Pamatų ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu

1
841
Pamatų ir cokolio šiltinimas polistireniniu putplasčiu
3 (60%) 2

Fasadai dažniausiai būna apšiltinti tvarkingai ir teisingai, o pamatų, cokolio, komunikacijų pravedimo vietose pasitaiko šiltinimo klaidų, dėl kurių atsiranda nesandarumų ir šilumos tiltelių.  Svarbiausios detalės apie pamatų, rostverko, ir cokolio apšiltinimą.

Pamatų termoizoliacijos principai

Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama mažai dėmesio – juk jie slūgso žemėje ir tik nedidelė dalis iškilusi virš žemės arba yra jos paviršiuje. Bet žiemos metu ties šaltais pamatais gali kondensuotis drėgmė, šlaps apatinė išorės sienos dalis ir grindys prie jos, o už baldų gali pradėti veistis pelėsiai.

Svarbiausia – pamatų šiltinimą reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu.

Tikslingiausia pamatus šiltinti iš lauko pusės drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų. Lauko sienos ir pamato šiltinimo sluoksniai turi susisiekti, nepaliekant kelio šalčiui.

Sudėtingiau pamatą apšiltinti, kai išorės sienos apmūrijamos apdailinių plytų sluoksniu. Šis sluoksnis pakankamai sunkus, todėl jį reikia mūryti ant pamato. Šiuo atveju tinka monolitiniai pamatai su vertikaliai įterptu polistireninio putplasčio sluoksniu. Polistireninio putplasčio sluoksnis turi sueiti su sienos šiltinimo sluoksniu. Pamatas nuo plytų mūro atskiriamas horizontaliu hidroizoliacijos sluoksniu.

Dažnai pamatai būna poliniai su virš jų įrengiamomis sijomis (rostverkais). Jas irgi būtina apšiltinti. Po rostverku reikia įrengti lengvai susispaudžiantį sluoksnį iš polistireninio putplasčio, kad įšalas nekilnotų sekliai įgilinto rostverko. Lietuvoje įšalo gylis yra apie 1,2 m. Kad neatsirastų šilumos tiltelių tarp rostverko ir grindų, prie išorinių sienų, prie rostverko, 30–50 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, įrengiamas mažiausiai 1 m pločio ir 10 cm storio polistireninio putplasčio sluoksnis.

Pamatų šiltinimo sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis sudarytų bendrą sistemą su viso namo šiltinimu.

Reiktų atkreipti dėmesį, kodėl ant pamatų šiltinimo sluoksnio reikalinga gumbuota drenuojanti membrana, statybininkų žargonu vadinama „papine plėvele“. Gumbai neleidžia plėvelei priglusti ir tarp jos bei polistireninio putplasčio susidaro apie 1 cm pločio tarpas, kad drėgmė galėtų laisvai pasišalinti, be to, plėvelė kartu yra apsauga nuo mechaninių pažeidimų.

Polistireninio putplasčio plokštės pamatams

Pamatams apšiltinti naudojamos grunto apkrovas atlaikantis polistireninis putplastis. Šią jo savybę nusako gniuždomojo įtempio vertė (kPa). Žinotina, kad ši savybė nesietina su polistireninio putplasčio tankiu, kaip kai kas mano.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje tiekiamo polistireninio putplasčio tankis kinta nuo 9 kg/m3 iki 34 kg/m3. Specialiam naudojimui gali būti gaminamas ir kitų tankių putplastis. Gamintojai dažniausiai nedeklaruoja polistireninio putplasčio tankio. Taip yra todėl, kad medžiagos savybės vis rečiau yra siejamos su medžiagos tankiu, bet labiau priklauso nuo technologinių gamybos veiksnių. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis, kurio tankis yra 15 kg/m3, vienu atveju gali turėti gniuždymo įtempio vertę 50 kPa, o kitu atveju – 100 kPa. Tai dažniausiai lemia temperatūra, slėgis ir putplasčio bloko išlaikymo trukmė formoje gamybos metu.

Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt.. Raidė T rodo, kad putplastis naudotinas smūginei garso izoliacijai. Skaičius prie EPS parodo polistireninio putplasčio gniuždymo įtempio esant 10 proc deformacijai vertę. Gniuždymo įtempio vertė dažniausiai ir parodo, kokioje konstrukcijoje polistireninis putplastis yra tinkamas naudoti – ar jis tinkamas apkrovoms atlaikyti.

EPS 50 naudojamas tarp laikančiųjų konstrukcijų, kur neveikia apkrovos arba apkrovos yra laikinos ir labai mažos. Naudojamas išorinėms sienoms su šilumos izoliacija išorėje, padengtoms lakštiniais elementais, dailylentėmis, skarda ir pan. Taip pat išorinėms sluoksniuotoms sienoms su šilumos izoliacija viduje, išorinėms sienoms, apšiltintoms patalpoje (iš vidaus), stogams su šilumos izoliacija tarp gegnių; stogams su šilumos izoliacija po gegnėmis, apšiltinimui iš vidaus.

EPS 70 naudojamas fasadų – sienų su šilumos izoliacija išorėje, padengtų tinku, šiltinimui. Naudotinas ir kitų statinio elementų šilumos izoliacijai.

EPS 80 naudojamas šildomoms grindims gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose, plokščių stogų šiltinimui, stogams su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitokių laikančiųjų konstrukcijų, kaip standi arba kieta danga virš šilumos izoliacijos (čerpės, betonas, profiliuota skarda ir pan.).

EPS 100 naudojamas stogams su šilumos izoliacija, apsaugotas ritinine danga nuo atmosferos kritulių. Taip pat tinka rūsio sienų išorinei šilumos izoliacijai, apkrautoms grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, gali turėti sąlytį su gruntu.

EPS 150 naudojamas pamatų, rūsio išorinių sienų, pramoninių grindų šilumos izoliacijai, kuomet apkrova į šilumos izoliaciją yra didelė (netoli esantis kelias ir transporto priemonių eismas). Taip pat tinka rūsių, šaldytuvų grindims ir pan. Naudotinas ir stogų su didelėmis apkrovomis šilumos izoliacijai (terasos, apželdinti stogai ir pan.), kelių, krantinių įrengimui, įšalo izoliacijai.

EPS 200 naudojamas ypatingai apkrautų pramoninių objektų grindų šilumos izoliacijai (šaldytuvai, saugyklos ir pan.), stogų su ypatingai didelėmis apkrovomis šilumos izoliacijai (terasos, apželdinti stogai ir pan.), kelių, krantinių įrengimui, įšalo izoliacijai.

Vis dažniau tiek fasadų, tiek pamatų šiltinimui naudojamas pagerintų šiluminių šiluminių savybių pilkasis putplastis.

EPS 70N – tinkuojamų sienų šiltinimui;

EPS 80N – kietos plokštės, laikančios apkrovas, tinka grindų, stogų šiltinimui;

EPS100N – tinka atitvaroms besiliečiančioms su gruntu, rūsio sienų ir pamatų šiltinimui, grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, plokštiesiems stogams.  Dėl geresnių šilumos izoliacinių savybių ir atsparumo apkrovoms naudotinas pamatų šiltinimui;

Kuo skaičius prie EPS didesnis, tuo didesnes apkrovas atlaiko plokštės.

Rinkoje pasitaiko polistireninio putplasčio, kurio gamintojai  „sukuria“ plokštėms pavadinimus, bet nenurodo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio rodiklių: „Fasadinis“, „Sidabrinis“, „Auksinis“ ir pan. Toks užrašai yra klaidinantys ir dažniausiai nesusiję su putplasčio kokybe bei ženklinimu, juolab rizikinga tokias plokštes rinktis pamatams, nes jos gali neatlaikyti grunto spaudimo.

Polistireninio putplasčio plokštės pamatams turi atlaikyti grunto apkrovas.

