Šildymo sistemos įrengimas

Šildymo įrengimas, kaip apskaičiuoti reikiamą šildymo galingumą, šildymo įrangos, šildymo katilų pasirinkimas, galios skaičiavimas

50
sildymo sistemos irengimas
Šildymo sistemos įrengimas
5 (100%) 1

Šildymo sistemų technologijos  per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius. Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu.  Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų. Išaugo šildymo sistemų automatizavimo svarba.

Šilumos poreikio skaičiavimas

Šildymo sezonas Lietuvoje trunka vidutiniškai apie 190 dienų. Privataus namo savininkai dažniausiai kiek paankstina sezoną ir  baigia jį vėliau, tad susidaro apie 200 šildymo dienų. Tačiau ir šiltuoju metu šilumos energija naudojama karšto vandens ruošimui.

Tikslus šilumos energijos poreikio skaičiavimas  susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W) . Pagrindinė formulė:

šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas;

Sumuojami skirtingų parametrų nuostoliai per atitvaras, taip pat naudojama dar daugiau išorinių parametrų. Bendrai A klasės pastato projektavime šilumos praradimams apskaičiuoti naudojama apie 600 formulių.  Skaičiavimo metodika gana sudėtinga, ji išdėstyta  Statybos techniniame reglamente – STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”.

Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti  galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:

D  klasė –  vidutinis energijos poreikis….   W m2  x 200 šildymo dienų =  –   kWh metai,
C – vidutinis energijos poreikis….   W m2  x200 šildymo dienų =

B –  vidutinis energijos poreikis  130  W m2  x200 šildymo dienų =  26 000 kWh metai,

A- vidutinis energijos poreikis   60  W m2  x200 šildymo dienų =   12000    kWh metai,

A+ vidutinis energijos poreikis   45  W m2  x200 šildymo dienų =    9000    kWh metai,

A++ – vidutinis energijos poreikis  35  W m2  x200 šildymo dienų =    7000 kWh metai,

Norint suskaičiuoti tiksliau, įvedama daugybė įvairių koeficientų, paklaidų ir rodiklių.

Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Pagrindiniai  šilumos nuostoliai patiriami vėdinimui. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų.  Didelio sandarumo pastatuose, jau pradedant B klasės pastatais, ir kyla didžiausios problemos dėl vėdinimo. Jei pastatas įrengiamas be priverstinio vėdinimo, patalpose labai pablogėja gyvenimo sąlygos, kaupiasi drėgmė, susidaro sąlygos atsirasti pelėsiui. Aktyvinant natūralią ventiliaciją prarandama šiluma. Todėl,  norint palaikyti rekomenduojamas higienos normas, tapo būtinybe įrengti vėdinimą su šilumogrąža. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama,  net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui.  Šiluma grąžinama naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Į šildymo sąnaudas įskaičiuojamas ir karšto vandens poreikis. Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir dažnai net gyventojų lyties. Paprastai moterys vandens sunaudoja daugiau. Komfortiškai gyvenant per mėnesį žmogus sunaudoja apie 2- 3 m3 karšto vandens. Vidutiniškai paruošti  1 m3 karšto vandens sunaudojama apie 50 kWh energijos.  Tačiau karšto vandens ruošimui sunaudojamos energijos kiekis gali kisti priklausomai nuo pradinės ir palaikomos temperatūros, nuo sistemoje patiriamų nuostolių. Naudojant 2 m3/ mėn. vandens 1 žmogui, reikės  apie 1200 kWh šilumos energijos per metus.

Iš šių kiekių skaičiuojant galima atimti žmogaus, gyvūnų ir buitinių prietaisų sukuriamą šiluminį srautą. Žmogus sukuria apie 80 W šilumos srautą, panašiai tiek pat buitiniai prietaisai. Per metus 4 žmonės generuoja 80 x 4 žm x 12 val x 200 dienų / 1000  = 768 kW.

