Pamatų įrengimas
Atnaujinta: 2023-09-19

Pamatų montavimą galima suskirstyti į tris etapus – grunto tyrimas, projektavimas ir įrengimo darbai, iš kurių pagrindiniai yra pamato konstruktyvo statyba, hidroizoliacija ir apšiltinimas.

Pamatai yra požeminė pastato dalis, kuri perduoda ir paskirsto pastato apkrovas tam tikrame gylyje aplink slūgsantiems gruntams bei perima grunto apkrovas Jeigu pamatai tvirti ir patikimai laiko apkrovas, tai ir statinys bus tvirtas.

Pamatus įrengiantys meistrai turi išmanyti ne tik betonavimo darbus, bet ir inžinerinę geologiją, medžiagų atsparumą, statybinę mechaniką ir kitas sritis. Dviejų aukštų pastato (apie 200 kv. m) pamatų kaina apytikriai sudaro 10–20 proc. statinio konstruktyvo su stogu kainos, tačiau  pamatų remontas, jeigu tokio prireiktų, gali kainuoti kaip pusė namo. Jeigu po namu suprojektuotas ir rūsys, pamatų įrengimas gali kainuoti iki 30 proc. statinio kainos. Todėl pamatų projektavimo ir visi įrengimo bei hidroizoliavimo darbai turi būti atlikti itin kruopščiai.

Grunto tyrimai ir pamatų projektas

Inžinerinius geologinius tyrinėjimus atlieka licencijuotos įmonės. Laboratoriniai tyrimai atliekami ypatingais atvejais, o praktiškai konkretaus sklypo grunto charakteristikos nustatomos dviem būdais - gręžiamas bandomasis 120 mm skersmens gręžinys ir šalia tos vietos atliekamas geotechninis (statinis) zondavimas. Šio metodo esmė ta, kad lėtu greičiu (2 m/s) gruntas spaudžiamas cilindrinių vamzdžių kolona su gale prijungtu specialiu zondu. Tyrimo rezultatai naudojami sekliųjų bei atskirų giliųjų pamatų (tarp jų ir gręžtinių) pagrindo stipriui nustatyti. Vidutinio dydžio individualiam namui pakanka nuo 2 iki 4 zondavimo taškų būsimo pamato ir dūmtraukio vietoje. Tyrimo gylis bet kokiems pamatams yra 3 ar 4 metrai žemiau rūsio lygio bei 6 metrai nuo žemės paviršiaus lygio.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 pakeitimai, jog neypatingojo statinio statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti statybos užbaigimą. Tad nuo 2021 metų rengiant visus naujos statybos, remonto projektus, taip pat kai keičiamos pamatų konstrukcijos, inžineriniai geologiniai tyrimai yra privalomi.

Gautus duomenis  analizuoja pamatus projektuojantis konstruktorius ir nustato, kiek konkrečiame sklype, priklausomai nuo apkrovų, sumažės grunto tūris – t.y., kokios bus apkrovos. Tyrimai taip pat parodys, kokiame aukštyje yra gruntinis vanduo, ar reikia papildomo drenažo. Pagal šiuos duomenis parenkamas ekonomiškiausių pamatų tipas ir pradedami projektavimo darbai.

Pamatų projekto kokybė labai priklauso nuo statybinės aikštelės grunto ištyrimo. Kaip nurodoma „Pamatai ir pagrindai“ vadovėlyje (autoriai Danutė Sližytė, Jurgis Medzvieckas, Rimantas Mackevičius),  visi grunto sluoksniai iš esmės gali būti suskirstyti į silpnuosius ir stipriuosius. O visus galimus inžinerinius geologinius pjūvius galima apibūdinti viena iš keturių sluoksniuoto grunto schemų.

grunto sluoksniai
Grunto sluoksnių schemos:  1– stiprus gruntas, 2 – silpnas gruntas.[/caption]

Silpniesiems gruntams priskiriami gruntai, kurie negali būti patikimu pagrindu projektuojamo pastato pamatams. Jeigu juos naudotumėme laikančiajam pagrindo sluoksniui, tai deformacijos viršytų leistinąsias, o pagrindo laikomoji galia būtų nepakankama perimti veikiančias apkrovas. Silpnieji gruntai tai – purūs smėliai, gruntai su organinių medžiagų priemaiša, durpės, dumblai, sankabūs gruntai, kurių drėgnis viršija takumo drėgnį.

