų blogai atliktus
statybos ir montavimo darbus;
4) kad būtų nutraukti statybos ir montavimo darbai, jeigu
jie kelia pavojų žmonėms bei aplinkai, ir apie tai informuoti
apskrities administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybą ir statytoją (užsakovą).
4. Statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
5. Statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tenka
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė,
civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto
pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius
statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio
garantinį laiką, kuris nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio
penktojoje dalyje.
14 straipsnis. Statybinių medžiagų ir statybos gaminių
bei dirbinių gamintojai ir
prekybininkai
1. Įmonės, gaminančios statybines medžiagas ir statybos
gaminius bei dirbinius, atsako už jų laikančios galios
atitikimą ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti
kokybės sertifikatuose.
2. Statybinių medžiagų ir statybos gaminių sertifikavimo
įstaigų ir bandymų laboratorijos privalo būti akredituotos.
Akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos.
3. Prekiauti statybinėmis medžiagomis ir statybos
gaminiais turi teisę įmonės, įregistruotos Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
4. Prekybos veiklą reguliuoja ir prekybininkų atsakomybę
nustato Prekybos įstatymas.
STATINIŲ NAUDOTOJAI
15 straipsnis. Statinių naudotojų pareigos ir teisės
1. Statinių naudotojai yra statinių savininkai,
nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję
teisę naudotis statiniu.
2. Naudotojai privalo:
1) laikytis statinių naudojimo taisyklių, priešgaisrinės
apsaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;
2) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tinkamai
jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti;
3) laiku atlikti periodines profilaktines statinių
apžiūras;
4) nustatyta tvarka gauti apskrities valdytojo
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos
leidimus pastatams rekonstruoti, remontuoti, paskirčiai
pakeisti ar nugriauti;
5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius,
jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei,
sveikatai ir turtui arba gali sukelti pavojingas gamtai
situacijas ar nelaimes.
3. Šio straipsnio antrosios dalies 5 punkte nustatytą
prievolę statinį nugriauti gali atlikti tik statinio
savininkas.
4. Statinių naudotojai turi teisę naudoti statinį tik
pagal jo paskirtį ir tik po to, kai baigtas statinys nustatyta
tvarka priimtas naudoti.
5. Statinių savininkų (nuomotojų) ir nuomininkų santykius
reguliuoja jų tarpusavio sutartys ir Lietuvos Respublikos
įstatymai.
STATINIO PROJEKTAVIMAS
16 straipsnis. Statinio projektas. Projektavimo sąlygos
1. Statinio projektas rengiamas:
1) vadovaujantis teritorijų planavimo, normatyviniais
statybos dokumentais ir normatyviniais specialių reikalavimų
dokumentais;
2) vadovaujantis detaliu teritorijos planu;
3) vadovaujantis statybos sklypo įregistravimo
dokumentais;
4) laikantis statinio projektavimo techninių ir specialių
sąlygų;
5) laikantis statytojo (užsakovo) užduotyje ir
projektavimo sutartyje nustatytų sąlygų;
6) vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezinių,
geologinių, hidrogeologinių, aplinkos taršos ir kitų tyrimų
duomenimis, o rekonstruojant, išplečiant ar pakeičiant
statinio (jo patalpų) paskirtį, taip pat paties statinio ir
gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos
darbai, tyrimo duomenimis.
2. Statinių projektų rengimo tvarką nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
3. Projektavimo sąlygas nustato:
1) technines sąlygas - inžinerinių tinklų ir transporto
komunikacijų, prie kurių numatoma prijungti statinį ir
statinio statybos sklypą, savininkai ar tuos tinklus ir
komunikacijas eksploatuojančios įmonės;
2) specialias sąlygas - specialių reikalavimų valstybinės
priežiūros institucijos ir savivaldos vykdomosios
institucijos.
4. Visos projektavimo sąlygos turi būti įrašytos į
statinio statybos kompleksinį dokumentą, kurį statytojui
(užsakovui) išduoda savivaldos vykdomosios institucijos.