Dar daugiau paklaidų skaičiuojant šilumos poreikį atsiranda dėl saulės pritekių. Bendras šilumos energijos poreikis gali kisti priklausomai nuo langų krypties, reljefo, langų kiekio ir ploto. Saulės pritekiai A – A++ klasės namuose gali sudaryti apie 10 – 15  procentų šilumos energijos kiekio.

Tik atsižvelgiant į bendrą rodiklių visumą apskaičiuojamas reikalingas šilumos energijos poreikis ir išlaidos. Internete klaidžiojančios šilumos poreikio skaičiuoklės suteikia tik apytikslį vaizdą. Projektuojant pastatą ar individualų namą verta nepagailėti pinigų ir samdyti pastatų energinio sertifikavimo ekspertą, kuris tiksliai suskaičiuotų šilumos energijos šildymui ir karšto vandens ruošimui poreikius. Tokie skaičiavimai neleis permokėti už šildymo sistemos įrangą. Energinio efektyvumo ekspertas gali patarti ne tik dėl reikiamo šildymo prietaiso galingumo, bet ir šildymo tipo. Šildymo tipas yra ne tik prietaisas ir kuro sąnaudos, bet ir įrengimo bei eksploatacijos  sąnaudos. Neužmirštant ir eksploatacijos komforto.

Šildymo įrangos galingumo skaičiavimas

Anksčiau būdavo grubiai skaičiuojama, kad 10 kvadratinių metrų plotui reikia 1 KW galingumo šildymo įrangos. Tai buvo beveik teisinga C ir žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatams, kuriuose vidutiniškai per metus sunaudojama apie 180 – 250 kWh/m2.

Energiškai efektyvesniems būstams reikia tikslesnių skaičiavimų.  Maksimaliam šildymo galingumui apskaičiuoti verta imti šalčiausią ( -20 laipsnių C) vėjuotą dieną (įvedant didesnį patalpose keičiamo oro kiekį).  Vėjas padidina energijos praradimus, ypač jei neužtikrintas sandarumas.

Norint apskaičiuoti reikalingą šildymo prietaiso galią, iš praktikos dominuoja tokie skaičiai:

D – C  klasės pastatams – maksimalus galingumas 1 kW – 5-7 m2, vidutinis – 10 m2
B klasės – maksimalus galingumas 1 kW  – 10-15 m2, vidutinis 20 – 30 m2
A ir aukštesnės klasės pastatuose maksimaliai reikia  apie 1 kW – 18 -20 m2 šildomam plotui,  vidutiniškai 1 kW pakanka sušildyti 35 – 45 m2 ploto.

Šildymo galios skaičiuoklėse pagal apšildomą plotą dažniausiai imamas standartinis 2,5- 2,7 metrų aukštis. Aukštesnėms patalpoms reikia įvesti koeficientą, nes didėja šildomas tūris. Dažniausiai koeficientas gaunamas  faktinį  aukštį dalinant iš 2,5 = koeficientas.

Ar pirkti maksimalaus galingumo krosnelę, šildymo prietaisą? Kai dažniausiai bus naudojama tik pusė ar net mažiau  galingumo?  Tai klausimas, į kurį galima atsakyti tik pastato šildymo poreikius apskaičiavus tiksliai.

Kadangi dažniausiai tokie poreikiai tiksliai neskaičiuojami, išeitimi tampa kelių šildymo prietaisų įrengimas. Saulės energija, kai kurie šilumos siurbliai beveik nepanaudojami debesuotomis ir  šalčiausiomis dienomis. Privačiame  name praverčia archaiškas židinys. Tai priemonė sugeneruoti papildomas kW šalčiausiomis dienomis. Nors modernius židinius sunku pavadinti archaika. Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos  sistemą. O kur dar natūralios ugnies jaukumas šaltą ir tamsų vakarą.
Periodinio veikimo kieto kuro katilai negali būti naudojami mažiau kaip 50 procentų galios dėl neekonomiškai naudojamo kuro.