A schema. Pagrindas sudarytas iš storo sluoksnio stipriųjų gruntų, kurių savybės gali skirtis nedaug. Šiuo atveju galimas minimalus pamato pado įgilinimas, atsižvelgiant į kitus projektavimo reikalavimus (pvz., konstrukcinius reikalavimus, gruntų kilsnumą ir kt.). Kartais pagrindu  gali būti pasirenkamas kiek giliau slūgsantis, geresnių savybių turintis gruntas. Esant  tokiam pagrindui efektyvu projektuoti sekliuosius pamatus, bet esant didelėms apkrovoms galima rinktis polinių ir giliųjų pamatų variantą.

B schema. Šiuo atveju pamatų įgilinimas nepriklauso nuo grunto savybių. Įgilinimas pasirenkamas pagal gruntų kilsnumą ir konstrukcinius pastato bei pamato reikalavimus. Tokioje situacijoje dažnai tenka imtis priemonių, mažinančių nuosėdžių skirtumų įtaką antžeminėms konstrukcijoms. Esant tokiam pagrindui, gali būti pasirenkamas sekliųjų, polinių ir giliųjų pamatų variantas.

C schema. Pamatų tipo pasirinkimas priklausys nuo silpnojo sluoksnio storio. Jeigu jis nėra didelis, dažniausiai tikslinga pasiekti stiprųjį gruntą, kuris būtų pamatų pagrindu. Jeigu silpnojo sluoksnio storis didelis, tada pamatus reiktų projektuoti  pagal B schemos rekomendacijas.

D schema. Pamatų tipo pasirinkimas priklausys nuo sluoksnių storio: esant pakankamam viršutinio stipriojo grunto sluoksniui jis gali būti kaip apkrovą  paskirstanti pagalvė. Jei reikia, papildomai gali būti sustiprintas silpnojo sluoksnio gruntas. Arba atremti polinius arba giliuosius pamatus į stiprųjį apatinį grunto sluoksnį.

Pamatų tipai

Pamatai klasifikuojami pagal įvairius požymius – dažniausiai pagal įrengimo technologiją ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti. Pagal tai  skiriami šie pamatų tipai:

  • seklieji pamatai;
  • gilieji pamatai;
  • poliniai pamatai.

Ne visada yra aiškios ribos tarp pamatų tipų, tačiau dažniausiai pamatas priskiriamas prie vieno ar kito tipo pagal pamato pado įgilinimo d ir pamato pado pločio b santykį.

 

pagrindiniai pamatu tipai
Pagrindiniai pamatų tipai: a - seklusis pamatas; b - gilusis pamatas; c - polinis pamatas.

Statyboje dažniausiai naudojami gelžbetoniniai ir betoniniai seklieji pamatai, tačiau jie gali būti ir lauko akmenų mūro. Seklieji pamatai būna monolitiniai arba surenkami. Mūrijant pamatus iš surenkamų blokų, kad būtų tvirtesnis viršutinis vainikas, galima išlieti monolitinį žiedą visu pamatų perimetru. Tuomet pamatas tolygiau perima pastato apkrovas.

Seklieji pamatai yra būdingos formos – apačioje jie platesni nei viršuje, nes pagrindo gruntų stiprumas mažesnis nei konstrukcijų medžiagų. Pamato pado forma parenkama atsižvelgiant į apkrovų pobūdį.

Jeigu leidžia grunto charakteristika, ypač individualių namų statyboje, naudojami gręžtiniai poliniai pamatai. Šis pamatų įrengimo būdas populiarus, nes tereikia tik gręžimo technikos ir armatūros su betonu poliams suformuoti. Polių skersmuo apskaičiuojamas konstruktoriaus, paprastai siekia nuo 25 iki 50 cm, o mažiausias gylis – 1 m 20 cm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu sklype yra molingas gruntas. Tada pamatų kolonos arba poliai turi būti įgilinami iki 1,5 m. Virš polių įrengiamas rostverkas.

