Rozečių ir jungiklių montavimas

17609

4 (80%) 30

Kaip teisingai sumontuoti kištukinius lizdus (rozetes) ir jungiklius.

Rozetės įstatymas turint tinkamus įrankius yra visai nesudėtingas darbas. Svarbu laikytis darbo taisyklių ir naudoti kokybišką instaliacinę įrangą: kištukinius lizdus ir jungiklius.

Elektros instaliacijos projektas

Jungiklių ir rozečių išdėstymas neatsiejamas nuo bendro patalpų išplanavimo bei susietas su elektros laidų išdėstymu. Pirmiausia daromas patalpų, baldų ir buitinės technikos išdėstymo projektas. Tada galime numatyti rozečių ir jungiklių vietas ir pagal tai optimaliai suprojektuoti laidų pravedimą. Yra keli svarbūs niuansai, į kuriuos verta atsižvelgti:

Daug energijos naudojantys prietaisai (skalbyklė, indaplovė, rekuperatorius, elektrinė krosnelė) turėtų turėti atskirą elektros liniją;
Drėgnose patalpose esančiai įrangai riekėtų naudoti saugiklius su nuotėkio rele. Nors pastaruoju metu saugiklis su nuotėkio relė naudojamas ne tik drėgnose patalpose;
Atstumas nuo rozetės iki elektros prietaiso turėtų būti kaip galima mažesnis;
Stenkitės išvengti prailgintuvų ir patalpoje numatykite didesnį kiekį rozečių kiekvienam stacionariam elektros prietaisui ir jo priedui (televizorius, pastatomas šviestuvas, kompiuteris, monitorius, priedeliai);
Numatykite optimalius atstumus kilnojamiems elektros prietaisams (dulkių siurblys) bei parinkite vietas, kurių neužstatys baldai ir bus patogu prieiti;
Apšvietimo ir jėgos elektros linijos turėtų būti atskiros;
Jungikliai išdėstomi nuleistos rankos delno aukštyje;

Ypatingų reikalavimų laidų pravedimui, rozečių ir jungiklių vietos parinkimui nėra. Montavimą reguliuoja „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės“. Laidai ir kabeliai montuojami instaliacinėse zonose. Tai daroma tam, kad būtų žinoma, kur eina laidai, kad jie nebūtų pažeisti gręžiant, įsukant laikančiuosius elementus. Horizonatalios instaliacijos zonos plotis turėtų būti 30 cm, vertikaliosios – 20 cm. Apačioje horizontalioji zona prasideda 15 ir 90 cm atstumu nuo grindų, viršuje – 15 cm nuo lubų. Į šias zonas montuojami kištukiniai lizdai, jungikliai ir atšakos dėžutės. Vertikaliosios instaliacijos zonos įrengiamos ne mažiau kaip 10 cm nuo langų, durų angų ir patalpos kampų.

Moduliniai skydeliai (saugiklių dėžė) moderniame name yra gana dideli. Dažnai iš vieno aukšto susiveda dešimtys saugiklių. Todėl dažniausiai, jei patalpos per kelis aukštus, saugiklių dėžė montuojama kiekviename aukšte atskirai.

Projektuojant elektros instaliaciją dažniausiai pasitaikančios klaidos yra:

Neteisingai numatoma kištukinių lizdų vieta, vėliau pasirodo, jog toje vietoje reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai;
Neįvertinamas rozečių kiekis;
Kabelių linijai padaromos per didelės apkrovos;

Laidų ir kabelių parinkimas pastato instaliacijai

Praktiškai visų šiuolaikinių kabelių gyslos yra varinės. Variniai kabeliai gali būti lankstūs ir kieti. Kieti dažniau naudojami montuoti ant mūro sienos, lankstūs – karkasinėse konstrukcijose.

Skiriasi ir kabelių izoliacija. Potinkiniams elektros kabeliams pakanka vieno izoliacinio sluoksnio, jie būna plokšti. Mediniame name, medinėje ar kitokioje karkasinėje konstrukcijoje naudojami kelių izoliacijos sluoksnių kabeliai. Vidinis kabelio izoliacijos sluoksnis būna nepalaikantis degimo. Dažniausiai tai apvalūs elektros kabeliai.