Šildymo tipo parinkimas

Bendrai Lietuvoje yra apie pusę milijono privačių namų ir apie 38 000 daugiabučių. Daugiabučiuose daugiausia  naudojama centralizuoto šildymo sistema. Privačiuose namuose įrengtos kieto kuro katilinės, dujiniai šildymo katilai.  Didžioji individualių namų dalis yra sovietinių laikų, D- C klasės energetinio efektyvumo.  Tokiuose namuose lieka naudoti pigią šiluminę energiją gaminančius kieto kuro katilus, granulinius katilus.

Sovietinius namus gana sunku paversti į aukštesnės kaip B klasės namus, nes yra  daugybė neišsprendžiamų ar brangiai išsprendžiamų sandarumo ir šilumos tiltelių problemų. Be to, privačių namų modernizavimas, ypač regionuose,  vyksta gana lėtais tempais. Per metus, tikėtina, kad atnaujinama apie 15 000 namų.  Šiems namams išlieka  didesnės galios šildymo įrangos poreikis. Pavyzdžiui, kieto kuro katilai.

Valstybinės programos gana mažai remia privačių namų atnaujinimą, per metus skiriama lėšų  iki 1000 namų atnaujinimui.

Energiškai efektyvių ir modernių privačių namų per metus pastatoma apie 4000 – 6000. Gana didelė jų dalis pasiekia A ir aukštesnes klases. Juose galima naudoti daugybę šiuolaikinių šildymo ir vėdinimo/rekuperacijos sistemų. Taip pat didelį efektą duoda šildymo sistemų automatizavimas.

Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:

Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina. Žinodami apytiksliai reikalingą energijos kiekį, galime numatyti metines išlaidas kurui.
Kuro gavimo ir laikymo sąlygos. Turime įvertinti, kiek kainuos, pavyzdžiui, dujų atvedimas. Įvertinamos sąlygos laikyti malkas ar granules ar dujų/skysto kuro talpą. Turime įvertinti, kiek naudingo ploto teks panaudoti katilinei. Plotas, jo įrengimas taip pat kainuoja ir galbūt jį galima panaudoti efektyviau ar iš viso atsisakyti projektavimo metu.

Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina. Vertinti reikėtų ne tiek vienkartinio įsigijimo kainą, bet susidėvėjimą per eksploatacijos laikotarpį. Turime taip pat įvertinti papildomus eksploatacijos kaštus. Išsiaiškinti, kiek kainuoja katilo priežiūra, kas kiek laiko atlikti jo priežiūros darbus, kiek kainuos kamino valymas, eksploatacija.

Šildymo įranga

Šildymo tipų yra labai daug. Net ir įrengimo būdų yra labai daug.

Šilumos generatorius (katilas, elektros radiatoriai) kurą ar elektros energiją paverčia į šiluminę energiją. Energetinių išteklių kaina ir efektyvumas yra skirtingi. Žinodami kiek kainuos pagaminti 1kW su skirtingomis kuro ar energijos rūšimis bei žinodami bendras energijos sąnaudas būstui ir vandeniui,  galite paskaičiuoti kasmetines išlaidas. Tačiau tai nėra vienintelis šildymo būdo pasirinkimo kriterijus, nes papildomai reikia įvertinti šilumos generatoriaus ir jo įrengimo kainą, eksploatacijos laiką (susidėvėjimo nuostolius per metus) bei papildomos įrangos kaštus. Pavyzdžiui, tiesiogiai skaičiuojant energijos išlaidas, atrodytų, elektrinis šildymas būtų brangiausias. Tačiau jam nereikia šilumos tiekimo sistemos, ir aukštos energinės klasės namams, kuriems apšildyti nereikia daug energijos, tai gali būti visai priimtinas sprendimas.

Katilinė neįsivaizduojama be šilumos kaupiklio – akumuliacinės talpos. Ypač ji svarbi trumpai veikiantiems katilams, tokiems kaip kieto kuro katilas. Užkrovus malkų jos sušildo vandenį akumuliacinėje talpoje ir iš čia karštas vanduo, tiekiamas į sistemą palaipsniui aušta, atiduodamas šilumą patalpose per gerokai  ilgesnį nei malkų degimo laiką ar jei būtų sušildyta tik sistema. Be to, akumuliacinė talpa sureguliuoja ir šilumos pateikimo tolygumą. Modernesnėse sistemose šilumos kaupiklis gali akumuliuoti pigesnio laikotarpio energiją. Pavyzdžiui, dienos metu sukauptą iš saulės kolektorių ar fotoelementinių saulės baterijų šilumą atiduoti nakties metu. Arba pigesnio naktinio tarifo  elektros energijos pagamintą šilumą naudoti dienos metu.

Į patalpas šiluma patenka keliais būdais. Labiausiai paplitęs šilumos perdavimas per skysčio (dažniausiai vandens) pripildytus vamzdžius. Kiek rečiau šilumos perdavimui naudojami ortakiai. Vamzdynai, reguliavimo dalys ir jų  įrengimas yra viena iš brangiausių šildymo sistemos dalių.

Moderniame name atskiroms patalpoms įrengiami atskiros cirkuliacijos vamzdynai. Šildymo sistemos vamzdžiai suvedami į kolektorius, kuriuose gali būti rankinis arba automatinis reguliavimas. Šilumos srautą reguliuoja balansavimo vožtuvai. Šilto vandens srautą reguliuoja cirkuliacijos siurbliai. Slėgis sistemoje reguliuojamas naudojant išsiplėtimo indą.

Automatinis šildymo reguliavimas labai smarkiai padidina komfortą būste ir turi įtakos energijos taupymui. Dažniausiai šildymo automatika būna viena iš namo valdymo dalių.  Šildymas valdomas kartu su vėdinimu, žaliuzėmis, kurios dienos metu atveria kelią saulės patekimui.

Kieto kuro katilas

Šildymas kietu kuru išlieka aktualus daugybei senesnių, mažo energinio efektyvumo namų. Kietas kuras vis dar yra pigiausia kuro rūšis, taip pat pats katilas yra viena iš mažesnių pirminių investicijų. Dažniausiai senas kieto kuro katilas keičiamas nauju rekonstruojant katilinę. Jei vis dar naudojamas senas katilas jį verta keisti vien dėl gaunamos paramos.

Modernūs kieto kuro katilai turi aukštesnius naudingo veikimo rodiklius, tai yra, su tuo pačiu kuro kiekiu energijos pernešėjui pateikia  didesnį šiluminės energijos kiekį.
Kieto kuro katilai kūrenami malkomis, anglimis, medžio pjuvenų ar durpių briketais. Kiek kitokia yra granulinių kuro katilų konstrukcija.

Pačių kieto kuro katilų korpusai gaminami iš ketaus arba plieno. Didesnė katilo kaina dažniausiai reiškia aukštesnę kokybę, geresnį kuro sudegimą ir efektyvumą. Storasieniai plieninio korpuso kieto kuro katilai nėra prasteni nei ketiniai kieto kuro katilai. Tačiau plonasieniai plieninio korpuso katilai veikiami rūgštaus kondesato gana greitai surūdyja ir prakiūra.

Aukštesnio efektyvumo yra dujų generaciniai katilai. Paprastame kieto kuro katile vykstant degimui išsiskiria degios dujos, kurios pasišalina per dūmtraukį. Dujų generaciniame katile išsiskiriančios degios dujos patenka į antrinio degimo kamerą. Tokių katilų naudingo veikimo koeficientas siekia apie 90 procentų.

Modernūs kieto kuro katilai į dūmtraukį išleidžia atvėsusius dūmus. Tokie dūmai kondensuojasi ant dūmtraukio sienelių. Rūgštus kondensatas ardo sieneles. Todėl, jei keičiate seną katilą į modernesnį, reikia keisti ir kaminą. Bene atspariausi kondensatui yra kokybiški keraminiai kaminai.

Technologijoms ištobulėjus rinkoje atsirado kombinuotų kieto kuro ir granulinių katilų, kurie yra tarsi du viename. Labai patogu, kad esant galimybei galima kūrenti malkomis, o išvykstant įstatyti arba įjungti granulių degiklį – ir taupu, ir patogu. Kombinuotais čekiškais ir kitų gamintojų katilais prekiauja UAB “Technika jums”, universalūs kombinuoti kieto kuro katilai gali būti su stacionariais arba įstatomais granulių degikliais.

kieto kuro katilas
Kieto kuro katilas efektyviausiai veikia kai dirba  ne mažesniu nei 50 proc. pajėgumu. UAB “Technika jums” specialistai parenka reikiamos galios katilus ir neperša galingesnių nei reikia pagal namo poreikius.

Kieto kuro katilai yra ne nuolatinio, periodinio veikimo. Todėl jie turėtų būti parenkamai kiek didesnio galingumo nei yra maksimalus pastato šilumos poreikis (apie 1,2 – 1,3 karto). Kieto kuro katilai labiau tinkami D, C, B klasės pastatams. Juos kiek sunkiau reguliuoti nei kitą šildymo įrangą ir kuras geriausiai sudega kai katilas dirba ne mažesniu kaip 50 procentų pajėgumu.

Granuliniai katilai supaprastino kieto kuro katilų naudojimą. Granulinis katilas turi granulių konteinerį, iš kurio į pakurą  paduodamos granulės. Tai leidžia pailginti kuro užkrovimo tarpus Konteineris papildomas kas 2 – 3 dienos. Įsigijus granulinį katilą su pelenų nupūtimu sumažėja priežiūros poreikis.

Šildymas židiniu dažniausiai naudojamas kaip papildomas. Modernūs židiniai turi aukštą naudingumo koeficientą, gali šildyti skystą energijos pernešėją. Tačiau dažniausiai šildomas oras, kuris ortakiais gali būti nukreipiamas į kitas patalpas. Kaip pagrindinis šilumos šaltinis židinys gali būti aukšto energinio efektyvumo pastatuose.

Visi kieto kuro katilai degindami kurą sunaudoja daug oro deguonies. Todėl patalpose turi būti pakankamas oro pritekėjimas, iki katilų, židinių, krosnelių reikėtų atvesti atskirą ortakį iš lauko.

Dujinis šildymas

Dujinis šildymas populiarėja dėl bene mažiausios pradinės investicijos į katilą ir eksploatacijos patogumo. Dujinis katilas greitai reaguoja į temperatūros pokyčius. Didžiausias dujinio šildymo trūkumas – tai ne visur ateinantis gamtinių dujų vamzdis, svyruojanti dujų kaina.  Individualiai atsivesti dujų vamzdį kainuoja daug. Alternatyva gali būti suskystintų dujų talpyklos. Nors su talpykla smarkiai išauga pirminės investicijos, talpyklai reikia sklypo, didesni saugos reikalavimai.

Šildymas elektra

Nors elektra gana brangi, tačiau aukšto energinio efektyvumo name jos labai daug nereikės. Didžiausi sutaupymai yra pirminėje investicijoje. Pakanka įsigyti radiatorius ir pajungti į bendrą elektros tinklą. Atkrenta katilinės, kuro saugyklos, šilumos perdavimo sistemos įrengimo kaštai.

Elektrinių šildytuvų yra keli tipai. Įprastiniai tepaliniai radiatoriai, konvekciniai šildytuvai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Plačiau apie infraraudonųjų spindulių šildytuvus ir šildymo principą.

Naudojamas elektrinis grindinis šildymas. Tai tiek kaitinimo elementų grindinis elektrinis šildymas, tiek infraraudonųjų spindulių grindinis šildymas.

infraraudonuju-spinduliu-sildymo-plokste
Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštė primena dekoro elementą.