5. Projektavimo sąlygų nustatymo tvarką tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
6. Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija turi teisę panaikinti statinio projektavimo
technines ir specialias sąlygas, jei jų reikalavimai
nepagrįsti statinio ir jo statybos reikmėmis arba nenustatyti
specialūs reikalavimai, ir pareikalauti iš sąlygas nustačiusių
institucijų ir subjektų jas pakeisti arba apriboti.
17 straipsnis. Statinio projekto derinimas ir tvirtinimas
1. Statinio projektą tvirtina statytojas (užsakovas).
2. Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi būti
nustatyta tvarka suderintas:
1) su statinio projektavimo technines ir specialias
sąlygas nustačiusiomis institucijomis ir subjektais;
2) su savivaldos vykdomosiomis institucijomis;
3) su Aplinkos apsaugos ministerija (tais atvejais, kai
pagal nustatytą tvarką statinio projekte turi būti atliktas
pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas);
4) su Kultūros vertybių apsaugos departamentu
(nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų projektai arba
tų vertybių apsaugos zonose statomų statinių projektai).
3. Tais atvejais, kai statybos projekte negalima įvykdyti
statybos techninių reglamentų reikalavimų ar nustatytų
atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose specialių
reikalavimų, turi būti numatytos techninės priemonės
nukrypimams nuo tų reikalavimų kompensuoti, suderintos su
techninius reglamentus ar specialius reikalavimus nustatančius
normatyvinius dokumentus patvirtinusiomis institucijomis.
4. Statinių projektai, kuriems yra privaloma statybos
projekto ekspertizė, tvirtinami tik esant teigiamai šios
ekspertizės galutinei išvadai.
5. Statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
STATYBOS DARBŲ VYKDYMAS IR STATINIO ATIDAVIMAS NAUDOTI
18 straipsnis. Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti
ir griauti išdavimas
1. Statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba
griaunami tiktai gavus apskrities valdytojo administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti,
rekonstruoti, remontuoti (toliau - statyti) ar griauti.
Pagalbinių statinių ir darbų, kuriems statyti nereikia
leidimo, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
2. Leidimus statyti ir griauti statinius, priskirtus
nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti
statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities
valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos
departamentas išduoda leidimą šiems darbams.
3. Leidimą statyti ar griauti apskrities valdytojo
administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba
išduoda tik po to, kai nustato, kad:
1) statyba ar griovimas atitinka įstatymų, poįstatyminių
teisinių aktų ir statybos bei kitų normatyvinių dokumentų
reikalavimus;
2) projektas atitinka detalaus teritorijos plano
reikalavimus ir yra suderintas bei patvirtintas nustatyta
tvarka (atlikus jo privalomą ekspertizę).
4. Leidimą statyti ar griauti gali atšaukti apskrities
valdytojas tik tais atvejais:
1) kai visuomenės reikalams įstatymų nustatyta tvarka
paimamas žemės sklypas (jo dalis);
2) teismo sprendimu, jei leidimas statyti ar griauti
išduotas pažeidžiant įstatymą ar nustatytą leidimų išdavimo
tvarką;
3) kai nustatyta tvarka neištaisius nukrypimų nuo
patvirtinto statinio projekto nusprendžiama paimti statinį
valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.
5. Dėl leidimo atšaukimo statytojui padaryta žala turi
būti atlyginta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6. Leidimų statyti ar griauti išdavimo tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
7. Statomų ir griaunamų statinių apskaitą ir registrą
tvarko apskrities valdytojo administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnyba.
19 straipsnis. Statybos rangos sutartys
1. Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas,
nustatantis statytojo (užsakovo) ir statybos rangovo
tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę
atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
2. Kai statoma visuomenės lėšomis, statybos rangos
sutartys sudaromos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, šalys turi jį
spręsti tarpusavio konsultacijose arba tarpininkaujant
tretiesiems asmenims. Jeigu taip išspręsti ginčo nepavyksta,
šalys perduoda ginčą spręsti teismui ta tvarka, kurią jos yra
nustačiusios sutartyje arba dėl kurios susitaria vėliau.