Statant individualius namus dažniausiai klojami seklieji pamatai, kurie įrengiami iškasus reikiamų matmenų tranšėjas. Sekliųjų pamatų grupei priklauso dažniausiai individualioms statyboms naudojami poliniai pamatai, kuriuos minėjome, ir juostiniai monolitiniai pamatai. Mažiausias tranšėjos gylis juostiniams monolitiniams pamatams nuo žemės paviršiaus turi būti didesnis nei žiemos įšalo gylis. Lietuvos teritorijoje tai vidutiniškai sudaro apie 1,20 m (priemolio ir molio grunto įšalo gylis siekia 1,50 m).

SVARBU

Tranšėjų gylis turi siekti tvirtą vienalytį gruntą, tai yra kasama iki neįšąlančios nepajudėjusios grunto zonos.

Taip pat labai svarbus yra gręžtinių polių dugno gruntas. Nuo jo priklausys, ar ilgainiui poliai neims sėsti.

Juostiniai pamatai. Šio tipo pamatai surenkami iš betono blokų arba liejami iš monolitinio betono. Toks pamatų įrengimo būdas reikalauja žemės kasimo bei betono blokų mūrijimo darbų. Jeigu namas numatytas su rūsiu, juostiniai pamatai yra tinkamiausi. Specializuotos įmonės gamina standartinius įvairių matmenų betono gaminius juostiniams pamatams – pamato papėdes (aukštis x plotis x ilgis/30x100-120x118-238 cm), pamatų blokai su įlajomis (580x20-80x118-238 cm), ištisiniai pamatų blokai (30x50-80x118-238 cm).

Po pamatu esantis gruntas turi būti tvirtas, neįmirkstantis ir nekilnojamas įšalo. Antraip sušalęs ir atitirpstantis vanduo judins pamatą. Todėl labai svarbu tiek juostiniams, tiek poliniams pamatams po padu suformuoti 5-10 cm storio vandeniui laidų gruntą.

Stulpiniai pamatai. Stulpai įrengiami (įspaudžiami, įkalami, įbetonuojami įkalus specialias kolonas) po nustatytomis  pastato vietomis. Šis variantas tinkamiausias, jeigu po namu yra storas supilto grunto sluoksnis. Be to, jie tinka skydiniams karkasiniams, monolitiniams namams. Ypač pasiteisina, kai gruntui tenka didelės apkrovos, taip pat kai yra aukštas gruntinis vanduo. Po namo sienomis įrengiamas rostverkas.

Plokštuminiai pamatai – tai labai efektyvus pamatų sprendimas, dažniausiai naudojamas statant skydinius namus arba ten, kur silpnas (smėlingas) gruntas. Grindys visiškai izoliuojamos iš apačios polistireninio putplasčio plokštėmis. Cokolis gali būti iš betono ar lengvų blokų. Betoninės sienos ir cokolio izoliacijos sujungiamos viena su kita, kad būtų geresnė termoizoliacija ir išvengta šiluminių tiltelių.

Stambiuose objektuose žemės darbai vykdomi ištisus metus, tačiau privačioje statyboje šių darbų šaltuoju metų laiku reikėtų vengti. Optimaliausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Balandžio mėnesį baigia tirpti žemės įšalas ir gruntas esti itin šlapias, o  spalio mėnesį paprastai pakyla gruntinis vanduo.

Surenkami juostiniai pamatai

Iš blokelių surenkami pamatai gali būti juostiniai arba poliniai, pastaruoju atveju iš blokelių montuojamas rostverkas. Juostiniams surenkamiems pamatams naudojami įvairūs blokeliai, vieni iš stipriausių yra specialūs betono blokeliai. „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 3" (GKG 3) gaminami surenkami pamatiniai betono blokeliai ir vadinamosios pamatų pagalvės - padai bei armuoti juostiniai pamatų blokai.

 

pamatu-bloku-padai
Armuoti juostiniai pamatų blokai.

