Paprikų auginimas

416
papriku-auginimas
Paprikų auginimas

Paprikos – vienmetės, šilumą mėgstančios, ilgos vegetacijos daržovės. Papriką vartojame maistui, joje gausu karotino, folio rūgšties, kalio, geležies, vitaminų C, PP, B1, B2 ir B6. Užsiauginti paprikų nėra sudėtinga, tačiau yra keletas dalykų, kuo paprikų auginimas skiriasi nuo kitų daržovių auginimo. Dėl kai kurių klaidų, pavyzdžiui, laistymo, staigių temperatūros svyravimų ar nesėkmingo persodinimo augalų stiebai ištįsta, sumažėja jų būsimas derlius. Būtent šie dalykai  lemia, kodėl derlius pradeda nokti per vėlai arba visai nusiviliate nesulaukę tikėto derliaus. Todėl, norint per trumpą vasarą sulaukti geros paprikų brandos, reikia prisilaikyti kai kurių taisyklių ir užtikrinti tolygų paprikų vystymąsi be streso ir staigių sąlygų pasikeitimo. Tai yra pagrindinis sėkmingos paprikų auginimo technologijos bruožas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užsiauginti paprikų daigų, kokį dirvožemį jos mėgsta, kokioje vietoje ir kokiu laiku sodinti, kaip prižiūrėti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

Paprikų sėklų parinkimas daigams

Prieš pirkdami paprikų sėklas apgalvoti, kokias gi daržovių sėklas sodinsime šįkart. Paprikos būna įvairios formos (cilindrinės, kūgiškos, smailėjančios, plokščios) bei įvairių spalvų (raudonos, geltonos, žalios, violetinės, rudos). Pagal skonio savybes jos būna saldesnės, švelnesnio, sodresnio ar labai intensyvaus deginančio skonio paprikos. Todėl atraskite laiko pasidomėti šių daržovių savybėmis, auginimo subtilybėmis ir kita reikalinga informacija.

Paprikų sėklų pasiūla šiuo metu yra tikrai didelė. Nereikia netgi eiti į parduotuvę ar turgų – tereikia jaukiai įsitaisyti priešais monitorių, keletą kartų spustelėti pelės ir klaviatūros klavišus, susiieškoti paprikų pasiūlą ir dėl šios prekės pirkimo bei pristatymo paslaugos suteikimo bus susitarta.

Jeigu perkate prekybos centre ar specializuotoje sėklų parduotuvėje perskaitykite informaciją ant pakelių. Ant pakelio būna užrašytas daržovių rūšies pavadinimas. Be to, ant pakelio būna išspausdintas paveikslėlis. Šis paveikslėlis atitinka konkrečią daržovių rūšį ir būtent tą veislę, tačiau, kad iš šių sėklų išauginsite konkrečiai tokio grožio paprikas priklausys nuo priežiūros.

Kitoje pakelio pusėje būna nurodyti pagrindiniai veislės bruožai, pavyzdžiui, derliaus ankstyvumas, išvaizda, skoninės savybės, trumpos auginimo rekomendacijos (kada sėti ir pan.). Ant pakelių auginimo rekomendacijos dažniausiai pateikiamos iliustruotais paveikslėliais. Jie būna gana abstraktūs, tik orientaciniai, taikomi bendrai tai daržovių rūšiai, o ne konkrečiai veislei. Siekiant tiksliau žinoti įsigytos konkrečios veislės savybes ir auginimo niuansus ieškokite papildomos informacijos apie ją.

Renkantis sėklą turite žinoti, kuo skiriasi įprastos paprikų veislės nuo hibridų. Veislė – tai genetiškai stabili augalų grupė, pasižyminti artimomis biologinėmis ir ūkinėmis savybėmis ir išsiskirianti iš kitų to paties augalo veislių bent vienu aiškiai atpažįstamu požymiu. Paveldimas savybes veislės išlaiko per daugelį kartų, todėl jas galima dauginti patiems, t.y. rinkti sėklas iš užaugintų vaisių. Tačiau auginant sėklas patiems jų ir ūkinės ir biologinės savybės pamažu blogėja.

