Pirties vėdinimo sistemą perpranti, jei pats ją įrengi. Deja, dažniausiai klaidos išryškėja jau po to, kai vėdinimas pirtyje būna įrengtas. Ne išimtis ir mano pirties vėdinimo įrengimo patirtis.  Jau atrodė,  kad ketvirtą kartą įrengiant vėdinimą  viskas aišku, tačiau vėl sužinojau naują pirties vėdinimo sprendimą.

Pirties vėdinimo evoliucija

Pirmą pirtį įrengiant vėdinimui buvo skirtas nedidelis klasikinis langelis. Kažkaip vėdinimo nereikėjo, pirtyje buvo daug oro, garas gana greitai išeidavo. Po dešimties metų supratau to priežastį kai atsilupo keletas dailylenčių. Pasirodo, meistras  padarė ne vientisą izoliacinį sluoksnį, kažkodėl užlenkė alupopierių prie kiekvieno statramsčio ir lubų sijos.  Na tokio vėdinimo nerekomenduočiau nė vienam.

Antroje pirtyje padariau vėdinimo angą jau beveik pagal taisykles, priešingoje nuo krosnies pusėje. Trečioje pirtyje įrengiau  priverstinį vėdinimą ir du panaudoto oro ištraukimo kanalus. Vieną angą žemai, kitą aukštai. Netgi gana sudėtingą variantą su atbuliniais vožtuvais, nes jungiau į bendrą buto vėdinimo sistemą. Netgi po ketvirtosios pirties vėdinimo įrengimo dar radau įdomų vėdinimo sprendimą. Ėmiau įdėmiau stebėti profesionalų sprendimus, o jų pasitaiko labai įdomių.

Pirties sandarumo įrengimas

Moderni pirtis pirmiausia yra itin sandari pirtis. Ypač jei statoma karkasinė pirtis. Sandarumas leidžia geriau kontroliuoti pirties mikroklimatą. Taip pat dažnai pirtis derinama su gyvenamosiomis patalpomis, kurioms reikia mažo šilumos praradimo.

Sandarumas taip pat susijęs su vėdinimo įrengimu. Vėdinimo sistemos elementai turi praeiti per šiltinimo sluoksnį ir būti užsandarinti  tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Karkasinėje statyboje dažniausiai naudojama vėjo izoliacinė plėvelė, iš išorės sauganti viduje sudėta šiluminę izoliaciją, iš vidaus garinėje dengiamą alupopieriumi.

Vėdinimo ortakio perėjimas per izoliacinę plėvelę. Išpjauname skylę žvaigždute. Taip bus patogiau izoliuoti. Vėliau klijuojame butilo ar kitokią lipnią juostą.

Pirties vėdinimo schemos

Svarbiausias momentas yra oro apykaita pirties garinėje. Čia labai greitai susinaudoja šviežias, deguonimi prisotintas oras. Teoriškai garinimosi metu oras turėtų pasikeisti 8 - 12  kartų per valandą. Standartinės 10 kvadratinių metrų pirties tūris yra 10x2,2 = 22,2  m3. 10 kartų per valandą keičiant reikės pakeisti 220 m3 oro.

Klasikinė pirties vėdinimo schema. Šviežias oras patenka per angą Nr.1 esančią apie 80 - 100 cm aukštyje nuo grindų. Orą paduodame  per vamzdį po grindimis arba dar geriau - per vėdinimo angą kamine. Tokiu atveju šviežias oras į pirtį pateks kiek pašildytas.  Angos 2 ir 3 tarpusavyje sujungtos. 3 anga įrengiama po suoliuku, ji atidaroma kai vanojamasi. Karštas oras pakyla prie besivanojančių, panaudojamas, vėsdamas leidžiasi ir tolygiai šildo visą patalpą. Baigus vanotis galima pirtį stipriau pravėdinti atidarant 2 angą.

Viena nedidelė klaida ir oro srautai susisluoksniuoja. Jei šaltas oras paduodamas prie pat grindų, didelė jo dalis tiesiogiai juda link 3 angos.  Bus šalta kojoms,  šviežio oro per mažai.

Natūraliai oras ortakiais  judės apie 0,5 m/s. Dėl to dažniausiai didesnį  oro kiekį pašalinti  natūralia ventiliacija gana sudėtinga. Tam galima naudoti priverstinę ventiliaciją su kanaliniais oro siurbliais. Oro srauto greitis padidėja iki 3 m/s.  Padidinti oro greitį ortakiuose galima ir natūraliu būdu. Tam naudojamas oro šalinimo ortakių pašildymas.

Ortakiai pravedami po apdaila iki krosnies ir čia tam tikroje vietoje (4) atidengiami. Kaistančios ortakio sienelės kaitina orą sukurdamos didesnę trauką. Galima ties ta vieta įrengti papildomą sklendę.

Optimalus vamzdžių skersmuo leidžia praeiti reikiamam oro srautui be papildomų garsų ir švilpimo. Greitis turėtų būti iki 3 m/s.

Pagal šį grafiką galima apytiksliai įvertinti, kokios reikės angos priklausomai nuo pirties ploto/tūrio.

Pirties vėdinimo įrengimas

Pirties vėdinimas sandarioje pirtyje turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Jokio “pritekėjimo” pro duris. Oro srautas turi būti tiekiamas iš išorės vamzdžiais. Reikėtų oro srautą paskirstyti į pirtį ir po pakura. Standartinei pirčiai pakaks 100 mm skersmens vamzdžio. Jei pakura ir akmenys vienoje patalpoje, pakaks vieno vamzdžio. Jei pakura kitoje nei garinė patalpoje, vamzdis montuojamas dviejose patalpose. Kadangi dažniausiai tuo metu, kai garinamasi, krosnis nekūrenama,  pakanka tokio pat skersmens vamzdžio iš lauko.

Vėdinimo įrangą sudaro apvalūs ir keturkampiai  vamzdžiai. Keturkampiai vamzdžiai labai patogūs po pirties apdaila. Jų angos plotas 750 mm2, tai  tinka apie 12 kvadratinių metrų garinei. Išorinis vamzdis yra su grotelėmis nuo vabzdžių, pelių ir paukščių. Vamzdžių jungtys turi būti gerai užsandarinamos apvyniojant butilo juosta. Tarpusavyje vamzdžius galima sujungti kniedėmis.[/caption] Ištraukimui verta sistemą sujungti prieš montavimą. Tai leidžia sistemą parengti labai sandariai. Sistema montuojama į šiltinimo sluoksnį, praėjimai užsandarinami. Labai padeda tepama mastika, kuri išdžiūvusi tampa nelaidžiu sluoksniu.

Klasikinė vėdinimo sistema, oro šalinimo kanalas. Viršuje ir po gultu yra angos vėdinimui. Naudojami keturkampiai 5x150 cm ortakiai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vėdinimo pirtyje įrengimą

Ar elektrinės pirties krosnelės tenai išdegina orą (deguonį)  pirtyje?

Tai neaišku kokio mažaraščio paskleistas ir išpopuliarėjęs mitas. Deguonis ant karštų paviršių nedega, nesijungia su kitais elementais, lieka toks pat deguonies kiekis.