20 straipsnis. Statybinės medžiagos, statybos gaminiai,
dirbiniai ir įrenginiai
Statybinės medžiagos, statybos gaminiai, dirbiniai ir
įrenginiai privalo turėti kokybę patvirtinančius sertifikatus.
Tipizavimo, žymėjimo, sertifikavimo ir naudojimo sąlygas bei
sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos valstybės
valdžios institucijos.
21 straipsnis. Statinių priėmimas naudoti ir jų
naudojimas
1. Statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas,
priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus
darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias
sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų
bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas.
2. Pastatytų statinių priėmimo naudoti tvarką ir
reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.
3. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio
pirmosios dalies reikalavimus.
4. Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti.
Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
AVARIJA
22 straipsnis. Statinio avarija
1. Avarija yra statinio ar jo dalies, taip pat pastolių,
konstrukcijų elementų, sandarinimo pertvarų ir ramsčių
nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statybų iškasose
ir pylimuose.
2. Įvykus avarijai, statybos rangovas (statinį statant ar
griaunant) ir naudotojas (jei avarija įvyko pastatytame
statinyje) privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiesiems;
2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių
avarijos pasekmių;
3) apsaugoti avarijos vietą nuo poveikių, kurie gali
kliudyti avarijos priežasčių tyrimui;
4) pranešti apie avariją savivaldybei, apskrities
valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybai; jei avarija įvyko statybos metu, - taip pat
statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam
prižiūrėtojui ir projektuotojui; jei yra nukentėjusių žmonių,
- taip pat prokurorui ir valstybinei darbo inspekcijai;
5) aprašyti statinio būklę po avarijos bei nurodyti
pakitimus ir jų atsiradimo vietas.
3. Avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato statybos
normatyviniai dokumentai.
STATYBOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS.
STATYBOS PRIEŽIŪRA
23 straipsnis. Statybos valstybinis reguliavimas
1. Lietuvos Respublikoje valstybės interesams statybos
srityje atstovauja Vyriausybės įgaliota valstybės valdžios
institucija, kuri įgyvendindama valstybės statybos politiką:
1) formuoja gyvenamojo būsto ir viso statybos komplekso
bei vietinių statybinių medžiagų gamybos plėtojimo strategiją;
2) ekonominiais ir teisiniais metodais reguliuoja
statybos subjektų veiklą;
3) kuria, papildo, atnaujina Lietuvos nacionalinę
normatyvinių statybos dokumentų sistemą, nustato tų dokumentų
įteisinimo tvarką, tvirtina statybos techninius reglamentus;
4) nustato statinių projektavimo, statinių statybos, jų
atidavimo naudoti ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros
reikalavimus ir jos metodinius principus;
5) vykdo kitas Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose
nustatytas funkcijas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be šiame įstatyme
nustatytų reikalavimų, gali nustatyti papildomus valstybinės
reikšmės statinių ir branduolinės energetikos statinių
statybos reikalavimus.
24 straipsnis. Statybos valstybinė priežiūra
1. Statinių projektavimo, statinių statybos, jų atidavimo
naudoti, statinių naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą
(toliau - statybos valstybinė priežiūra) sudaro:
1) leidimų statyti ar griauti statinius išdavimas bei
atšaukimas;
2) statinių statybos proceso priežiūra nuo statybos
pradžios iki statinių atidavimo naudoti ir statinių griovimo
priežiūra;
3) statinių statybos sustabdymas;
4) statinių naudojimo priežiūra.
2. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka apskričių
valdytojų administracijos statybų valstybinės priežiūros
tarnybos, kurių veiklos atitikimą šio įstatymo nuostatoms
tikrina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija.
3. Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios
institucija savo iniciatyva arba specialių reikalavimų
valstybinės priežiūros institucijų teikimu turi teisę
panaikinti ar pakeisti apskrities statybos valstybinės
priežiūros tarnybos priimtus sprendimus, jei jie prieštarauja
įstatymams, poįstatyminiams aktams ar normatyviniams statybos
dokumentams.
