Mūrinio namo statyba

35
murinio namo statyba
Mūrinio namo statyba

Statybiniai blokeliai, svarbiausios praktinės jų savybės. Šiltinimas pilkuoju putplasčiu, neoporo plokščių klijavimas. Karkasinis namas atrodantis kaip mūrinis – alternatyva mūro sienoms.

Nepaisant to, kad mūro darbai atliekami statybvietėje, lyjant lietui ir kaitinant saulei, nepaisant, kad sumūryti sienas trunka ganėtinai ilgai ir tam reikalingi šlapi mūrijimo skiediniai, Lietuvoje vyrauja mūrinė statyba. Tai gili tradicija, kurios nenugali nei karkasinės, nei skydinės, nei jokios kitos konstrukcijos. Tie, kas gilinasi į tautos mentalitetą, galbūt paaiškintų, kad gaisro ir sudegusių namų baimė yra taip giliai įsigėrusi į kraują, kad tik mūras laikomas patikimu konstruktyvu. Tačiau jeigu taip, kaip paaiškinti, kad mūro sienos šiltinamos greitai užsidegančia termoizoliacija? Ką gi, palikime tai tradicijų analitikams.

Daugeliui individualaus namo statyba prasideda nuo projekto ir blokelių pasirinkimo. Apie sklypo pasirinkimą, individualaus namo projektavimą ir sąmatą bei ryšį tarp šių dėmenų architektas Lauras Paulauskas pasakoja straipsnyje „Vieno aukšto namo projektavimas: sklypas, projektas ir sąmata“. Tad šįkart plačiau pakalbėkime apie konstruktyvą – sienų statybą.  Kokias įžvalgas pateikia praktikai ir mokslininkai?

Blokelių stipris ir matmenų tikslumas

Jau daugiau kaip 20 metų mūrininku dirbantis Vincas sako, jog individualaus namo laikančiųjų sienų blokelių medžiagos pasirinkimas yra savininko skonio reikalas. Vieniems labiau patinka keramika, kitiems – betonas ar keramzitas, tretiems – silikatiniai blokeliai, nes iš silikatinių plytų buvo pastatytas jų tėvų namas.

„Skirtumo beveik jokio, išskyrus blokelių gniuždymo stiprį, jeigu planuojama sunki perdanga ar, pavyzdžiui, keraminių čerpių stogo danga, tuomet blokeliai turėtų būti tvirtesni. Bet ir tai nėra būtinybė, nes sumontavus monolitinį gelžbetonio žiedą, stogo apkrova paskirstoma tolygiai ir jokių problemų nebus. Visi rinkoje esantys sieniniai statybiniai blokeliai tinka mažaaukštei statybai, daugiaaukščiuose pastatuose apkrovų paskirstymui naudojami įvairūs sprendimai, kuriuos nurodo konstruktorius.

Lauko sienų blokeliai yra laikančiosios namo konstrukcijos ir turi atlaikyti stogo bei perdangos apkrovas, kitos funkcijos tėra pagalbinės. Tad praktiškai rinkoje nėra blokelių, kurie šios funkcijos neatliktų. Tiesa, vienų stipris mažesnis, kitų didesnis, bet jie visi tinka individualaus namo statybai. Visos kitos statybinių blokelių savybės namo kokybei įtakos beveik neturi ir yra rinkodarininkų teiginiai, siekiant pritraukti pirkėjus.

Be gniuždymo stiprio, kurį lemia medžiagos tankis, kaip svarbią blokelių savybę aš akcentuočiau blokelių matmenų tikslumą. Įsivaizduokite, jei reikia sumūryti blokelius, kurių guldomo paviršiaus nuokrypis yra 5 milimetrai. Vadinasi, naudosite daugiau skiedinio, bus daugiau darbo ir sąnaudų, per siūles susidarys šilumos tilteliai. Nors teoriškai tokios matmenų paklaidos negali būti, pagal standartą blokelių paviršiaus plokštumos, lygiagretumo nuokrypis gali būti 1-1,5 mm, tačiau praktiškai taip būna. Todėl, užuot nagrinėjus blokelių šilumines savybes,  geriau paieškoti gamintojo, kurio blokelių matmenų tikslumas būtų garantuotas“, – savo patirtį dėsto statybininkas.

statybiniai blokeliai
Statybininkai didesniu blokelių privalumu laiko kraštų lygumą, matmenų tikslumą nei šiluminę varžą.

