Šlaitinio stogo įrengimas

307
Šlaitinio stogo įrengimas

Šlaitinio stogo nuolydis, stogo ploto ir dangos skaičiavimas, mansardos plotas, apšiltinimas akmens vata ir stogo konstrukcijos sandarumas.

Šlaitinio stogo nuolydis

Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangosirklimato sąlygų. Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas. Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydžio stogams – atvirkščiai. Tiesa, Lietuvoje vėjo apkrovos mažaaukščiams pastatams nėra itin aktualios.

Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Žinotina, kad skirtingų tipų plieninei stogo dangai, netgi skirtingiems dangos raštams, kurie pas mus populiarūs, rekomenduojamas skirtingas minimalus šlaitinio stogo nuolydis.

Stogo danga Minimalus nuolydis, laipsniais
Bituminės čerpės 12°*
Plieninė valcuota skarda*
Plieninė trapecinio profilio skarda
Plieninė čerpinio profilio skarda 14°
Banguoti plaušacemenčio lakštai (šiferis) 12°
Lygaus plaušacemenčio lakštai 25°
Betoninės banguotos čerpės 14°
Keraminės čerpės 16-18°

*Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25 °, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais;

*Daugelis gamintojų bituminėms čerpėms reikalingą minimalų nuolydį nurodo 12°, naujos redakcijos STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nurodoma, jog „bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10°“.

Taigi, stogo nuolydis lemia architektūrinį vaizdą, stogo dangos pasirinkimo galimybes, gegnių matmenis ir žingsnį, dengimo sudėtingumą, papildomų elementų reikalingumą, mansardos plotą.

Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagųir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“. Nes gali tekti įrengti dvigubą hidroizoliaciją, naudoti nestandartines plėveles ir pan.

Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45°stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams. Todėl aptarsime dvišlaičio stogo su po juo esančia šildoma mansarda įrengimo ypatumus, kurie liko nepaliesti straipsnyje „Šlaitinio stogo šiltinimas su akmens vata“.

Pagrindinės šlaitinio stogo laikančiojo karkaso dalys yra murlotas (mūrtašis) ant laikančiųjų sienų arba monolitinio žiedo, gegnės, grebėstai. Įrengti ar ne monolitinį žiedą ant laikančiųjų sienų,  priklauso nuo sienų konstruktyvo medžiagos (blokelių atsparumo gniuždymui)  bei stogo apkrovų. Reikalingas ar ne monolitinis žiedas, sprendžia konstruktorius.

Stogo nuolydis ir plotas

Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai. Konvertavimui galima pasinaudoti lentelėmis.

Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Inžinierius Paulius Kriaunevičius pateikė supaprastintą dvišlaičio stogo ploto skaičiavimą, remiantis nuolydžio kampo laipsniais ir stogo matmenimis plane.

Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių. Šiame pavyzdyje pateikta supaprastinta stogo ploto apskaičiavimo metodika dvišlaičiui stogui:

Žinant stogo nuolydį, kuris brėžinyje žymimas mažąja „a“ raide ir stogo ilgį L bei (projekcijos) plotį A, tikrasis stogo plotas gaunamas dauginant iš koeficiento, kurį pavadinkime „c“:

Apytikslės „c“ vertės
Stogo nuolydžio kampas, laipsniais Vertė „c“
Mažiau kaip 9 1,012
10 1,015
12 1,022
14 1,031
15 1,035
16 1,040
18 1,051
20 1,064
25 1,103
30 1,155
35 1,221
40 1,305
45 1,414
50 1,556

Brėžinyje pavaizduoto stogo plotas bus randamas kaip šių kintamųjų sandauga:

A * L * „c“ +  B * L * „c“.  Suprantama,„c“ vertė skirtinga, priklausomai nuo nuolydžio kampo.

Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją. Pavyzdyje vartotas terminas „c“ yra ne kas kita, kaip ilgosios stogo kraštinės C ir stogo pločio A horizontalioje projekcijoje santykis (kai C suradimui naudojamasi kampo kosinusu). Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Vertė „c“ gaunama padalijus: 4256/4000=1,064.

Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą. Žinoma, skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų. Reikia nepamiršti ir to, kad stogas beveik visados išsikiša nuo namo sienų, todėl šlaitinio stogo plotui skaičiuoti negalima taikyti tiesiog pastato išorės sienų matmenų.

Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc. medžiagų.

Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai.  A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės)  arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį. Plačiau apie medinę laikančiąją šlaitinio stogo konstrukciją rasite  „Medinė laikančioji šlaitinio stogo konstrukcija“.

Palėpės plotas

Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą. Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2- 2,3 m.  Pavyzdžiui, jei namo sienų kraštinės yra 9  ir 15 m, o stogo nuolydis apie 45°, maždaug  45 kv.m plote palėpės patalpos aukštis bus apie 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis iš 135 kv.mgali būti naudingas gyvenamasis plotas. Palėpės ploto nuo stogo nuolydžio priklausomybės iliustracijai dažnai pateikiamas šis brėžinys ir skaičiai.

Mansardos naudingojo ploto priklausomybė nuo stogo nuolydžio kampo
Mansardos naudingojo ploto priklausomybė nuo stogo nuolydžio kampo

 

Šlaitinių stogų plėvelės ir šiltinamoji medžiaga

Šlaitinis stogas yra karkasinė konstrukcija, jos sandarumą užtikrina vandens garų ir oro barjeras. Sandarumas yra vienas svarbiausių aukštos energinės klasės ir stogo kokybės parametrų.

Pagrindinis vandens garų ir oro barjeras stoge yra polietileno plėvelė (dažniausiai naudojama 200 mikrono storio), ji užtikrina sandarumą ir būtina visuose apšiltintuose šlaitiniuose stoguose, klojama iš vidinės pusės.

Būtent dėl sandarumo svarbos visose rekomendacijose pabrėžiama, kaip svarbu yra tiek dengimo, tiek eksploatacijos metu nepažeisti stogo plėvelų.

Kad vanduo nepatektų į stogo konstrukciją, prieš stogo dangą iš viršaus klojama hidroizoliacinė plėvelė. Jų yra dvi rūšys: tik hidroizoliacinė ( atlieka tik vandens nepralaidumo funkciją, viena iš jos rūšių yra antikondensacinė plėvelė) ir difuzinė, turinti  hidroizoliacijos ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Apšiltintuose stoguose dažniau naudojama dvigubą funkciją turinti difuzinė plėvelė.

Termoizoliacinių medžiagų gamintojai  siūlo du hidroizoliacijos įrengimo šlaitiniuose stoguose būdus, naudojant hidroizoliacines plėveles.

  1. Stogo konstrukcija, kurioje po stogo danga naudojama difuzinė plėvelė.
  2. Stogo konstrukcija, kai po danga naudojama hidroizoliacinė (nelaidi vandens garams) plėvelė.

Hidroizoliacinė plėvelė ar membrana yra speciali plėvelė, skirta stogo konstrukciją papildomai apsaugoti nuo išorinio vandens patekimo. Dažniausiai tai polietileno arba polipropileno plėvelė armuota tinkleliu arba audiniu.

Du galimi šlaitinio stogo plėvelių įrengimo būdai:

  1. Difuzinė plėvelė ant šiltinamosios medžiagos iš lauko pusės ir vandens garų bei oro barjeras iš polietileno plėvelės prieš pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį iš vidaus;

Šlaitinio stogo šiltinimas, kai hidroizoliacija iš difuzinės plėvelės

  • Stogo danga;
  • Grebėstai;
  • Išilginis grebėstas/ vėdinamas oro tarpas ne mažesnis 50 mm;
  • Hidroizoliacija ir apsauga nuo vėjo (difuzinė plėvelė) PAROC XMU 100;
  • Kompozicinė gegnė;
  • Šilumos izoliacija PAROC eXtra (PAROC eXtraplus);
  • Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis PAROC XMV 020bas;
  • Skersiniai tašai / tarp jų PAROC eXtra (PAROC eXtraplus);
  • Vidaus apdaila;    
  1. Hidroizoliacinė plėvelė iš lauko pusės ir vandens garų ir oro barjeras prieš pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį.