4. Valstybės valdžios institucijos pagal joms įstatymų
suteiktą kompetenciją atlieka specialių reikalavimų valstybinę
priežiūrą:
1) nustatydamos specialias projektavimo sąlygas ir
kontroliuodamos, kaip jų laikomasi;
2) nustatyta tvarka dalyvaudamos atiduodant statinius
naudoti.
5. Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios
institucijos specialių reikalavimų valstybinės priežiūros
institucijų ir apskrities valdytojo administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos įgalioti pareigūnai turi teisę
netrukdomi įeiti į statybos teritoriją bei reikalauti pateikti
visus statybos dokumentus.
6. Statybos geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo
apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos
tarnybos.
7. Statybos inžinerinių geologinių tyrimų valstybinę
priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba.
8. Specialistų, vykdančių statybos ir specialiųjų
reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas, atestavimo
tvarką, reikalavimus ir vertinimo kriterijus nustato ta
valstybės valdžios institucija, kuriai pavesta tą funkciją
vykdyti.
9. Statybos valstybinės priežiūros tvarką nustato
Vyriausybė.
25 straipsnis. Statinių projektų ekspertizė. Statinių
ekspertizė
1. Visų valstybinės reikšmės statinių, visuomenės lėšomis
statomų statinių (pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos
valstybės valdžios institucijos patvirtintą sąrašą), ypatingos
svarbos statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio
antrojoje dalyje, taip pat statinių, kurių statyba susijusi su
kelių apskričių interesais, statinių projektų ekspertizė yra
privaloma.
2. Statinių ekspertizė atliekama Vyriausybės arba jos
įgaliotos valstybės valdžios institucijos ar apskrities
valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros
tarnybos reikalavimu, o nekilnojamųjų kultūros vertybių
tvarkymo darbų ir statinių, statomų tų vertybių apsaugos
zonose - Kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimu.
3. Statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės
atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota valstybės valdžios institucija.
4. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų apsaugos zonų
tvarkymo darbų statybų projektų ekspertizės tvarką nustato
Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
5. Valstybinės reikšmės statinių projektų privaloma
ekspertizė turi būti atliekama tik konkurso tvarka.
6. Privalomai statinio projekto ir statinio ekspertizei
vadovauja ekspertizės vadovas, kuriam taikomi šio įstatymo 8
straipsnio antrosios, trečiosios ir ketvirtosios dalių
reikalavimai.
7. Ekspertizės išlaidas atlygina statytojas (užsakovas).
26 straipsnis. Statinio statybos techninė priežiūra
1. Statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma.
2. Pagalbinių statinių, kurių statybos techninė priežiūra
nebūtina, sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija.
3. Statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja
statytojas (užsakovas).
4. Statinio statybos techninės priežiūros vykdymo tvarką
reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai.
27 straipsnis. Statinio statybos autorinė priežiūra
1. Statinio statybos autorinę priežiūrą atlieka statybos
projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir projektuotojo
sutartį.
2. Valstybinės reikšmės statinių, ypatingos svarbos
statinių, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje
dalyje, visuomenės lėšomis statomų statinių (pagal Vyriausybės
arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtintą
sąrašą), aplinkos apsaugos ir inžinerinių įrenginių, taip pat
nekilnojamosioms kultūros vertybėms priskirtų statinių
tvarkymo darbų autorinė priežiūra yra privaloma.
3. Statinio statybos autorinės priežiūros tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija.
28 straipsnis. Visuomenės informavimas
1. Apie detaliame plane numatytų statinių statybos
pradžią savivaldybių vykdomosios institucijos privalo
informuoti visuomenę per seniūnijas, vietinę spaudą ir fizinių
bei juridinių asmenų prašymu teikti apie ją platesnę
informaciją.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gyvena, turi
valdas ar buveinę tai savivaldybei priklausančioje
teritorijoje, gali reikšti pastabas ar teikti siūlymus dėl
numatomų statinių statybų, o dėl valstybės ir visuomenės
tvarkomų kelių tiesimo - visi fiziniai ir juridiniai asmenys,
nesvarbu, kokia jų gyvenamoji vieta.
