Orchidėjos grožis Orchidėjos buvo mėgstamos ir seniausių centrinės Amerikos gyventojų. Actekams orchidėjos buvo gamtos stebuklas, todėl jas garbino ir jomis puošėsi. Orchidėjos nuo seno augančios Europoje ir netropinėje Azijoje, tokio dėmesio nesulaukė. Jos buvo laikomos vaistingaisiais augalais. Visos orchidėjos – daugiamečiai žoliniai augalai. Jas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: efitinius ir antžeminius augalus. Efitiniai apsigyvena ant medžių kamienų ir šakų, maitinasi medžio įtrūkimuose susikaupusiais puvėsiais. Tai tropikams būdingas augalas, turintis daug rūšių. Absoliuti dauguma pas mus auginamų orchidėjų – antžeminės žolės. Nuostabūs orchidėjų žiedai. Be pribloškiančio grožio, jie pasižymi dar ir tuo, jog išradingai prisitaikė prie kryžminio apdulkinimo – šioje srityje pasiekė evoliucijos viršūnę. Artimiausios orchidėjos giminaitės – lelijos. Lelijos žiedai taisyklingi, vienodais žiedlapiais. Apie orchidėjos žiedą poetas J. V. Gėtė yra pasakęs, jog tai „apsigimusi lelija“. Orchidėjos zodiakas Grobuoniška, egocentriška orchidėja – blogiausias Šaulio ženklo variantas. Ji pasisavino beveik visus neigiamus šio ženklo bruožus: egoizmą, neatsakingumą, absoliutų abejingumą visiems aplinkiniams, nuolatinį blaškymąsi ir visišką vidinį namų neigimą – jie tiesiog jai nereikalingi. Orchidėjos energetika Orchidėja – klasikinis gėlės-vampyro pavyzdys. Ji lengvai apžavi žmogų savo egzotišku grožiu, priverčia įsimylėti ir nepastebimai iščiulpia visą jo energiją, visas gyvenimiškas galias. Orchidėjos ypač aktyvios nakties metu, todėl nerekomenduotina jų laikyti ten, kur miegama. Ryškiausiai jų charakteris pasireiškia nuo 23 val. iki 2.30 val. nakties. Tuo metu orchidėjos aromatas tampa nepakenčiamai svaigus – iki šleikštumo, sukelia stiprius galvos skausmus, pykina, sužadina nerimą, nemotyvuotos grėsmės pojūtį, baimę. Jeigu žmogus serga kokia nors nervų sistemos liga, naktinė kaimynystė su orchidėjomis gali tapti tragedija - jo liga gali taip paūmėti, kad reikės ieškoti specialistų pagalbos. Orchidėjos pavojingos ir neryžtingo charakterio, neaktyviems, apatiškiems žmonėms. Vampyrė orchidėja, jausdama žmogaus silpnumą, nepraleidžia progos pasisavinti iš jo maksimalų gyvybinės energijos kiekį. Nubudęs iš ryto toks žmogus gali pajusti, jog jam dar labiau negu įprastai nesinori keltis iš patalo, kažkur eiti, kažkuo užsiimti. Tuomet net patys paprasčiausi kasdieniai darbai dėl mums patiems nesuprantamų priežasčių ima šalinti nenugalimą pasibjaurėjimą ir kelia atstūmimo pojūtį. Dar vienas orchidėjos neigiamas energetikos aktyvumo laikotarpis – priešaušrio ir aušros valandos. Orchidėjos nemėgsta saulės šviesos ir visaip stengiasi apsisaugoti nuo jos poveikio. Tomis valandomis jos sukaupia apie save apsauginį energijos lauką, kuris labai neigiamai veikia namų bioenergetikos atmosferą ir žadina žmogaus atsakomąją agresiją. Orchidėjos ir sveikata Nuo gilios senovės orchidėjos vartojamos kaip vaistinė priemonė. Populiariausios jos buvo Europoje. Centrinėje Amerikoje tam tikrų rūšių orchidėjų šaknimis buvo gydomos žaizdos, lapais – skrofuliozė. Nemažiau žinomos buvo ir jų migdomosios ir raminamosios savybės. Kinijoje orchidėjomis buvo gydomi nudegimai ir skauduliai. Japonijoje jų šaknis kramtydavo danties skausmui sumažinti. Orchidėjų lapų sultimis skatintas plaukų augimas. Europos šalyse iki šių dienų renkami ir vartojami gegūnių, gegužraibių ir kai kurių kitų čia augančių orchidėjų rūšių šakniagumbiai. Farmakopėjoje ši vaistinė žaliava žinoma bendru pavadinimu „salepas“. Salepas naudojamas kaip priešnuodis, sutrikus skrandžio veiklai bei esant kitiems negalavimams. Namų sąlygomis gydomosiomis orchidėjų savybėmis galima pasinaudoti tokiu būdu. Šviežiai nuskintus orchidėjų žiedlapius reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 10-12 valandų prisitraukti. Prieš miegą šiame užpile 10-15 minučių palaikius įmerktas rankų plaštakas, jų oda tampa minkšta ir aksominė, o nagai - stiprūs ir blizgantys. Po šios procedūros rankas būtina nuplauti su muilu ir patepti kremu. Kai kurių rūšių orchidėjos vartojamos maistui. Meksikoje valgomi kai kurių jų rūšių šakniagumbiai. Pietryčių Airijoje – lapai. Komercinę vertę kaip maisto produktas įgijo vienintelė orchidėjų rūšis - „Vanilė“. Europoje šis garsus prieskonis atsirado tuomet, kai ispanai užkariavo centrinę Ameriką. Šią lianą jie aptiko Meksikos pietrytinėje pakrantėje. Vanilė – actekų kalba - „juodoji gėlelė“, vietinių gyventojų buvo vartojama šokoladui aromatizuoti ir tonizuojamiesiems gėrimams gaminti. Šiandien vanilė laikoma vienu iš brangiausių prieskonių. Nereikėtų jos painioti su vanilinu – dirbtiniu vanilės pakaitalu. Vartojamas jis daugiausiai konditerijos ir gėrimų pramonėje. Parengė Liudvikas Rulinskas