Pamatiniai RBB blokeliai liejami iš betono su priedais, didinančiais stiprumą, nelaidumą vandeniui ir kitais, reikalingais grunto apkrovoms atlaikyti. RBB betoninių pamatų blokelių matmenys:

Pavadi-nimas

Matmenys, mm

Kiekis vnt./ paletės

Kiekis m³/ paletės

Kiekis m² /m³

Kiekis vnt. /m³

Svoris kg /vnt.

Plotis

Aukštis

Ilgis

RBB

200

250

500

30

0,75

4,9

40

24

RBB

250

250

500

30

0,9

4,0

33,2

25,9

RBB

300

250

500

24

0,9

3,33

26,7

26,5

Tuščiaviduriai RBB pamatų blokeliai tarnauja kaip klojiniai. Tokiu atveju nereikia nuomotis ir montuoti klojinių, laukti kol sukietės betonas, po to klojinius ardyti, išvežti. Surenkami pamatai sumontuojami greičiau, tik tam reikia tinkamai pasiruošti - paruošti armatūrą, suarmuoti ir užpilti betonu.

tusciaviduriai-pamatu-blokeliai
Tuščiaviduriai RBB betono blokeliai pamatams ir rostverkui.

Planuojant betono kiekį surenkamiems tuščiaviduriams blokeliams užpilti, reiktų pridėti 5-10 proc. rezervą, nes betonas susivibruoja. Ten, kur veikia didesnės apkrovos, verta naudoti pilnavidurius  armuotus PBB betono blokelius. Jie tinka ir naudojami rūsio sienoms bei pamatams, yra tikslių matmenų ir didelio stiprumo.

pilnaviduriai-pamatu-blokeliai
Pilnaviduriai armuoti PBB betono blokeliai - gamintojas GKG 3.

Pavadi-nimas

Matmenys, mm

Kiekis vnt./ paletės

Stipris gniuždant

Kiekis vnt./ m²

Kiekis vnt./ m³

Svoris kg/ vnt.

Ilgis

Plotis

Aukštis

PBB

490

200

185

36

15 N/mm2

11

55

41

Pilnaviduriai armuoti betono blokeliai taip pat tinka atraminėms sienutėms, rūsiams įrengti.

Daug lengviau ir paprasčiau įrengti pamatus naudojant specialius pamatinius pilkojo polistireno blokelius ICF Thermo NEO, gaminamus  UAB “Šilputa”.  Išsamesnė informacija apie šiuos blokelius  pasiekiama spaudžiant šią saugią nuorodą: polistireno pamatų blokai

ICF blokelių gamybai naudojamas neoporas EPS 200, kurio šilumos laidumo koeficientas yra 0,031 W/(m*K), suteikiantis pamatų konstrukcijai puikias šilumines charakteristikas. Montuojant pamatą ICF blokeliai naudojami kaip liktiniai klojiniai. 

polistireno pamatų blokai

ICF Thermo Neo blokelius pamatams sudaro dvi neoporo plokštės su betonui užpilti palikta tuštuma, per kurią jos sujungtos cinkuoto plieno skersinėmis jungtimis. Išorinė blokelio sienelė yra storesnė (35 cm), vidinė - 5 cm. Ertmė tarp sienelių  yra 16-21 cm pločio  - į ją pilamas pamato betonas. ICF Thermo NEO blokelių ilgis - 1 m, aukštis - 0,3 m. Liktinio klojinio montavimo metu blokai sustatomi  vientisa sandaria eile, sujungiant juos per užraktus. 

Rostverko montavimas žymiai palengvėja ir yra tikslesnis, jeigu tam naudojamas UAB “Šilputa” pagamintas polistireninis U formos klojinys - šią nuorodą paspaudus rasite daugiau informacijos apie gaminį. Klojinio šoninis skerspjūvis iš tiesų primena raidę U. 

u formos klojinys

Klojinių blokeliai iš EPS 150 polistireno vienas po kito sudedami be tarpų į vientisą eilę ir iš esmės yra liktiniai klojiniai. Sudėti U formos blokeliai sudaro tarsi lovio formą, uždėtą ant gręžtinio pamato polių viršaus per specialiai išpjautas kiaurymes. Vertikali armatūra, išlindusi iš polių, surišama su horizontalia armatūra U formos lovio ertmėje. Armavimo pabaigoje, jeigu Thermo U forma įrengiama kaip rostverkas, ji iš šonų paremiama laikinai priveržiamomis lentomis, padedančioms atlaikyti betono spaudimą kol jis sukietės. Galiausia į formą pilamas pamato betonas. 