Kabelio išlaikomos apkrovos priklauso nuo varinės gyslos skerspjūvio. Jis skaičiuojamas kvadratiniais milimetrais. Privačiame name dažniausiai naudojami 1,5 ir 2,5 kv. mm laidai. 1,5 kv.mm laidai naudojami apšvietimo instaliacijai. Rozetės jungiamos naudojant 2,5 kv.mm laidus. Tačiau gali būti naudojami ir didesnio skersmens laidai, jei numatomi prietaisai reikalaujantys didesnės galios – elektrinės viryklės, orkaitės, elektrinės krosnelės, vandens šildytuvai.

Renkantis laidus dažniausiai daromos klaidos:

Pasirenkamas netinkamos galios kabelis;
Pasirenkamas kabelis su netinkama izoliacija;

Laidų ir kabelių pravedimas

Tinkuojamoje sienoje laidai tvirtinami prie mūro ir vėliau užtinkuojami. Jau esančiame tinko sluoksnyje išfrezuojami kanalai laidams, laidai pritvirtinami ir užtinkuojami. Kanalai fornuojami tinko vagapjovėmis (frezomis). Modernios frezos turi pajungimą prie dulkių siublio ir darbo metu susidaro minimalus dulkių kiekis. Taip pat kabeliai gali būti pravesti po grindimis ar išoriniais kabelių kanalais.
Gipskartonio konstrukcijoje laidus geriausia pravesti tarpe tarp garo izoliacijos ir gipskartonio. Tai apie 5 cm tarpas, kuriame pravedami laidai ir sudedamos instaliacinės dėžutės nepažeidžiant garo izoliacinės plėvelės. Tai itin svarbu siekiant sandarumo ir aukšto energinio efektyvumo. Uždėjus gipskartonio plokštes iškišami laidų galai, ant kurių markeriu pažymima jų priklausomybė. Tai padės atsirinkti „galus“ jungimo vietose.

Dažniausios problemos pravedant kabelius:

Kabelius praveda ne elektros montuotojai, pamirštama pažymėti, kokiam tikslui skirtas kabelis. Vėliau testavimas užima daug laiko, susidaro papildomų išlaidų;
Montavimo metu nupjaunamas laido galas su pažymėjimu ir pamirštama pažymėti iš naujo;
Elektrikai karkasiniame name prastai izoliuoja laidų išėjimus per garo izoliacinę plėvelę. Taip prarandamas sandarumas, nuo kurio itin daug priklauso energetinis efektyvumas. Išėjimams sandarinti naudojamos specialios tarpinės;
Dar blogiau, jei elektrikai praveda naujus laidus tiesiogiai pragręždami karkasinę konstrukciją jau uždėjus apdailos plokštes. Problemą iš dalies galima išspręsti purškiant į galimo pažeidimo vietą montavimo putas;

Instaliacinės dėžutės montavimas

Instaliacinės dėžutės montavimas mūre – kruopštumo reikalaujantis darbas. Ertmė, kurioje įstatoma dėžutė, turi būti pilnai užpildyta. Tai ne tik dėl patikimo įtvirtinimo, bet ir dėl sandarumo. Skylėto mūro sienoje padarytos angos gali susisiekti su angomis, išeinančiomis į išorę. Pridėjus prie tokių rozečių anemometrą, matomas padidėjęs patenkančio į vidų oro srautas, jaučiamas pūtimas per rozetes. Meistrai rekomenduoja ertmę sienoje užpildyti gipsinio tinko skiediniu ir tada įstatyti instaliacinę dėžutę. Kai kuriais atvejais galima naudoti izoliacines putas, tačiau prieš tai mūro sienoje įtvirtinus instaliacinę dėžutę inkaruotais medvaržčiais.

Gipskartonio sienoje instaliacija daug paprastesnė. Specialios instaliacinės dėžutės gipskartoniui turi prisispaudžiančius ir dėžutę įtvirtinančius sparnelius. Prieš dedant dėžutę išlaužiamos skylės laidams. Tam dėžutėse numatytos specialios zonos su plonesniu plastiku. Garso izoliacijai padidinti daromos specialios dėžutės iš gipskartonio. Pagerinti garso izoliaciją galima įpuškus montavimo putų. Tik neužmirškite prieš tai įpurkšti vandens.