Abiem atvejais stogo dangai naudojamos čerpės, bet tai gali būti plieninė danga, beasbesčio šiferio lakštai ir kitos dangos, išskyrus bitumines čerpes.

Šlaitinio stogo šiltinimas, kai hidroizoliacija yra iš vandens garams nelaidžios plėvelės

  • Stogo danga;
  • Grebėstai;
  • Iššilginis grebėstas;
  • Kompozicinė gegnė;
  • Hidroizoliacija (vandens garams nelaidi plėvelė);
  • Vėdinamas oro tarpas ne mažesnis 50 mm;
  • Apsauga nuo vėjo PAROC WAS 35t (PAROC WAS 25t);
  • Šilumos izoliacija PAROC eXtra (PAROC eXtraplus);
  • Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis PAROC XMV 020bas;
  • Skersiniai tašai / tarp jų PAROC eXtra (PAROC eXtraplus);
  • Vidaus apdaila;

Kurią apšiltinamo stogo konstrukciją pasirinkti – apsisprendimo klausimas, abi jos patikimos. Tačiau populieresnė yra konstrukcija su difuzine plėvele, nes tuomet nebereikalinga apsauga nuo vėjo (ją atlieka difuzinė plėvelė).

Kad patekusi drėgmė turėtų galimybę išgaruoti, stogo konstrukcijoje formuojami oro tarpai. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės. Šiuo atveju susidaro du oro tarpai, paaukštėja stogo konstrukcija, todėl tai nėra populiarus ir plačiai naudojamas sprendimas.

Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo“, neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą. Akmens vata stogams šiltinti vyrauja ir dėl medžiagos priešgaisrinių savybių, nes dažnos gaisrų priežastys yra žaibų iškrovos, dūmtraukiai.

Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu – šildoma gyvenamoji erdvė. Visi kaip vienas plieninės dangos pardavėjai pabrėžia, jog tokiose patalpose lietaus keliamo triukšmo nebus girdėti, jei bus tinkamai įrengta termoizoliacija. O plaušinės struktūros medžiaga puikiai sugeria garso bangas. Didžiausiais šilumos ir garso izoliacijos efektyvumas bus pasiektas, jei stoge įrengta „sluoksniuota konstrukcija“  – t.y., susidedanti iš dviejų ar trijų termoizoliacinių ir garsą sugeriančių sluoksnių. Konkrečiam projektui reikalingą stogo konstrukciją, energinį efektyvumą turi nurodyti konstruktorius ir/ar energinio naudingumo projektuotojas – pagal reikalingus pasiekti šilumos ir garso izoliavimo parametrus.

Galvojant apie stogo garso izoliaciją, reikia atsižvelgti, ar gamintojas savo izoliacijos gaminiams deklaruoja garso sugerties koeficientą, kuris nusako medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją. Koeficientas žymimas raide α (alfa) ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos. Akmens vatos garso (pavyzdžiui, PAROC eXtra 100-200 mm storio) sugerties koeficientas α vidutinių ir aukštų dažnių diapazone yra artimas 1, o tai reiškia beveik visišką garso sugertį.

Garso sugerties koeficiento vertės PAROC akmens vatos gaminiams

Plačiau apie garso izoliaciją – „Garso izoliacija su akmens vata“

Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą stogui turėtų lemti šios medžiagos savybės: deklaruojamas šilumos laidumo λkoeficiento dydis, laidumas vandens garams, degumo klasė, akustinės savybės, matmenų stabilumas (šlaitiniams stogams svarbus parametras dėl įkaitimo), montavimo patogumas. Tarp termoizoliacinių medžiagų, tinkamų stogams šiltinti, visos šios akmens vatos savybės yra vienos iš tinkamiausių.