Hibridinės sėklos gaunamos kryžminant dažniausiai tos pačios rūšies kruopščiai atrinktas skirtingas veisles, kurių palikuonys paveldi „tėvinių“ veislių požymius. Jos ant pakelio žymimos ženklu H1. Hibridų sėklų pasidauginti patiems nėra galimybių, nes reikia turėti pradinę medžiagą. Jeigu pasėsime iš hibridinio augalo užaugintų sėklų, gauti augalai jau nebus panašūs į hibridus: įvyks vadinamasis skilimas, ir vieni augalai bus panašūs į „motiną“, kiti – į „tėvą“. Todėl patiems jų pasidauginti neįmanoma ir hibridų sėklas reikia pirkti. Hibridinių augalų sėklos brangesnės negu veislių, tačiau hibridai yra derlingesni, ankstyvesni, augalai vienodo aukščio, vaisiai geros kokybės, pasižymi atsparumu temperatūros svyravimams, ligoms ir kenkėjams.

Substrato parinkimas daigams

Universalų dirvožemį – substratą, kurį sudaro žemė, durpės, smėlis, susmulkinta žievė ir kiti komponentai, sodininkai jau seniai naudoja daigams auginti. Substratas daigams auginti turi būti tinkamo rūgštingumo (pH) ir pasižymėti optimaliu maisto medžiagų kiekiu. Geriausiai daigams auginti tinka aukštutinio tipo durpės. Patogiausia naudoti jau paruoštus substratus (specializuotus arba universalius). Šiuo metu yra didelis jų pasirinkimas prekybos vietose. Daigams auginti rinkitės smulkesnės struktūros (0 – 20 mm) substratą. Jei paprikų daigų auginsite nedaug, patartina rinktis universalų, tinkantį ne tik daržovių, bet ir gėlių auginimui. Likusį nepanaudotą substratą bus galima panaudoti  kitų daržovių ar gėlių daigų auginimui.

Paprikų sėklų sėja

Ankstyva paprikų sėja yra pagrindinis sėkmingos šių daržovių auginimo technologijos veiksnys, todėl norint per trumpą vasarą gauti gerą derlių reikia jas sėti pakankamai anksti, t. y. vasario antroje pusėje arba kovo pradžioje. Paprikų veislės būna ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios, todėl šiek tiek skiriasi ir jų tinkamiausias sėjos laikas. Prieš sėją reikia susipažinti su tos veislės auginimo rekomendacijomis. Pavyzdžiui, jeigu ant sėklų pakelio parašyta, kad vaisių nokimas prasideda praėjus 100 – 150 dienų nuo jų sudygimo, o daigai pasodinami sulaukus 60 – 80 dienų, todėl geriausia pradėti sėti nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos.

Prieš paprikų sėją sėklas galima 20 – 30 minučių pamirkyti jūros dumblių ekstraktre Kelpak. Šis biostimuliatorius ne tik stimuliuoja šaknų vystymąsi, bet ir skatina augalų augimą ir padidina derlių, dėl jo sudėtyje esančio natūraliai aukšto auksino ir žemo citokinino santykio.

Be šio stimuliatoriaus, paprikų sėklas galite pamirkyti koncentruotoje huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijoje BlackJak, kuri taip pat skatina daigumą, gerina įsišaknijimą. Likus parai iki sėjos sėklas mirkykite tirpale santykiu 5 ml/1 l vandens. Paveikslėlyje žemiau matote, kaip atrodo užmerktos paprikų sėklos – BlacJak tirpalas pilnai apsemia šias sėklas, sėklos turi plaukioti tirpale.

papriku-seklu-mirkymas

Sėklų mirkymui dėl ligų profilaktikos rekomenduojama naudoti Altosan, kitaip vadinamą vakcina daigams, kuri apsaugo nuo  nepalankių aplinkos veiksnių.

Sėjant paprikų sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius. Jeigu juos naudojate ne pirmą kartą, būtinai prieš naudojimą išplaukite juos kalio permanganato tirpalu. Pripildžius konteinerio turinį substratu šiek tiek jį rankomis patankinkite, kad substratas sukristų apie 2 cm ir išdėliokite sėklas 1,5 – 2 cm atstumais. Sėklų išdėliojimui galima pasinaudoti pincetu. Po to ant pasėtų sėklų  užpilkite 1 – 1,5 cm substrato sluoksnį ir vėl šiek tiek sutankinkite. Po sėjos atsargiai laistykite, kad neišplautumėte sėklų į dirvos paviršių. Veislių kontrolei pasiženklinkite, kur kokias sėklas pasėjote.

Pirmas dalykas, kuris yra svarbus paprikų sėklų dygimui, yra šiluma. Esant +23 – 25 °C temperatūrai sėklos sudygs palyginti greitai, ir paprikų daigai pradės augti.

