Nei viena daržovė taip visapusiškai nenaudojama maistui, kaip pomidorai. Daugiausiai vartojami salotoms, valgių paskaninimui. Mūsų krašte tiesiai pasėti i daržą, vaisių nespėja sunokinti, jie sodinami i dėžutes ir vėliau daigais persodinami į lauką ar šiltnamį. Žemę parinkti puveningą, lengvesnę, nes ne taip nukenčia nuo ligų. Kartais, pasodinus pomidorus netikėtai užeina šalnos, jei numatoma, kad naktį bus šalna, pomidorus galima apdengti popieriumi, agrodanga ar plėvele, neliečiant jos prie daigų. Apgaubimo nenuimti iki vidudienio, po šalnos saulės spinduliai labai pavojingi.

Pomidorų daigai augdami iš lapų pažastų leidžia atžalas, kurios žydi ir duoda vaisius. Pietiniuose regionuose, kur ilgesnis vegetacijos periodas, dažniausiai spėja suaugti visi vaisiai. Mūsų krašte reikia genėti, neleidžiant augti dideliam kiekiui atžalų. Norint gauti didesnį derlių, viename krūme auginama keletas stiebų. O jei norime turėti ankstesnį derlių – tik vieną stiebą palikti, nugenint visas atžalas.

Auginant šiuos šilumamėgius reikia žinoti ir apie juos tykančias ligas. Žalingiausia ir labiausiai išplitęs pomidorų maras. Toks pats grybas sukelia ir bulvių marą. Vasarą ant žalių vaisių atsiranda rudos dėmelės. Iš pradžių lyg po odele pasislėpusios. Dėmelės didėja, plečiasi, gali apimti visą vaisių. Tuo pačiu metu paruduoja ir gilesni vaisiaus audiniai. Jei ligoti vaisiai liečiasi su žeme, ant jų pasirodo baltas puvėsis. Grybo vystymasis ir plitimas priklauso nuo klimatinių sąlygų. Ypač daug žalos padaro kai šiltos ir drėgnos dienos, o naktys šaltos.

Kaip apsaugoti pomidorus nuo ligų

Kaip kovoti? Nesodinti pomidorų šalia bulvių, jei auginsime lauke. Pasirodžius ligos požymiams ant bulvių lapų – purkšti pomidorus turima priemone. Rinkti, naikinti pūvančius vaisius.

Pagrindinės pomidorų ligos

Juodasis vaisių puvinys. Liga dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje ant sunokusių vaisių. Vaisiaus paviršiuje, dažniausiai prie kotelio, atsiranda vandeningos dėmės, kurios didėja, pajuoduoja, įdumba. Ligai toliau vystantis dėmių paviršiuje atsiranda labai daug. Vaisiai krinta, supūva. Kaip kovoti? Surinkti ir sunaikinti ligotus vaisius. Atrinkti sveikus, nesužalotus pomidorus. Jei daug augalo pažeista – jį išrauti ir sunaikinti. Jei ligos pati pradžia – purkšti Bordo skysčiu ar kita turima priemone.

Viršūninis vaisių puvinys. Šios ligos priežastis nėra tiksliai įminta. Spėjama, kad dėl nepakankamo augalo aprūpinimo vandeniu. Gali būti, kad kelios ligos priežastys sukelia vienodus ligų požymius. Ligos požymiai pasirodo žaliuosiuose vaisiuose. Tokio vaisiaus viršūnėje atsiranda maža, vandeninga dėmelė. Vėliau padidėja, paruduoja, įdumba, tuo aiškiai atsiribodama nuo sveikų audinių. Ligoti vaisiai nustoja augti ir dažnai neprinokę nukrenta. Kaip kovoti? Vaisių mezgimo ir nokimo metu reikia pomidorus aprūpinti reikiamu vandens kiekiu. Purškimas Bordo skysčiu ar kita priemone irgi duoda gerų rezultatų.

Lapų šviesmargė. Tai pavojingiausioji lapų liga. Ji puola pomidorų daigus ir suaugusius augalus. Ant lapų, stiebų, žiedkočių, kartais net ant vaisių pasirodo nedidelės, sausos, balzganos su rudais pakraščiais dėmelės. Dėmelių centre matyti maži, vos plika akimi įžiūrimi juodi taškeliai. Dėmių kiekis didėja, susilieja. Visas lapas paruduoja ir nudžiūsta. Liga pradeda plėstis nuo apatinių lapų ir pereina į viršutinius. Ligai anksti pasirodžius ir smarkiai išplitus, pomidorų derlius žymiai sumažėja. Palankios sąlygos grybo vystymuisi ir plitimui – drėgnas, šiltas oras. Kaip kovoti? Pastebėjus pirmuosius požymius, ligotus lapus skinti sunaikinti. Pomidorus purkšti Bordo ar kitomis turimomis priemolis. Purškimą pakartoti po dviejų savaičių.

Pomidorų bakterinis vėžys. Labai pavojinga liga. Vėžiu serga visose augimo stadijose, todėl ligos požymiai labai įvairūs. Svarbiausi – vytimas, patamsėjimas ir dėmėtumas. Sudygę daigeliai pradeda vysti ir labai greitai nudžiūsta. Suaugusių augalų vytimas vyksta iš lėto, apimdamas vis naujas šakeles. Vystančių šakų ar stiebo paviršiuje atsiranda rudos spalvos, siauri žievės įtrūkimai, žaizdelės. Vaisiai bakteriniu vėžiu užsikrečia iš vidaus ar išorės. Užsikrėtus iš išorės – paviršiuje atsiranda nedidelės, apskritos, šviesios su tamsiu centru dėmelės. Vaisiams užsikrėtus iš vidaus, per vaisiaus kotelį, pomidoruose pastebimos išsigimimo žymės. Jų audiniai suminkštėja. Sėklos būna tamsios, nedaigios. Bakterijos plinta per dirvą, ligotų augalų liekanas ir sėklą. Vegetacijos metu nuo sergančių ant sveikų augalų bakterijas perneša lietus, vėjas (jei auga lauke). Jei šiltnamyje – žmogus, vabzdžiai. Bakterijos į augalus patenka per žaizdeles. Nuskabius lapus atsiranda žaizdelės. Jei nespėjus uždžiūti joms mes paliesime, sudarysime terpę bakterijoms papulti. Žinoma, jei ligos užuomazgos jau ore. . Kaip kovoti? Išnaikinti sergančių augalų liekanas. Žemę pakeisti. Šiltnamį, nuėmus derlių, dezinfekuoti panaudojant dūminę sieros šaškę.

Nuo sėjos iki pirmųjų vaisių sunokimo praeina 4–5 mėnesiai. Jei sudarysime tinkamas sąlygas, jie vaisius nokins iki šalnų. Apgaubkime šiuos šilumamėgius rūpesčiu, kad nereiktų jiems sirgti, o mums galvoti – kaip juos išgelbėti.