 

Betonas pamatams

Privačiose statybose rekomenduojama naudoti purų betoną, nes jį lengviau valdyti kastuvu, perkloti armatūra, įdėti stambių riedulių, patogiau trombuoti. Skystas geriau tinka daugiabučių statyboje, kai automatiniais betono siurbliais betonas paduodamas į reikiamą aukštą.

Patogiausia pirkti paruoštą betoną ir betonveže atsigabenti jį į statybų aikštelę.

Betono klasė pamatams parenkama pagal aplinkos poveikį, dažniausiai pamatams, kuriuos nuolat veikia grunto drėgmė ir grunto apkrovos, naudojamas C16/20 arba C 20/25 klasės betonas.

Paruošus armatūros tinklą, naudojant gumines žarnas pamatus galima užpilti per dieną.

Tačiau jeigu yra pakankamai darbo jėgos ar sunkus autotransportas negalės privažiuoti į objektą, reikiamos konsistencijos betoną galima ruošti statybų  aikštelėje. Šiam tikslui galima naudoti skiedinio maišykles. Šio agregato nuoma vidutiniškai kainuoja nuo 10-20 eurų parai (priklauso nuo talpos).

Jei nusprendėte patys ruošti betoną, labai svarbu paisyti tinkamo komponentų santykio ir darbus vykdyti sparčiai. Betono ruošimui negalima naudoti smėlio ir smulkaus žvyro. Tinkamiausias yra stambios frakcijos žvyras. Vietoje reikėtų pasigaminti ar įsigyti elementarų sietą ir išsijoti stambesnius akmenis. Optimali betono sudėtis – 6 kibirai žvyro ir 1 kibiras cemento (santykis 6:1), vandens kiekį reguliuoti pagal masės drėgnumą (paprastai 1–1,5 kibiro vandens). Reikia ruošti tiek betono masės, kad ją sunaudotumėte per 1–1,5 val. Betonas pilamas tolygiai per visą perimetrą (ne į vieną vietą) ir iš karto trombuojamas.

Supiltas betonas sustiprėja maždaug po dviejų valandų, vėliau jis kietėja stabiliai ir lėtai, kol visiškai išdžiūsta. Esant 15 laipsnių šilumos, po paros betonas įgyja 20 proc. savo galutinio stiprumo, po 3 parų – 70 proc. projektinio stiprumo. Po savaitės nuėmus klojinį nuo betono monolito jau galima mūryti sienas.

Labai svarbi betono priežiūra tiek karštą vasarą, tiek darbus atliekant šaltesniu laiku. Vasarą betoną reikia periodiškai laistyti ir apdengti plėvele. Lietingi orai betono stingimui įtakos nedaro. Labiausiai reikia saugoti pamatų betoną žiemos laiku. Reikia atminti, kad esant 5 laipsniams šilumos, betonas nustoja kietėti.  Išliejus pamatus šaltu oru, juos būtina apdangstyti. Betoną leidžiama užšaldyti kai jis pasiekia 25 proc. savo kietumo. Užšalęs betonas užsikonservuoja ir gali stovėti iki pavasario. Atšilus orams jis toliau kietėja.

Betono kiekio nustatymas

Dažnai kyla klausimas, kaip apskaičiuoti, kiek reikia užsisakyti betono konkretiems pamatams. Pateikiame skaičiavimo pavyzdžius 100 kv. m užstatymo ploto namui.

Rostverkas – plotis 40 cm x aukštis 50 cm = 0,2 kv. m. Tai reiškia, kad nedidelio namo (10x10) pamatams (rostverko ilgis – 47,6 m) reiks 9,52 kub. m betono.