Jo nuomone, reiktų atkreipti dėmesį, kuo jungiami blokeliai – cemento skiediniu ar klijais. Cemento mišinio siūlės nėra labai tvirtos. Jeigu blokų matmenys pakankamai tikslūs, jie gali būti mūrijami plonesniu skiedinio sluoksniu, taip išgaunant plonesnes siūles, tvirtesnį mūrą ir mažesnius šilumos tiltelius. Statybininkas taip pat mini blokelių pjaustymo patogumą, blokelių šonines įlaidas, kai juos jungti reikia tik horizontaliai, armatūros kiekį, kitus pagalbinius elementus. Kuo greičiau ir patogiau blokeliai sumūrijami, tuo mažesni namo statybos kaštai. Apibendrinant galima sakyti, kad blokelių pasirinkimą turėtų lemti mechaninės jų savybės.

Blokelių šiluminės savybės 

Mūrininkas praktikas sako, kad daugelis žmonių įsivaizduoja, jog vieni statybiniai blokeliai yra „šaltesni“, kiti „šiltesni“. „Nors blokelių šilumos laidumo vertė skiriasi, bet ne ji lemia pastato šilumines savybes. Namo sienų „šiltumas“ ar „šaltumas“ priklauso nuo termoizoliacijos sluoksnio ir jo sandarumo. Tvirtesni blokeliai yra sunkesni ir laidesni šilumai. Mažesnio tankio medžiagos akumuliuoja kažkiek daugiau šilumos energijos, didesnio tankio – mažiau, bet, mano įsitikinimu, didelės praktinės reikšmės tai neturi, nors rinkodarininkai bando aiškinti, kad namas iš jų blokelių vasarą bus vėsus, o žiemą – šiltas“.

VILNIUS TECH Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Sigitas Vėjelis paaiškina, jog „statybinės šiluminės fizikos žinynuose nurodoma, jog minimaliu pakankamu šilumos kaupimu pasižymi sienos, kurių 1 kub.m masė ne mažesnė kaip 300 kg. Tokių statybinių medžiagų grupei galima priskirti daugelį blokelių – keraminius, tuštymėtas plytas, akytojo betono gaminius bei kitas medžiagas, kurių gamybai nenaudojami itin mažo tankio užpildai.

Šilumos akumuliacines savybes apibūdina savitoji šiluminė talpa Cp (J/(kg·K)). Lyginant šį dydį galima spręsti apie medžiagos akumuliacines savybes. Kadangi skirtingų medžiagų tankiai yra labai skirtingi, tai aiškesniam palyginimui šiluminę talpą verta padauginti iš medžiagos tankio. Tokiu atveju, kai mūro tankis, pavyzdžiui, 1260 kg/kub.m ir jo šiluminė talpa 1000 J/(kg·K), tai 1 kub.m pakelti temperatūrą (sukaupti šilumą) 1 laipsniu C, reikės 1260 kJ, o 5 laipsniais C – 6300 kJ. Jei naudosime keraminių blokų mūrą, kurio tankis 760 kg/kub.m, tai 1 kub.m pakelti temperatūrą 1 laipsniu C reikės 760 kJ, o 5 laipsniais C – 3800 kJ, polistireninio putplasčio, kurio tankis apie 20 kg/kub.m, 1 kub.m pakelti temperatūrą 1 laipsniu C reikės 29 kJ, o 5 laipsniais C – tik 145 kJ.

Geriau šilumą akumuliuojančios medžiagos daugeliu atveju pasižymi didesniu šilumos laidumu“.

Paroc specialistai yra paskaičiavę akmens vatos izoliacijos storius ant skirtingų medžiagų, bet panašių storių blokelių mūro, priklausomai nuo pastato energinės klasės:

muro sienos silumos izoliacijos storiaiKaip matyti, iš esmės blokelių medžiaga didelės įtakos konstruktyvo apšiltinimo sluoksniui ir šiluminėms savybėms neturi, svarbiausia yra termoizoliacinis sluoksnis, jo nelaidumas orui, vėjui.