Stogo dangų pardavėjai pagal projektą paprastai sukomplektuoja visas reikalingas stogui  įrengti medžiagas, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemas, kraigo ir vėjalenčių detales, plėveles ir kt. Termoizoliacinių medžiagų pardavėjai pagal projektą parenka reikiamas medžiagas, turi parengę standartinių, dažniausiai naudojamų mazgų brėžinius, konsultuoja tiek architektus, tiek statytojus, sprendžia netipinius atvejus. Dėl šių priežasčių visada geriau rinktis žinomus ir stambius pardavėjus bei gamintojus, netaupant kelių dešimčių eurų ir nerizikuojant dėl nežinomų medžiagų bei neaiškių sprendimų.

Šlaitinių stogų šilumos izoliacijos sluoksniui įrengti tinkamiausios yra universalios itin lanksčios mineralinės vatos plokštės PAROC eXtraD=0,036W/mK) ar PAROC eXtraplusD=0,034 W/mK) ir kietos priešvėjinės plokštės PAROC WAS 35 arba WAS 25t.

Naujoje statyboje A + ir A++ klasės pastatuose akmens vatos storis šlaitiniame stoge yra 375-475 mm, tikslesnį nurodo energinio naudingumo projektuotojas.

SVARBU 

Stoginės difuzinės plėvelės drėgmei nelaidus paviršius turi būti atsuktas į viršų (logotipai ir pavadinimai viršuje), plėvelę reikia kloti paliekant užlaidas perimetre ir prie kamino bei vėdinimo kaminėlių, plėvelės sujungimus užleisti apie 10 cm ir  suklijuoti lipnia juosta.

Kai kurių gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą. Svarbiausia – naudoti stogams tinkamą difuzinę plėvelę, jos vandens garų pralaidumas Sd turėtų būti apie 0,02.

„PAROC“ savo svetainėje turi išsamią CAD brėžinių biblioteką, kur reikiamą mazgą nesunkiai galima surasti pasirinkus statybos tipą (nauja statyba, renovacija) ir atitvaros konstruktyvą. Taip pat pateikiami galimi izoliacijos sluoksnių storiai, atitinkantys energinės klasės reiklavimus. Pavyzdžiui, galimas šlaitinio stogo apšiltinimo variantas su hidroizoliacija ir 3 cm storio priešvėjinėmis PAROC WAS 35 plokštėmis, kai namo sienos yra tinkuojami mūro blokeliai, apšiltinti  PAROC  Linio 80.

Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis. Tinkamai apšiltintos sienos ir stogas termovizinėje nuotraukoje turėtų atrodyti taip:

Monolitinis žiedas ir jo apšiltinimas

Jeigu stogo apkrovos didesnės, ant laikančiųjų sienų turi būti suformuotas monolitinis 15-20 cm aukščio žiedas. Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai strypai. Ant žiedo viršaus klojama hidroizoliacija, ant jos montuojamas medinis mūrtašis (murlotas), kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo. Mūrtašio paskirtis – tolygiai paskirstyti sienoms perduodamas apkrovas.

Deja, būna ir tokių atvejų, kai neskaičiuojamos apkrovos, neįrengiamas monolitinis žiedas, apie teisingą apšiltinimą šiuo atveju neverta pradėti kalbos. Kai stogo apkrovos (paties stogo ir sniego) didelės, o monolitinis žiedas neformuojamas, tikėtina, kad toks stogas nuslinks, kaip, atrodo, nutiks šiam namui, kurio savininkas pastebėjo pakrypusią sieną.

Vaizdas palėpėje: stogo ir  sienų sandūroje neįrengtas monolitinis žiedas. Stogo konstrukcija be monolitinio žiedo yra nestabili, stogas judina sieną. Stiprus vėjas, sniego apkrovos stogą gali nuversti.

Svarbus momentas – gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis. Ant mūrtašio gegnė guldoma įpjovus kampą iki 1/3 jos aukščio.

Jeigu stogo konstrukcija išsikiša iš konstruktyvo daugiau nei 80 cm, reikėtų pratęsti mūrtašį už frontono ir ant jo sumontuoti bent dvi gegnes.

Išilginės murloto dalys jungiamos metalinėmis plokštelėmis naudojant rievėtas vinis arba sraigtinius inkarus.Svarbu po murlotu pakloti hidroizoliaciją ir priveržti jį naudojant plačias poveržles.