Infraraudonųjų spindulių plokštės gali tapti kambario dekoro elementu. Jos gaminamos kaip paveikslai, fototapetai. Infraraudonasis šildymas yra vienas iš efektyviausiai naudojančių elektros energiją. Šildytuvo skleidžiami infraraudonieji spinduliai šildo jų kelyje pasitaikančius objektus, nuo jų šiluma sklinda toliau. Ypač tinka didesniam kambariui šildyti.

Elektrinis šildymas itin patogus dėl paprasto automatizuoto valdymo, saugumo, paprastumo eksploatacijoje. B klasės pastate verta kombinuoti su kitu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, židiniu, šilumos siurbliu, saulės baterijomis. Lyginant su kitais šildymo būdais bus konkurencingas naudojant A ir aukštesnės klasės  namuose.

Šilumos siurbliai

A ir aukštesnės klasės namui šildyti Skandinavijos šalyse naudojami šilumos siurbliai. Šilumos siurbliai naudoja ore, grunte ar vandenyje esančią šilumos energiją.  Šilumos siurblių yra keletas tipų:

Pirmieji Lietuvos rinkoje atsirado geoterminiai šilumos siurbliai. Jie ima šiluminę žemės energiją ir ją koncentruoja patalpų ar vandens šildymui. Tai aukščiausio efektyvumo šilumos siurbliai. Tačiau jiems įrengti reikia nemažų pirminių investicijų – vamzdynų žemėje ar gręžinių.

Pakankamai efektyvus yra ištraukiamo oro šilumos siurblys. Jis naudoja iš patalpų šalinamo oro šiluminę energiją.   Tuo pačiu jis atlieka rekuperatoriaus funkcijas. Žiemą šildo, vasarą gali vėsinti, šildo vandenį.

Kita energiškai efektyviuose tinkamų šildymo tipų yra naujos kartos  šilumos siurbliai oras oras ir oras vanduo, jie naudoja aplinkos oro šiluminę energiją. Pradinė investicija gana nedidelė, gana nedidelių gabaritų įranga montuojama patalpoje arba lauke.

Svarbiausias bet kurio šilumos siurblio rodiklis yra vidutinis metinis arba sezoninis efektyvumo koeficientas (SCOP), parodantis, koks per metus, esant įvairioms oro sąlygoms, yra šilumos siurblio sunaudotos elektros energijos ir išgautos šilumos energijos santykis.

silumos siurblysŠvedijos NIBE ištraukiamo oro šilumos siurblių sezoninis efektyvumas yra vienas aukščiausių rinkoje, šie siurbliai populiarūs Skandinavijos šalyse. Įmonės atstovas Lietuvoje – UAB “Ekoklima”.

Fotoelementų elektrinės ir saulės energijos kolektoriai

Fotoelementai paverčia šviesos srautą į elektros srautą. Gautas elektros srautas gali būti naudojamas šildymui, šilumos siurblio darbui, vandens šildymui. Problema, kad daugiausiai elektros pagaminama vasarą, žiemą, kai reikia energijos šildymui daugiausia, jos pagaminama mažai. Geras perspektyvas saulės moduliams suteikė galimybė atiduoti perteklinę elektrą pasaugojimui skirstomiesiems tinklams, žiemą ją susigrąžinant.

Plačiau apie saulės elektrinės įrengimą bei saulės modulių technines charakteristikas, rašoma straipsnyje “Saulės elektrinė verslui”.

Dabar, kol dar subsidijuojama dalis saulės elektrinės įrengimo kaštų, ši energijos rūšis, tinkama ir šildymui, populiarėja ir, turint omenyje žaliąjį Europos kursą, matyt, taps, vyraujančia.

Išsamiau apie atskiras šildymo rūšis galite paskaityti šiuose straipsniuose:

Kieto kuro katilai

 

 

DALINTIS

KOMENTUOTI