Paprikų daigų pikavimas

Pikavimas – tai jaunų daigelių persodinimas iš mažesnės talpos, kuriame jie išdygo, į didesnę, kur turės pakankamai vietos toliau augti. Daugelis daržininkų į šią procedūrą žiūri nevienareikšmiškai. Kai kurie mano, kad norint išauginti geresnės kokybės sodinukus būtina pasirinkti šią procedūrą, nes tokiu būdu geriau vystosi šaknų sistema ir stiprinami augalai. Kiti, atvirkščiai, – kadangi paprikų šaknų sistema sunkiai atsikuria, iš karto siūlo sėti į didesnes laikinas talpas ir mažiau sukelti  nereikalingo streso augalams. Logikos tame yra. Jeigu pomidorams pikavimas labai patinka ir ši procedūra net sustiprina augalą, tai paprikos labai nemėgsta šaknų judinimo. Vadinasi, jei norite, kad kuo daugiau vaisių sunoktų laiku, sėkite po vieną sėklą į talpesnius vazonus. Tada pikuoti nebereikia, šiame vazone auginsite iki tol, kol persodinsite į dirvą – šio persodinimo jau neišvengsite. Tačiau jeigu nutarėte pikuoti, tai reikia atlikti praėjus 3 – 4 savaitėms nuo sudygimo, kada paprikų daigai išaugina 1- 2 tikruosius lapelius.

papriku-daigu-pikiavimas

Prieš pikavimą gerai paliekite daigų augimo vietą ir palaukite, kol perteklinis vanduo nutekės.  Paprikos auga lėtai, todėl geriau iš karto pikuoti į mažus plastikinius ar durpinius (100 – 150 ml) vazonėlius. Tokio dydžio vazonėliuose paprikų daigų šaknys bus laisvesnės nes joms atsiranda daugiau vietos, jos geriau geriau įsisavina maisto medžiagas.

Kad pikavimo metu nepažeistumėte daigo stiebo, atlaisvinę augimo vietą medine mentele ar kita priemone patraukite sodinuką už lapelių. Vazonėlyje paruošta vieta turi būti tokio dydžio, kad šaknys jame atsigultų laisvai, be užlenkimų.

Persodinant daigus rekomenduojama 5 min pamirkyti šaknis tirpale Kelpak – tai sumažina persodinamų daigų abiotinio bei biotinio streso pasekmes, stimuliuoja šaknų ir smulkių šaknelių augimą, gerėja medžiagų apykaita. Jei nepamirkėte šaknų, tiesiog galima po persodinimo palieti. Tam reikalui tinka ir BlackJak – koncentruota huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensija. Suspensija duos teigiamą poveikį stiprumui, vystymuisi, ypač gerai vystysis šaknų sistema, gerėja cukraus ir krakmolo susidarymas, skatinamas augalų augimas, didėja derlius. Tik atidžiai reikia laikytis rekomenduojamų normų, nes galimas perdozavimas.

Po to šaknis užpilkite substratu ir lengvai paspauskite. Šaknies kaklelis turi būti įgilintas ne daugiau kaip 0,5 cm. Baigus pikavimą atsargiai ir iš lėto paliekite. Kai vanduo susigers, jei trūksta substrato, jo galite papildyti. Persodintus daigus keletą dienų būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažinti temperatūrą iki 14 – 16 °C šilumos.

Vazonėliuose auginami daigai papildomai tręšiami 2 ar 3 kartus kas 10 – 12 dienų. Pirmą kartą tręšiama po 2 savaičių, pasirodžius 2 – 3 tikriesiems lapeliams. Išaugus 4 – 5 lapeliams daigai tręšiami antrą kartą. Trąšų tirpalo koncentracija neturėtų būti didelė: 0,15 – 0,2 proc. (15 – 20 g kompleksinių trąšų / 10 l vandens). Daigus galite tręšti paukščių mėšlu, atskiedę jį vandeniu (1 : 20). Vieną kartą daigus galite patręšti pelenų ištrauka: 1 šaukštą pelenų užpilkite litru karšto vandens, palaikykite parą, paskui nukoškite ir laistykite augalus. Tai kalio, fosforo ir mikroelementų šaltinis.

Sodinimo vietos parinkimas ir dirvožemis paprikoms

Paprikų auginimo vietą reikia ruošti iš anksto. Geriausiai šiems augalams tinka lengvo priemolio arba smėlio – priemolio dirvožemis, turintis mažų gumulėlių struktūrą ir turintis didelį humuso kiekį, turtingą maistinėmis medžiagomis. Šie augalai nemėgsta azoto pertekliaus, todėl dirvos ruošimui netinka šviežias mėšlas, o vidutinis azoto kiekis dirvoje rekomenduojamas 45 – 55 g/m². Todėl iš rudens galite sumaišyti perpuvusį mėšlą arba kompostą 5 kg/m². Jeigu neturite komposto ar perpuvusio mėšlo, tačiau jūsų dirva yra pakankamai lengva paprikų auginimui, galite į ją įterpti mineralinių trąšų: į vieną kvadratinį metrą lengvo priemolio dirvos įterpkite 15 – 20 g karbamido, 40 – 50 g superfosfato ir 20 – 25 g kalio sulfato. Įprastuose vidutinio derlingumo dirvožemiuose azoto, fosforo ir kalio santykis turėtų būti 2: 2: 1 (tai ne trąšų svoris gramais, o tik maistinių medžiagų kiekis); lengvose smėlėtose dirvose – 2: 1,5:1.

Jei turite galimybę, kartu su trąšomis įterpkite medžio pelenų, kadangi juose taip pat yra reikalingų maistinių medžiagų. Be to, mažiau vargins paprikų kenkėjai ir ligos. Kad paprikos geriau augtų ir užaugintų stambesnius vaisius, o augalai mažiau sirgtų, labai svarbu stebėti sėjomainą. Auginant paprikas lauke laikykitės paprastos sėjomainos taisyklės – toje pačioje vietoje jas galima auginti tik po 3 – 4 metų. Gerai, jei praėjusiais metais toje vietoje augo ankštiniai augalai, svogūnai, kopūstai. Nesodinkite iškart po bulvių, pomidorų, baklažanų.

Paprikų sodinimas 

Stenkitės neperlaikyti daigų namuose, todėl praėjus 50 – 70 dienų po sudygimo paprikų  daigus jau reikia sodinti į nuolatinę vietą.  Kai daigai turi 7 – 8 tikrus lapus, didelius pumpurus ir pasiekia 20 – 25 cm aukštį bei kai ateina laikas sodinti į pastovią augimo vietą, paprikų daigus jau prieš 10 dienų reikia pradėti grūdinti, t. y. išnešti į lauką ar vėsią patalpą ir palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 °C temperatūroje. Persodinami daigai turi turėti baltas šaknis, kas rodo, kad jos greitai prisitaikys prie naujų sąlygų. Jei šaknys rudos, vadinasi, augalas jau susiformavęs – persodinti vis tiek jį galite, bet pats augalas nebus pakankamai aukštas, o derlius gali būti menkesnis.

papriku-sodinimas

Jei siekiama auginti natūraliai, nenaudojant daug trąšų, galima sodinimo metu naudoti HIFAS mikorizinius grybus sodinant daigus. Tai – tausojantis ir ekologiškas augalų maitinimo būdas. Mikoriziniai grybai sudaro ryšį su augalu visam gyvenimui, suriša anglies dvideginį dirvoje, pagerina dirvožemio vandentalpą.

mikoziniu-grybu-naudojimas-sodinant-paprikasPaprikų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami nuo gegužės pradžios. Auginant šiuos tropinių ir subtropinių kraštų emigrantus atvirame grunte –  gegužės pabaigoje – birželio viduryje. Stenkitės sodinti daigus į iš anksto paruoštas, palietas vandeniu duobeles. Persodinant į dirvą, stenkitės kuo mažiau judinti šaknis: perkelkite atsargiai su visomis žemėmis, nekratykite ir nedraskykite. Kadangi paprikos nemėgsta įgilinimo, todėl daigus rekomenduojama sodinti iki to paties gylio, kuriame augo daigai.

Nerekomenduojama sodinti saldžiųjų ir aštriųjų pipirų veislių arti viena kitos, kad būtų išvengta kryžminio apdulkinimo. Be to, daigus sodinkite tik į gerai paruoštą dirvą.

Paprikų  priežiūra

Pasodinus paprikų daigus, kad jos geriau šakotųsi, nugnybkite pagrindines augančias viršūnes. Kadangi sodinant paprikos jų daigai buvo palieti, pakartotinis laistymas rekomenduojamas tik praėjus 4 – 5 dienoms po sodinimo. Tiek auginant lauke, tiek šiltnamyje, reguliariai reikia laistyti paprikas kas 8 – 10 dienų, tačiau lauke reikia atsižvelgti į kritulius. Tokį laistymo režimą išlaikykite tol, kol pasirodys pirmieji vaisiai.