Polių tūris apskaičiuojamas pagal formulę h x π x d2/4. Gręžtinio polio skersmuo – 50 cm, įgilinimas – 120 cm. Taigi vieno polio tūris yra 0,24 kub. m. 14 polių reikės 3,36 kub. m betono.

Iš viso pamatui reikės 12,88 kub. m betono. Priklausomai nuo betono klasės, rekomenduojama pridėti tankinimo paklaidos koeficientą (s1 – purus – 15 proc., s2 – skidus – 10 proc., s3 – skystas – 5 proc. bendros betono masės). Taigi šiam pamatui reikės užsakyti 13,5-14  kub. m betono.

 

Pamatų šiltinimas

Pamatuose yra svarbu išvengti šiluminių tiltelių, kurie smarkiai sumažina pastato energinį efektyvumą.  Galimi keli pamatų apšiltinimo variantai.

  • Šiltinimo medžiagą integruoti į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau grindų peršalimo tikrai pavyks išvengti. Šiam tikslui pakanka ir 5 cm storio polistireninio putplasčio. Esant galimybei putplastį reikia įgilinti iki pamato pado.
  • Atvirkščias variantas, kai polistireninio putplasčio plokštės naudojamos kaip liktiniai klijiniai. Plokštės klojamos po pamato ar rostverko padu ir iš abiejų pusių, armatūra montuojama viduryje. Didelės medžiagų ir priedų bei darbo sąnaudos.

SVARBU

Pamatų apšiltinimo sistemą reikia įrengti taip, kad ji sudarytų bendrą sistemą su viso namo lauko sienų šiltinimu.  Kai šiltinamos namo išorės sienos, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės (šiltinimo medžiagos turi susijungti). Tačiau jeigu mūrinis namas apšiltinamas pagal principą mūras – izoliacija – mūras, šilumos izoliaciją geriausia taip pat įterpti į pamato vidurį.

 

Populiariausi juostinio pamato ir cokolio/rostverko šiltinimo būdai

Dažniausiai naudojamas ir patogus būdas – juostinių pamatų šiltinimas iš išorės ant pamato klijuojant polistireninio putplasčio plokštes.

Juostinio pamato šiltinimas

Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas tinkuojama sistema.

Kai cokolių apdailai naudojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti daromos atvirosios vėdinamos ir drenuojamos arba uždarosios. Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Apšiltinimui naudotinos 20 cm storio Šiloporas Geo EPS 100 plokštės.

 Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitokios apkrovos nei virš nuogrindos. Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama pamatų užpildo horizontalaus slėgio ir nedidelių užpildo vertikaliųjų jėgų. Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių. Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė. Visais atvejais šiltinami cokolių, pamatų ir rūsio sienų paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais.

Dažniausiai individualių namų segmente pasitaikantis pamatų tipas - gręžtiniai poliniai pamatai su virš jų įrengiamu rostverku.

 Rostverko šiltinimo schema

Rostverko ir cokolio šiltinimas tinkuojama sistema. 

Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš abiejų pusių. Iš išorės rekomenduojama šiltinti ne mažiau 150 mm storio Šiloporas Geo EPS 100 plokšte, iš vidaus ir apačioje – ne mažiau 100 mm storio to paties putplasčio plokšte.

Kai pastato išoriniai rostverkai ar kiti pamatai įgilinami mažiau už maksimalų grunto įšalimo gylį, prie jų jungiami pastato vidiniai rostverkai ar kiti pamatai taip pat šiltinami ≥1 m atstumu nuo išorinio rostverko.

Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas. Po rostverku taip pat klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kad įšalas nekilnotų seklaus rostverko.

Rostverko šiltinimas
Šorinio ir vidinio rostverko šiltinimo planas.

 

Rūsio, plokštuminių pamatų, eksploatuojamo namo pamatų šiltinimo variantus rasite UAB „Kauno šilas“ projektavimui pateikiamų brėžinių kataloge.

Ar visos pamatams skirtos polistireninio putplasčio plokštės vienodos ir kokias pasirinksime, tokios bus gerai? Ne visai taip.