Mūrtašio apšiltinimas

Standartinis sprendimas yra monolitinį žiedą ant išorės sienų apšiltinti šiltinant sienas, o mūrtašį – šiltinant stogą arba palėpės perdangą.

Monolitinis žiedas ir apšiltintas mūrtašis ant laikančiųjų mūro sienų. Šiltinant sienas iš išorės bus apšiltintas monolitinis žiedas, mūrtašis apšiltinamas drauge su stogu, sienų šiltinimas susijungia su stogo šiltinimo sluoksniu.

Įrengiant šildomą mansardą ir norint pasiekti A+ ar A++ energinės klasės parametrus bei išvengti šilumos tiltelių, tarp gegnių iš vidaus yra montuojami du šilumos izoliacijos sluoksniai taip, kad tarp gretimų plokščių nebūtų plyšių, o plokščių siūlės nesutaptų.

Tarp gegnių suklotas akmens vatos sluoksnis, ant gegnių bus montuojamas vandens garų ir oro izoliacijos barjeras bei karkasas vidaus apdailai.

Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas – įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas – pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje. Plėvelės ir oro tarpas – tai sandarumo linijos visose karkasinėse konstrukcijose, todėl ypač kruopščiai turi būti suklotos plėvelės, nepažeistos montavimo metu, tiksliai apskaičiuotas oro tarpo aukštis.

Stogas virš šaltos palėpės

Jeigu po stogu bus šalta palėpė,  tokiu atveju stogas nešiltinamas, racionaliau yra apšiltinti perdangą. Perdangos šiltinimą įrengti paprasčiau, mažesnės medžiagų sąnaudos, prie termoizoliacijos sluoksnio storio nereikia taikyti gegnių aukščio, virš termoizoliacijos galima pakloti vėdinimo ortakius, tačiau ant termoizoliacijos reikia pasidaryti takus vaikščiojimui.

Kaip žinia, šiluma kyla į viršų, todėl perdangos nešildomoje palėpėje apšiltinimo tikslas –  kiek įmanoma mažesni šilumos nuostoliai per šią konstrukciją. Medžiagų sąnaudos ir įrengimo sudėtingumas priklauso nuo to, kokia ir kaip įrengta perdanga:  medinė, suformuota iš sijų, gulekšnių, dvitėjų sijų ar iš gelžbetonio plokštės.

Jeigu perdanga medinė, pirmasis šiltinimo sluoksnis turėtų būti iš apie 50 mm universalios akmens vatos PAROC eXtra. Ant šio sluoksnio klojama vandens garus ir orą izoliuojanti polietileno plėvelė, kurios kraštai užleidžiami apie 10 cm ir suklijuojami lipnia juosta. Šiuo atveju sandarumą turi užtikrinti būtent ši plėvelė, todėl svarbu, kad ji būtų nepažeista, sandariai suklijuotos siūlės. Pagrindinis termoizoliacijos sluoksnis – 350- 500 mm sluoksnis PAROC eXtra (bendras šiltinamojo sluoksnio storis ir sluoksnių skaičius parenkami remiantis skaičiavimais). Ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio dengiama vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS35 arba PAROC WAS 25t arba plėvelė, kuri turi būti atvira difuzijai. Jeigu pati šiltinamoji medžiaga turi specialų sutankintą viršutinį sluoksnį, tada vėjo izoliacijos nereikia. Šiltinimo principas: garo izoliacija – šiltojoje pusėje, vėjo izoliacija – šaltojoje.

  • PAROC WAS 35-30 mm
  • PAROC eXtra (PAROC eXtraplus) 350-550 mm
  • Perdangos sijos
  • Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis
  • PAROC eXtra (PAROC eXtraplus) 50 mm
  • Karkasas apdailos tvirtinimui
  • Vidaus apdaila (gipso kartono plokštė)

Ant gelžbetonio perdangos įrengiama vandens garų izoliacija iš garams nelaidžios plėvelės, ant jos klojami du sluoksniai PAROC eXtra ir vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS 35 arba WAS 25t.