3. Savivaldybės privalo per 20 dienų nuo raštiško pastabų
ar siūlymų gavimo raštu atsakyti pareiškėjui.
4. Jeigu pareiškėjas nepatenkintas planuojama statyba,
jis turi teisę kreiptis į teritorijos detalų planą
patvirtinusią instituciją, o jei buvo pažeisti įstatymai ar
normatyvinių dokumentų privalomieji reikalavimai, - į teismą.
29 straipsnis. Statinio statybos sustabdymas
1. Statinio, kuriam statyti išduotas leidimas, statyba
gali būti sustabdyta apskrities valdytojo administracijos
statybos valstybinės priežiūros tarnybos reikalavimu,
nustačius, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė
statinio projekto, taip pat statybos ir nekilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
2. Statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti
nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statybą
sustabdžiusios institucijos raštišką sutikimą tęsti statinio
statybą.
30 straipsnis. Nebaigto statyti statinio perleidimas
1. Nebaigto statyti statinio perleidimo kitam juridiniam
ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik
pateikus apskrities valdytojo administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos pažymą, kad statinys statomas
be esminių nukrypimų nuo suderinto bei patvirtinto projekto.
2. Juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą
statyti statinį, pereina visos statytojo, gavusio leidimą šį
statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus
leidimą.
GRIOVIMAS
31 straipsnis. Statinio nugriovimas
1. Baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami šiais
atvejais:
1) savininko noru;
2) kitų juridinių, fizinių asmenų pasiūlymu savininkui
sutikus;
3) kai tai numatyta teritorijos detaliame plane arba kai
jie trukdo valstybinės reikšmės statyboms (abiem atvejais po
to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas
visuomenės reikalams);
4) kai jie liko be naudotojų ir toliau juos naudoti
netikslinga;
5) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;
6) kai statiniai arba jų dalys fiziškai susidėvėjo ir
kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, o šis pavojus nepašalinamas
per statybos valstybinės priežiūros institucijų nustatytą
laiką;
7) kai jie pastatyti ar statomi pažeidžiant šį ar kitus
įstatymus;
8) kitais Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
2. Kai statinys griaunamas šio straipsnio pirmosios
dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, savininkui turi
būti atlyginta įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Tam tikrais atvejais apskrities valdytojo
administracija kartu su atitinkama savivaldybe, kai nevykdomi
29 straipsnyje nurodyti reikalavimai arba netikslinga laikytis
šio straipsnio pirmosios dalies 7 punkto, gali pateikti
ieškinį teismui dėl statinio perėmimo valstybės arba
savivaldybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
4. Statinio nugriovimo tvarką reglamentuoja normatyviniai
statybos dokumentai.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Juridiniams ir fiziniams asmenims, pažeidusiems šį
įstatymą, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė.
33 straipsnis. Ginčų sprendimas
1. Ginčus dėl statinių projektavimo, statinių statybos,
jų atidavimo naudoti, statinių naudojimo, nugriovimo ir
statybos valstybinės priežiūros sprendžia pagal savo
kompetenciją apskrities valdytojo administracijos statybos
valstybinės priežiūros tarnybos, Vyriausybė arba jos įgaliota
valstybės valdžios institucija, teismas Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
2. Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių
juridinių ir fizinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos
tarpvalstybinėse ar rangos sutartyse nenumatyta kitaip.
34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. rugsėjo 1 d.,
išskyrus 8 straipsnio antrąją dalį, 11 straipsnio antrąją
dalį, 11 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 12 straipsnio
antrąją dalį, 12 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 13
straipsnio pirmąją dalį, kurios įsigalioja nuo 1997 m. liepos
1 d.
2. Šio įstatymo 11 straipsnio penktoji dalis, 12
straipsnio penktoji dalis, 13 straipsnio penktoji dalis
galioja tik tiems statiniams, kurie pradedami projektuoti ir
statyti po šio įstatymo įsigaliojimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS