Pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Teisingas juostinių, gręžtinių polinių ir plokštuminių pamatų apšiltinimas. Pamatų, rostverko ir cokolio termoizoliacijos mazgai.

9647
Pamatų, rostverko ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu
4.7 (94.44%) 18

Pamatų šiltinimo principai

Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama per mažai dėmesio – juk jie slūgso žemėje ir tik nedidelė dalis iškilusi virš žemės arba yra jos paviršiuje. Tačiau ties šaltais pamatais žiemos metu gali kondensuotis drėgmė, dėl to drėksta apatinės lauko sienų dalys ir grindys prie jų, o už baldų gali įsimesti pelėsis. Priemonės šioms problemoms išvengti – pamatų termo- ir hidroizoliacija.

Pamatų termoizoliacijos sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu, pagrindinis principas – pastatą turi gaubti nepertraukiamas šiltinimo medžiagos kevalas. Kartais kyla klausimas – ar galima pamatus šiltinti putplasčiu, jei kitos namo konstrukcijos šiltinamos mineraline vata? Galima ir reikia – polistireninis putplastis dėl savo kietumo ir neįgeriamumo pamatų apšiltinimui tinka geriausiai.

termoizoliacijos sluoksniu jungimas
Pagrindinis apšiltinimo principas – visų atitvarų termoizoliacijos sluoksniai turi jungtis tarpusavyje.

Pamatus rekomenduojama šiltinti iš lauko pusės. Pamatai šiltinami drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų. Lauko sienos ir pamato šiltinimo sluoksniai turi susisiekti, nepaliekant kelio šilumos tilteliams.

Sudėtingiau pamatą apšiltinti, kai išorės sienos apmūrijamos apdailinių plytų sluoksniu. Šis sluoksnis pakankamai sunkus, todėl jį reikia mūryti ant pamato. Šiuo atveju patogesni monolitiniai pamatai su vertikaliai įterptu polistireninio putplasčio sluoksniu. Polistireninio putplasčio sluoksnis turi susisiekti su sienų šiltinimo sluoksniu. Pamatas nuo plytų mūro atskiriamas horizontaliu hidroizoliacijos sluoksniu.

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos.

Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitos apkrovos nei virš nuogrindos. Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama horizontalaus pamatų užpildo slėgio ir nedidelių vertikaliųjų užpildo poslinkių. Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių. Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė. Visais atvejais cokolių, pamatų ir rūsio sienų šiltinami paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais. Žemiau nuogrindos esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti drenavimo ir vėdinimo gumbuota membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės susikaupimo. Membranos gumbai turi būti nukreipti į polistireninį putplastį.

Šiltinimo sistemos apačioje, esančioje žemiau nuogrindos, polistireninio putplasčio briauną rekomenduojama daryti stačiakampę be įstrižos nuopjovos. Stebėjimai rodo, kad po polistireninio putplasčio plokštėmis su stačiakampėmis briaunomis, t. y., be nuopjovų, susidaro ertmės ir dėl to nėra iškilnojimo pavojaus nuo šalčio poveikio.

juostinio pamato ir cokolio siltinimas
Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas, kai cokolio apdailai naudojamas tinkas. Apatinė šiltinimo plokštė nupjauta statmenai (pažymėta raudona spalva).

Polinių pamatų šiltinimas

Dažniausiai individualių namų segmente pasitaikantis pamatų tipas – gręžtiniai poliniai pamatai su virš jų įrengiamu rostverku. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių. Polistireninio putplasčio „Kauno šilas“ gamintojai yra parengę pamatų šiltinimo mazgus tiek tinkuojamiems, tiek vėdinamiems fasadams, kuriuose aiškiai matyti, pagrindinis pamatų šiltinimo principas – termoizoliacinės medžiagos nepertraukiamumas.

rostverko ir cokolio siltinimas tinkuojama sistema
Rostverko ir cokolio šiltinimas tinkuojama sistema.

Kai pastato išoriniai rostverkai ar kiti pamatai įgilinami mažiau už grunto maksimalų įšalo gylį, prie jų jungiami pastato vidiniai rostverkai ar kiti pamatai taip pat šiltinami ≥1 m atstumu nuo išorinio rostverko.

isorinio ir vidinio rostverko siltinimas
Išorinio ir vidinio rostverkų šiltinimo planas.

Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas. Po rostverku taip pat klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kad įšalas nekilnotų seklaus rostverko.

polistireninis putplastis po rostverku
Po rostverku paklotas polistireninio putplasčio sluoksnis.

Kartais ant vertikalaus pamatų termoizoliacinio sluoksnio klojama gumbuota drenuojanti membrana, statybininkų žargonu vadinama „papine plėvele“. Gumbai neleidžia plėvelei priglusti ir tarp jos bei polistireninio putplasčio susidaro apie 1 cm pločio tarpas, per kurį vanduo gali laisvai pasišalinti, be to, plėvelė kartu yra apsauga nuo mechaninių pažeidimų.

membrana pamatų konstrukcijoje
Sunkiuose ir drėnuose gruntuose pamatų konstrukcijoje rekomenduojama naudoti gumbuotą vėdinimo-drenavimo membraną

Šiltinimo medžiaga į gruntą įgilinama tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies (kuri atsidūrė žemėje) ir vidaus grindų izoliacinės medžiagos apatinės dalies statmenai horizontui būtų ne mažiau kaip 70 cm arba, jei įmanoma, ir daugiau. Šituo atveju įšalas, kad pasiektų pirmo aukšto kambario grindų ir sienos sandūrą turėtų įveikti 70 cm, o tai nemažas atstumas.

Tais atvejais,  jei gruntas sunkus, molingas ar šalia pastato yra pravažiavimo kelias, rekomenduotinos dideles apkrovas atlaikančios Šiloporas EPS 150 plokštės – jų stipris >150 kPa.  Jeigu gruntas drėgnas, rekomenduojama naudoti ypač mažo įmirkio Šiloporas Geo plokštes.

Juostinių pamatų šiltinimas

Juostiniai pamatai turi remtis į tvirtą gruntą ir turi būti įrengti žemiau įšalo gylio, kuris priklauso ir nuo grunto – drėgna molinga žemė peršąla giliau nei smėlinga. Juostiniai pamatai liejami iš betono ir sudaro monolitinę konstrukciją arba surenkami iš blokelių. Surenkant blokelius reikia atkreipti dėmesį į siūlių ir tarpų tarp blokelių jungtis – jos turi būti sandarios. Pamatai hidroizoliuojami, hidroizoliaciją galima tepti tik ant sauso paviršiaus.

juostinio pamato ir cokolios siltinimas tinkuojama sistema
Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.  Juostinio pamato šiltinimo medžiagos įgilinimas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 cm, gali būti ir gilesnis
rusio isorines sienos ir cokolio siltinimas
Rūsio išorinės sienos ir cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema. 

Plokštuminiai pamatai ir A++ klasės pamatų apšiltinimas

Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Nereikia įrengti perimetrinių pamatų, pagrindo konstrukcijoje pirmajame aukšte įrengiamas grindinis šildymas.

Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Sieninių blokelių eilė mūrijama ant pamatinės plokštės krašto ir vertikalus sienos šiltinimo sluoksnis labai gerai priglunda prie horizontalaus pamatinės plokštės šiltinimo sluoksnio arba šioje plokščiųjų pamatų sistemoje naudojamo liktinio klojinio iš polistireninio putplasčio.

Pamato plokstes ir sienos siltinimas
Pamato plokštės ir sienos šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema (variantas, taikytinas A++ klasės ir pasyviesiems pastatams).

Kiti šios pamatų konstrukcijos privalumai technologiniai, susiję su statybos darbų sparta, patogumu, kompleksiniais sprendimais. Jeigu šioje sistemoje betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami polistireninio putplasčio elementai – liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio (matomos pamatų dalies). Technologiniai tokios apšiltintos pamatinės plokštės pranašumai realizuojami ir dėl to, kad ją įrengiant betoninėse grindyse iš karto sumontuojama ir šildymo sistema.

plokstuminiai pamatai su cokolio apdaila
Plokštuminiai pamatai su cokolio apdaila.

Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti plokštuminių pamatų reputacija – nenoras pasirinkti po monolitinio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos – ekstruduotojo polistireninio putplasčio. Didesnio gniuždomojo stiprio šiltinimo medžiagos yra santykinai brangesnės, todėl neretai bandoma sutaupyti.