  • PAROC WAS 35 30 mm
  • PAROC eXtra (PAROC eXtraplus) 350-550 mm
  • Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis
  • G/b perdangos plokštė

Smulkesnę šiltinimo eigą ir medžiagas galima pamatyti mazgų brėžiniuose. Brėžiniai yra vienintelė priemonė, leidžianti teisingai pavaizduoti medžiagų „sumuštinį“.

Gyvenamojo pastato mūro sienos šiltinimas ir šlaitinio stogo su šalta palėpe karnizo šiltinimo detalė.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti. Šaltos palėpės temperatūrinis vaizdas turėtų būti toks:

Bendrieji šlaitinio stogo ir šilumos izoliacijos įrengimo principai

Tenka lankytis ne viename objekte ir matyti, kaip klojamos akmens vatos plokštės. Nors šlaitiniame stoge kloti vatos plokštės ne itin patogu, bet reiktų stengtis, kad tarp jų neliktų plyšių.

Tvarkingai suklota termoizoliacinė medžiaga – mažesni šilumos tilteliai ir šilumos nuostoliai.

  • Akmens vatos plokštės turi priglusti viena prie kitos taip, kad neliktų plyšių.
  • Akmens vatos sluoksniai vienas ant kito klojami taip, kad sluoksnių siūlės nesutaptų, skirtingų sluoksnių plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu.
  • Priešvėjinės plokštės turi perdengti universalių plokščių siūles ir glaudžiai priglusti.
  • Šlaitiniuose stoguose akmens vatos plokštės turi būti apsaugotos nuo vėjo ir vandens.

Dažna klaida dengiant šlaitinius stogus – neteisingai panaudojamos plėvelės.  Vandens garų ir oro izoliacinis barjeras yra polietileno plėvelė, kuri užtikrina visišką sandarumą ir visada klojama iš vidinės šiltosios pusės.

Visada prisiminkime, kad difuzinė plėvelė atlieka dvi funkcijas – neleidžia į šiltinimo medžiagą patekti vandeniui iš lauko, bet praleidžia vandens garus iš vidaus, ji taip pat apsaugo nuo vėjo iš lauko pusės.

Hidroizoliacinė plėvelė saugo nuo drėgmės ir vandens patekimo.

Norint užtikrinti hidroizoliacinės plėvelės sandarumą, plėvelę prilaikantį išilginį grebėstą (vadinamą „makaronu“) rekomenduojama ne tik prikalti vinimi, bet ir priklijuoti prie plėvelės. Kodėl to reikia?

Kai plėvelė paklota ant gegnių, tuomet montuojami išilginiai grebėstai ir jie prikalami arba prisukami, taip padarant plėvelėje skyles. Šios skylės padidėja netyčia atsistojus ant grebėsto, bet šito nesimato, nes jos yra po išilginiu grebėstu. Atsakingai dirbantys stogdengiai kojoms pastatyti naudoja papildomas lentas, kurios vėliau nuimamos.

Įrengtame stoge dėl vibracijų, taip pat džiūstant medienai, vinys turi galimybę judėti ir išsikelti, palikdamos tarpelį tarp gegnės ir išilginio grebėsto. Jeigu į konstrukciją patenka vandens, jis „suranda“ išilginio grebėsto tvirtinimo metu padarytą vinies skylę, prateka pro tą tarpelį ir taip pasiekia šilumos izoliacijos sluoksnį, o ilgainiui ir vidaus apdailą. Norint to išvengti rekomenduojama išilginius grebėstus prie plėvelės priklijuoti naudojant specialius klijus arba dvipusę lipnią juostą.  Šios priemonės ne tik neleidžia vandeniui prasiskverbti pro vinies padarytą skylę, bet ir apsaugo plėvelę nuo plyšimo po išilginiu grebėstu.

Kiekvienas pastatas ir stogas yra savotiškai unikalus, nes retai kada naudojami visiškai standartiniai sprendimai, bet, žinant bendrus principus, lengviau rasti sprendimą ar klausti specialisto patarimo.

Parengta pagal UAB „PAROC“ informaciją, ASA.LT ir gamintojų nuotraukos bei brėžiniai

DALINTIS

KOMENTUOTI