Praėjus 7 – 10 dienų, t. y. kai paprikos įsišaknijo ir pastebimai atgijo, lapai pasidarė tamsiai žali, atsirado nauji pumpurai bei pradėjo augti, rekomenduojama sodinukus apibarstyti pelenais. Į 1 kvadratinį metrą rekomenduojama išberti ir kauptuku įterpti vieną stiklinę pelenų. Paprikoms labai patinka pelenai, o amarai, voratinklinė erkė ir kiti kenkėjai pelenų nemėgsta.

Kai augalai pasieks 50 – 60 cm aukštį reikia tvirtinti pririšant. Auginant paprikas lauke, jei reikia, pridenkite polietilenine plėvele ar agroplėvele. Augimo metu paprikas tręškite subalansuotomis paprikoms skirtomis trąšomis, kuriose yra pakankamas kiekis azoto, kalio ir fosforo. Pirmą kartą reikia tręšti maždaug po dviejų savaičių nuo pasodinimo. Antrasis tręšimas atliekamas pasirodžius pirmiesiems vaisias, o trečiasis – praėjus maždaug 15 – 20 dienų po antrojo tręšimo.

Kartu su trąšomis rekomenduojama naudoti jau minėtus produktus Kelpak ir Blackjak.  Kadangi abu produktai skatina šaknų vystymąsi, geriau pasisavins mikroelementus. Tačiau tai taip pat galima atlikti ir purškimu – sumaišius pvz. BlackJak ir tirpias trąšas.

Maišant BlackJak su augalų apsaugos ir augalų mitybos produktais, pagerinamas jų veiksmingumas. Apie šio produkto naudojimą ir jo efektyvumą galite susipažinti filmuotoje medžiagoje:

Nemažą reikšmę turi dirvos purenimas apie augalus, tačiau tai atlikite labai atsargiai, kad nepažeistumėt šaknų. Dirvožemis tarp paprikų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10 – 12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną apie paprikų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Jeigu paprikas auginate sunkesnėje dirvoje, reikalingas gilesnis purenimas, negu jas auginant lengvoje dirvoje. Kad mažiau reikėtų purenti ir geriau išsilaikytų drėgmė, mulčiuokite susmulkinta žole.

Prižiūrint augančias paprikas reikia atminti kelias taisykles ir jų laikytis. Jeigu šiltnamyje nukrito temperatūra žemiau  +12 °C – paprikos nustoja augti. Nukritus žemiau +6 °C – prasideda lapų mirtis. Aukštesnėje kaip +30 °C temperatūroje krenta žiedų pumpurai ir vaisių užuomazgos. Žemos nakties temperatūros atideda žydėjimą arba keičia galutinę vaisiaus formą, vaisiai auga plokštesni ir platesni, turi netaisyklingą formą.

Norint sulaukti didesnio paprikų derliaus jų ūglius reikia formuoti. Tam reikalinga periodiškai atidžiai juos apžiūrėti ir ant kiekvieno paprikos kelmo palikti ne daugiau trijų stiprių ūglių,  likusius vos užsimezgusius nugnybkite. O kad užsimezgę vaisiai spėtų užaugti iki rugsėjo šalnų, rugpjūčio pradžioje nukirpkite visiems krūmams viršūnes – tada procesas žymiai paspartėja.

Prie įprastinės priežiūros noriu paminėti dar keletą momentų, kurių laikydamiesi gausite didesnį paprikų derlių:

  • kad suformuotumėte stiprų augalą, nuskinkite pirmuosius žiedus;
  • prasidėjus vaisių mezgimui neleiskite drėgmės trūkumo;
  • palaikykite būtinų maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pastovus balansas yra būtina stabilaus augimo sąlyga;
  • pirmuosius vaisius nuimkite neprinokusius, taip paskatinsite nuolatinį vaisių augimą ir pašalinsite jų perteklių.

Paprikų augimo sutrikimai

Jie gali atsirasti dėl kelių priežasčių: dėl blogos dirvos struktūros, neteisingo vandens režimo, maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus, neteisingo cheminių apsaugos priemonių naudojimo. Šie sutrikimai gali būti susiję ir su mikroklimatu, t. y. šviesa, temperatūra ir kt.

Paprikų atgaivinimui po nepalankių aplinkos veiksnių, kaip karštis, šaltis, sausra, užmirkimas, rekomenduojama naudoti Amino rūgščių ir mikroelementų kompleksą, skirtą augalų atgaivinimui bei papildomai mitybai Terrasorbfoliar. Arba jei manote, kad sutrikimai ne nuo temperatūrinio režimo, ar drėgmės lygio, galima atlikti purškimą arba laistymą BlackJak. Šis produktas yra naudingas dirvožemiui, nes patręšus, lengviau išsiskiria mikro ir makroelementai, o augalai greičiau juos pasisavina. Be to, šis produktas naudingas dar ir tuo atveju, jei paprikas auginate sunkioje molingoje dirvoje – išsiskaido molio grumstai, dirva tampa lengvesnė, tuo pačiu pagerėja jos mikroorganizmų aktyvumas, oro ir vandens cirkuliacija dirvožemyje. Maišant BlackJak su augalų apsaugos ir augalų mitybos produktais, pagerinamas jų veiksmingumas.

Kitas dalykas, jei numanome, kad trūksta tam tikrų mikroelementų (boro, kalcio, geležies ar kt.), tada rekomenduojama naudoti Microdoctor  linijos augalų priežiūros priemones su mikroelementais ir prolinu. Mikroelementais augalą pamaitinsite, o prolinas padeda atgauti jėgas augalui po nualinimo – šalnų, karščio, mikroelementų trūkumo ir pan.

Paprikų augimo sutrikimų priežasčių gali būti keletas, kaip pavyzdžiui, jeigu krenta užuomazgos – dirvoje trūksta azoto ir boro. Tačiau jei augalas yra užmezgęs per daug vaisių, užuomazgos taip pat krenta. Jų kritimo priežastis gali būti ir liga.

Jeigu vysta augalai. Visų pirma, vystantys augalai signalizuoja apie netinkamą priežiūrą. Tam įtakos turi per maža ar per didelė dirvos drėgmė, per žema dirvos temperatūra. Jei augalai pertręšti azoto trąšomis, jie taip pat gali pradėti vysti. Vytimo priežastis gali būti uždruskėjęs gruntas bei susidaręs kietas dirvos padas.

Gelsta lapai. Priežasčių, kodėl paprikų lapai gali pakeisti spalvą, yra nemažai. Dažniausiai laiku išsiaiškinus priežastį galima išvengti masinės augalų žūties ir derliaus praradimo. Augalų lapai gelsta trūkstant azoto ar magnio. Jeigu šaknys blogai aprūpinamos oru, augalų lapai taip pat pradeda gelsti. Lapų geltimo priežastis gali būti ir geležies pasisavinimo sutrikimas. Jei gelsta tik apatiniai lapai, tai gali būti augalo senėjimo priežastis. Jei šaknys pažeistos kenkėjų, augalų lapai taip pat gali gelsti.

Jeigu gelsta paprikų lapai galite palaistyti, jau ne kartą minėtu, BlackJak. Šis produktas tikrai bus į naudą bet kokiu atveju – sustiprins augalo šaknis. Be to, jis sunkioje molingoje dirvoje, išsiskaido molio grumstus, dirva tampa lengvesnė, tuo pačiu pagerėja jos mikroorganizmų aktyvumas, oro ir vandens cirkuliacija dirvožemyje.

Sukasi lapai. Augalų lapai gali suktis dėl kelių priežasčių. Viena jų – netolygus lapo augimas, t. y. lapo centrinė gysla auga greičiau negu lapalakštis. Kita priežastis – kalio bei boro trūkumas (kai sukasi apatiniai lapai), magnio, cinko, molibdeno trūkumas (kai sukasi viršutiniai lapai). Tam turi įtakos ir per aukšta oro temperatūra. Jei augalus puola kenkėjai (voratinklinės erkutės, amarai), jų lapai irgi gali suktis.

Jei sukasi paprikų lapai galite naudoti Microdoctor B. arba MicrodoctorMn/Zn. Tai mikroelementais ir prolinu prisotintas produktas, kuris atstato trūkstamų mikroelementų kiekį, o prolinas padeda greičiau juos įsisavinti ir atsistatyti.

Vaisiai ilgai nenusispalvina. Tam turi įtakos augalų pertręšimas azoto trąšomis. Per intensyvus augalų laistymas turi neigiamos įtakos vaisių nokimui. Šiuo atveju galite naudoti Terrasorbfoliar, kuris atgaivins paprikas po nepalankių aplinkos veiksnių.

Vaisiai smulkūs. Kai augalai auga itin vešliai, vaisiai būna smulkūs. Tam taip pat turi įtakos žemos ir aukštos temperatūros, žemas pH lygis.

Vaisiai nekokybiški, negražios formos. Tam įtakos turi žema temperatūra apsidulkinimo metu. Kai kurie kenkėjai gali pažeisti labai mažų vaisių audinius. Šie pažeidimai išryškėja vėlesniais vaisiaus brendimo etapais. Be to, kai trūksta šviesos, augalai nereguliariai laistomi, vaisiai irgi būna nekokybiški.

Paprikų ligos

Daigų fuzarinis vytulys. Požymiai: apatinėje daigo stiebo dalyje atsiranda papilkėjimai, stiebas suminkštėja ir galiausiai žūsta daigai. Priežastys, dėl kurių serga daigai, yra šios: grybų užkratas Phytophtone ir Pythium, daigai buvo per gausiai liejami, didelė santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra (10 – 18 °C), daigai papildomai neapšviečiami. Prevencija: purkšti fungicidais.

Siekiant palaikyti sveiką dirvožemį galite naudoti naudingą dirvos grybą Pythium oligandrum. Tai gyvas naudingas organizmas (grybas), skirtas augalų priežiūrai. Šis grybas padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Dėl biologinio veikimo principo produkto neperdozuosite, tik negalima maišyti ir naudoti kartu su fungicidais.

Pilkasis puvinys. Požymiai: augalo odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Po kurio laiko pasirodo baltos ir pilkos spalvos grybiena. Priežastys: liga vystosi, kai yra aukšta santykinė oro drėgmė ir žema temperatūra (10 – 17 °C), pertręšta azotinėmis trąšomis. Prevencija: Purškiama fungicidais.

Baltasis puvinys. Požymiai: sodinukų viršus, ypač prie stiebo, apsuptas baltojo grybo apnašomis. Stiebo šerdis sunaikinta, joje atsiranda juodos grybų konidijos. Lapai atsiskiria nuo stiebo ir žūsta. Priežastys: liga pasireiškia tada kai, šiltnamyje aukšta drėgmė, lauke nebuvo laikomasi augalų sėjomainos kaitos. Prevencija: purškiama fungicidais. Be fungicidų galite naudoti natūralius produktus, kurie padės išvengti ligų: Kytos, Copfort,  Altosan.

Verticiliozė. Požymiai: augalai vysta, lapų kraštai ir galai džiūsta. Užsikemša vandens indai, sustoja augalo augimas. Priežastys: liga pasireiškia tada, kai yra užkrėsta dirva, nesilaikoma sėjomainos, augalų sodinimo metu padaromi mechaniniai pažeidimai. Prevencija: prieš daigų sodinimą būtina dezinfekuoti dirvą.

Kalbant apie dirvos dezinfekciją prieš sėją galite naudoti REcharge. REcharge yra inovatyvus produktas, sudėtyje turintis platų spektrą įvairių naudingų dirvožemio mikroorganizmų. REcharge natūraliu būdu sustiprina augalus, dėl ko jie tampa tvirtesni ir atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms bei kenksmingiems organizmams. Tai padeda apsaugoti pasėlius ekologiškiau ir ekonomiškiau, panaudojant pačios gamtos sukurtus ginklus – praturtinant dirvožemį tais pačiais naudingais mikroorganizmais, kuriuos gamta naudoja pusiausvyrai palaikyti. REcharge sudėtyje yra natūralūs gyvi mikroorganizmai, kurie gali augti ir daugintis dirvožemyje. Aktyvavus mikroorganizmus šaknų rizosferoje, taip pat pagerinamas dirvožemyje esančių maisto medžiagų prieinamumas ir įsisavinimas. Augalai geriau apsirūpina vitaminais, mineralais, amino rūgštimis, aktyvuojama hormonų sintezė, atkuriama natūrali augalų imuninė sistema, dėl ko padidėja augalų produktyvumas.

Alternariozė. Požymiai: pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės iki 0,5 – 1 cm skersmens rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta, pradeda džiūti. Ant vaisių, dažniausiai prie kotelio, susidaro juodos dėmės. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Priežastys: palankiausios sąlygos plitimui yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Prevencija: laikytis sėjomainos ir vengti drėgmės pertekliaus. Nuo šios ligos rekomentuojama purkšti Altosan  maišant su Terrasorbfoliar .