„Kauno šilas“ plokštuminių pamatų kraštams suformuoti išpjauna reikalingo stiprio perimetrines „L“ formos Šiloporo EPS 150 arba EPS 200 plokštes, o pamatų vidus (grindys) užpildomas Šiloporas EPS 100, EPS 150 arba EPS 200 putplasčio plokštėmis – priklausomai nuo apskaičiuotų apkrovų. Putplasčio stipris nurodomas techniniame projekte ir reiktų vengti nukrypimų nuo technologijos bei savarankiškų sprendinių, tuomet plokščiųjų pamatų-grindų sistema pateisins lūkesčius.

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir vadinamą „sijonėlį“ – t.y. pamatų perimetru pakloti polistireninio putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Principas – neleisti, kas po pamatais atsirastų sušalusio vandens, kuris atitirpdamas kilnotų gruntą.

horizontali silumine izoliacija
Horizontaliai įrengtas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo. 1 – grindų konstrukcija; 2-pamatai; 3-pamato padas; 4 –termoizoliacija; 5-hidroizoliacija; 6-hidroizoliacija; 7-vandens nuvedimas; 8-tvirtinimo detalė; 9-polistireninio putplasčio plokštės; 10 -drenažas;

Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą – termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga. Toks pamatų mazgas technologiškai tinkamas trisluoksnio mūro konstrukcijai įrengti, uždaromas šalčio kelias per sienos ir pamatų sujungimo mazgą.

Polistireninis putplastis pamatams

Pamatams apšiltinti naudojamos grunto apkrovas atlaikantis polistireninis putplastis. Šią jo savybę nusako gniuždomojo įtempio vertė (kPa). Ši savybė nesietina su polistireninio putplasčio tankiu, kaip daugelis mano.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje tiekiamo polistireninio putplasčio tankis kinta nuo 9 kg/m3 iki 34 kg/m3. Specialiam naudojimui gali būti gaminamas ir kitų tankių putplastis. Gamintojai dažniausiai nedeklaruoja polistireninio putplasčio tankio. Taip yra todėl, kad medžiagos savybės vis rečiau yra siejamos su medžiagos tankiu, bet labiau priklauso nuo technologinių gamybos veiksnių. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis, kurio tankis yra 15 kg/m3, vienu atveju gali turėti gniuždymo įtempio vertę 50 kPa, o kitu atveju – 100 kPa. Tai dažniausiai lemia gamybos technologija – temperatūra, slėgis ir putplasčio bloko išlaikymo trukmė formoje gamybos metu.

Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt.. Raidė „T“ rodo, kad putplastis  tinka ir naudotinas smūginei garso izoliacijai. Skaičius prie EPS parodo polistireninio putplasčio gniuždymo įtempio esant 10 proc. deformacijai vertę kilo paskaliais. Pavertus tonomis arba kilogramais tai reikštų galimą 10 procentų deformaciją esant  10 000 kg arba 10 tonų apkrovai į 1 kv. metrą. Gniuždymo įtempio vertė dažniausiai ir parodo, kokioje konstrukcijoje polistireninis putplastis yra tinkamas naudoti – ar jis tinkamas apkrovoms atlaikyti.

polistireninio putplascio stipris
Polistireninio putplasčio plokštės pamatams turi atlaikyti grunto apkrovas.

Rinkdamiesi polistireninio putplasčio plokštes pamatų apšiltinimui, atkreipkite dėmesį į grunto tipą. Smėlingam lengvam gruntui galbūt užteks EPS100 stiprio plokščių, tačiau molingoje, sunkioje žemėje sumontuotiems pamatams ar pamatams, šalia kurių galimos apkrovos, yra įvažiavimo kelias, reiktų rinktis tankesnes ir stipresnes plokštes – pradedant EPS150.  Kuo skaičius prie EPS didesnis, tuo didesnes apkrovas atlaiko plokštės, renkantis tinkamą šiltinimo izoliaciją itin svarbu į tai atkreipti dėmesį.

Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėms šiluminėmis charakteristikomis. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pamatų apšiltinimui naudojamas Šiloporas Geo EPS 100.

Šiloporas GEO EPS 100 – efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga.  Ji atlaiko dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičia savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį. Polistireninio putplasčio  plokščių  Šiloporas Geo EPS 100 šilumos laidumas – λD 0,035 W/(m ∙ K), o ilgalaikio įmirkio visiškai panardinus vandenyje ribinis lygis    – WL(T) ≤ 2,0 proc.

Kadangi pamatai neišvengiamai liečiasi su žeme, ir yra nuolat veikiami drėgmės, Šiloporas Geo EPS 100 yra nepakeičiamas drėgno grunto aplinkoje.

Molingoje, sunkioje žemėje demontuotų pastatų apšiltinimui, ypač jei šalia yra pravažiavimo kelias ir padidintas spaudimas į pamatą, rekomenduojama naudoti didesnes apkrovas atlaikantį Šiloporas EPS 150.

Svarbios pamatų šiltinimo detalės

Pamatų šiltinimo tikslas – iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams. Jei šiltinami gręžtiniai poliniai pamatai, izoliacija turėtų būti įgilinta, nes šilumos tilteliai susidaro per polius. Tokiu atveju apšiltinimo plokštės vertikaliai įgilinamos ne mažiau kaip 50-60 cm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos.

Pamatų apšiltinimo izoliacijos storis priklauso nuo projekte numatyto šilumos perdavimo koeficiento vertės, pamatų tipo ir termoizoliacinės medžiagos. Jį pagal reikalingą pasiekti pastato energinio efektyvumo klasę turi nurodyti projektuotojas, apskaičiavęs pastato energinį efektyvumą. Praktikoje dažniausiai naudojamos 10-15 cm storio putplasčio plokštės. Visgi, net be skaičiavimų, jau reiktų galvoti apie 20 cm storio plokštes, ypač, jei tai nauja statyba ir siekiama aukštesnės energinės klasės.

Pvz., gyvenamųjų pastatų pamatų iš 25 cm storio FIBO 5Mpa blokelių apšiltinimui naudotini EPS plokščių storiai  pagal energinio efektyvumo klases (cm):

Energinė klasė/EPS tipas     A   A+   A++
Šiloporas EPS 100 18 21 25
Šiloporas Neo EPS 100N 15 18 22
Šiloporas Geo EPS 100 1817 21 25
Šiloporas EPS 150 20 24

Klijų plokštėms klijuoti pasirinkimą lemia vertikalios hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindo klijai, prie cementinės – cemento pagrindo. Reiktų vengti bitumo ar bituminių klijų su skiedikliais, nes tikėtina, kad skiedikliai gali suardyti EPS plokštes.

Jei naudojami du plokščių sluoksniai, plokščių siūlės turi persidengti, negalima jų klijuoti tiesiai vieną ant kitos. Taip išvengiama šilumos tiltelių ir siūlių įtrūkimų.

termoizoliaciniu ploksciu klijavimas
Pamatų termoizoliacijos plokštės suklijuotos neteisingai, jų siūlės yra viena ant kitos.

Cokolio apšiltinimas iš esmės nesiskiria nuo sienos šiltinimo, šiek tiek sudėtingiau, jei cokolis yra įtrauktas ar atsikišęs. Pamato ir cokolio sandūroje naudojama elastinė mastika arba sandarinimo juosta. Jos reikia, kad į siūlę nepatektų oras ir vanduo.

Kadangi cokolis nesunkiai mechaniniams pažeidimams pasiekiama vieta, rekomenduojama naudoti EPS 100 arba EPS 150 plokštes. Tais atvejais, jei gruntas sunkus, molingas ar šalia pastato yra pravažiavimo kelias, rekomenduotinos dideles apkrovas atlaikančios EPS150 plokštės, kurių stipris >150 kPa.

Išsamią cokolių šiltinimo polistireniniu putplasčiu technologiją rasite straipsnyje „Pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacija“. Šiame straipsnyje detaliai paaiškinamas nuogrindos įrengimas ir jos svarba cokolio ilgaamžiškumui.

Parengta pagal UAB „Kauno šilas“ informaciją, gamintojų brėžiniai

DALINTIS

1 komentaras

  1. Būtų gerai, kad nors kartą gudrus statybininkas parodytų, kokiu būdu tvirtinamas APSAUGINIS PROFILIUOTIS. Na tikrai neteko matyti tokio tvirtinimo, todėl statybos techniniai prižiūrėtojai , priklausomai nuo ,,techninio išprūsimo“ prigalvoja tokių įdomių dalykų, kad net juokas ima….. Vieni reikalauja juos klijuoti, kiti tvirtinti varžtais. O yra tokių, kurie reikalauja ant įrengto ir pritvirtinto PVC profilio ( apsauginis profiliuotis ) tinkuoti dekoratyviniu skiediniu. Dekoras geriausiu atveju atlaiko iki pirmų karščių. Po to jis sėkmingai atšoka nuo plastikinio tvirtinimo elemento.

KOMENTUOTI