Statybininkas praktikas irgi tai patvirtina, sakydamas, jog jeigu, pavyzdžiui, mūro sienos nelygios ar nelygiai priklijuojama termoizoliacinė medžiaga, sukuriamas šilumos tiltelis. Tokiu atveju ne tik blokelių, bet ir apšiltinamojo sluoksnio šiluminės savybės netenka prasmės. Tad svarbiausias komponentas, lemiantis pastato šilumines savybes, yra termoizoliacijos sluoksnis ir jo sandarumas bei darbo kokybė.

termoizoliacines plokstes prie muro sienos

„Termoizoliacinės plokštės turi priglusti prie sienos visa savo plokštuma, turi būti priklijuotos ir/ar sandariai pritvirtintos smeigėmis. Bet koks iškilimas, dėl kurio susidaro tarpas tarp sienos ir šiltinamojo sluoksnio, yra šilumos nuostolių šaltinis. Tarpuose  atsiranda oro judėjimas, kuris padidina šilumos perdavimo koeficientą, paprasčiau kalbant, sumažina izoliacijos šiluminę varžą, per išorinę sieną prarandama šiluma“, – teigia praktikas.

Blokelių laidumas garams ir įmirkis

Statybininko nuomone, daugelis  statytojų neteisingai supranta blokelių drėgmės įgeriamumą. Pagal patekimą į medžiagą yra kelios drėgmės rūšys ir reikia atskirti apie ką kalbame. Deja, daugeliu atvejų naudojami skirtingi terminai, tad vartotojams neprofesionalams susigaudyti yra sudėtinga. Jis pataria atsiversti blokelių eksploatacinių savybių deklaracijas ir palyginti skaičius. Nors ir deklaracijose naudojami skirtingi terminai, bet susigaudyti įmanoma. Pavyzdžiui, universalių akytojo betono (dujų silikato) blokelių (599x299x198,5 mm) deklaracijoje nurodoma, jog:

blokeliu laidumas garams ir imirkis

Silikatinių (340x240x198 mm) blokelių eksploatacinių savybių deklaracijoje rašoma:

Esminės charakteristikos Matav. Vnt. Eksploatacinės savybės Klasė (grupė)
Gniuždymo stipris:

 

Vidutinis Normalizuotasis

 

 

N/mm2
N/mm2

┴ guldomajam paviršiui, sveikas gaminys

≥7,6
≥7,5

7,5
Sankibos stipris pagal LST EN 998-2 ( C priedas) N/mm2 0,3
Degumas A1
Vandens įmirkis % ≤18
Vandens garų pralaidumo koeficientas μ pagal LST EN 1745 (A priedas) 5/25
Ekvivalentinis šilumos laidumo koeficientas λ10,dry pagal LST EN 1745 (B priedas) W/mK 0,68

 

Tad peržiūrėjus eksploatacinių savybių deklaracijas net ir ne profesionalui aišku, kad akytojo betono blokelių šiluminės savybės geresnės nei silikatinių. Bet šio tipo silikatiniai blokeliai maždaug tris kartus tvirtesni nei akytojo betono. Silikatiniai blokeliai turi tokį pat ar didesnį vandens garų difuzijos arba garų pralaidumo koeficientą μ. Garų pralaidumo koeficientas rodo medžiagos gebėjimą sugerti ir išgarinti vandens garus. Šios savybės intensyvumas nusakomas  µ („miu“) koeficientu. Tai yra ta savybė, kuri populiariai vadinama medžiagos „kvėpavimu“ – t.y. laidumu oro garams. Kuo garų pralaidumo koeficiento skaičius mažesnis, tuo daugiau vandens garų praleidžia medžiaga ar konstrukcija, supaprastintai kalbant, tai yra labiau „kvėpuojanti“ medžiaga. Pavyzdžiui, mineralinės vatos µ=1, polistireninio putplasčio (priklausomai nuo tankio) – 30-100, medienos – apie 40-50.

Blokelių laidumas oro garams yra svarbus eksploatacijos metu, statybos metu svarbesnė savybė yra vandens įgeriamumas arba įmirkis. Blokelių įmirkio rodiklis nusako, kiek medžiaga geba įgerti vandens tiesiogiai su juo liesdamasi. Blokelis pasveriamas, po to panardinamas į vandenį ir mirkomas 48 valandas. Tada vėl pasveriamas ir nustatomas vandens įmirkis, išreikštas procentais. Šis rodiklis svarbus tik statybų metu, kadangi, jei pasitaiko lietingas oras ir blokeliai įmirksta, drėgmė ilgai šalinasi.

Sunkios ir tankios medžiagos džiūsta lėčiau, porėtos – greičiau. Pavyzdžiui, porėto akytbetonio įgerta drėgmė greitai išgaruoja, porėtos struktūros sienos „kvėpuoja“, t. y., vandens garų judėjimas per sienos konstrukciją vyksta laisvai, drėgmė ir garai sienose neužsilaiko. Labai svarbu, kad konstruktyvas ir termoizoliacinė medžiaga per visą eksploatacijos laiką išliktų sausi, o atsiradusi drėgmė  rastų kelią pasišalinimui.

neapsiltinto-ir-apsiltinto-namo-termovizine-nuotraukaNeapšiltintų ir apšiltintų sienų termovizinė nuotrauka.

Sienų šiltinimas neoporu

Galima iki užkimimo ginčytis, kuri termoizoliacinė medžiaga geresnė, praktikas sako, kad idealių medžiagų nebūna, termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą lemia fasado konstrukcija. Nevėdinamam fasadui paprastai naudojamas polistireninis putplastis, vėdinamam – mineralinė vata.

Dažnai namo šiltinimui pasirenkamas pilkasis polistireninis putplastis – neoporas, kurio šiluminės savybės yra geresnės nei baltojo polistireninio putplasčio. Naudojant pilkąjį putplastį sumažėja termoizoliacijos sluoksnio storis, smeigių ilgis. Bet kurio tipo polistireninis putplastis nekeičia savo šiluminių savybių dėl sąlyčio su drėgme, išlaiko formą. Tačiau labai svarbu, kad dirbant su pilkuoju putplasčiu būtų išvengta didelių temperatūros svyravimų.

Statybininkas sako, kad kartais klaidingai įsivaizduojama, jog izoliacines plokštes laiko smeigės, o ne klijai. Ne visi įsisąmonina, kad  smeigės reikalingos tik vėjo atplėšimo jėgai eliminuoti, o plokštes ant sienų laiko tik klijai.

Statytojai sienų šiltinimui pasirinkdami pilkąjį neoporą, kurio termoizoliacinės savybės apie 20 proc. geresnės nei baltojo putplasčio ir atitinkamai mažėja sluoksnio storis, ne visada įvertina riziką, susijusią su neoporo reakcija į temperatūros pokyčius. Vykdant darbus saulėtomis dienomis, ypač pietinėje pusėje, galimos priklijuotų neoporo plokščių deformacijos,  taip pat tokia rizika atsiranda jei fasado tinkas dažomas tamsia spalva.

Lenkijoje buvo atliktas baltojo ir pilkojo polistireninio putplasčio, veikiamų saulės, bandymas. Atliktas eksperimentas parodė, kad tiesioginė saulė pilkąjį putplastį įkaitina iki 80–100 °C, šalia esantis baltasis  putplastis buvo 40-50 °C vėsesnis.

baltojo-ir-pilkojo-putplascio-skirtumai
Termovizinė nuotrauka rodo didelį (apie 40 °C) skirtumą tarp pilkos ir baltos spalvos putplasčio paviršiaus temperatūros saulėtoje sienos pusėje. Baltas putplastis buvo uždėtas nukritus pilkojo putplasčio plokštei.  Andrzej Jędrzejewski nuotraukos.

„Juk kiekvienas žinome, kad palietus ranka saulėkaitoje stovinčius baltos ir juodos spalvos automobilius, nuo juodo paviršiaus galima nusideginti ranką, tuo tarpu baltas bus šiltas, bet ne toks karštas. Baltasis putplastis, nors įkaista, bet niekada nepasiekia tokio pavojingo lygio, kad ryškiai deformuotųsi.

Taip pat visi žinome, kad bet kuriam polistireniniam putplasčiui kenkia tiesioginė saulė, ilgam paliktas saulėje jis ima trupėti. Todėl negalima ilgam palikti bet kuriuo putplasčiu apšiltintų ir netinkuotų sienų, saulės paveiktą putplastį rekomenduojama šlifuoti. Tačiau neoporui tiesioginė saulė kenksmingesnė nei baltajam, nes tamsus paviršius įkaista daug smarkiau. Pakanka keliasdešimties minučių tiesioginių saulės spindulių, kad neoporo temperatūra pakiltų keliomis dešimtimis laipsnių C. Tuomet plokštės išsiplečia, spaudžiasi prie gretimų plokščių ir deformuojasi atšokdamos nuo sienų. Tai čia blogiausias variantas.

Sumažėjus temperatūrai neoporas traukiasi ir tarp plokščių susidaro tarpai. Šis procesas vyksta ir po tamsios spalvos tinku. Be to, putplastis įkaista ne per visą storį, atsiranda dar papildomi vidiniai įtempiai. Ilgainiui neoporas ant sienų laikysis tik smeigių ir armavimo tinklelio dėka“, – aiškina statybininkas.

Tačiau jis sako, kad ši ypatybė jokiu būdu nenubraukia neoporo privalumų – efektyvesnės izoliacijos ir plonesnio sluoksnio bei neįgilintų langų. Tad šiltinant neoporu reiktų vengti tiesioginės saulės. Statybininkas sako, kad dėl šios problemos Lenkijoje jau bandoma gaminti termoizoliacines plokštes su balto putplasčio paviršiumi ir pilku vidiniu neoporu. Tačiau gamybos technologija sudėtingesnė, atsiranda sluoksnių sujungimo problema ir toks putplastis bus brangesnis.

Problemą sprendžia stipresnės fiksacijos neoporo klijai.

Neoporo klijavimas

Saulėtu oru šiltinant fasadus neoporu rekomenduojama naudoti specialius greitos fiksacijos klijus  Knauf Neoporkleber. Šis cemento pagrindo klijavimo ir armavimo mišinys pasižymi greitu sukibimu su pagrindu ir skirtas izoliacinėms pilkojo bei baltojo putplasčio plokštėms klijuoti, armuoti ir glaistyti.

neoporo-klijavimas
Neoporo klijavimas: plokštės kraštai dengiami 5 cm pločio ir 2 cm aukščio klijų juosta, viduryje – 3-4 kauburėliai. Klijai turi dengti ne mažiau kaip 40 proc. plokštės paviršiaus.

Neoporo klijai tinka ant visų statybinių blokelių paviršių, dirbti galima esant ≥ +5 ºC oro temperatūrai. Jei reikia, o dažniausiai reikia kampuose, užklijuotas plokštes po 24-48 valandų galima tvirtinti smeigėmis. Kad nesusidarytų oro tarpai, didesnius kaip 5 mm/m sienos nelygumus prieš šiltinimą reikia išlyginti tinku.

Statybininkas teigia, kad dirbant su šiais klijais net ir saulėtu oru neoporas gerai sukimba su pagrindu ir nėra rizikos jam deformuotis. Klijai pasižymi greita fiksacija ir todėl plokštės greitai sukimba su mūru, dėl aukštesnės temperatūros jos negali taip lengvai deformuotis ir sugadinti dažnai jau padengtą armuojantį ar netgi dekoratyvinį sluoksnį. Įprasti klijavimo mišiniai fiksuoja plokštes ilgiau, todėl saulėje pilkojo neoporo plokštės deformuojasi ir tai ardo paviršiuje įrengtą armuojantį sluoksnį, ir gali mažinti plokščių sukibimo su pagrindu patikimumą.

„Kiekviena medžiaga turi savų privalumų ir trūkumų. Visa esmė – teisingas naudojimas. Ypatingai svarbu laikytis gamintojų nurodymų ir naudoti tinkamas medžiagas, tada tikrai pavyks išvengti defektų“, – apibendrina statybų profesionalas Vincas.

Alternatyva mūro sienoms

Tiems, kas pasitiki karkasinėmis konstrukcijomis, bet pageidauja mūrinio namo išvaizdos, tiks šiuolaikinis sausos statybos būdas, kuomet laikančiųjų sienų konstrukcija yra karkasinė, o išorinis apvalkalas  montuojamas iš Knauf Aquapanel Cement Board Outdoor plokščių, kurios gali būti tinkuojamos arba ant jų klijuojamos plytelės.

Aquapanel Cement Board Outdoor plokštę sudaro Portlando cemento branduolys su užpildais, plokštė iš abiejų pusių padengta stiklo pluošto tinklu. Tai stabilus fasado apdailos pagrindas, atsparus ekstremaliems atmosferos poveikiams. Knauf Aquapanel išorinės sienos konstrukcija tinka beveik visų rūšių fasado apdailai: besiūlei tinkuojamai arba klijuojamų plytelių dangai bei kabinamai, atskirų plokščių dekoratyviai dangai.

2009 metais į šiaurę nuo Malmės buvo pastatytas vienas efektyviausių individualių namų Švedijoje, gaminantis daugiau energijos nei sunaudoja. 150 kvadratinių metrų ploto „Villa Akarp“ namas elektros energijai ir šildymui sunaudoja 5500 kWh per metus (apie 36 kWh/kvm), daugiausia elektros energijos generuoja 18 kv. m saulės modulių jėgainė. Namo sienų konstrukcija – medinis karkasas su mineralinės vatos termoizoliacija ir cementinių Knauf Aquapanel plokščių apkala.

Karkasines konstrukcijos sienos dengtos Knauf Aquapanel plokstemis
Karkasinės konstrukcijos sienos dengtos Knauf Aquapanel plokštėmis ir nutinkuotos.

Šio namo sienų konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra 0,07 W/kv.mK, izoliacijos sluoksnio storis nuo 400 iki 545 mm. Medinės karkasinės sienos su cementinių plokščių apkala konstrukcija:

sienos pjuvis

  1. Knauf dekoratyviojo tinko sluoksnis.
  2. Aquapanel Putzgrundierung gruntas.
  3. Plokštumos armavimo sluoksnis: Aquapanel Klebe- und Armiermortel weis – baltas armavimo glaistas ir Aquapanel Gewebe armavimo tinklas.
  4. Siūlių armavimas: Aquapanel Fugenspachtel grau siūlių armavimo glaistas ir Aquapanel Fugenband siūlių armavimo juosta (10 cm).
  5. Vėdinamo oro tarpo tašelis.
  6. Aquapanel Cement Board Outdoor cementinė plokštė.
  7. Mineralinė vata, pvz., Knauf Insulation FCB 035.
  8. Medinio karkaso konstrukcija.
  9. Medienos drožlių plokštė.
  10. Garo barjeras: Knauf Insulation LDS plėvelė, plėvelės juostų sandūros suklijuojamos lipniąja juosta Knauf Insulation LDS Soliplan.
  11. Medinis karkasas.
  12. Knauf Blue gipskartonio plokštės.

Cementinės Aquapanel plokštės kartu su  ypač atspariais mineraliniais apdailos tinkais gali sukurti unikalaus charakterio, besiūlius fasadus, kurių ilgis yra iki 15 m. Sistema, skirta karkasinėms sienoms,  montuojama sausai, be šlapių procesų ir, lyginant su mūro masyvu, pasižymi mažesniu svoriu ir greitesniu montavimu, geresnėmis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis, sudaro galimybes įvairesnei pastatų architektūrinei išraiškai bei fasadų apdailai. Lyginant su mūru mažesnės šilumos perdavimo koeficiento vertės karkasinės išorinės Knauf Aquapanel technologijos sienos yra mažesnio storio, tačiau jų išvaizda niekuo nesiskiria nuo mūrinio namo išvaizdos.

Karkasinių sienų, dengtų Knauf Aquapanel, palyginimas su mūro blokeliais:

karkasiniu ir muro sienu palyginimasSumontavus pastato „kevalą“ iš Knauf Aquapanel, nereikia laukti kol iš mūro pasišalins drėgmė, galima greičiau pradėti kitus darbus patalpų viduje, pvz., įrengti pagrindus grindims, pertvaras ir t. t., o išorėje tuo metu baigti fasado apdailos sluoksnį. Be to, lengvos karkasinės atitvaros itin pasiteisina ten, kur sudėtinga įrengti gilius pamatus.

ASA.LT informacija, parengta bendradarbiaujant su UAB „Knauf“

DALINTIS

KOMENTUOTI