Rinkdamiesi pamatų apšiltinimui polistireninio putplasčio plokštes, atkreipkite dėmesį į grunto tipą.  Smėlingam lengvam gruntui galbūt užteks EPS 100 stiprio plokščių, tačiau molingoje, sunkioje žemėje sumontuotiems pamatams ar pamatams, šalia kurių galimos apkrovos, yra įvažiavimo kelias, reiktų rinktis tankesnes ir stpresnes plokštes – pradedant EPS 150.   Jei turite techninį projektą, jame turi būti nurodytas putplasčio plokščių tankis.

Pamatų šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Pamatų šiltinimo tikslas – iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos – iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams. Jei šiltinami gręžtiniai poliniai pamatai, izoliacija turėtų būti įgilinta, nes šilumos tilteliai susidaro per polius. Tokiu atveju apšiltinimo plokštės vertikaliai nuleidžiamos iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 50-60 cm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos

Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.

Pamatų apšiltinimo storis priklauso nuo projekte numatyto šilumos perdavimo koeficiento vertės, pamato ir termoizoliacinės medžiagos. Jį pagal reikalingą pasiekti pastato energinio efektyvumo klasę  turi nurodyti projektuotojas, apskaičiavęs pastato energinį efektyvumą. Tačiau tai teorija, praktikoje dažniausiai naudojamos 10 cm storio putplasčio plokštės. Visgi, net be skaičiavimų, jau reiktų galvoti apie 20 cm storio plokštes, ypač, jei tai nauja statyba ir siekiama aukštesnės energinės klasės.

Klijų plokštėms klijuoti pasirinkimą lemia hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindo klijai, prie cementinės – cemento pagrindo. Nenaudotini  bitumas ar bituminiai klijai su skiedikliais. Tokiu atveju didelė tikimybė, kad skiedikliai gali suardyti EPS plokštes.

Jei naudojami du plokščių sluoksniai, plokščių siūlės turi persidengti, negalima jų klijuoti tiesiai vieną ant kitos. Taip išvengiama šilumos tiltelių ir siūlių įtrūkimų.

Pamatų termoizoliacijos plokštės suklijuotos neteisingai, jų siūlės yra viena ant kitos.

Cokolio šiltinimas 

Cokolio apšiltinimas iš esmės nesiskiria nuo sienos šiltinimo, šiek tiek sudėtingiau, jei cokolis yra įtrauktas ar atsikišęs. Pamato ir cokolio sandūroje naudojama elastinė mastika arba sandarinimo juosta. Jos reikia, kad į siūlę nepatektų oras ir vanduo.

Kadangi cokolis nesunkiai mechaniniams pažeidimams pasiekiama vieta, rekomenduojama naudoti EPS 100 arba EPS 1150plokštes. Tais atvejais, jei gruntas sunkus, molingas ar  šalia pastato  yra pravažiavimo kelias, rekomenduotinos dideles apkrovas atlaikančios EPS150 plokštės  – stipris >150 kPa.

Išsamią cokolių šiltinimo polistireniniu putplasčiu technologiją rasite straipsnyje Pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacija. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinamas nuogrindos įrengimas ir jos svarba cokolio ilgaamžiškumui.

Parengta pagal UAB „Kauno šilas“ informaciją

DALINTIS

1 komentaras

  1. Būtų gerai, kad nors kartą gudrus statybininkas parodytų, kokiu būdu tvirtinamas APSAUGINIS PROFILIUOTIS. Na tikrai neteko matyti tokio tvirtinimo, todėl statybos techniniai prižiūrėtojai , priklausomai nuo ,,techninio išprūsimo“ prigalvoja tokių įdomių dalykų, kad net juokas ima….. Vieni reikalauja juos klijuoti, kiti tvirtinti varžtais. O yra tokių, kurie reikalauja ant įrengto ir pritvirtinto PVC profilio ( apsauginis profiliuotis ) tinkuoti dekoratyviniu skiediniu. Dekoras geriausiu atveju atlaiko iki pirmų karščių. Po to jis sėkmingai atšoka nuo plastikinio tvirtinimo elemento.

KOMENTUOTI