Visų pirma labai svarbu, kad pamatų šiltinimo plokštės būtų kietos, o tai reiškia tankios, atlaikančios grunto apkrovas ir beveik neįgeriančios vandens. Putplasčio stiprį charakterizuoja gniuždomojo įtempio rodiklis, o atsparumą drėgmei – įmirkis.

Pamatams svarbiausia, kad polistireninio putplasčio plokščių gniuždomojo įtempio rodiklis būtų apie 100 kPa, tokį turi visos pamatams skirtos Šiloporas plokštės, o sunkesniems gruntams skirtos dar stipresnės Šiloporas EPS 150 ir Šiloporas EPS 200 plokštės, kurių gniuždomasis įtempis atitinkamai ≥ 150 kPa ir ≥ 200 kPa. Pamatinių Šiloporas EPS plokščių vandens įmirkis yra nuo 2 iki 5 proc. Kuo drėgnesnis gruntas, tuo mažesnio įmirkio plokštes reiktų rinktis.

UAB „Kauno šilas“ yra parengusi pamatų šiltinimo mazgus tiek tinkuojamiems, tiek vėdinamiems fasadams, kuriuose aiškiai matyti pagrindinis pamatų šiltinimo principas – termoizoliacinės medžiagos nepertraukiamumas.

Pastaruoju metu vis dažniau pamatų apšiltinimui naudojamas Šiloporas GEO EPS 100. Šiloporas Geo EPS 100 – efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga. Ji atlaiko dideles apkrovas, šilumos laidumas – 0,035 W/(m ∙K), o ilgalaikio įmirkio, visiškai panardinus vandenyje, ribinis lygis – ≤ 2,0 proc.

Kadangi pamatas neišvengiamai liečiasi su žeme, ir yra nuolat veikiamas drėgmės, Šiloporas Geo EPS 100 yra nepakeičiama drėgno grunto aplinkoje.

Pamatų šiltinimas
Šiloporas GEO EPS 100 plokštėmis apšiltinamas pamatas ir cokolis. Asa.lt archyvo nuotrauka. 

Įrengus termoizoliacinį sluoksnį, reikėtų pasirūpinti jo apsauga nuo drėgmės, mechaninių pažeidimų ir augalų šaknų – ilgainiui šaknys gali pažeisti termoizoliaciją, todėl į pamatus pradės smelktis šaltis ir vanduo.

Pamatų įrengimo rekomendacijos

  • Žemės darbai nelygiame reljefe: pirmiausia rekomenduojama išlyginti bei gerai sutankinti gruntą, o tuomet pradėti kasti tranšėjas. Su mechaniniais vibratoriais sutankinamas 30–50 cm, vibrovolais – 1–1,5 metro storio gruntas.
  • Svarbu žinoti, kad iškasus tranšėją ar padarius gręžinius pamatams, darbus reikia    pradėti nedelsiant. Ilgiau palikus atvirą gruntą, keičiasi jo savybės.
  • Kasant tranšėją mechanizuotai, rekomenduojama pabaigoje neiškasti 20 cm grunto, kad tranšėjos dugnas būtų idealiai lygus, šį sluoksnį reikėtų nukasti kastuvais.
  • Juostiniuose monolitiniuose pamatuose apačioje reikėtų dėti ne mažesnio kaip 20–24 mm skersmens, o viršuje – 8–14 mm armatūrą. Nuo klojinio krašto armatūrą reikėtų atitraukti apie 15 cm.
  • Įrengiant gręžtinius polius reikia laikytis reikalavimų, keliamų gręžtiniams   poliams, tai yra – saugoti, kad gręžinys neužbyrėtų, apačioje neliktų supurento grunto ir t. t.
  • Medinės konstrukcijos (rąstinis, skydinis namas) statiniui tinkamiausi 30 cm pločio pamatiniai gelžbetoniniai blokeliai.
  • Mūrinės konstrukcijos (plytų, silikatinių blokelių mūras) statiniui tinkamiausi 50 cm pločio pamatiniai gelžbetoniniai blokai.
  • Pamatų papėdės turi būti bent 30 cm platesnės už pamatus – tiksliai turi nurodyti konstruktorius.
  • Iš anksto reikėtų numatyti komunikacijų angų vietas ir apsvarstyti papildomas šių vietų šiltinimo galimybes (vandens gręžinio, vandentiekio, elektros, nuotekų sistemos įvadai).
  • Jeigu dūmtraukis bus mūrijamas iš plytų, tose vietose būtina padidinti pamatų pagalvių plotį.
  • Nelaikančių sienų pamatų plotį galima sumažinti iki sienų storio.
  • Virš žemės lygio pamatai arba cokolis turi iškilti ne mažiau kaip 50 cm ir turi būti padaryta bent 20 cm pločio nuogrinda.
  • Užsakovas dažnai neapsisprendžia, kokiame aukštyje turi būti grindys. Pasitaiko, kad architektai grindų lygį projektuoja pagal kelio lygį ar jį nustato bendro reljefo atžvilgiu. Po  aplinkotvarkos darbų grindys atsiranda tiesiog žemės lygyje. Optimalus grindų aukštis – 30–70 cm nuo žemės lygio.