Sausasis paprikos vaisių puvinys. Požymiai: ant vaisių atsiranda pilkos, iš pradžių vandeningos dėmės, kurios didėja ir džiūsta. Reiškia, kad atsiranda antrinė liga – grybai. Tai rodo, kad augalui trūksta kalcio arba jis jį sunkiai paima iš dirvožemio. Priežastys: dažnas temperatūros ir drėgmės režimo nesilaikymas, labai suaktyvėjęs vegetatyvinis augimas, grunto uždruskėjimas, permainingos oro sąlygos, pertręšta azoto, magnio ir kalio trąšomis, aukšta oro drėgmė ir temperatūra. Prevencija: tręšti pagal augalo augimo fazes, sistemingas augalų maitinimas tankiau ir mažesnėmis dozėmis, papildomai patręšti kalcio salietra. Šiuo atveju galite naudoti Copfort  , kuris stiprina augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Kartu galima naudoti pusę rekomenduojamos normos Terrasorbfoliar .

Paprikų kenkėjai

Amarai. Požymiai: vabzdžiai apie 2 mm dydžio, žalsvos, geltonos, pilkos spalvos. Viena generacija išsivysto per 12 dienų. Kenkia augalų lapams, stiebams, vaisiams, žiedams. Sustoja augalo augimas. Amarai jau gali atsirasti ir augalų daigynuose. Ant jų išmatų išsivysto grybinės ligos, jie perneša virusines ligas, sutrikdo augalo fotosintezės procesus. Prevencija: purkšti pastebėjus pirmas kolonijas, keisti cheminius preparatus 2 – 3 kartus.

Pakankamai efektyvi yra biologinė amarų kontrolė, kada yra naudojami naudingi vabzdžiai, kurie minta suaugusiais amarais ir jų lervomis: auksaakės ir boružės. Prie biologinės amarų kontrolės priemonių galima priskirti ir naudingų vabzdžių vilioklį Magipal. Šilnamyje galima naudoti Smoggarlik  česnakinę šaškę.

Voratinklinės erkės. Požymiai: tai gelsvi arba raudoni vabalai iki 1 mm dydžio. Veisiasi apatinėje lapo pusėje. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda pašviesėjimai, vėliau geltonuoja ir lapas žūsta. Gali pakenkti ir žiedams. Maži augalai, pažeisti erkės, deformuojasi. Kenkėjų gausumą skatina aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė. Prevencija: sunaikinti po sezono visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti cheminius preparatus.
Apsaugai nuo kenksmingų organizmų galite naudoti produktą Fizimite . Šis produktas veikia fizikiniu būdu – nuplauna augalų paviršių, apsaugodamas juos nuo kenksmingų organizmų, o taip pat ir nuo kenkėjų. Apipurškus paprikas Fizimite voratinklinės erkės nebegali žaloti augalų ir jiems kenkti. Be to, dėl Fizimite fizikinio poveikio mechanizmo kenkėjai neįgauna atsparumo šiam produktui.
Voratinklinės erkės kontrolei galite naudoti žaliajį muilą Chilly . Šios erkės naikinimui galite naudoti bioinsekticidą Neemazal . Pakankamai efektyvi yra biologinė voratinlinės erkės kontrolė, kada yra naudojami naudingi vabzdžiai, kurie minta voratinklinėmis erkėmis, tai auksaakės . Prie biologinės amarų kontrolės priemonių galima priskirti ir naudingų vabzdžių vilioklį Magipal.

Tripsai. Požymiai: tamsios spalvos vabalas iki 1,5 mm ilgio. Ant lapų, rečiau ant vaisių, matomos smulkios sidabriškai pilkos dėmės. Žiedai ir lapai džiūsta. Tripsai perneša augalo virusines ligas. Prevencija: po sezono sunaikinti visas augalų liekanas šiltnamyje, naudoti geltonas gaudykles, kas leidžia anksti pastebėti kenkėjų atsiradimą šiltnamyje ir pradėti su jais kovoti. Naudoti chemines augalų apsaugos priemones.

Rekomenduojama naudoti šias priemones: Žalias muilas Chilly, Neemazal, Fizimite, natūralūs vabzdžiai – auksaakė, naudingosios erkutės PLĖŠRI ERKĖ – BIOFRIENDS , kurios minta tripsais. Naudingiems vabzdžiams, kaip auksaakė, sulaikyti sode arba šiltnamyje – kabinti Magipalatraktantą. Naujiena: tripsų gaudyklė kabinama su lipnia gaudykle THRIPNOK

biologine-tripsu-kontrole-paprikoseTinkamas paprikų veislės pasirinkimas, sėja, tinkama ir savalaikė priežiūra – ir paprikų derlius jus tikrai pradžiugins. O su kuo suderinsite paprikas lėkštėje, kai jas jau užauginsite ir nuskinsite pirmuosius vaisius, planuokite jau dabar.

Algis Mačiukas

DALINTIS

KOMENTUOTI