Instaliacinė dėžutė pritvirtinama prie gipskartonio iš išorės prisukamais lapeliais.

Gipskartonio kraštai apipjaunami, kad įsistatytų instaliacinė dėžutė.

Pagrindinės instaliacinės dėžutės montavimo klaidos:

Instaliacinės dėžutės kraštai nesulyginti su siena. Vėliau bus problemų montuojant rozetės ir jungiklių apvadus.
Montuojant kelias rozetes ar jungiklius, instaliacinės dėžutės nesudedamos viena linija. Vėliau bus sunkiau sujungti mechanizmus ir pritaikyti apvadus. Nors, jei nėra didelių nukrypimų, tai galima sureguliuti mechanizmų įdėjimo metu. Taip pat sprendžiama naudojant tarpusavyje jungiamas instaliacines dėžutes.
Gręžiant skylę instaliacinei dėžutei gipskartone suplėšoma garo izoliacija, jei ji priglausta prie gipskartonio.

Vienas iš sunkiausių atvejų – instaliacinių dėžučių sumontavimas plytų sienoje. Sunkiausia sulyginti dėžutės ir sienos paviršių.

Kištukinių lizdų (rozečių) ir jungiklių mechanizmas

Po visų paruošiamųjų darbų rozečių montavimas – linksmiausias darbas. Ypač jei naudojami patogūs mechanizmai. Daugybės meistrų pagyrimų susilaukia JUNG produkcija. Naujausiuose JUNG kištukiniuose lizduose yra daug patobulinimų, nuo sudėtingų iki, atrodytų, smukmenų, tačiau jos labai palengvina elektrikų darbą.

Didelis JUNG mechanizmų privalumas – tai patikimas laidų griebiklio mechanizmas. Jis patogesnis ir patikimesnis už prisukamą jungimą. Laido jungimas su griebikliu užima 2- 3 kartus mažiau laiko, jis neišsiderina eksploatacijos laikotarpiu. Tuo tarpu naudojant prisukamą mechanizmą, elektrikai rekomenduoja kas keletą metų jį iš naujo priveržti.

JUNG rozetės mechanizmas su laido griebikliu. Lengvai įsistato, patikimai įsitvirtina. Toks pat laidų tvirtinimo būdas naudojamas ir JUNG jungikliuose.

Norint ištraukti laidą, įspaudžiamas laikiklis.

Atrodytų, smulkmena – įkirtimas rozetės mechanizmo šone. Tačiau tai labai palengvina jungiant tarpusavyje du mechanizmus. Dešiniojo mechanizmo viršuje matoma rodyklė su užrašu 15. Tai matuoklė, rodanti, kiek nuo laido turi būti nuimta izoliacija.

Kištukinių lizdų (rozečių) ir jungiklių mechanizmų montavimas

Laidai, kuriuos naudosime, turi standartinį spalvinį žymėjimą. Ruda spalva žymimas laidas, kuriuo tekės srovė (fazė). Mėlyna spalva žymimas neutralus laidas. Geltona su žalia juostele – įžeminimo laidas.

Atjungus srovę nukerpamas reikiamo ilgio kabelio galas. Dažniausiai meistrai palieka apie 10- 15 cm kabelio galą. Apie 8-10 cm nuimama pagrindinė kabelio izoliacija. Laidui nuimama 15 mm izoliacijos. Greičiausiai, tiksliausiai ir mažiausiai pažeidžiant varinį laidą tai padaroma su specialiomis replėmis.

Prilaikome tvarkomą laidą ir kiek įspaudus replėmis įzoliaciją ją nutraukiame. Replės turi reguliavimo mechanizmą, kuris leidžia jas pritaikyti skirtingo skersmens laidams. Tiksliai atitaikius visiškai nepažeidžiamas varinis laidas, kas dažniausiai atsitinka naudojant pjaunančius įrankius.

Laidai įdedami į jungiklio griebiklį. Likę laidai sujungiami ir įstumiami į instaliacinę dėžutę. Šiam darbui labai praverčia ilgasnapės replės. Dedame mechanizmą į dėžutę kiek atlaisvindami įtvirtinančius sparnelius. JUNG komplektacijoje sparneliai tarpusavyje sutraukiami gumine juostele. Tai leidžia nesunkiai sutalpinti juos į dėžutę.

Naudojant gulsčiuką tiksliai nustatome horizontalią rozetės padėtį. Reguliuojant varžteliai prisukami tiek, kad panaudojus šiek tiek jėgos rozetė pasislinktų, tačiau atleidus negalėtų grįžti į pradinę padėtį. Sureguliavus varžeteliai prisukami tvirtai. Po to prisukami laikančiųjų sparnelių varžtai.

Klaidos montuojant jungiklių ir rozečių mechanizmus:

Užmirštama atjungti srovę tvarkant laidus. „Perkandus“ laidus, kuriais teka srovė, praktiškai visada sulauksite trumpo sujungimo. O nuimant izoliaciją, gausite per nagus. Ar teka elektros srovė, tikrinama atsuktuvu – srovės indikatoriumi. Esant srovei užsidega viduje esanti lemputė.
Patikrinamas tik fazinis laidas. Kartais supainiojus gali būti „užmaitintas“ kitas laidas.
Montuojant nuimami įtvirtinimo sparneliai, paliekant įtvirtinimą tik varžteliais.

Jungiklio ir rozečių apvadų tvirtinimas

Jei viską padarėte gerai, su mechanizmo įmontavimu apvadų pritvirtinimas bus juokų darbas. Čia daugiau rūpesčių sukels dizaino parinkimas. Ypač, jei renkatės JUNG kištukinius lizdus ir jungiklius. Ne dėl to, kad nėra iš ko rinktis, o dėl to, kad pasiūla tokia didelė, viskas taip patrauklu, kad sunku išsirinkti. Galima rinktis tos pačios spalvos apvadą ir jungiklio klavišus. Galima derinti skirtingų spalvų apvadus ir jungiklio klavišus. Rozečių apvadai paprastai parenkami tokie patys kaip ir jungiklių apvadai.

Amžina klasika – balti apvadai ir baltas didelis jungiklio klavišas. JUNG pasiūlė paplonintą apvado dizainą, todėl jungiklis atrodo daug elegantiškiau. LS 990 jungiklių serija.

Juoda – balta variantas: baltas elegantiškas apvadas ir tamsus jungiklio klavišas.

Žalvarinis jungiklis iš LS 990 serijos. JUNG kolekcijoje yra ne tik aukso imitacijos, bet ir tikro aukso dulkėmis padengtų jungiklių.

Stikliniai jungiklių apvadai – vieni iš populiaresnių modernaus dizaino būstuose. JUNG turi stiklinių rėmelių kolekciją „A creation“ su platesniu rėmeliu. Plačios galimybės derinti rėmelių ir klavišų spalvas.

Veidrodinis jungiklio rėmelis tai pat gali būti derinamas su klavišų spalva. Labai įdomiai atrodo patalpose, kuriose yra nelygios faktūros sienos: tarsi mažas paveiksliukas, kiekvienoje vietoje skirtingas ir tuo pačiu vienodas. Labai tinka originaliuose, nestandartiniuose interjeruose.

Klaidos renkantis jungiklius:

Jungikliai nederinami prie interjero. Nežiūrint į jų užimamą mažą plotą, jie gali tapti ryškiu interjero akcentu. Tinkami jungikliai gali įsilieti į visumą ar net pabrėžti interjero idėją, netinkami – sumenkinti.
Jungiklis itin dažnai naudojamas mechanizmas, nereiktų jiems taupyti. Prasti jungikliai greitai ima strigti, juos tenka keisti, dažnai jau nerandama panašių atspalvių jungiklių ir tenka keisti visus.
Pigūs jungikliai ilgainiui keičia spalvą dėl UV spindulių poveikio. Šviesioje svetainėje balti jungikliai pasidaro geltoni, o vonios kambaryje atrodo tarsi būtų iš kitos kolekcijos. Sugedus jungikliui, naujas, net ir tos pačios spalvos jungiklis išsiskiria iš kitų. Tokia, atrodytų, smulkmena, gadins net ir prabangios svetainės vaizdą.

Sergejus Jeriomenko