ASA.LT , AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“,  UAB Kauno šilas informacija

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Šiltinimas poliuretano putomis

Poliuretano putos, kuo skiriasi atvirų ir uždarų porų poliuretano putos, šlaitinio stogo, sienų, fasado šiltinimas poliuretano putomis

Angaro statyba

Angarų statyba, angaro projektavimas, standartinio angaro statyba

Vandentiekio įrengimas

Kaip įrengti vandentiekį, vandens gręžinys, vandentiekio siurbliai, hidroforai. Vandentiekio vamzdžių sujungimas ir jungtys. Vandentiekio projektavimas

Karkasinio namo statyba

Karkasinis namas, karkasinio namo šiltinimas, karkasinio namo surinkimas, medinio ir metalinio karkaso namai, karkasinio namo sandarinimas, deklaracija apie statybos užbaigimą

Pavėsinės statyba

Kaip pastatyti pavėsinę, pamatai pavėsinei, pavėsinės karkaso montavimas, mediena pavėsinei, pavėsinės grindų įrengimas

Šilumos siurblio įrengimas

Šilumos siurbliai, šilumos siurblio pasirinkimas, šilumos siurblio galios skaičiavimas, ištraukiamo oro šilumos siurbliai

Pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Kaip apšiltinti pamatą, rostverko šiltinimas, cokolio šiltinimas, kokį polistireninį putplastį naudoti pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimui

Grindų šiltinimas

Grindų apšiltinimo įrengimas, grindų šiltinimo įrengimas, polistireninis putplastis grindų apšiltinimui, betonuojamų grindų šiltinimas,

Daugiabučių šiltinimas

Daugiabučio fasado apšiltinimas, kaip šiltinti daugiabutį, kuo geriausia šiltinti daugiabučio fasadą,

Mūrinio namo statyba

Mūrinis namas, mūrinio namo blokeliai, blokelių mūrijimas ir klijavimas, mūrinio namo šiltinimas, nebaigtos statybos pažyma

Fasado apdaila

Tinkas fasadams, dažai fasadams, tinkuojamų fasadų apdaila, vėdinamo fasado apdaila, lanksčios plytelės fasadams, mediniai fasadai, jo apsauga, dažymas

Fasado apsauga nuo žaliavimo

Geriausias tinkas fasadams, apsauga nuo lauko sienų, fasado pelėsio, kodėl žaliuoja fasadas, kaip apsaugoti fasadą nuo žaliavimo

Produktai kategorijos horizontalus spec

Paveikslėlis Pavadinimas Trumpas aprašymas Kaina
Šiltinimas poliuretano putomis Vilnius Šiltinimas poliuretano putomis Vilnius Stogo šiltinimas Poliuretano Putomis Vilniuje, Medinio Namo šiltinimas Poliuretano Putomis Vilniuje, Fasado šiltinimas Putomis Vilnius

Statybos video filmai

Lango montavimas

Langų montavimas instrukcija filmas, kaip teisingai montuoti, apšiltinti, sandarinti ir įtvirtinti langus

Verslo skelbimai su iškėlimu į Google natūralią paiešką
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: